Kelionė į Minską: svečiuose pas mūsų bulves mėgstančius kaimynus. Pirmoji diena.

Olimpinė Lietuvos viltis Kūtvėla praleido savaitę dažnai paskutine Europos diktatūros citadele tituluojamame Minske, kur 5 km distancijoje tarptautiniame pusmaratonyje garbingai atstovavo Lietuvai, ir dabar skuba viską Jums papasakoti. Kelionė Vilnius- Minskas "Eurolines" firmos autobusu buvo patogi (iš dalies tą patogumą lėmė tik devyniolika keleivių visame autobuse) ir su pasienio sustojimais (kur iš Duty Free minskiečiai grįžo reikšmingai skambančiais krepšeliais nešini) užtruko nepilnai keturias valandas.

Minsko vartai. Kairiajame bokšte esantis didžiausias Baltarusijoje laikrodis- Antrojo pasaulinio karo trofėjus.

Minske nori nenori, o rusų kalbą prisiminsi. O ką daryti, reikia kažkaip visuomeninio transporto bilietais apsirūpinti. Pirkau dešimties dienų nuolatinį bilietą metro, autobusams ir troleibusams (negalioja maršrutkėse), kainavo apie 7 EUR. Tokie ir kitokie visuomeninio transporto bilietai parduodami šarvuotuose kioskuose su užrašu "Minsktrans" (žemiau nuotraukoje-dešinėje); spauda, žemėlapiai, turistinės brošiūros ir vienkartiniai bilietai parduodami kioskuose su užrašu "Belsajuzdruk" (nuotraukoje-kairėje).

Artimiausia geležinkelio ir autobusų stotims metro stotelė- Ploščia Lenina.

Metro yra gerai. Man su visa manta pavyko nesukelti įtarimo apsauginiams, kurie kada ne kada pasiveda prie patikros punkto vieną ar kitą asmenį (mačiau, kaip iš vieno vaikino kuprinės išimtą sąsiuvinį vartė) ir netrukus įsibrukau į troleibusą iki hostelio. Tame troleibuse pirmą kartą visos viešnagės metu ir susidūriau su nemandagiu elgesiu. Deja, žmonės Minske (sakoma, kad ir visoje šalyje) pasidarė labai nemandagūs, tiesiog chamai kai kuriais atvejais, jau nekalbu apie pardavėjas parduotuvėse. Bet pliusas tai, kad iš autobusų ir troleibusų dingo ten dežuravę bilietų pardavėjai- dabar bilietais reikia pasirūpinti iš anksto. Popieriniai bilietai žymimi komposteryje su skylute, o elektroniniams bilietams prie kiekvienų durų iš abiejų pusių yra po elektroninį komposterį ir labai patogu pasižymėti bilietus įlipant- nereikia, kaip geriausia gyvenimo kokybe garsėjančioje Europos valstybės sostinėje- blaškytis po visą saloną ieškant veikiančio e-komposterio.

E-komposteris Minske.

Gyvenau Your Hostel, kurio kokybės ir kainos santykis man pasirodė priimtinas. Tai pasirodė esantis šeimos verslas, pripildantis jų namą svečiais. Sekėsi man visomis naktimis, nes mūsų moteriškas kambarys nebuvo pilnas. Labai nuoširdi šeimininkė, sukasi kaip vijurkas palaikydama švarą ir tvarką, vieną vakarą gavo bulvių iš draugų, tai bulvinių blynų iškepė (Kūtvėla bulves skuto). Veikė wi-fi, tai buvo galima palaikyti ryšį su pasauliu. Vienintelis minusas- tai atstumas nuo centro, bet reguliariai važinėja troleibusai, per kokias 15 min. galima atvažiuoti iki Nemiga stotelės. Kitas dalykas, tai kad nėra asmeninių rakinamų spintelių, todėl vertingus daiktus galima duoti šeimininkei į seifą. Jeigu būtų daug žmonių, chaosas virtuvėje ir vonioje garantuotas, bet juk ne Hiltonas čia, o hostelis.

Vyr. administracijos darbuotojas Tuzikas.

Susitvarkiau visus buhalterinius reikalus, apsivilkau patalynę, susidėliojau daiktus, išgėriau kavos ir nuskubėjau į Sporto rūmus atsiimti pusmaratonio dalyvio rinkinį.

