Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis "Žvėrių karalystė" ir laivo užgrobimas.

Kelionės partneris: autobusų įmonė Ecolines.

Į kasmetinį Jelgavos smėlio skulptūrų festivalį šiemet išsiruošiau paskubomis. Laikas bėga kaip smėlis tarp pirštų, kelionė veja kelionę, todėl tik kelios dienos prieš festivalį susirūpinau važiuoti ar ne. Peržiūrėjau kelis kelionių agentūrų pasiūlymus, bet nei vienu nesisigundžiau. Tada sumaniau pakartoti savarankišką pernai metų išvyką į Jelgavą autobusu ir traukiniu. Susisiekimas su Lietuvos- Latvijos pasienio miesteliu Jelgava iš Vilniaus yra sudėtingas, nes nuo valstybės sienos tenka važiuoti nereikalingą valandos laiko atstumą iki Rygos, ten persėsti į traukinį arba mikroautobusą ir vėl valandą laiko važiuoti atgal, nes pasienyje nėra galimybės persėsti. Vasarą dar įmanoma per dieną susisukti, bet žiemą, ledo skulptūrų festivalio metu, jau tenka nakvoti Jelgavoje, nes ledo skulptūrų grožis atsiskleidžia sutemus, kai jos apšviečiamos. Ecolines autobusas po kelionės traukiniu į Augustavą man pasirodė kaip pasaka: patogios sėdynės su daug erdvės kojoms, nemokamas wi-fi, elektros rozetė, tualetas, planšetas su muzika ir filmais. Šio reiso autobusas buvo ilgos distancijos, todėl buvo ir autobuso palydovė, kuri rūpinosi keleiviais ir dokumentais. Kai autobuse būna palydovė, tuomet veikia ir mokamas bufetas, galima įsigyti užkandžių ir gėrimų. Jeigu nesate keliavę su Ecolines, tai tikrai rekomenduoju išbandyti ir užsiregistruoti jų lojalumo programoje, kaupti lojalumo taškus ir keliauti pigiau. Autobuse ir papusryčiavau-turėjau indelį salotų iš prekybos centro ir iš autobuso palydovės nusipirkau kavos.

Ecolines autobusus pažinsite iš geltonos spalvos. 

Iš Vilniaus išvykome 07:30 val. ir Rygoje buvome apie 11:30 val. Nors iš gretimos platformos išvyksta mikroautobusai į Jelgavą, šansų čia pat persėsti į Jelgavos briedžio logotipu papuoštą mikroautobusą nėra, nes jie kiekvienas talpina vos šešiolika keleivių ir bilietai tirpsta kaip sniegas gegužės saulėje. Bilietų nebuvo į sekančius du reisus, tai laimė, kad išvykimai į Jelgavą iš Rygos vyksta kas 10-15 min. Savo bilietą į Jelgavą pirkau Rygos autobusų stotyje esančiame bilietų automate ir mokėjau kreditine kortele. Įsėdimai į autobusus vykdomi pagal ant bilieto nurodytą vietą, todėl autobusų vairuotojai šūkčioja latviškai "Vienas...du...trys..." iki kol sulipa visi keleiviai. Tada, jeigu yra galimybė, priima keletą asmenų stovėti. Traukinys į Jelgavą yra pigesnis už autobusą, bet stoja toliau nuo centro ir jo grafikas yra retesnis. O šį kartą atvykimas į Jelgavos autobusų, o ne traukinių stotį turėjo netikėtą privalumą, nes tik išlipusią iš mikroautobuso mane pasitiko pažįstama liaudies muzika, o aikštėje priešais prekybos centrą liaudies kolektyvas iš Lietuvos šoko kepurinę.

Lietuvių liaudies šokiai.

Šimtakvoldis sijonas.

Lietuvių liaudies šokis.

Iš drabužių negalima nustatyti jokio Lietuvos regiono, nes rūbai-visiška mišrainė.

Pasidžiaugiau keletu liaudiškų šokių ir nuėjau iki Pašto salos smėlio skulptūrų ieškoti. Kiekvieną kartą atvažiavusi į Jelgavą pamatau kažką naujo ir gražaus, nes šis miestelis puoselėjamas ir puošiamas, per festivalius čia suvažiuoja daugybė turistų. Informacija turistams paruošta ir lietuvių kalba, galima gauti specialų laikraštuką apie Jelgavos ir apylinkių turistines galimybes. Manau, kad būtų gražu, jeigu bent jau Vilniuje latviai ir estai galėtų gauti turistinę informaciją savo gimtosiomis kalbomis.

Vasaros terasa prie upės.

Vis tankiau augantis meilės spynų medžių miškas.

