Reportažo partneriai
Daugpilio turizmo informacijos centras ir autobusų firma
Ecolines.
 |
Kai matai baltus arklius, reikia keisti gyvenimo būdą.
|
Daugpilio turizmo informacijos centras organizavo dviejų dienų tarptautinę turizmo profesionalų kontaktų biržą ir savo turizmo galimybių pristatymą. Šis reportažas skirtas trumpai akcentuoti paties Daugpilio lankytinas vietas ir detaliau papasakoti apie naujai aplankytą Daugpilio rajoną. Taip yra, nes prieš kelis metus Daugpilyje praleidau dvi dienas ir viską detaliau jau aprašiau, todėl nenoriu kartotis. Mano ankstesnius reportažus rasite čia:
Savaitgaliais lankome kaimynus. Daugpilis, pirmoji diena: Daugpilio tvirtovė, Latgalos zoosodas, Zino inovacijų centras, Emma meno kambarys.
Savaitgaliais lankome kaimynus: Daugpilis, antroji diena: istorinis miesto centras, bažnyčių kalva, šratų fabrikas, krašto muziejus, "šmakovkos" muziejus.
Keliaujame traukiniu į Daugpilį: ką pamatyti per 7 valandas?: vienos dienos išvyka į Daugpilį traukiniu.
Nors į Daugpilį ir kursuoja traukinys iš Vilniaus, jo reisai numatyti tik savaitgaliais ir todėl į Daugpilį atvažiavau Ecolines autobusų firmos autobusu. Jis kiek vėlavo atvykti į Vilnių, bet į Daugpilį atvykome laiku. Man patinka važiuoti šiais autobusais, nes jie tikrai labai patogūs, ir aš taip sakau ne todėl, kad gavau nemokamą bilietą-jie
tikrai labai patogūs. Autobuse yra tualetas, galima įsigyti gėrimų ir užkandžių, visą kelią lydi autobuso stiuardesė, yra nemokamas wi-fi, pasižiūrai du filmus-ir tu jau vietoje!
 |
Mūsų autobusas į Daugpilį. |
 |
Su daina ir darbas lengvai einasi. |
Daugpilyje mūsų delegacija buvo apgyvendinta "Hotel Latgola" viešbutyje. Aš čia gyvenau ir praeitą kartą, kai svečiavausi Daugpilyje. Viešbutis yra miesto centre, netoli autobusų stoties, šalia yra tramvajaus sustojimas ir keletas prekybos centrų, pašto skyrius, turizmo informacijos centras. Nemokamas wi-fi viešbutyje buvo labai lėtas, bet užtat savas mobilus ryšys dirbo kaip bitutė. Pusryčiai gana monotiniški, bet bado šmėklą nuo durų atginti galima: košė, dešrelės, kiaušinienė, virti kiaušiniai, duona, kumpis,sūris, daržovės, jogurtas, vaisiai... Jeigu man pačiai reiktų rinktis kur gyventi, tai rinkčiausiu šį viešbutį, nes man jis jau pažįstamas.
 |
Mūsų viešbutis Daugpilyje. |
 |
Dvivietis kambarys. Berods, ekonominė klasė. Davė ir elektrinį šildytuvą ypatingai šalčmiriaujantiems. |
 |
Viskas kaip ir turi būti. |
 |
Pusryčiai viešbutyje. |
Kitą rytą po pusryčių vykome į Daugpilio tvirtovę, kur vyko konferencija. Pati tvirtovė yra nesunkiai pasiekiama pėsčiomis nuo viešbučio arba galima iki jos prieigų atvažiuoti tramvajumi.
