Malonūs atradimai Daugpilyje tęsiasi. Daugpilio rajono pasiūlymai turistams: nuo tanko iki alpakos.

Reportažo partneriai Daugpilio turizmo informacijos centras ir autobusų firma Ecolines.

Ryte po pusryčių mus vėl padalino į dvi grupes pagal kalbas. Mano rusų/anglų kalbos grupė rytą pradėjo nuo legendarinio latviško gėrimo "šmakovkos", o mūsų nuodėmę užmaliavojo, jeigu taip galima sakyti, kita mūsų grupė sinagogoje. Paskui apsikeitėme vietomis, juk už gerą reikia atlyginti, ar ne?

Kūtvėla (dešinėje) ir ožys Filia. JuRita zoosodas.

Ar žinote, kas Latgaloje yra tyras kaip šaltinio vanduo ir stiprus kaip tvirtas žemdirbio rankos paspaudimas? Ogi "šmakovka"- ne stipresnė kaip 45' naminė degtinė! "Šmakovkos" muziejus pristato šio tradicinio Latgalos alkoholinio gėrimo gamybos tradicijas. Šiam muziejui įrengti latviai panaudojo dalinę Europos sąjungos paramą. Norintys gali ir įsigyti šio produkto. Nenoriu atimti iš gido duonos, todėl visas technologines ir ideologines vingrybes paliksiu jam išaiškinti per ekskursiją. Yra nedidelė degustacija. Redakcija pasisako už saikingą alkoholio vartojimą.

Darbo priemonė.

"Granionyj stakan".

Laiko mašina.

Ursulijus Lepečkojauskas tikrina laiko mašiną.

Vienu iš šios kelionės pliusų buvo galimybė apsilankyti Daugpilio sinagogoje. Čia galima pasiklausyti gido pasakojimo apie Daugpilio žydų gyvenimą, apsilankyti sinagogoje, pamatyti judaizme naudojamus liturginius reikmenis. Apsilankymą reikia derinti iš anksto, kontaktus nurodo Daugpilio turizmo informacijos centro puslapis (Daugpilio ir Latgalos žydų muziejus ir sinagoga), šio reportažo rašymo metu atsiskaitymas už ekskursiją yra savanoriška auka (dydis nenurodomas). Yra galimybė įsigyti knygelių apie žymius šio krašto žydų kilmės asmenis. Mums ekskursiją vedė gerb. Josifas Ročko. Jis paaiškino, kad sinagoga pavadinta "Kadiš"- tai yra malda, skaitoma artimiausio velioniui giminaičio per gedulingą minėjimą. Sinagogoje yra vyrų ir moterų dalys. Moterų dalys sinagogose sukurtos ne veltui, ir čia anaiptol ne jokie antifeminizmai ar diskriminacijos. Tiesiog, kai Dievas tvėrė pasaulį, jis sutvėrė sutvėrimą, ryškesnį už saulę, gaivesnį už vėją, švelnesnį už pūką- Moterį. Ir vyrams, besimeldžiantiems kartu su tokiu sutvėrimu vienoje patalpoje, sunku sukaupti mintis ir visą dėmesį skirti maldai. Na, sakė mums mūsų gidas, dar moterys baisiai plepa. Va kas neplepa, tai rankraštis, kuriam perrašyti reikia metų laiko, visai kaip vaiką pagimdyti, toks rankraštis su liturginiu tekstu gimsta kaip žmogus, tarnauja žmonėms ir kai susidėvi, jis laidojamas kaip žmogus per specialią ceremoniją, todėl, trūkstant minimalaus vyrų skaičiaus sinagogoje pradėti pamaldoms, toks rankraštis užskaitomas kaip vienas trūkstamas vyras.

Menora ant sinagogos vartų.

Sinagoga "Kadiš" Daugpilyje.

Sinagogos interjeras.

Nesunumeruotas rankraštis. Kai Dievas Mozei diktavo, neminėjo jokių puslapių numerių.

Liturginiai reikmenys sinagogos muziejuje.

