2016 m. rugsėjo 16 d., penktadienis

Ką pasakoja ir ką nutyli Vilniaus miesto gatvių lentelės?

Kaip gerai, kad kunigaikštis Gediminas buvo pagonis. Nors jo mirties aplinkybes gaubia paslapties šydas, palaidojo jį, reikia tikėti, pagal geriausias pagonių tradicijas sudegindami su turtingomis įkapėmis. Nes jeigu kunigaikštis Gediminas būtų buvęs palaidotas pagal geriausias katalikų tradicijas, jam dėl to, kas pastaruoju metu vyksta Vilniuje reiktų arba atsisėsti grabe iš nuostabos (kas būtų kiek nepatogu ir kaktą į antvožą nusibrozdinti galima) arba apsiversti grabe iš pykčio (kas vėlgi sukeltų tam tikrų nepatogumų dėl ribotos erdvės). O man asmeniškai liūdna, kad Vilnius eina tamsiu ksenofobijos ir fašizmo keliu.

Žinoma, ne  pats Vilnius eina- miestas pats nieko nedaryti negali. Daro konkretūs žmonės, kurie labai dažnai dar turi ir konkrečius vardus ir pavardes bei konkrečias pareigybes. Vilniaus laimė ir nelaimė viename yra tai, kad jis neturi savo šeimininko-Vilnius yra visų. Čia, istorinėje LDK sostinėje, maišėsi ir persimaišė įvairios tautos, kurios laikė šį miestą savu (Vilniaus savivaldybės duomenimis, Vilniuje gyvena net 128 tautybių gyventojai). Istorijos nereikia užmiršti, klastoti ar neigti- Vilnius nuo kunigaikščio Gedimino laikų buvo kosmopolitiškas miestas. Kosmopolitiškais būti sunku nebuvo- istoriškai Vilniuje susiformavo gyvenamieji kvartalai, kur įsikurdavo vienodos tautybės arba bent vienodos konfesijos gyventojai. Toks opus dalykas kaip tautybė net ir nevargino to meto žmonių, svarbiau buvo pilietybė ir išpažįstama religija. Nesakau, kad kvartalų sistema tai labai jau didelė tolerancija ir visi ten tuose kvartaluose gyveno nesipešdami- per tą tūkstantį metų buvo visko.

O štai pastarųjų savaičių įvykiai sukeltų ne vieno kunigaikščio pasipiktinimą. Iš to, kaip klostosi įvykiai viešojoje erdvėje, galima pagalvoti, kad Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius atsikėlė vieną rytą ir, kol kompiuteris lėtai burgzdamas krovė Feisbuką, ėmė ir sugalvojo sukiršinti tautą- ims ir atidengs lenteles su gatvių pavadinimais svetima kalba! Lietuva yra teisinė valstybė, kur veikia įstatymai, ir štai čia mane apima tikrasis siaubas ir neviltis: mūsų biurokratinė sistema yra kaip devyngalė hidra, kai kiekvieną pirstelėjimą, tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo, reikia derinti su kiekviena hidros galva atskirai, o paskui dar ir su uodega.

"Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninė komisija ir Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija išplatino pareiškimą, kuriame išreiškiamas nepritarimas Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvai dėl dvikalbių gatvių pavadinimų." - šaltinis R.Šimašiui – kalbos komisijos raginimas nedelsiant nuimti gatvių pavadinimų lenteles nelietuvių kalbomis. Pats Vilniaus meras teigia, kad šių lentelių atidengimas suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija, idėja neužkliuvo nei Vyriausybei, nei Užsienio reikalų ministerijai. Dar galvas kelia ūsuoti bebrai (© Andrius Tapinas), kurie šnypščia, kad taip Vilniaus meras kaupia rinkiminį kapitalą. O aš pasakysiu-ir ačiū Dievui, kad rinkimai artėja, nes bent rinkiminiais metais Marijos žemėje kas nors daroma, manęs dėl rinkimai kas metai galėtų vykti, nes jeigu ne tas kartą į kelis metus balso teisę turinčio elektorato pamaloninimas gatvių apšvietimu, darželių renovacija, sutvarkytais parkais, tvarkingu transportu ir panašiai,-tai mes ir sėdėtume apsimynę mėšlais iki kaklo. 