Daugpilio tvirtovė kasmet sutvarko po naują erdvę ir turizmo paslaugų spektras vis plečiasi. Po konferencijos mums buvo suorganizuota ekskursija po
Marko Rothko centrą. Šis dailininkas gimė Daugpilyje (tuometiniame Dvinske) 1903 m. neturtingoje žydų šimoje. Dar vaikas būdamas jis su šeima emigravo į JAV, kur teko sunkiai dirbti. Jis išgarsėjo JAV kaip dailininkas. Markas Rothko mirė 1970 m. Detaliai su jo gyvenimu ir kūryba galima susipažinti Marko Rothko meno centre Daugpilyje, kur jo paveldėtojai leidžia eksponuoti keletą jo darbų, parodos būna reguliariai keičiamos. Pačios parodos fotografuoti negalima (sakoma, nes fotografija neperduoda originalių dailininkoparinktų spalvų), todėl galiu tik pasakyti, kad mūsų apsilankymo metu buvo pristatomas jo autoportretas, du siurrealizmo stiliaus darbai, vienas toks spalvų plėmo stiliaus darbas (turbūt tam yra specialus pavadinimas, bet Kūtvėla nėra stipri vizualiniuose menuose) ir vienas raudonų spalvų kvadratas-tokie darbai galiausiai ir tapo Marko Rothko vizitine kortele. Dailininkas vengė duoti pavadinimus savo darbams, todėl kiekvienas gali jo kūryboje įžiūrėti ką nori.
 |
Ursulijus Lepečkojauskas registruojasi konferencijai. |
 |
Kūtvėla lankosi Daugpilyje. |
 |
Daugpilio katinas. |
 |
Daugpilio tvirtovė. |
 |
Kordegardija. |
 |
Marko Rothko meno centras ir restoranas. |
 |
Ursulijus Lepečkojauskas inspektuoja arsenalą. |
 |
Meno galerija. |
 |
Kai matai baltus arklius, reikia keisti gyvenimo būdą. |
Daugpilio tvirtovė neuždaroma nakčiai, nes teritorijoje gyvena žmonės. Turistai be Marko Rothko meno centro čia gali aplankyti tvirtovės informacinį centrą, šikšnosparnių centrą, istorinių rūbų ekspoziciją, karinio paveldo ekspoziciją (šitoje nebuvome), meno galeriją, medicinos ekspoziciją. Vienos lankomos vietos yra nemokamos, kitose reikia pirkti bilietus. Kai kurios parodos sezoninės, todėl reikia darbo laiką susitikrinti iš anksto, kad nebūtų nusivylimų. Liepą vyksta karo rekonstrukcijos renginys, skirtas Napoleono epochai. Kitas įdomus renginys yra Martos balius, o ta Marta-ne kas kita, kaip Marta Skawronska, ne tai lietuvė, ne tai latvė, karo metu paimta belaisvė ir sekso vergė (skaitykite Kristiną Sabaliauskaitę), vėliau tapusi Jekaterina I, Rusijos caro Petro I žmona. Kontracepcijai skirtoje parodoje eksponatai yra iš privačios kolekcijos. Kaip turbūt galite įsivaizduoti, ši ekspozicija mūsų delegaciją labai sudomino, visi labai įsitraukę kamantinėjo gidę apie vieno ar kito instrumento paskirtį.
Parodoje pristatoma ne tik kontracepcija, bet ir aborto tema, todėl jautriems žmonėms ar nepilnamečiams siūlyčiau pasirinkti kitą objektą.
 |
Elegantiški ištvirkėliai. |
 |
Skaistybės diržas damai. |
 |
Skaistybės diržas džentelmenui. |
 |
Šiuolaikinės kontracepcijos priemonės. |
 |
Gydytojo kabinetas. |
 |
Kontracepcija pasaulyje. |
 |
Manau, dabar aišku, kaip gimė celofaninis lietpaltis... |
 |
Gydytojo darbo priemonės. |
 |
Darbas meistrą giria. |
 |
Istorinių kostiumų ekspozicija. |
 |
Vieni iš Daugpilio tvirtovės vartų. |
 |
Kūtvėla lankosi Daugpilyje. |
 |
Gražiai tvarkoma tvirtovės aplinka. |
Viena iš naujovių Daugpilyje yra netoli tvirtovės, kur yra paskutinis tramvajaus sustojimas "Cietoksnis", pastatytas laikrodžio formos paminklas Steponui Batorui, suteikusiam Daugpiliui (tuometiniam Dinaburgui) miesto teises 1582 m. Šio paminklo idėją pasiūlė vietos lenkų bendruomenė, ją palaikė Daugpilį lankęs tuometinis Lenkijos prezidentas B.Komorowskis. Latvijoje ši idėja buvo priimta kontraversiškai, nes 1581 m. Ryga prarardo savivaldą ir turėjo prisiekti Steponui Batorui, kuris aktyviai palaikė katalikybės skleidimą protestantiškose žemėse. Lenkija finansavo šio paminklo statybą. Laikrodis simbolizuoja Daugpilio gyvenimą iki ir po savivaldos gavimo.