Specialus indas, kad visiems vienodai įpilti.

Macas.

Išvykti vėluojame gerą pusvalandį, bet pagaliau pajudame. Daugpilio rajone lankomės "Silene Resort & SPA****" viešbutyje "Egles Villa". Apžiūrime viešbutį ir itališkų patiekalų restoraną. Administratorė sako, kad aliejų restoranui spaudžia specialiai Italijoje. Pats viešbutis kaip viešbutis, baldai truputį kičiniai, bet yra kam patinka.

Itališko restorano interjeras.

Žvėris lovoje.

Kambarys su vaizdu į kaimą.

Penkiavietis kambarys.

Ilgai neužtrunkam, nes "Silene Resort & SPA****" tinklui priklauso visas apgyvendinimo ir poilsio kompleksas netoliese. Komplekse yra nuomojami nameliai, viešbutis ir restoranas, "šmakovkos" laboratorija, mini zoosodas, paplūdimys, SPA salonas...Šis jų restoranas pateko į geriausių Latvijos restoranų trisdešimtuką 2019 m.

Atostogų namelis.

Pavėsinė.

"Šmakovkos" laboratorija.

Gryna edukacija ir nieko daugiau.

"Tai tik žiūrėsi ar ką skanaus duosi?"

Vietinės gamybos produktas.

Degustuojame "šmakovką". Šis gėrimas yra su medumi.

SPA viskas tik blizga.

Mini zoosodo gyventojas.

Alpakos.

Viešbutis ir restoranas.

Terasa. Čia faina gerti kavą.

Vaizdas į ežerą.

Dvivietis kambarys.

Laukiame svečių.

Pietavome garsiajame restorane. Pasivaikščiojimas gryname ore labai pakėlė apetitą, todėl šlamščiau, kad net ausys linko. Pats kompleksas man paliko malonų įspūdį. Redakcija atsiprašo už į dailiai suformuotus gėlynus sugintas alpakas, kurios ten viską ištrypė-Redakcijai tiesiog norėjosi jas paglostyti.

Juodųjų serbentų ledai.

Bet mums metas judėti toliau. Važiuojame į Sventes dvarą. Mūsų gausi delegacija vėl pasidalina į dvi grupes pagal kalbas. Mano grupė pirmiausia eina apžiūrėti karinio paveldo kolekcijos, jos pažiba-"Keturi tankistai ir šuo" filme parodytas tankas.

Sventes dvaras.

Kariniam paveldui muziejuje atstovauja visokie tankai ir kovinės mašinos. Jos neužtaisytos, bet, sakoma, reikalui esant tai vis dar galima padaryti. Net nagai panižo.

Pykšt pokšt ir priešas keberiokšt.

Karinio paveldo muziejuje.

Tai realiai veikė vos prieš 70 metų.

Ursulijus Lepečkojauskas komanduoja artilerijai.

Mūsų gidė. Jinai vadovauja ir istorinių drabužių muziejui Daugpilio tvirtovėje.

Fontanas.

Sventes dvaras buvo pastatytas 1912 m. Statybų užsakovas buvo grafas Mykolas Pliateris-Ziberkas, dviejų Latgalės regiono didikų šeimų palikuonis. Nėriau į interneto gelmes ir šį tą radau apie Pliaterių giminę. Pliaterių vardas Livonijoje minimas jau XIII a.-jie visada gyveno netoli Daugpilio. Sakoma, kad XVIII a. Pliateriai buvo vieni iš dvylikos turtingiausių ir įtakingiausių Lenkijos-Lietuvos valstybės didikų giminių. Ši giminė tuokėsi su kitomis iškiliomis giminėmis, tarkime, vienas iš Pliaterių buvo vedęs Tado Kosciuškos dukterėčią; Pliateriai palaikė Kosciuškos sukilimą. Garsioji Emilija Pliaterytė irgi kilusi iš šio regiono (nors ji gimė Vilniuje, po tėvų skyrybų ją auklėjo giminės savo valdose netoli Daugpilio). Pliateriai dalyvavo dar viename iš sukilimų prieš Rusijos carą 1831 m, po sukilimo numalšinimo jų turtas buvo konfiskuojamas, už akių jie patys nuteisti ištremti į Sibirą (kai kuriems pavyko pabėgti į Europą ir išvengti arešto). Tai neatbaidė Pliaterių nuo dalyvavimo dar viename 1863 m. sukilime. Šis irgi buvo numalšintas, vienas iš jo vadovų grafas Leonas Pliateris sušaudytas Daugpilio tvirtovėje (yra memorialas). Dvare yra veikusi mokykla, karo ligoninė. Dabar čia įsikūręs viešbutis ir restoranas.

