 |
| Mikalojaus Koperniko paminklas Varšuvoje, netoli universiteto. |
2012 m. spalio 20 d., šeštadienis
Koperniko mokslų centras Varšuvoje
Apie Mikalojų Koperniką Lenkijoje sakoma, kad "jis sustabdė Saulę ir pajudino Žemę". 2010 metais buvo atidarytas jo vardo mokslų centras. Ekspozicijos suskirstytos temomis: civilizacijos šaknys, buzz (tik vaikams iki 6 metų), Re: karta (patariama lankytojams nuo 14 metų ), žmogus ir aplinka, šviesos zona, judesys, planetariumas. Lankytojai gauna skaitmeninę kortelę, kurios pagalba atrakinama dauguma eksponatų.
Varšuvos sukilimo muziejus
Varšuvos sukilimo muziejus nebuvo mano originaliame kelionės plane, bet nesigailiu skyrusi jam laiko. Buvusiame tramvajaus depe įkurtas muziejus atskleidžia ne tik karo eigą, bet ir paprastų žmonių gyvenimo momentus. Muziejuje nefotografavau, bet nemažai užsirašinėjau. Muziejus atidarytas 2004 metais minint 60 metų Varšuvos sukilimo metines.
To meto vaikų žaidimai atskleidžia tragiškas gyvenimo realijas. Devynerių metų Ewa su savimi nešiojasi savo pačios pasidarytą leidimą laisvai judėti name, kur gyvena jos šeima. Ewa žuvo vokiečių raketai pataikius į namą. Dvejų metų Eliza nešioja ID numeriuką ant kaklo, kuriame mama prašo grąžinti paklydusį vaiką tokiu ir tokiu adresu.
Lenkija kapituliavo 1939 metų rugsėjo 28d. Hitleris atvyko tų pat metų spalio 5 d. priimti karinio parado. Jau tada buvo planuota pasikėsinti į jį: 500 kg sprogmenų buvo padėti sankryžose Nowy Swiat ir Jerozalimski alėjoje. Iki šiol nėra aišku, kodėl pasikėsinimas neįvyko.
Mokyklos ir universitetai lenkams buvo uždaryti. Lenkijos istorija, literatūra ir geografija buvo draudžiamos disciplinos. Tačiau draudimo metu susikūrė Slaptoji mokytojų organizacija, kurioje 5500 mokytojų dirbo su 90,000 studentų.
Kareivio priesaika (angliška versija):
"Before God Almighty
and Mary the Blessed Virgin,
Queen of the Polish Crown,
I pledge allegiance to my Motherland,
the Republic of Poland.
I pledge allegiance to steadfastly guard Her honor
and to fight for Her liberation
with all my strength
even to the extent of my own life.
I pledge unconditional obedience
to the President of Poland,
to the Commander-in-Chief
and Her Home Army Commander
whom he appointed.
And to resolutely keep secret
whatever may happen to me.
SO HELP ME GOD."
Muziejuje nemažai nuotraukų. Ekspozicija chronologiškai juda nuo vokiečių įsigalėjimo iki rezistencinės kovos. Štai nemažai nuotraukų rodo, kokiomis barikadomis vokiečių kareiviai atsitvėrę nuo visuomenės. Vienas užrašas po nuotrauka liudija:" The headquarters of the gestapo on Szucha Avenue are guarded not only by their infamously bad reputation".
Nemaža ekspozicija demonstruoja kokius puikius meninius sugebėjimus turėjo rezistencijos judėjimas, nes prisireikė klastoti leidimus, pasus, įvairius dokumentus. Vokiečiai savo ruožtu nenusileido: operacija "Bernhard" buvo skirta destabilizuoti Jungtinės Karalystės finansus. Vokiečiai išspausdino ir paleido į apyvartą 135 mln svarų sterlingų, kurie iki šiai dienai laikomi geriausiomis klastotėmis istorijoje.
Kelios nuotraukos rodo, kaip miestas po truputį pasidaro kapinėmis: nebelieka laiko ir pajėgų laidoti žuvusiems, kryžiai dygsta tiesiog gatvėse ar griuvėsiuose.
Daugiau informacijos: www.old.1944.pl
Sunkia dūšia,
Kūtvėla
To meto vaikų žaidimai atskleidžia tragiškas gyvenimo realijas. Devynerių metų Ewa su savimi nešiojasi savo pačios pasidarytą leidimą laisvai judėti name, kur gyvena jos šeima. Ewa žuvo vokiečių raketai pataikius į namą. Dvejų metų Eliza nešioja ID numeriuką ant kaklo, kuriame mama prašo grąžinti paklydusį vaiką tokiu ir tokiu adresu.