 |
Paminklas Steponui Batorui. Aut. R. Gibovskis. |
 |
Ursulijus Lepečkojauskas teigiamai įvertino paminklą Steponui Batorui. |
Mūsų garbingą delegaciją padalino į dvi grupes latvių ir anglų/rusų kalbomis, nes į renginį atvyko penkiasdešimt žmonių. Iš Lietuvos buvome tik penkiese, nedaug buvo svečių iš Estijos, o štai Latvijos ir Baltarusijos delegacijos buvo gausiausios. Mūsų nelatviškai kalbanti grupelė nuvažiavo apžiūrėti
Zino inovacijų centro, o latviškai kalbanti grupelė tuo metu lankėsi Latgalos zoologijos sode; paskui apsikeitėme, nes viso labo per gatvę pereiti reikia. Zino inovacijų centre yra naujokas-dinozauras, kuriam reikia padėti išsivalyti dantis, nes jo paties lapkytės per trumpos ir jis nepasiekia.
 |
Dinozauras Reksas. |
 |
O čia jo realus dydis? Neramu. |
 |
Naminės gamybos dantų pasta dinozaurui. |
 |
Nusiraminimo kėdutė vaikui ir antrajai savo pusei. |
 |
Reikia patikrinti, ar neįsimetė ėduonis. |
Latgalos zoologijos sodas yra nedidelis namelis, pilnas gyvūnijos: surikatų, triušių, jūros kiaulyčių, žiurkėnų, vėžlių, reptilijų, beždžionių...Kai kuriuos galima paglostyti ir net pamaitinti, o kai kurie nuo lankytojų atskirti storu terariumo stiklu. Aš dar ryte prekybos centre nupirkau obuolį, kelias morkas ir salotų pundelį, tai galėjau pasigerinti gyvastėliams.
 |
Jūrų kiaulytės įvertino mano pastangas, bet morką teko dalinti į kelias dalis, nes gyvastėliai susipešė. |
 |
Latgalos zoosodo gyventojas. |
 |
Na argi jis ne gražuolis? |
 |
Neatrodo agresyvus, bet maža ką... |
Toliau mūsų programoje-bažnyčių kalva. Čia visiškoje kaimynystėje yra katalikų bažnyčia, protestantų (liuteronų) bažnyčia, stačiatikių cerkvė ir sentikių cerkvė. Strategijos dėlei pasakysiu, kad liuteronų bažnyčioje yra nemokamas WC- iš visų kitų konfesijų ši bendruomenė išsiskiria supratimu, kad jos kongregacijos nariai turi ne tik dangiškų, bet ir žemiškų norų. Liuteronų bažnyčioje netoli įėjimo yra sraigtiniai laiptai, vedantys į nedidelę apžvalgos aikštelę. Sakoma, nuo šios bažnyčios stogo galima pamatyti Lietuvą ir Baltarusiją-juk iki jų vos 30 km.
