Pusiaujo egzotika prie Švedijos krantų arba Amžinai keliaujanti Gotlando sala. Ketvirta dalis.

Mūsų šaunusis viešbučio graikas pamiršo mūsų pusryčius. Tiksliau, pramiegojo. O gal dėl ribotų anglų kalbos žinių nesusigraibė, kokiu laiku tie keisti pribaltai nori neskaniai pavalgyti. Taip ir išvažiavome be pusryčių. Kelias netolimas, bet keltas jau laukė. Laukė ir trys valandos kelio iki Stokholmo.

Keltas į Stokholmą.

Pusryčių paketas firmos sąskaita. Geriau negu viešbutyje dešimt kartų. 

Stokholmas.

Stokholmo rotušė.

Vis tiek manau, kad nedora kataloge įtraukti, bet galutiniame variante išmesti lankytinus objektus. Laimei, čia jau esu buvusi, o dar ir jauna esu, tai tikrai sugrįšiu dar ne kartą. Vėlgi iš medžiagos, parengtos "Verslo klasei", pacituosiu: "Osle teikiama Nobelio taikos premija, o visos kitos kategorijos pagerbiamos Stokholmo rotušėje, kurios bokštas su trimis karūnomis yra puikus kelrodis pasiklydusiems. Šiandien turistai, tik lydimi gido, gali čia apsilankyti, pakilti ir nusileisti tais pačiais laiptais, kaip ir gerbiami premijos laureatai. Labiausiai visų dėmesį traukia Mėlynoji salė, kurioje kasmet gruodžio 10 d. keliama puota, ir Auksinė salė, kurioje būna šokiai. Mėlynoji salė taip pavadinta dėl to, kad itališko stiliaus kiemelyje po atviru dangumi turėjo dominuoti mėlyna spalva. Kurį laiką toks projektas niekam neužkliuvo, kol visgi kažkam dingtelėjo, kad Stokholme be saulės dar būna ir kritulių, todėl originalusis projektas buvo protingai pakoreguotas, o architektui taip patiko raudonos plytos, kad prie mėlynosios temos nebegrįžo. Premijų laureatai ir garbingi svečiai puotauti leidžiasi gana stačiais laiptais. Sakoma, kad architekto žmona, vilkėdama ilgą suknelę ir avėdama aukštakulnius batelius, pati išbandė įvairius projektuojamų laiptų variantus. Bet etiketas draudžia ramstytis į atbrailas, kūprintis, nuspirti aukštakulnius ir panašiai neoriai, bet saugiai lipti tokiais garbingais laiptais, todėl sienoje priešais laiptus yra padarytas taškas, į kurį žiūrint ir lipant pagal protokolą, sakoma, nenukrentama." 

Rotušės kolonos.

Rotušės vidinis kiemelis.

ES vėliava.

Stokholmas- jūrų karalienė.

Stokholmo rotušė.

O kaipgi be nuogos moters? Menas aukščiau visko.

Ruošiamasi paradui prie karališkųjų rūmų.

Minios turistų laukia parado.

Opapa!

Paradas eina.

Dar ir patriūbija biškį.

Riterių bažnyčia.

Kažkiek primena Paryžių.

Stokholmo momentas.

Prie karaliaus rūmų.

Liūtas.

Kitas liūtas.

Labai liūtiškas liūtas, tiesa?

Whararrrrrarrararararrarrr......

Obeliskas.

Stokholmo senamiestis.

Stokholmo senamiestis ir turistų knibždėlynas. 

Katinukų SPA.

Melejonai žmonių.

Čia galima pabėgti nuo minios.

Net seilė nutįso.

Pepė Ilgakojinė.

Arklys- Švedijos simbolis.

Krišnaitai. Čia jie dirba su žmonėmis interaktyviai, ne taip, kaip pas mus. 

Kavos pertraukėlė.

Keltas į Rygą. 

Atsisveikiname su šcherais.

Stokholmo archipelagas.

Temstant.

Šcheras.

Švyturys.

Plaukiame po Latvijos vėliava. 

Naktis laive praėjo ramiai, tik labai supo. Šitas laivas man pasirodė prastesnis už "M/S Romantica", nors kajutės atrodė geresnės, tik va kopėčios į dvi lovas buvo vienos. Vakare bandėme nueiti į diskoteką, bet muzika buvo nešokama. Laive vyko visokie šou, buvo galima pavėpsoti. Ryte, netrukus po pusryčių, jau buvome Rygoje.

Rygos uostas.

Ilgai palaukę išlaipinimo (jau siauresnės landos latviai suorganizuoti nebegalėjo), sušokome į autobusą ir pajudėjome Rundalės rūmų link. Mano išsamų nuo A iki Z straipsnį apie Rundalę, Aną Ivanovną, Rusijos Bironmetį, kunigaikščio Zubovo meilę iš Vilniaus ir t.t. skaitykite rugsėjo mėnesio žurnale "Šeimai".

Baroko epochos stilizuoti rūbai fotosesijai sode.

Rundalės rūmai Latvijoje.

Gražiai prižiūrimi sodai.

Centrinis fontanas.

Ornamentais iškarpyti augalai.

Rožės čia jau baigia žydėti.

Mėlynoji rožė.

Žiedlapių sniegas.

Raudonosios rožės dar tvirtai laikosi. 

Gražu iki nukritimo.

Centrinis fontanas kitu kampu.

Rundalės rūmų sodas.

Centrinis fontanas su vaizdu į sodą.

Kruopštus sodo manikiūras.

Kavinė.

Mums pasisekė, nes Panevėžyje pavyko apsikeisti turistais, ir vilniečiai persėdome į kitą "Grūdos" autobusą į Vilnių, o kauniečiai iš jo persėdo į mūsų autobusą. Taip sutaupėme porą valandų kelio į Kauną, kuris vilniečiams būtų prailginęs kelionę. Vilniuje buvome nepadoriai anksti, kaip niekad, apie 18.30. Net taksi nebereikėjo, galėjau pasinaudoti visuomeniniu transportu- čia vėl rankinio bagažo privalumai pasimatė. Tačiau sekmadieniais tas transporto grafikas nu toks hemarojinis sudarytas, kad baisu.

Kaip bendrai vertinu kelionę? Primenu Kūtvėlos neperseniausiai įvestą kelionių agentūrų vertinimo sistemą:

1 ežys- žemiau plintuso su rizika numirti.
2 ežiai- pavojaus gyvybei nebuvo, bet vis tiek žemiau plintuso.
3 ežiai- pusė velnio, būna ir blogiau. 
4 ežiai- vos keletas trūkumų, kurie neįtakoja bendro kelionės įspūdžio.
5 ežiai- labai super kelionė.

Pagal šią ežių sistemą kelionių agentūros "Grūda" organizuota kelionė į Gotlandą gauna tris (3) ežius. Kelionės kaina buvo €386, papildomoms išlaidoms reikėjo €220 (viską sau leidžiant). Šiaip už tokią sumą drąsiai gaunasi tikrai įspūdinga kelionė į Toskaną, taigi nelabai Gotlando salos naudai. Bet kažkodėl dabar ėmiau ir užsigeidžiau į Saremos salas nukeliauti.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Gotlandaitė