"Elektra". |
Kelionių blogas. Kaip keliauti neprarandant darbo, šeimos ir sveiko proto.
Techniniai nesklandumai- 2025 liepos 15 d
Dėl foto serverio sutrikimų gali būti problemų su nuotraukų atvaizdavimu. Problema sprendžiama. Atsiprašome.
2013 m. kovo 29 d., penktadienis
Fiat Lux. Šiluma-irgi.
Ketvirtadienį dalyvavau ekskursijoje po Energetikos ir Technikos muziejų ir Vilniaus elektrinę (tą, kur prie Gariūnų). Šitą muziejų seniai ketinau aplankyti, tik vis tinginystė ir apsileidimas neleido, bet dabartinės progos jau praleist nebuvo galima, ogi ir Kūtvėlos žodį dalyvauti buvau davusi. Energetikos ir Technikos muziejus iš tolo atpažįstamas dėka šios mergicos ant stogo. Tik kol kas neaišku, kieno ta trečia ranka?
Labels:
Dvarai,
dvaras,
Foto,
Muziejai,
paukščių stebėjimas
2013 m. kovo 27 d., trečiadienis
Namų ekonomika praktiškai: nešamės pietus į darbą
Namų ekonomika praktiškai: nešamės pietus į darbą. Toks buvo vienas mano patarimų straipsnyje apie tai, kaip sutaupyti kelionėms. Per savaitę pietums maitinimo įstaigose išleidžiu vidutiniškai apie 60 LT. Pabandysiu kokias porą savaičių nešiotis pietus iš namų ir skaičiuoti ekonominę naudą. Prašau prisidėti patarimais ir palaikymu (galima maistu :-) ).
Pirmas iššūkis jau yra: teks atsikelti rytais anksčiau ir pasidaryti tokį lauknešėlį. Nemėgstu pasidaryti maisto iš vakaro, man jis tada neatrodo toks jau šviežias ir apetitiškas. Ir dar klausimas dėl "pagrindinio patiekalo", nes jeigu tai bus žuvis, ją dar reiks pasikepti. Dar galvoju, kad reiktų ir kokio vaisiaus-banano ar apelsino. Kavos/arbatos turiu ofise.
Ar teko kada taupyti atsinešant pietus?
Su meile,
Kūtvėla Salotaitė
Pirmas iššūkis jau yra: teks atsikelti rytais anksčiau ir pasidaryti tokį lauknešėlį. Nemėgstu pasidaryti maisto iš vakaro, man jis tada neatrodo toks jau šviežias ir apetitiškas. Ir dar klausimas dėl "pagrindinio patiekalo", nes jeigu tai bus žuvis, ją dar reiks pasikepti. Dar galvoju, kad reiktų ir kokio vaisiaus-banano ar apelsino. Kavos/arbatos turiu ofise.
Pietūs. Pirmoji diena. |
Su meile,
Kūtvėla Salotaitė
2013 m. kovo 19 d., antradienis
Naujoji VU biblioteka -architektūros šedevras ir moterų rankinukų draugas
Turbūt retas keliautojas susigundo aplankyti bibliotekas. Na, gal išskyrus garsiąją Minsko biblioteką, kurią ir norint nepamatyti nepavyks, jos turbūt nesimato tik iš jos pačios, kaip kokio Eifelio bokšto. Tai pagaliau prisiruošiau nuodugniai apžiūrėti ir garsiąją naująją Vilniaus universiteto biblioteką, tokiu neilgu pavadinimu: Nacionalinis atviros prieigos Mokslinės Komunikacijos ir Informacijos Centras (arba MKIC). Man didžiausią įspūdį padarė pats faktas, kad lankytojams ji atvira 24 valandas 7 dienas per savaitę (išskyrus valstybines šventes). Tai dar ir didžiausia po nepriklausomybės atgavimo pastatyta biblioteka Lietuvoje. Iš viso vienu metu biblioteka pajėgi priimti 800 žmonių.
Bibliotekos architektas- Rolandas Palekas. Pastato vertė sieka 100 milijonų litų, iš jų beveik 85 mln. litų skyrė Europos regioninės plėtros fondas, 15 mln. litų - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Bibliotekos atsiradimo idėją dar XX a. pab. finansiškai pirmasis parėmė Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI.Be įprastų bibliotekai dalykų, čia bus 34 individualaus darbo kabinetai ir 6 darbo vietos tėvams su mažais vaikais. Fondų perkraustymas truko apie 10 mėnesių, savanoriai buvo ieškomi ir Facebook'e. Delfi.lt teigimu, "didžiausia visą parą veikianti biblioteka bus vienintelė biblioteka Lietuvoje, kurioje įrengtos moderniausios apsaugos sistemos, pirmą kartą Lietuvoje sertifikuota ir įrengta gaisro gesinimo rūku sistema, vienintelė biblioteka, kurioje sumontuota pilno ciklo (grąžinimų rūšiavimo ir transportavimo, pristatymo į skaityklas ir saugyklas) leidinių transportavimo sistema, pagrįsta radijo dažnių technologijomis. Ši biblioteka taip pat bus pirmoji, kurioje kompiuterinės darbo vietos sukurtos naudojantis debesų kompiuterijos teikiamais privalumais. Be to, VU biblioteka – vienintelė akademinė biblioteka, kuri atvira visai visuomenei, ne tik universiteto bendruomenės nariams".