Į lietuvių kalbą, kuri kalbos sargų dėka netrukus bus tokia graži kaip esperanto ir tokia naudojama kaip prūsų (© Gintautas Tamulaitis), niekas Vilniaus gatvėse nesikėsina. Gatvių lentelės su išverstais pavadinimais yra miesto puošmenos, tūkstantį kartų geresnės už liebeskindus, kurių pilnos mūsų aikštės. Aš netgi būčiau už tai, kad gražiai sutvarkytume Jono Basanavičiaus gatvę Vilniuje vietoje jam siūlomo paminklo prie Filharmonijos, kur neabejotinai bus suręsta kokia nors baibokiška pramonė-kitaip nelabai mokame. Dar daugiau- šių lentelių atsiradimas Vilniuje yra grynas visuomenės interesas, kurį ginti privalome aukščiausiame lygmenyje. Čia bus mūsų tolerancijos Staliningradas. 


P1540741
Trumpa situacijos reziume.

Šiuo metu Lukiškių aikštėje vyksta archeologiniais kasinėjimai. Vertingiausiu radiniu laikoma Livonijos moneta, kuriai gali būti 700 metų. Gali būti, kad ta moneta patį Gediminą yra mačiusi. Manau, kad sutvarkius Lukiškių aikštę joje turėtų atsirasti nedidelis aikštės muziejus, kur būtų glaustai pristatoma aikštės istorija ir archeologiniai radiniai, nes jeigu jie suguls į kokio nors muziejaus fondus, tai tiek mes juos ir tematysime. O netoliese yra pirmasis šio paskaojimo bone of contention-Vašingtono aikštė.




P1540667
Vašingtono aikštė Vilniuje.
Biurokratinė hidra užmerkia akis į protingumo principą ir laikosi įsikibusi įstatymo raidės prieš tą faktą, kad JAV niekada nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Tai primena ir nedidelis paminklas Vašingtono aikštėje.

P1540675
Welles deklaracija, 1940 m. 
Beje, Vašingtono aikštę taip pat nepakenktų sutvarkyti, nes dabar ten esantis skveras atrodo labai skurdus ir neprižiūrėtas. Paminklinė Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo deklaracijos lenta irgi nusidėvėjusi.

P1540682
Vašingtono aikštė Vilniuje.

Kelios stotelės troleibusu skiria Vašingtono aikštės lentelę nuo Islandijos gatvės lentelės. Man sunku patikėti, kad mūsų regione vykstančio hibridinio karo metu mūsų iš mūsų gi pačių mokesčių išlaikomos biudžetinės institucijos ima ir padirba mūsų valstybės atžvilgiu nedraugiškai nusiteikusiam dariniui kaimynystėje savo veiksmais teikdamos, kad Islandijos gatvė neverta būti pagerbta, nes neva šalia valstybine kalba nurodyto pavadinimo prikalta lentelė su išverstu gatvės pavadinimu kelia grėsmę trapiems mūsų valstybingumo pamatams. Aš prokurorų vietoje pasidomėčiau, kam dirba mūsų "kalbos komisariatas", kitaip nepavadinsi. O gal tie kalbos sargai tiesiog ėmė ir praleido gerą progą patylėti?

P1540685
Memorialinė lenta Islandijos g. irgi prašosi atnaujinimo. 

P1540687
Skandinavijos dvasia Vilniuje. 

P1540691
Islandijos gatvė Vilniuje. 

P1540693
Islandijos gatvės akcentas grindinyje. Aleksandros Bruštein knygų trilogija- iki šiol mano viena mylimiausių. 
Islandija buvo pirmoji, kuri kaip nepriklausoma valstybė pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Valstybės pripažinimas mums šiandien leidžia mokyklose dėstyti lietuvių kalba, melstis lietuvių kalba, leisti lietuviškas knygas, turėti nepriklausomus rinkimus, keliauti beviziu režimu Europoje ir už jos ribų, mūsų valstybėje veikia tarptautiniai bankai ir korporcijos. Manau, kad bent lentele su išverstu gatvės pavadinimu mes galime atsidėkoti- mažiausiai atsidėkoti- Islandijai.

Lukiškių aikštės pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma, labiausiai tikėtinas kildinimas iš totoriškos pavardės (nors neatmetamos ir kitos versijos), o totoriai Lietuvoje gyvena jau apie 700 metų. Vilniuje jų gyventa Lukiškių priemiestyje, kur būta ir jų mečetės ir kapinių. Totorių gyvenvietės LDK buvo kuriamos netoli svarbių centrų (Vilniaus, Trakų, Naugarduko, Gardino) tam, kad prireikus būtų galima greitai mobilizuoti totorių karius. Yra žinomi kryžiuočių šnipų skundai vyresnybei, kad totoriai taip gerai kelius saugo, kad neįmanoma dirbti. Nors totorių atsikėlimas į mūsų žemes yra lydimas kontraversijų nuo karo belaisvių iki savanoriškų imigrantų, 700 metų nepertraukiama istorija tęsiasi ir šiandien. Ironiška, kad Totorių gatvėje, kuriai norima uždrausti pasipuošti lentele su išverstu gatvės pavadinimu, yra Valstybės pažinimo centras. Mūsų valstybės kosmopolitiška visuomenė buvo nenatūraliai iškreipta carinės Rusijos, lenkų Vilniaus krašto okupacijos ir Sovietų sąjungos laikais- ar mes ir toliau norime tęsti tokias tradicijas?

P1540698
Valstybės pažinimo centras Totorių g. Užsukite-lankymas nemokamas. Pavieniai asmenys priimami savaitgaliais. 

P1540708
Totorių g. Vilniaus senamiestyje. 

P1540765
Lentelei su gatvės pavadinimu pasirinkta Gedimino pr. sankirta. 

P1540767
Čia yra priminimas apie 700 metų trukmės istoriją. 
Spalio pradžioje reikia tikėtis pamatyti ir Vokiečių gatvės lentelę su išverstu pavadinimu. Vokiškajai kultūrai Vilniuje atstovauja pirmasis Vilniaus universiteto kancleris Filipas Widmanstadtas, karališkasis daktaras Motiejus Wortbekas- Lettovas, architektas Martynas Knakfusas. Šv. Mikalojaus bažnyčia yra vienas seniausių ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gotikos stiliaus pastatų,- ją pasistatė vokiečių pirkliai savo dangiškajam globėjui (ir Kalėdų senelio prototipui) Šv. Mikalojui pagerbti.

P1540716
Vokiečių g. Vilniuje buvo Vakarų Europos gyventojų kvartalas. 

P1540715
Verkiant, oi verkiant reikia tvarkyti Vokiečių gatvę. Kas čia per reklaminiai stendai tokie? 
Vokiečių gatvės nereiktų priimti vien tik siaurąją prasme, kad ten gyveno šiuolaikinės Vokietijos teritorijos vokiečių kilmės žmonės, nes istoriškai vokietiškumo samprata buvo labai plati. Architektas iš Dancigo miesto Mykolas Enkingeris buvo karališkasis fortifikatorius, dirbęs prie Vilniaus miesto sienos ir Bernardinų bažnyčios ansamblio. Iš Vienos atvykęs daktaras Jozefas Frankas Vilniuje įkūrė pirmąjį Europoje Motinystės institutą, kur teikė pagalbą neturtingoms gimdyvėms, o jo žmona, dainininkė Kristina Gerhardi, rengė labdaringus koncertus savo vyro filantropinei veiklai remti. Jau nekalbu iš apie Silezijos  Šveidnico (dabar Lenkijos Svidnica) kildinamą architektą Johaną Kristupą Glaubicą, pridėjusį ranką prie unitų, stačiatikių, literonų, katalikų ir žydų maldos namų Vilniuje. Garsaus Vilniaus baroko tėvu tituluojamo architekto proprovaikaitis Algirdas P. Carneckis iš JAV yra leidiniui apie Lietuvos ir Austrijos ryšius pasakęs taip: "Visada, kai kas nors dėl pavardės palaikydavo senelę vokiete, ji pabrėždavo, kad jos šeima kilusi iš Austrijos. Apie proprosenelį pasakojama, kad jis vengė kalbėti apie tautybę ir vadino save vilniečiu".

german
ATNAUJINTA: Vokiečių gatvės lentelė. Foto (c) Saulius Žiūra. 
Tiksli žydų bendruomenės apsigyvenimo data Vilniuje nežinoma, bet vienas iš pirmųjų raštų, susijęs su šia bendruomene, buvo Vytauto išduota privilegija (1388 m. Breste). Šiaurės Jeruzale Vilnius irgi ne šiaip sau buvo pramintas, o "lietuvis Izraelyje tebėra mokslo sinonimas", sako mokslininkė iš Izraelio Nina Taicher. Lietuvoje Katastrofos išvakarėse gyveno apie 245,000 žydų. Ne paslaptis, kad į mūsų žemes žydai atsikėlė iš kitų Europos šalių ieškodami tolerancijos. Dalis žydų kilmės asmenų pasitraukė iš Lietuvos (arba bėgdami nuo persekiojimo, arba jau po karo) ir šiandien jie arba jų palikuonys garsina Lietuvą kaip litvakai- t.y. žydų kilmės išeiviai iš istorinės LDK teritorijos: rašytojas Aizekas Azimovas, dailininkas Arbit Blatas, dainininkas Leonard Cohen, dainininkas Bob Dylan, "Bitlų" impresarijus Brian Epstein, rašytojas Romain Gary, kompozitorius Phillip Glass, skulptorius Jacques Lipchitz, dailininkas Chaim Soutine, dailininkas Marc Chagall, esperanto tėvas Liudvikas Zamenhofas, ir tą sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės. Prisimenate kultinį Agatos Kristi kūrinių ekranizacijos Erkiulį Puaro, aktorių David Suchet? Jo protėviai žydai gyveno Tryškiuose, vėliau migravo į Kretingą, tada kirto Rusijos imperijos ir Prūsijos sieną ir apsigyveno Klaipėdoje, iš kur persikėlė į Pietų Afriką ir galiausiai pasiekė Didžiąją Britaniją. Baisu pagalvoti, koks talentas guli palaidotas masiniuose kapuose visoje Lietuvoje. Maniau, Molėtų atminties maršas buvo didelis žingsnis į priekį, bet matomai mūsų biurokratijos hidros ten nebuvo-ji turbūt kiūtojo savo kabinete ir atmetinėjo į Lietuvą ateinančių naujų įmonių registracijos paraiškas, nes jose nurodytas įmonės pavadinimas turėjo per mažai nosinių raidžių.

P1540735
Gatvės lentelė dar be vertimo, bet vilties nenustosime. 
P1540732
Vilniaus Gaonas sulaukia daug turistų dėmesio-šiandien vėl buvo apsuptas grupės iš Izraelio. 
zydu
ATNAUJINTA: Žydų gatvės lentelė. Foto (c) Saulius Žiūra. Dėkoju Ievai Pakarklytei  už leidimą naudotis
Geras pavyzdys, kodėl istorijos negalima pamiršti, yra lentelės su gatvės pavadinimu rusų kalba atsiradimas. Rusų gatvė atsirado po karo su arsenalu visokių kitokių gatvės pavadinimų (vis dar pasitaiko rusakalbių senučiukių, ieškančių Muziejaus gatvės Vilniuje), todėl-jeigu gatvės lentelės atsiradimas yra puošmena, o ne gatvės pavadinimas nevalstybine kalba- lentelė turėjo būti skirta Rusėnų gatvei išlaikant istorinį teisingumą. Šiame kvartale kūrėsi stačiatikių tikėjimo žmonės iš rusėniškų LDK žemių, ir cerkvių skaičius įspūdingai pranoko katalikų bažnyčiu skaičių. Stačiatikiškų tradicijų gyventojų indėlį į Vilniaus miesto kultūrą ir paveldą galima skirti į tris dalis: rusėniškasis LDK paveldas, carinis Rusijos imperijos paveldas ir Sovietų sąjungos paveldas. Mūsų istorikai dar mažai yra dirbę su pastaraisiais dviem laikotarpiais ir mes dažnai neigiamai vertiname tai, kas sukurta Vilniuje (ir ne tik jame) okupacijų laikotarpiais. Tai, kad istoriniame Vilniuje rytų šalių pirklių veikla buvo vystoma sklandžiai rodo ir tai, kad dabartinės Filharmonijos vietoje buvo jiems skirti pirklių namai. Stačiatikybę globojo ir Didžiosios kunigaikštienės: Marija iš Vitebsko, Uljana iš Tverės, Elena iš Maskvos. Nepamirškime, kad net 70 proc. LDK teritorijos sudarė stačiatikiškos žemės. Senoji baltarusių kalba buvo mūsų kanceliarinė kalba. O kur dar Konstantino Ostrogiškio kariniai nuopelnai, kuriais mes šiandien taip didžiuojamės? O Leonas Sapiega ir jo valstybinė veikla ir mecenatystė?