Lenkija kapituliavo 1939 metų rugsėjo 28d. Hitleris atvyko tų pat metų spalio 5 d. priimti karinio parado. Jau tada buvo planuota pasikėsinti į jį: 500 kg sprogmenų buvo padėti sankryžose Nowy Swiat ir Jerozalimski alėjoje. Iki šiol nėra aišku, kodėl pasikėsinimas neįvyko.
Mokyklos ir universitetai lenkams buvo uždaryti. Lenkijos istorija, literatūra ir geografija buvo draudžiamos disciplinos. Tačiau draudimo metu susikūrė Slaptoji mokytojų organizacija, kurioje 5500 mokytojų dirbo su 90,000 studentų.
Kareivio priesaika (angliška versija):
"Before God Almighty
and Mary the Blessed Virgin,
Queen of the Polish Crown,
I pledge allegiance to my Motherland,
the Republic of Poland.
I pledge allegiance to steadfastly guard Her honor
and to fight for Her liberation
with all my strength
even to the extent of my own life.
I pledge unconditional obedience
to the President of Poland,
to the Commander-in-Chief
and Her Home Army Commander
whom he appointed.
And to resolutely keep secret
whatever may happen to me.
SO HELP ME GOD."
Muziejuje nemažai nuotraukų. Ekspozicija chronologiškai juda nuo vokiečių įsigalėjimo iki rezistencinės kovos. Štai nemažai nuotraukų rodo, kokiomis barikadomis vokiečių kareiviai atsitvėrę nuo visuomenės. Vienas užrašas po nuotrauka liudija:" The headquarters of the gestapo on Szucha Avenue are guarded not only by their infamously bad reputation".
Nemaža ekspozicija demonstruoja kokius puikius meninius sugebėjimus turėjo rezistencijos judėjimas, nes prisireikė klastoti leidimus, pasus, įvairius dokumentus. Vokiečiai savo ruožtu nenusileido: operacija "Bernhard" buvo skirta destabilizuoti Jungtinės Karalystės finansus. Vokiečiai išspausdino ir paleido į apyvartą 135 mln svarų sterlingų, kurie iki šiai dienai laikomi geriausiomis klastotėmis istorijoje.
Kelios nuotraukos rodo, kaip miestas po truputį pasidaro kapinėmis: nebelieka laiko ir pajėgų laidoti žuvusiems, kryžiai dygsta tiesiog gatvėse ar griuvėsiuose.
Daugiau informacijos: www.old.1944.pl
Sunkia dūšia,
Kūtvėla
Naktinis Varšuvos senamiestis
Reikia pripažinti, kad kai kurie miesto elementai naktį atrodo įspūdingiau nei dieną. Varšuvos senamiestyje esantys gynybinės sienos fragmentai naktį apšviečiami ir galima ties jais pasivaikščioti.
Amerika okupuoja arba Apie kavą
Pradžiai aš jums papasakosiu, kaip gimsta geriausia pasaulyje kava.
"Van Gronijus laikė ant delno kokią dešimtį šviesiai alyvinių pupelių, plokščių iš vienos pusės, iškilių iš kitos, panašių į perskilusias nežinomo riešuto pusikes. Basa ruda tarnaitė prie verandos pūtė žarijų krosnelę. Skardos lakštas, išteptas provanso aliejumi, palengva šilo ant vienodos ugnies. Van Gronijus atsargiai subėrė ant skardos savo pupeles. Jis maišė jas sidabriniu kastuvėliu. Derlinga Javos žemė subrandino šias pupeles; jos įsiurbė atogrąžų saulės karštį, palaimingas šitos raudonos, geležim turtingos dirvos sultis....Tai buvo kava, Javos kava, geriausia pasaulyje.
Pupelės pamažu ėjo tamsyn, iš alyvinių tapo šviesiai rudos, paskui tamsiai rudos, beveik juodos.
Van Gronijus pasimėgaudamas judino pupeles kastuvėliu. Visa jo gerovė, daug metų atkaklaus darbo buvo šios pupelės. Jo plantacijose išaugdavo geriausia Bantame rūšinė kava...Pupelės lengvai šokinėjo ant įkaitusios skardos ir ėjo tamsyn. Van Gronijus paėmė vieną pupelę ir pamėgino dantimis. Galima buvo nuimti skardą nuo ugnies.
Pupelės ataušo. Taip pat atsargiai, klausydamas, kaip traška pupelės, kurios pasidarė kvapnios ir trapios, Van Gronijus sumalė jas rankiniu malūnėliu. Jis visuomet pats gamindavosi kavą. Paskui rupiai sugrūstus rudus miltelius supylė į indą su sietelio dugnu, kuris buvo aptrauktas retu audiniu, pasūdė ir atsargiai, po lašelį, ėmė varvinti į miltelius šaltą vandenį. Tai buvo javiškas kavos gaminimo būdas. Po dvidešimt minučių į pakištą kaistuvėlį pritekėjo ne daugiau kaip trys ar keturi šaukštai nepaprastai stipraus kavos antpilo. Van Gronijus davė skysčiui trupučiuką nusistovėti uždengtame kaistuvyje. Paskui įpylė vieną šaukštą antpilo į porcelianinį puodelį ir užplikino verdančiu vandeniu. Kava buvo paruošta."
E. Vygodskaja, "Rūstybės liepsna", 1955m.
Šiandien vargu ar kas ryšis tiek plušėti prie kavos puodelio. Varšuvoje užsukau į Starbucks kavinę. Pasiėmiau tall late, papildomai užsibarsčiau cukraus ir cinamono, ir maišydama putas, siekiančias šaukšteliui iki pusės, patogiai panirau į minkštą fotelį. Už lango lijo lietus, šmėsčiojo žmonės po skėčiais, o aš sėdėjau šiltai ir galvojau, gal nelabai gerai, bet kad tokia okupacija gal visai ir nieko...Apie ką čia aš? Kažkada keliaudama pasiguodžiau, kad Lietuvoje nėra Starbucks, o kita keliautoja man atrėžė, kad Starbucks yra Amerikos okupacijos ženklas, ir jinai yra laiminga, kad jos šalyje Starbucks nėra. Hm....
Maišelyje saugiai guli mano pirkinys: kavos pupelės iš Sumatros.
Daugiau nuorodų:
http://www.starbucks.com/
http://www.starbucks.com/responsibility/sourcing/coffee
Su meile,
Kūtvėla Kavaitė
"Van Gronijus laikė ant delno kokią dešimtį šviesiai alyvinių pupelių, plokščių iš vienos pusės, iškilių iš kitos, panašių į perskilusias nežinomo riešuto pusikes. Basa ruda tarnaitė prie verandos pūtė žarijų krosnelę. Skardos lakštas, išteptas provanso aliejumi, palengva šilo ant vienodos ugnies. Van Gronijus atsargiai subėrė ant skardos savo pupeles. Jis maišė jas sidabriniu kastuvėliu. Derlinga Javos žemė subrandino šias pupeles; jos įsiurbė atogrąžų saulės karštį, palaimingas šitos raudonos, geležim turtingos dirvos sultis....Tai buvo kava, Javos kava, geriausia pasaulyje.
Pupelės pamažu ėjo tamsyn, iš alyvinių tapo šviesiai rudos, paskui tamsiai rudos, beveik juodos.
Van Gronijus pasimėgaudamas judino pupeles kastuvėliu. Visa jo gerovė, daug metų atkaklaus darbo buvo šios pupelės. Jo plantacijose išaugdavo geriausia Bantame rūšinė kava...Pupelės lengvai šokinėjo ant įkaitusios skardos ir ėjo tamsyn. Van Gronijus paėmė vieną pupelę ir pamėgino dantimis. Galima buvo nuimti skardą nuo ugnies.
Pupelės ataušo. Taip pat atsargiai, klausydamas, kaip traška pupelės, kurios pasidarė kvapnios ir trapios, Van Gronijus sumalė jas rankiniu malūnėliu. Jis visuomet pats gamindavosi kavą. Paskui rupiai sugrūstus rudus miltelius supylė į indą su sietelio dugnu, kuris buvo aptrauktas retu audiniu, pasūdė ir atsargiai, po lašelį, ėmė varvinti į miltelius šaltą vandenį. Tai buvo javiškas kavos gaminimo būdas. Po dvidešimt minučių į pakištą kaistuvėlį pritekėjo ne daugiau kaip trys ar keturi šaukštai nepaprastai stipraus kavos antpilo. Van Gronijus davė skysčiui trupučiuką nusistovėti uždengtame kaistuvyje. Paskui įpylė vieną šaukštą antpilo į porcelianinį puodelį ir užplikino verdančiu vandeniu. Kava buvo paruošta."
E. Vygodskaja, "Rūstybės liepsna", 1955m.
Šiandien vargu ar kas ryšis tiek plušėti prie kavos puodelio. Varšuvoje užsukau į Starbucks kavinę. Pasiėmiau tall late, papildomai užsibarsčiau cukraus ir cinamono, ir maišydama putas, siekiančias šaukšteliui iki pusės, patogiai panirau į minkštą fotelį. Už lango lijo lietus, šmėsčiojo žmonės po skėčiais, o aš sėdėjau šiltai ir galvojau, gal nelabai gerai, bet kad tokia okupacija gal visai ir nieko...Apie ką čia aš? Kažkada keliaudama pasiguodžiau, kad Lietuvoje nėra Starbucks, o kita keliautoja man atrėžė, kad Starbucks yra Amerikos okupacijos ženklas, ir jinai yra laiminga, kad jos šalyje Starbucks nėra. Hm....
Maišelyje saugiai guli mano pirkinys: kavos pupelės iš Sumatros.
Daugiau nuorodų:
http://www.starbucks.com/
http://www.starbucks.com/responsibility/sourcing/coffee
Su meile,
Kūtvėla Kavaitė
Šopeno Varšuva
Frederikas Šopenas buvo XIX a. lenkų kompozitorius ir pianistas. Šiandien jis laikomas vienu garsiausių ir įtakingiausių asmenų muzikoje. Vos septynerių metų, jis jau buvo dviejų polonezų autorius. Būdamas 20 metų amžiaus išvyko į Prancūziją, kur padarė sėkmingą karjerą. Deja, dar nė 40 metų nesulaukusį menininką palaužė, manoma, tuberkuliozė.
Varšuvoje Šopeno gerbėjai gali apsilankyti jam skirtame muziejuje.
Šis muziejus įvardinamas kaip "interaktyvus daugiaterpės muziejus". Jis laikomas pačiu moderniausiu biografiniu muziejumi pasaulyje. Eksponuojami keli išlikę jo daiktai, laiškai, muzikos kūriniai. Lankytojus seka salsvas kvapas, sakoma, taip kvepėdavo Šopeno salonas (?). Tačiau pasakysiu nuoširdžiai- man pasirodė gana nuobodoka. Bet jeigu esate Šopeno gerbėjas-pirmyn.Muziejaus darbo laiką ir bilietų kainas galite pasitikrinti čia: http://chopin.museum/en
Šopenas ilsisi Prancūzijoje, Per Lašezo kapinėse, bet jo širdis yra urnoje, kurią įmūrijo į koloną Šv. Kryžiaus bažnyčioje Varšuvoje. Dėl jo širdies yra keletas versijų. Viena versija sako, kad širdis buvo išimta jo paties prašymu ir sugrąžinta į Varšuvą. Kita versija sako, kad prancūzai nenorėjo grąžinti kompozitoriaus kūno, nes laikė jį savo menininku, bet jo sesuo turėjo teisę pagal įstatymą pareikalauti širdies kaip įrodymo, kad jos brolis nebuvo užkastas dar gyvas.
2010 metais (paminėti kompozitoriaus 200-sias gimimo metines) Varšuvoje atidengti muzikiniai suoliukai. Šiuo metu Varšuvoje yra 15 suoliukų su trumpa informacija, kodėl ši vieta svarbi Šopeno gyvenime ir galima pasiklausyti jo muzikos. Čia rasite tikslias suoliukų vietas ir kokią muziką jie groja.
Su meile,
Kūtvėla Dramblianumintausytė
Varšuvoje Šopeno gerbėjai gali apsilankyti jam skirtame muziejuje.
 |
| Šopeno muziejus, Varšuva. |
Šopenas ilsisi Prancūzijoje, Per Lašezo kapinėse, bet jo širdis yra urnoje, kurią įmūrijo į koloną Šv. Kryžiaus bažnyčioje Varšuvoje. Dėl jo širdies yra keletas versijų. Viena versija sako, kad širdis buvo išimta jo paties prašymu ir sugrąžinta į Varšuvą. Kita versija sako, kad prancūzai nenorėjo grąžinti kompozitoriaus kūno, nes laikė jį savo menininku, bet jo sesuo turėjo teisę pagal įstatymą pareikalauti širdies kaip įrodymo, kad jos brolis nebuvo užkastas dar gyvas.
2010 metais (paminėti kompozitoriaus 200-sias gimimo metines) Varšuvoje atidengti muzikiniai suoliukai. Šiuo metu Varšuvoje yra 15 suoliukų su trumpa informacija, kodėl ši vieta svarbi Šopeno gyvenime ir galima pasiklausyti jo muzikos. Čia rasite tikslias suoliukų vietas ir kokią muziką jie groja.
Su meile,
Kūtvėla Dramblianumintausytė
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)