Minskas pilnas pusmaratonio plakatų.

Minsko kontrastai. Čia kaip mūsų KFC priešais Katedrą.

Mieste netrūksta reprezentatyvių žaliųjų erdvių.

Memorialas prie Nemiga metro stoties.

1999 m. netoli čia vykusio koncerto metu prasidėjo liūtis su žaibu ir daug koncerto klausiusio jaunimo puolė slėptis metro stotyje. Deja, dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių žuvo 53 žmonės.

Šiuolaikinio Minsko veidas.

Rinkiminė agitacija.

Minskas pilna pamokomų plakatų.

Sporto rūmai.

Buvo rugsėjo 1-ji, vietinės reikšmės Mokslo ir žinių diena, todėl Sporto rūmai buvo sausakimši nuo studentų, kuriems čia buvo suorganizuotas renginys naujų mokslo metų proga. Apsauga paprašė grįžti už valandos laiko, kai studentams jau bus prasidėjęs renginys. Tai kiek pasivaikščiojau po apylinkes.

Miestas-didvyris.

Ir pasisek tu man taip- dar pataikiau į Miesto Dienos renginius. Šiemet Minskui- 949 metai.

Paminklinis akmuo.

Skveras prie upės.

Paminklas Puškinui.

Studentai vis dar stovi eilėje. Pusmaratonio bėgikai irgi bando prasigrūsti.

Kūtvėla tokia landi yra, todėl eilėje neilgai stovėjo, atsiėmė savo maišelį su dalyvio numeriu, keturiomis sąvaržėlėmis tam numeriui prisisegti, ir pluoštu reklamos. Buteliukas vandens, medalis, muzikinis palaikymas, medicininė pagalba ir kitas gėris į maišelį šiandien netilpo. Kita vieta, kur Kūtvėla mėgsta landžioti, yra knygynai. Kadangi jau turėjau knygutę apie Minską iš praeitos kelionės, tik pasigąsčiojau pažintiniu leidinių kainomis ir atstovėjau baisinę eilę, nes nupirkau atvirutę Rokiškyje gyvenančiam katuliui Fricui, ir paskui ar ne dvi dienas ieškojau pašto.

Minskui su skulptūromis pasisekė labiau nei Vilniui.

Tokio stiliaus plakatų gausa verčia manyti apie galimai valstybinę plakatų programą.

Kai norisi ko nors saldaus.

Šv. Dvasios soboras garsėja stebuklinga Dievo Motinos ikona ir Šv. Sofijos iš Slucko relikvijomis.

Šio soboro katalikiška išorė nėra apgaulė- čia 1642 m. buvo pastatyta katalikų bažnyčia ir bernardinių vienuolynas. 1852 m. bernardines valdžia iškraustė į Nesvyžių, o vienuolyną atidavė stačiatikių vienuoliams. Po 1863-1864 m. sukilimo prie soboro ir vienuolyno įsikūrė tardytojai ir atsirado kalėjimo patalpos sukilėliams. Po Spalio revoliucijos nauja valdžia nusprendę cerkvėje įrengti sporto salę gaisrininkams, o patalpose po altoriumi laikė išbuožintus ūkininkus. 1938 m. buvo nuspręsta sunaikinti soborą. Naikinant soborą kaip "логово народного одурмпнивания", prisimena liudininkai, lipdamas nuo specialiai sukaltos pakylos architektūrinio miesto valymo aktyvistas nukrito ir susilaužė abi kojas. Pabūgę tokio aiškaus ženklo iš aukščiau, architektūrinio valymo aktyvistai nenusprogdino šventovės, o tik pakeitė kryžius raudonomis vėliavomis, kurias kitą dieną nunešė vėjas. Pamaldas sugrąžino 1943 m., o kryžius-1947 m.

Viena iš gražiausių Minsko skulptūrų.

Mane suintrigavo ši paroda. Šiandien jau nedirbo.

Prie mano hostelio laikėsi gauja štai tokių šunų. Ne kažką.

Pirmoji naktis neatnešė nieko ypatingo, verto gerbiamo Skaitytojo dėmesio: lietus, knarkianti kaimynė ir kažkur palubėje zyziantis uodas.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Bulbytė