P1540745
Rusų g. Vilniuje veda į Skaisčiausiosios Dievo Motinos soborą. 

P1540746
Rusų gatvės pavadinimas kirilica. 

P1540748
Kirilica ir cerkvė harmoningai dera tarpusavyje.
Kodėl rusėnus ir rusus hibridinio karo metu reikia mokėti atskirti ir kitus pamokyti labai aiškiai pasakoja R. Bogdanas savo straipsnyje Ne rusų, o rusėnų gatvė. Matyt, ne vienam jam užkliuvo neteisingas gatvės pavadinimas, nes tik po dvylikos valandų nuo atidengimo lentelė jau buvo suniokota. Kai kurios publikacijos čia įžvelgė galimas provokacijas ir tautų kiršinimus : "Vilnius - nemažas miestas. Tad reikėjo pagalvoti, jog jame gali apsireikšti bent vienas gyventojas, būtinai užpaišysiantis nevalstybine kalba parašytą gatvės pavadinimą. Dėl įvairių priežasčių. Nebūtinai chuliganiškų. Nes chuliganai taip nesismulkina. Užterlioja ir lietuviškas afišas. Be to, jie veikia spontaniškai. Su dažų kibirėliais nevaikšto. O kur garantija, kad lentelės neužterliojo koks nors Vladimiro Putino gerbėjas? Kad sukeltų rusų tautybės Lietuvos piliečių pasipiktinimą. O Maskva irgi sureaguotų. Tad tik politinis autistas kabinėja tokias lenteles. Kad jos užtepliotos mestų įtarimo šešėlį ant lietuvių, rusų, ukrainiečių, totorių ir t.t. Tarkime, totoriai uždažė. Pasipiktinę Krymo aneksija. Juk interpretuoti galima visaip. Kaip kam patogiau. Tad R.Šimašiui dabar reikėtų melstis. Kad kas nors neuždažytų ir lenkiškos lentelės. Tarkime, kad ir vietinis lenkas. Nes pasipiktinimą turbūt išreikštų ne tik Valdemaras Tomaševskis, bet ir oficiali Varšuva."  Aš asmeniškai manau, kad čia jau paranoja dairosi iš už dažų kibiro. Vandalas yra vandalas nepaisanto to, ar jis veikia spontaniškai ar apgalvotai, nepaisant to, ar jį veda propagandinis tikslas ar paprasta ksenofobija. Vandalus reikia surasti ir nubausti. 

O desertui pasilikau Varšuvos gatvę, mat ji toliausiai nuo senamiesčio ir ne taip paprasta net ir visuomeniniu transportu iki jos nusigauti. Bet pats saldumas ne tiek atstume, kiek biurokratinės hidros tvirtinime, kad kas jau kas, o ši lentelė lenkų kalba neatitinka dizaino reikalavimų. Galima pagalvoti, kad absoliuti dauguma Vilniaus mieste esančių iškabų, reklamų, vitrinų, paminklų ir kitų viešai matomų miesto akcentų atitinka dizaino reikalavimus, pavyzdžiui, Vamzdis prie Neries! Tik kažkodėl prie jų nematyti šnypščiančios biurokratinės hidros su baudos kvitų už dizaino reikalavimų pažeidimus knygelėmis. Turint laiko, dar siūlyčiau atskirai panagrinėti politikų rinkiminius plakatus.