Aš savo bilietą į smėlio skulptūrų parodą pirkausi namie internetu, todėl nereikėjo laukti eilėje prie kasų, nors, tiesą sakant, jokių eilių nebuvo, o ir kasų buvo ne viena. Pagrindinis autobusinis turistinis srautas buvo vakar, o šiandien lankėsi pavieniai turistai. Diena buvo puiki, todėl automobilių stovėjimo aikštelės Jelgavos pakraščiuose pildėsi įspūdingai. Smėlio skulptūrų būna ne tiek daug, kiek ledo skulptūrų, bet latviai moka nupiniginti turistus: festivalio erdvėje buvo scena koncertams, taip pat stovėjo daug maisto ir gėrimo palapinių, suvenyrų stendai, veikė turizmo informacijos centro taškas, atrakcionai vaikams. Paragavau spanguolių alaus.

Scena koncertams. Viena iš etatinių šio festivalio grupių-mūsų "Jonis".

Latvijai-100 metų, skelbia gėlynas. Žinoma, šiuolaikinei Latvijai.

Kūtvėla lankosi Jelgavoje.

Atrakcionai vaikams.

Paragavusiems spanguolių alaus netrukus gali prireikti ir tokios infrastruktūros.

Festivalio organizatoriai pateikia šiek tiek informacijos apie renginį: šiemet skulptūroms sunaudota 1000 tonų smėlio, o vienai skulptūrai sukurti reikia penkių dienų. Šiemet Jelgavoje kūrė penkiolika menininkų iš septynių šalių: Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Belgijos, Ukrainos, Vengrijos ir Čekijos. Smėlis šioms skulptūroms atgabentas iš karjerų, nes paplūdimio smėlis joms netinka, bet cementas irgi nenaudojamas. Žiuri išnagrinėjo net penkiasdešimt penkis siūlomus smėlio skulptūrų eskizus ir atrinko penkiolika (su festivalio akcentu, kurio žiuri nevertina-šešiolika), kuriuos menininkai ir sukūrė iš smėlio. Taigi, tikrai buvo į ką akis paganyti.

"Raudonoji knyga". Pirmoji vieta, Aleksandr Skarednov, Rusija. 

Ursulijus Lepečkojauskas liūdi dėl sumedžioto raganosio. Laimei, šitas netikras.

"Rex. Pagarba karaliui". Sanita Ravina, Latvija.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi katuku. 

Šitas katukas pakaušyje turi dar vieną akį. Tai šiek tiek neramina.

Ursulijus Lepečkojauskas kalbina artimą savo. "Draugystė", trečioji vieta, Oleksiy Poda, Ukraina.

"Chameleonas", Evgenii Tarnopilskii, Rusija.

Chameleono nugara.

"Meilė", Gjensidige simpatijos prizas, Martynas Gaubas, Lietuva. 

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi smėlio kriuksiais.

"Mama", ypatingas žiuri prizas, Andrey Molokov, Rusija. Triceraptorė mama ir triceraptoriukas. Pabandykite ištarti greitai.

"Tūkstantmetis tęstinumo", Andrey Koshelev, Rusija. Man labiausiai patikusi smėlio skulptūra.

Kūtvėla grožisi peraugusiu driežu.

"Stop following me!", Donatas Mockus, Lietuva.

"Aristokrato pusryčiai", Andrey Kokorin, Rusija.

"Apkabink bitę", ypatingas žiuri prizas, Inese Valtere, Latvija.

"Lapės XXI-jame amžiuje", Ivan Loktiukhin, Rusija.

Kūtvėla grožisi medituojančiu zuikiu.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi smėlio harmonija.

Smėlio skulptūrų erdvė.

Smėlio skulptūrų erdvė.

"Gamtos karalystė", Inese Valtere ir Sanita Ravina iš Latvijos, Donatas Mockus ir Martynas Gaubas iš Lietuvos. 

Šio festivalio akcentas. 

Kūtvėla grožisi Jelgavos smėlio skulptūromis. 

Festivalio erdvė. Dešinėje pusėje matosi antros vietos laimėtoja "Gyvatės", Jakub Zimacek, Čekija. Labai iš arti nesiduodanti fotografuoti skulptūra.

Mano gražuoliukas.

Šešėlių žaidimai.

Jau pilnai veikia visokių plaukiojimo priemonių nuomos punktas.

Jelgavos muzikinis švyturys.

Per tuos kelerius mano lankymosi metus Jelgavoje miestelis labai gražiai išvystė turistinę laivybą.  Pasiplaukioti laiveliu buvo mano sena svajonė, kuriai įgyvendinti vis trūko laiko. Dabar manau, kad už turistinę laivybą atsakingiems pareigūnams būtina įvesti tvarkingą bilietų pardavimo sistemą, nes dabar prie laivelių nusidriekia ilgiausios eilės ir ne visi norintys telpa, nes laivelio vidun sušoka tik stipresnieji, alkūnėmis nurungę silpnesniuosius. Man pasisekė, nes pavyko prisiplakti prie ką tik į prieplauką grįžusio laivelio, kuris plaukia 45-50 min., todėl vieni keleiviai išlipa, o kiti įlipa. Tokio pasiplaukiojimo kaina yra 5 eurai. Kapitonas angliškai nekalbėjo, tai aš apsimečiau rusiškai nemokančia turiste, padaviau jam tuos 5 eurus ir kaipmat įsitaisiau laivelyje, ir ką jūs man. Tačiau tilpome visi į šitą reisą norintys, tai šitu klausimu mano sąžinė rami. Šio pasiplaukiojimo metu galėjau pamatyti iki tol neregėtas Jelgavos erdves.

Kūtvėla užsiima piratavimu. Ir ką jūs jai.

Ursulijus Lepečkojauskas perima laivo valdymą. Ir ką jūs jam.

Tiltas į Pašto salą.

Festivalio erdvė.

Laivukas "Mitava". 

Plaukiama po Latvijos vėliava.

Bučinių kopgalis.

Geležinkelio tiltas. 

Gražiai sutvarkyta krantinė.

Miesto paplūdimys.

Pašto sala.

Dar vienas Jelgavos tiltas.

Kuržemės hercogų rūmai.

Dabar čia įsikūręs Latvijos žemės ūkio universitetas.

Vandens kaskados krantinėje.

Mūsų laivelio puošmena.

Norinčių patirti vandens malonumų netrūksta.

Festivalio organizatoriai oficialiai patvirtino, kad smėlio skulptūras Jelgavoje bus galima aplankyti visą vasarą, o bilietų kaina bus labai prieinama (1-2 eurai, mokama tik grynais). Skulptūros lauks lankytojų kasdien 10.00-20.00 val., valstybinių švenčių dienomis lankymo valandos gali keistis.

Kadangi laivelio užgrobimas pasiplaukiojimas laiveliu buvo neplanuotas ir toks visai netrumpas, laiko iki Ecolines autobuso iš Rygos į Vilnių nebuvo likę tiek jau daug, todėl reikėjo skubėti į Jelgavos autobusų stotį (paskutinis man tinkamas traukinys išvyko mano akyse man sėdint laivelyje). Autobusų stotyje patyriau nemenką stresą, nes sekantys du reisai buvo išparduoti! Dar blogiau, Jelgavos stotyje (šiaip jau tokioje pusiau nutriušusiuoje) buvęs bilietų pardavimo automatas įpusėjęs operaciją su mano kreditine kortele ėmė ir nušoko nuo proto (tiksliau, pametė savo internetą). Laimei, dar buvo bilietų į trečią iš eilės reisą, o tai buvo jau paskutinis man tinkamas išvykimo laikas, per kurį dar spėčiau persėsti į savo autobusą Rygoje. Rygoje netgi turėjau apie pusvalandį laiko, todėl greitai nubėgau į bistro "Silva" ir ten paskubomis sukimšau žuvies šmotą. Tai buvo pirmas mano rimtas šios dienos maistas, o buvo jau ketvirta valanda po pietų.

Į Rygą atlėkėme su vėjeliu ir net dešimčia minučių anksčiau grafiko. Nupėdinau nusipirkti užkandžių į kelionę ir ledų, bet kai penkiolika minučių iki išvykimo laiko atėjau į reikiamą autobuso aikštelę, tai net dubens kaulų varžtai, kuriuos susuko daktaras G. Petryla, atšoko-jau buvo laipinama į autobusą! Mat šis reisas buvo iš Rygos į Berlyną, todėl buvo daug keleivių ir bagažo, todėl ir laipinimas buvo ilgesnis. Šiame reise keliavo ta pati autobuso palydovė kaip ir ryte, tai, Viešpatie, kada ji miega? Šiek tiek po 22:00 val. buvome Vilniuje ir maždaug apie 23:00 val. buvau namie.

Šios kelionės išlaidos:

• Vilnius-Ryga-Vilnius autobusas: 0 eurų (įprasta kaina apie 22-32 eurus), dėkoju Ecolines už bendradarbiavimą. 
• Ryga-Jelgava-Ryga autobusas: 4,60 eurų
• Bilietas į smėlio skulptūrų festivalį: 4,30 eurų (pirkta internetu)
• Spanduolių alus, 0.5l: 3,50 eurų
• Užkandžiai į kelionę: 5 eurai
• Maistas Jelgavoje: 4 eurai

Viso: apie 22 eurus.

Šį kartą pavyko neprisipirkti suvenyrų :-)

Ar Jūs lankėtės Jelgavos smėlio ar ledo skulptūrų festivaliuose? Kokie įspūdžiai?

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Driežaitė-Smėlaitė