Kelionė į Minską: svečiuose pas mūsų bulves mėgstančius kaimynus. Antroji diena.

Ryte iš lovos išsiritau anksti, nes šiandien buvome susitarę su hostelio šeimininke mane priduoti į migracijos departamentą. Nuvažiuojame su persėdimu mes į tą garbingą įstaigą, kur dar ir į penktą aukštą užsiropščiame pas tetulę su uniforma, ir ten sužinome, kad Lietuvos ir Latvijos piliečiams Baltarusijoje registracija nereikalinga būnant iki trisdešimties dienų, kai anksčiau reikėjo registruotis penkių dienų bėgyje. Mano šeimininkė buvo švelniame šoke. "В соответствии с действующими международными соглашениями граждане Латвийской Республики, Литовской Республики, Российской Федерации и Украины могут находиться на территории Республики Беларусь в течение 30 дней со дня въезда без оформления регистрации".- Šaltinis: УВД Миноблисполкома, 2012 m. Tai čia viskas gerai, nusprendėme. Ir jai mažiau lakstymo, ir mums, lietuviams turistams, mažiau trukdymosi nuo turistinės programos. O jeigu ir Gardiną mums beviziu režimu atidarys, tai zuisime po Baltarusiją kaip kurmiai pas poną Aidą Puklevičių sode. Šeimininkė grįžo namo, o aš pradėjau rimtai tyrinėti Minską.

Komarovkos kaimelis iki 1812 m. priklausė Radviloms. Apie šį kaimelį to meto spauda rašė kaip apie pavojingą, bakterijomis knibždančią pelkę. Spėju, kad kaimelio pavadinimas ir žodis "uodas" kažkaip reikšmingai susiję. 1920 m. pelkę nusausino ir tramvajaus linija sujungė Komarovką su Minsko centru. Po Antrojo pasaulinio karo išnyko medinė statyba, atsirado J. Kolaso aikštė. 1979 m. buvo pastatytas dengtas turgus, laikui bėgant atsirado gražių skulptūrų.

Dama su šuneliu.

Kūtvėla ir Dama su šuneliu.

Vaikus balnas atlaiko, pati bijojau ropštis.

Saulėgrąžų pardavėja.

Ursulijus Lepečkojauskas neatsilaikė prieš tokią iškirptę.

That's as maybe nes iš krano vandens gerti nerekomenduojama.

Šv. Marijos Magdalenos cerkvė.

Cerkvės kupolas.

Šv. Marijos Magdalenos cerkvės interjeras iš tiesų labai gražus, bet daug žioplinėti negalėjau dėl vykstančių pamaldų. Ši cerkvė buvo pastatyta 1847 m. Ją supa gyvenamieji namai, bet klaidžioti ilgai neprireikė- skambančių varpų garsas nurodė kelią. Šiaip apžiūrėti cerkves sunku, nes ten nuolatos vyksta pamaldos.

Minskas- ne vien cerkvės.

Pergalės parkas. Centre- simbolinė triumfo arka.

Prie Antrojo pasaulinio karo muziejaus.

Antrojo pasaulinio karo (Didžiojo Tėvynės karo, Great Patriotic War Museum) muziejaus lankymas kainuoja 3,5 EUR (leidimas fotografuoti-papildomai). Apsilankymas čia leido man geriau suprasi jų fiksaciją su sovietine simbolika. Iš virš 9,000 kaimų Baltarusijoje karo metu buvo (kartais su gyventojais) sunaikinta virš 5,000. Mirė daugiau kaip 3 mln žmonių. Visoje šalyje buvo apie 250 mirties stovyklų. Ekspoziciją pradeda Bresto tvirtovės istorija ir užrašas rusų kalba: "Mirsime, bet iš tvirtovės neišeisime". Katynės kaimo sudeginimas kartu su gyventojais atkurtas labai drastiška vizualizacija. Labai nejauku spoksoti į tikrus tankus, kurių vamzdžiai nukreipti į tave. On a side note, paimtos nacių trofėjinės vėliavos- labai gražios.

O va samovarų muziejaus "Grad" prekybos centre taip ir neradau nurodytu adresu, nors tam sugaišau beveik pusdienį. Ir su prekybos centrais pas juos kažkokia nesąmonė, lyg "Pasidaryk pats" būtų turėjęs nesaugių lytinių santykių su "Ikea" ir susilaukęs keisto palikuonio su visomis prekėmis tik be galimybės pavalgyti ar supermarketo.

Minsko herbas iš gėlių.

Labai populiari paslauga.

Mano turėtame Minsko žemėlapyje buvo pažymėtas Akmenų parkas. Ilgai ir nuobodžiai klaidžiojau, paklysdavau ir vėl atklysdavau, kol visgi nusprendžiau, kad tie keli akmenys prie Geologijos instituto ir bus tas Akmenų parkas.

Paminklinės lentos pas juos biškį baisokos, bet ką dabar.

Akmenų parkas. Džiaukitės.

Akmenų parkas. Puntukas verkia kamputyje.

Minske daug statybų, o statybų aikštelės atitvertos tokiomis tvoromis. Argi ne gražu?

Va koks įdomus dizainas.

Nacionalinė biblioteka.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Nacionaline biblioteka.

Minske- ne tik cerkvės.

Paskutiniai mano susiplanuoti pamatyti objektai buvo Auksinės kalvos Šv. Roko bažnyčia ir Aleksandro Nevskio cerkvė.

Auksinė kalva.

Šv. Roko bažnyčia buvo pastatyta 1861-1864 m. Sakoma, kad vienos epidemijos metu buvo tikinčiųjų paprašyta paaukoti pinigų pastatyti nuo epidemijos ginančio Šv. Roko garbei bažnyčią, ir tikintieji suaukojo tiek, kad atsirado aukso kalva, iš kurios ir kildinamas vietovės pavadinimas. Šiandien bažnyčioje galima pasiklausyti vargonų koncerto.

Šv. Roko bažnyčia.

Netoli karių kapinėse yra Aleksandro Nevskio cerkvė, pastatyta 1896-1898 m. pagerbti baltarusių karius, žuvusius rusų-turkų kare 1877-1878 m. Kai 1941 m. miestą bombardavo, viena bomba pramušė stogą ir nukrito priešais cerkvės altorių, bet nesprogo. Be karių, kapinėse palaidoti žymūs kultūros veikėjai.

Aleksandro Nevskio cerkvė.

Šiek tiek remontuojamės.

Griežtai čia.

Šitam kapui gresia sankcijos.

Karių kapinės ir žymių žmonių panteonas.

J. Kolasas ir J. Kupala.

Paminklas žuvusiems Antrajame pasauliniame kare.

Labai geras dalykas tas nuolatinis bilietas: reikia, sėdi į autobusą ir važiuoji vieną-dvi stoteles. Dabar metro grįžau iki įėjimo į vieną iš Minsko parkų, kuris papuoštas padidintomis nuotraukomis iš knygos apie Baltarusijos įžymybes.

Baltarusiją puošia ir cerkvės, ir rūmai.

Katalikų bažnyčia Gervėčiuose.

Tyzenhauzų rezidencija.

Oginskių rezidencija Zalesėje.

Sapiegų rezidencija.

Minską ką tik nuplovė lietus.

Hostelio šeimininkė užsiminė, kad rytoj bus mugė ir fejerverkai- nemirtinga potyrių kombinacija!

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Neregistruotadūšiaitė