P1540754
Varšuvos gatvė yra priešais Rasų kapines, kurias dažnai lanko lenkų turistai.

P1540759
Taip ir žinojau, kad tie nuogi undinėlės papai privirs košės. 
P1540762
Rasų kapinės Vilniuje.

Visos šios ant nusikaltimo ribos stovinčios gatvių pavadinimų lentelės daro Vilnių gyvesniu ir įdomesniu miestu, simbolizuoja pagarbą ir draugystę tautoms, istoriškai susijusioms su Vilniumi. Šios lentelės buvo atidengtos koncertuojant tautiniais rūbais pasipuošusiems kolektyvams- tai buvo maža šventė kiekvienai bendruomenei. Ir štai dabar kosmopolitiškas Vilnius gauna šlapiu skuduru per veidą- lenteles nuimt!

Lenteles su gatvių pavadinimais reikia nuimti tada, kai vietiniai gyventojai karta iš kartos nemoka valstybinės kalbos,- tai yra elementari nepagarba valstybei, kurios infrastruktūra ir paslaugomis tokie gyventojai naudojasi. Jeigu yra noro matyti gatvių pavadinimus gimtąja kalba, sienų klausimas nebėra kliūtis ir niekas čia nieko per prievartą nelaiko. Niekas nedraudžia namie, mokykloje, parduotuvėje ir pan. kalbėti gimtąja kalba, bet mokėti valstybinę kalbą yra būtina. Tas liečia ir mūsų tautiečius emigracijoje, kurie dešimtmečiais gyvena Londono išeivių iš Baltijos šalių getuose ir su brigadininku kalbasi dzūkiškai. Valstybinės kalbos mokėjimas yra privalumas pačiam gyventojui. O ir pati valstybė turi žiūrėti kas ir kaip- štai dar prie D. Kamerono Anglijoje gyveno 190,000 musulmonių moterų, nekalbančių angliškai. Buvusio premjero manymu, tokios moterys yra socialiai izoliuojamos, nesiintegruoja į visuomenę, turi mažai šansų įsidarbinti ir jų savarankiškumą riboja dominuojantys ir kartais į ekstremizmą linkę vyrai, todėl reikalingos valstybinės programos mokyti tokias musulmones moteris anglų kalbos. Tokiame kontekste man juokingai atrodo, kai tarpmiestiniuose autobusuose į Vilnių vis dar naudojamos lentelės su lenkiškais užrašais, nes galima pagalvoti žmogus iš Šalčininkų be tos lentelės iki Vilniaus neatvažiuos, jeigu jam ant autobuso Wilno nebus parašyta-nuveš į mišką ir paklaidins. Tuoj, kaip sakė mano vienas pažįstamas, jiems ir ant lauko tualeto reiks užrašyti kas čia yra.

Skirkime krieną nuo ridiko. Gražaus visiems likusio penktadienio ir gero savaitgalio. Nepamirškite apsilankyti Tautų mugėje.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Je suis Gatvės Lentelė

6 komentarai:

gerenukas rašė...

Na jei jau iki galo būt tiksliais, turėtų būti ne Varšuvos, o Veržuvos g.)

Ele Pranaityte rašė...

@gerenukas: tai kad Veržuvos g. yra visai kitur.

Unknown rašė...

dilininkas Arbit Blatas...kultininį Agatos Kristi kūrinių

Ele Pranaityte rašė...

Dėkui, pataisyta.

Jolė rašė...

Ačiū, kaip visada, įdomu :) Ir dar viena man nežinoma vieta Islandijos gatvėje į mano žydiškojo Vilniaus tyrinėjimus :)

Ele Pranaityte rašė...

@Jolė: malonu, kad padedu :-)