 |
Liuteronų bažnyčios fasado fragmentas. |
 |
Liuteronų bažnyčią Daugpilyje. |
 |
Stačiatikių cerkvė Daugpilyje. |
 |
Stačiatikių cerkvės fragmentas. |
 |
Stačiatikių cerkvė Daugpilyje. |
 |
Sentikių cerkvė Daugpilyje turistų nepriima. |
Netoli bažnyčių kalvos yra vienas lankomiausių Daugpilio turistinių objektų-
šratų gamykla. Jos įkūrėjus į Daugpilį XIX a. atviliojo čia vystoma pramonė ir plečiamas geležinkelio tinklas. Šiuo metu gamykla yra veikianti, bet pasaulyje vis mažinama kulkų (šratų) iš švino paklausa, nes toks gamtoje medžioklės metu pažiręs ar į vandenį patekęs švinas gali teršti aplinką. Gamykla pamažu vis labiau pritaikoma turistams ir mažinamos gamybos apimtys. Dėmesį traukia ir juodasis buhalteris Vasia, nukritęs karjeros laiptais.
 |
Šratų gamyklos muziejus. |
 |
Kūtvėla sėdi ant parako statinės. |
 |
Išlydytas švinas. |
 |
Sarginis kupranugaris. |
 |
Šratų liejyklos bokštas. |
 |
Juodasis buhalteris Vasia. |
Daugpilis turi ką pasiūlyti ir poilsio ieškantiems turistams.
Lielais Stropu ežeras turi gražiai sutvarkytą infrastruktūrą, įrenginėjama promenada, yra pramogų karstyklių parkas "Tarzanas". Man vietovė kažkuom priminė Visaginą ar Zarasus-vanduo, pušys...Beje, šiam objektui Daugpilyje sutvarkyti lėšų skyrė pamatę, kad daugpiliškiai tokio gero gauti važinėja į Lietuvą, o su jais važinėja ir jų eurai. Lielais Stropu yra didžiausias Daugpilio ežeras, ne vieną kartą pelnęs Mėlynąją vėliavą už vandens telkinio švarą. Čia ant pontono įrengti du baseinai, vienas jų-"varlinykas" vaikams. Mieste pasirodė pirmieji elektriniai dviračiai ir paspirtukai. Šias transporto priemones išsinuomoti galima ir "Hotel Latgala" registratūroje. Aš prie šito ežero nebuvau savo ankstesnės kelionės į Daugpilį metu, jis man padarė labai gerą įspūdį. Beje, sakoma, kad Zarasų apžvalgos ratas pastatytas dairytis alkoholio akcijų Latvijoje, bet aš tuom netikiu, o jūs?
 |
Didžiausias Daugpilio ežeras. |
 |
Baseinas ant pontono. |
Grįžome į viešbutį, kur buvo surengta kontaktų birža. Mūsų delegacijos nariai susitiko su Daugpilio miesto ir rajono turizmo paslaugų teikėjais, apsikeitė kontaktais. Latgalos zoologijos sodas į talką pasikvietė du komunikacijos specialistus, kuriems aš tikrai nelikau abejinga!
 |
Kontaktų mugės dalyviai iš Latgalos zoosodo. |
 |
Šikšnosparnio ausys. |
Šikšnosparnių centras iš Daugpilio tvirtovės leido pasiklausyti įrašytų šikšnosparnių garsų ir pasimatuoti šikšnosparnio kostiumą. Pikti liežuviai ėmė plakti, kad Kūtvėlai miesto budelis uždėjo pletkininkės kepurę ir dori žmonės varė ją per miestą, į taktą daužydami puodų dangčius. Redakcija skuba paneigti šį šmeižikišką pramaną! Manęs paprašė interviu žurnalistai, rengę reportžą apie šį renginį.
 |
Duodu interviu žurnalistams. |
 |
Daugpilis naktį. |
 |
Daugpilio šviečiantis fontanas. |
Diena buvo kupina įspūdžių, o dar laukė prabangi vakarienė su gyva muzika ir loterija. Myliu savo darbą! Rytoj laukė apsilankymas Daugpilo rajone, todėl ilgai su Ursulijumi Lepečkojausku nenaktinėjome. Jis, beje, Daugpilyje jau legenda tapęs.
Bus tęsinys, bet komentarai jau dabar laukiami.
Jūsų Kūtvėla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą