Paul Delaroche "Ledi Džeinės Grei egzekucija" (1833)

Viena iš dažiausiai pasitaikančių paieškų, atvedančių lankytojus į mano kelionių dienoraštį, yra informacijos paieška apie ledi Džeinę Grei (Lady Jane Grey).

Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/The_Execution_of_Lady_Jane_Grey. 

Paul Delaroche nutapytas paveikslas kabo Nacionalinėje galerijoje Londone. Ledi Džeinės Grei gyvenimas vertas ne mažiau dėmesio, nei kurio kito Tiudorų giminės palikuonip, o gal netgi ir daugiau. Po Henriko VIII (geriausiai atsimenamo kaip vedusio šešis kartus, o ne už kokius kitokius nuopelnus tautai) mirties, sostą paveldėjo jo mažametis sūnus Eduardas, tapęs Eduardu VI. Mažasis karalius buvo stropiai vedžiojamas už rankos pasirašant įvairius dokumentus savo regentų-dėdžių, irgi jau velionės motinos brolių. Eduardas VI dažnai sirgo, manoma, buvo paveldėjęs iš tėvo ir venerinę ligą-šis faktas istorikų yra ginčijamas. Mirties priežastis po tik šešerių karaliavimo metų-tuberkuliozė. Prieš mirdamas, jis turėjo pasakyti, kam palieka valdyti Angliją- karalius turėjo teisę paskirti savo įpėdinį. Jis turėjo dvi vyresnes seseris, Mariją (katalikę, Katerinos Aragonietės dukrą) ir Elžbietą (protestantę, Anos Bolein dukrą). Jo patarėjai išnagrinėjo įstatymus ir nustatė, kad Eduardas IV pats būdamas protestantu (religija ir politika nebuvo atskirtos) vis dėlto negali palikti sosto Elžbietai, apeidamas vyresniąją seserį katalikę. Liko viena išeitis-palikti sostą kitam giminei protestantui pagal karališko kraujo liniją, apeinant abidvi seseris. Toks asmuo- ledi Džeinė Grei, pusseserė.

Soste naujoji karalienė išsilaikė lygiai devynias dienas, Anglijos istorijoje ji taip ir yra žinoma kaip Devynių Dienų Karalienė. Politiniai vėjai pasisuko kitaip ir sostan įžengė Marija Tiudor. Nors ledi Džeinė Grei buvo įkalinta Londono Taueryje (tais laikais jis buvo kilmingų asmenų kalėjimas, kur karaliaus nemalonę pelnę didikai kalėjo ilgus dešimtmečius arba atsisveikindavo su galva ant ešafoto pasinaudodami ypatinga karaliaus malone-mirties bausmės neleisdavo stebėti smalsuoliams), karalienė Marija parodė gailestingumą ir pasigailėjo jos gyvybės. Tačiau sukilimas prieš Mariją Tiudor ir ledi Džeinės Grei atsisakymas pereiti į katalikybę (tokiu būdu liekant protestantų viltimi ir jų pageidaujama valdove) kainavo jai galvą. Ledi Džeinė Grei mirė ant Tauerio ešafoto 1554 metų vasario 12. Mirties dieną jai buvo 16 metų.

Čia Londono Taueryje stovėjo ešafotas.

 "Gentle visitor pause awhile : where you stand death cut away the light of many days : here jewelled names were broken from the vivid thread of life : may they rest in peace while we walk the generations around their strife and courage : under there restless skies" (Brian Catling, monumento autorius).

Su meile,

Kūtvėla

Bažnyčia prie Lukiškių aikštės

Kadangi gana dažnai statistikoje matau lankytojus čia ateinant ieškant informacijos apie bažnyčią prie Lukiškių aikštės, parengiau trumpą reportažą apie šį objektą. Pristatau- Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.

Nudilęs atvaizdas virš bažnyčios durų.

Reikia prisipažinti, kad religija ir aš esam geriausiu atveju toleravimo santykiuose. Kelionėse užsienyje niekas taip neigiamai neveikdavo, nei apsilankymas dar vienoje bažnyčioje. Tačiau dabar suprantu, kad po monarcho tik bažnyčia, gal derėtų rašyti Bažnyčia kaip tokia institucija, galėjo sau leisti geriausius meistrus, dailininkus, architektus, medžiagas, sodus ir parkus...Jeigu karai ir gaisrai nenusiaubė, šiandien jos liudija turtingą kultūrinį ir istorinį paveldą.

Voyage Macabre į Černobylį paruošiamasis etapas

Čia ir kituose pasakojimuose bus pateikiama informacija be pikantiškų detalių, kad nepastatyčiau tam tikrus asmenis į nepatogią padėtį. Tekstai perkelti iš dienoraščio, vesto kelionės metu, ir papildyti nauja informacija, sutikslinti faktai.
 
[2012 10 07] 

Kai Daumantas Liekis savo tinklaraštyje paskelbė, kad ieško 18 „savanorių"  kelionei į Černobylį po maždaug mėnesio, jau buvo vėlus vakaras mano namuose. Buvau ką tik grįžusi iš darbo (va jums ir privatus verslas) ir pavargusi, bet nė negalvodama iškart užsiregistravau. Galvoti pradėjau paskui: o kaip reiks pasakyti mamai?

Pirma pasakiau tėtei. Buvau apsidraudusi, nes grupė buvo tik renkama, buvo dar 10 laisvų vietų. Taigi aplink sukdama neva užsiminiau, kad va, yra tokia kelionė, daug kas buvo, net ir mano draugai, galbūt bus grupė, tada bus matyt.... Tėtę mano išgąsdinti nėra lengva, savo laiku jis daug pasaulio išmaišęs. Viskas baigėsi šachmatų partija (dienos rezultatas 1:1 ir patas) ir jo registracija į tą pačią kelionę. Viena problema-pasas baigia galioti po 4, ne po 6 reikalaujamų mėnesių. Aišku, galima rizikuoti, bet gali tiesiog leidimo neišduoti ir bus veltui sugaištas laikas ir žiaurus nusivylimas. Skambutis į URM (beje, įrašytas) pradžiugina- Ukrainos ambasados duomenimis pasas turi galioti bent 3 mėnesius kelionės metu. Moteriškas balsas atsako į klausimą per kokias 3 sekundes. Po kurio laiko euforija praeina. Skambutis į Ukrainos ambasadą (tenka bendrauti rusų kalba) nieko neduoda-tokią informaciją teikia konsulinis skyrius, penktadieniais telefonu neatsiliepiantis. Rašytinė užklausa į URM grįžta su atsakymu-ne mažiau 6 mėnesiai. Panašu, kad tenais kairė ranka nelabai žino, ką daro dešinė, o pristeigta ne vienas etatas "dirbančių". Kelionių agentūros rašo, kad kelionėms į Ukrainą paso galiojimo laikas turi būti bent 3 mėnesiai kelionės metu. Čia jau ir Arkangelo Gabrieliaus kantrybė trūktų. Sprendimas- pasas skubos tvarka, kaina atitinkama. Susirašinėjimas tęsiasi kurį laiką-dabar jau užtenka tik galiojančio paso, bet detaliau siūlo kreiptis į Ukrainos ambasados konsulatą. 

Kelionės kaina 870 LT. Į kainą įeina kelionė iki Černobylio zonos, pilnas maitinimas, lydintis pareigūnas, transportas ir jo dezinfekcija, nakvynė, leidimai. 

Tada galvojome jau dviese: kaip pasakyti mamai? Tiesiog imti ir išnykti 4 dienoms nepavyks, tikrai pastebės. Pasirenkamas variantas, kad baisu tikrą vaiką vieną išleisti, kad neatsisėstų per žioplumą kur ant  radioaktyvios samanos. O man iš tiesų baisiausia, kad tik nelytų, nes tada angliškas posakis, kad žmogaus oda vandens nepraleidžia, gali ir nepasiteisinti. Ta proga nusiperkam du neperšlampamus kostiumus ir surengiam klausimų-atsakymų vakarą Vakariui, kuris buvo tokioje kelionėje prieš du metus. Aš esu visiškai rami, nes jeigu būtų pavojinga, tenais neleistų turistų (galbūt?). 

Imamų daiktų sąrašas:

1)      Pasas (ne ID kortelė), galiojantis bent pusė metų po kelionės.

2)      Pinigai.

3)      Foto aparatas, pakrovėjas, atsarginis akumuliatorius.

4)      Uždara avalynė, kurią reikės avėti perimetre. Tėtės sprendimu, imame guminius batus.

5)      Ilgos kelnės ir rūbai ilgomis rankovėmis. „Senukuose“ nusiperkame neperšlampamus kostiumus su kapišonais.

6)      Tėtė sprendimu, imame pirštines, primetu marliukus veidui dengtis, likusius nuo juodligės panikos.

7)      Maistas.

Jeigu patikros metu rūbai ar daiktai bus gavę radiacijos, juos reikės palikti ir grįžti su rūbais, gautais tenais (nepaleis gi nuogus). Todėl reikės vaikščioti tik leistina teritorija, nesiremti į sienas, nebraidyti balų, neskinti gėlių ir t.t. Visą riziką sveikatai prisiimame patys. 

[2012 10 09]
Nusiunčiu pageidavimus maršrutui. Paskutinė diena pervesti pinigus- spalio 27d. Dar savaitę davė papildomai pasams susitvarkyti-matyt, yra ir daugiau žmonių su probleminiais pasais, nes šiandienai tik 12 iš 18 padarę avansinius pavedimus. 

[2012 10 22]
Žinutė nuo organizatoriaus: “Tikimąsi sniego. Ruoškit šiltesnius rūbus. Jokių specialių rūbų, kuriuos reikės išmesti nereikia, todėl renkitės įprastai. Jei būtų šiltasis laikotarpis, sakyčiau “nesiaukit basučių ir sijonų”.

[2012 10 25]
 Vakar sumokėjau likusią sumą už  kelionę. Reikia turėti papildomai 20 LT Ukrainos grivinomis viešbučiui arba "nenumatytoms išlaidoms". Iki Černobylio važiuosime apie parą laiko, todėl pradžiai reikės turėti savo maisto. 

[2012 10 31]
Nedidelis sukrutimas keliautojų tarpe, nes kauniečiai negavo Ukrainos valiutos; Vilniuje iš banko prie stoties ji šluote iššluota.

Rytoj išvykstame. 

(Bus daugiau)

 Su meile,

Kūtvėla

Valdovų rūmų instruktažas gidams

Dvi dienas truko pirmoji paskaitų dalis, kurių metu gidai buvo supažindinti su Valdovų rūmų (tiksliau-Nacionalinio muziejaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų) archeologiniais, architektūriniais, atkuriamaisiais darbais. Kitas paskaitų ciklas numatomas kitų metų pavasarį, kurio metu jau tikimės pamatyti bent dalinai įrengtas ekspozicines sales. Paskaitų organizavimui dar yra kur tobulintis (lektorių pasiruošimui (kai kurie mus, matyt, supainiojo su inžinerijos ketvirto kurso studentais), testo sudarymui (Ką bendro turi Bona Sforza ir Alfa Romeo? klausimas teste yra mažių mažiausiai KEISTAS), maitinimo -tiksliau, nemaitinimo- klausimas laikant žmones nuo ryto iki vakaro užimtus, ir t.t.), bet patys darbai ir požiūris į atstatymą, visi su tuo susiję procesai paliko kuo puikiausią įspūdį. Labai būtų į sveikatą paskaityti tokias paskaitas ir visuomenei, nes žiniasklaida-purvasklaida nemažai yra priteršusi. Taigi, tikiuosi, kad kitamęt lankytojams atvėrus Valdovų rūmų duris galėsiu pabūti Jums gide po šį tiek Vilniui, tiek Lietuvai, tiek bendrą LDK istoriją turinčioms šalims svarbų objektą.




Su meile,

Kūtvėla

Voyage Macabre į Černobylį. Vietoje Įžangos Žodžio.

Černobylis (ukrainietiškai paprastasis kietis) yra miestas šiaurės Ukrainoje, 90 km nuo Kijevo ir 15 km nuo sienos su Baltarusija. Miestas evakuotas 1986 metais po atominės elektrinės avarijos. Pati atominė jėgainė stovi Pripetės mieste, 16 km nuo Černobylio. Avarija įvyko naktį iš balandžio 25d. į 26d. 1986 metais, dėl netinkamai suplanuoto bandymo. Balandžio 27 d. visi iš 55, 000 Pripetės gyventojų pradėti evakuoti „be teisės sugrįžti“. Žmonėms buvo pasakyta, kad grįš namo po trijų dienų, todėl tepasiėmė dokumentus, vertingesnius daiktus ir maisto. 

Apie 50 tonų branduolinio kuro išgaravo ir buvo išmesta į atmosferą radioaktyviųjų dalelių pavidalu. Dar apie 70 tonų buvo išbarstyta jėgainės teritorijoje. Išmesto kuro aktyvumas siekė 15-20 tūkstančių rentgenų per valandą (normalus fonas - 15-20 mikrorentgenų per valandą). Į atmosferą išmestų radionuklidų būtų užtekę keliems tūkstančiams Hirosimos bombų. Sovietų valdžia kol kas tylėjo.

Balandžio 28d. radiacija užfiksuota Švedijoje. Netrukus panašūs duomenys gauti iš Norvegijos ir Suomijos. Tylėti nebebuvo įmanoma ir Sovietų valdžia prisipažino. Tuo tarpu stiprus vėjas išnešiojo radioaktyvias dulkes po visą Europą. Maskvos vakaro žiniose buvo perskaitytas pranešimas: “Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nelaimingas atsitikimas. Vienas iš reaktorių pažeistas. Imtasi priemonių incidentui pašalinti. Nukentėjusiems suteikta medicininė pagalba. Sudaryta vyriausybinė komisija įvykiui ištirti.” Po to diktorius jau skaitė apie žinias apie Taikos fondą. Paaiškinti kokia nelaimė ištiko milžiniškus Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rajonus niekas nesiėmė. 

Praėjus 48 valandoms po radioaktyvumo padidėjimo Forsmarke, ant JAV prezidento R.Reigano stalo jau gulėjo iš dirbtinio žemės palydovo gautos katastrofos nuotraukos. Jose matėsi tikras pragaras apie kurį nutylėjo sovietų funkcionieriai. 

Gaisras per savaitę buvo užgesintas. Tačiau į atmosferą įsiveržė nesuskaičiuojamas radioaktyvių dujų kiekis, tarsi paklodė apklojęs Europą ir vakarinę SSRS dalį. Netoli elektrinės esančiuose rajonuose žmonės pradėjo mirti nuo kraujo išsiliejimų ir apopleksijos priepuolių. Juos netgi galima laikyti savotiškai laimingais - lėta, kankinanti mirtis, negyvi vaikai-mutantai, vaikai nuo gimimo sergantys vėžiu - visa tai bus dar ateityje.

1986 metų gruodį radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas taip vadinamu sarkofagu, prieš tai išpylus šimtus tūkstančių tonų smėlio, švino ir boro bei sarkofagą padarius iš ketaus plokščių ir armuoto betono blokų. Pati jėgainė galutinai uždaryta tik 2000 metais.

Praradusi energetikų gyvenvietę Pripetę, Ukrainos valdžia pastatė energetikams naują miestelį Slavutič (dabar čia gyvena naujojo sarkofago inžinieriai prancūzai). Tai gražus miestelis, apsodintas augalais, žalias ir švarus. “Gyvenimas čia nuostabus,- sako jo gyventojai. - Deja, trumpas.”

Tikimąsi 2015-2016 metais reaktorių uždengti nauju sarkofagu.

(Bus daugiau)

Kūtvėla Mikrosivertaitė