Židinyje dega tikra ugnis.

Židinio fragmentas.

Autentiški išlikę laiptai.

Kambario interjers.

Vonia tiesiog nuodėmingai didelė.

Kambario interjeras.

Sventes dvaras.

Mėgaujamės desertu.

Pelną nešantis naminukas.

Židinio fragmentas.

Dabar būtinai užsikepiau aplankyti Pliaterių "giminės lizdą"Kraslavoje ir Agluoną. Šios vietos yra netoli Daugpilio, jos svarbios Lietuvos istorijai, mūsų paveldui. Na, ir šiaip smalsu gi.

Paskutinis mūsų kelionės sustojimas buvo JuRita mini zoosode. Čia lankytojai gauna specialaus maisto gyvūnams ir gali juos maitinti iš rankos. Tiesa, gyvūnų ant rankų niekas neleidžia, nes yra urodų, kurie gyvūnus kankina. Tai tik pasižiūrėti, pamaitinti ir paglostyti galima.

Lamos gali apspjaudyti.

Mielas ožkiukas.

Zoosodo gviazda.

Maistas gyvūnams.

Milžiniškas triušis.

Triušių aptvaras.

Taip norisi iki tų vaišių prisikasti...

Alpakos.

Vaišinamės.

Įspūdingi ragai.

Ožys Filia.

Kūtvėla (dešinėje) ir ožys Filia.

Mielučiai.

Čia ir atsisveikiname su tais, kurie grįžta namo dar šiandien, o mus dar vienai nakčiai parveža į Daugpilį. Bet negi mes viešbutyje sėdėsime! Šiandien Daugpilyje vyksta Tyrėjų nakties renginys, todėl mes truputį pailsime ir žygiuojame į Daugpilio universitetą.

Kūtvėla grožisi sraigiumi.

Sraigius grožisi Kūtvėla.

"Ezytis Migla" bare su baro savininku.

Per pusryčius persimečiau pora žodžių su  svečiais iš Baltarusijos. Jie pasakė, kad per "Slavianskij bazar" renginius, turint koncerto bilietą, galioja bevizis režimas. Renginiai vyksta Vitebske. O Vitebskas yra netoli Polocko, o Polockas yra netoli Dugpilio...Taip kad kitų metų liepos mėnuo suplanuotas taip, kad adatos neįkišti. 

Betgi laikas keliauti namo. Ecolines autobusas vėl truputį vėlavo atvykti. Sprendžiant iš užrašo ant autobuso, jis vyko iš Rusijos, tai gal kur pasienyje užgaišo. Daugpilyje keletas žmonių išlipo, bet nemažai ir įlipo. Vilniuje išlipau kai lietus pylė kaip reikiant, o autobusas tęsė kelionę į Marijampolę, iš ten-Berlynas...

Daugpilio gatvės menas.

Daugpilio gatvės menas.

Štai tokie įspūdžiai iš mano kelionės. Gal esate keliavę šiomis vietomis? Kitais metais planuoju Daugpilyje atvykti į Napoleono dieną, tuo pačiu užsukti į Kraslavą ir Agluoną. Taipogi, jeigu bevizis režimas pasitvirtins, su koncerto bilietu keliausiu į Vitebską ir Polotską. Galbūt į kurią iš šių kelionių norėsite jungtis kartu?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Alpakaitė