Tai pirmiausia nuotraukos, kuriose susijungia funkcionalizmas ir estetika. Arba toks povandeninis marsiečių laivas užplaukęs ant kranto.
Apipaparacinus iš išorės, įsidrasinau ir vidun įslinkti. Šiaip aš esu sunkiai bibliotekų traumuotas sutvėrimas, todėl kinkos drebėjo baisiausiai. Kas lankėsi viešosiose bibliotekose (iškart asociacija su viešosiomis pirtimis, ane?) žino, kad pirmiausia pikta urzgianti ir dar iki dantų ginkluota apsauga iškrato nuo galvos iki kojų, tada atima viską piktos storos rūbinės tetos (netgi rankinukus atima, nes visi lankytojai yra potencialūs knygų vagys), gauni polietileninį maišelį, kur susidedi tušinuką ir popieriaus lapuką (nes daugiau netelpa), ir tada mirtinoje tyloje bandai apsimesdamas augalu užsisakyti reikiamas knygas, kurių nėra, o kai pavyksta, kaina už kopijos puslapį būna paskutinis, ką prisimeni tą dieną. Tai ir čia baisiai bijojau būti nušauta.
Ale nieko panašaus. Visko labai bijojau, nes ten tiek visokios technologijos, o jaunimas taip lengvai ten viskuom naudojosi, kad man baisu pasidarė-bijojau ką nors nulaužti. Informacijos skyriuje įstojau į skaitytojų gretas (6 LT), bet kol kas turiu tik popierinį pažymėjimą, mat plastikinės kortelės buvo pasibaigusios (vasario 7d. tik atsidarė, o jau baigėsi kortelės...). Bet šiaip buvo galima nemokamai užeiti ir apsidairyti.
Rūbinė. Pirmąjį šoką patyriau rūbinėje, mat spintelės užrakinamos savo susigalvotu kodu, o ne raktais. Čia tai sakyčiau biškį durnas išradimas, nes ta trijų skaičių kombinacija tai tik keblumų kūtvėloms pridarys. Bet matyt raktus brangiau gaminti, priedo, vis kas nors pameta arba pamiršta (namo žiemą turbūt be paltų eina, mat kaip žinios šildo). Šiaip ne taip užrakinau spintelę (ne visose yra instrukcijos, teko griaudžiu balsu prašyti vienos studentės pagalbos), užsirašiau ant lapuko spintelės numerį ir kodą, ir ėjau toliau dairytis su rankinuku (še tau, A.Mickevičiaus biblioteka, še tau).
Pirmame aukšte aptikau skaityklą ir kavinę. Kavinės detaliau netyrinėjau, nes buvau po pietų, bet mačiau ir aliuminio indus karštiems patiekalams. Reiks visgi pabandyti, girdėjau, kad studentų valgyklose nebrangu būna. Skaitykloje patogiai įsitaisiau minkštoje (!) kėdėje, šalia manęs ant jos tilpo ir mano rankinukas. Varčiau "Lonely Planet" kelionių gidus ir pro viršų nedrąsiai zondavau teritoriją. Skaitykloje įrengtos ir individualaus darbo vietos dirbti su savais nešiojamais kompiuteriais ir stacionarūs kompiuteriai su ausinėmis. Prieigos prie interneto kodą gavau su skaitytojo bilietu (išbandyta, veikia paštas ir Facebook'as).
Įsidrąsinus slinkau toliau, per visus penkis aukštus (yra liftas) lėtai, nesukeldama įtarimo, o tai sakys, kad visiškas kaimas į biblioteką atėjo, ar ką. Salės įrengtos didelės, darbo vietos išdėstytos ne vienoje erdvėje, o paskirstytos po visas patalpas, kiekviename aukšte yra WC. Mačiau net geriamo vandens automatą! Matosi, kad bibliotekos profilis daugiau tikslusis nei humanitarinis, bet vieną kitą tokio pobūdžio knygelę mačiau. Tiktais keista, kad pavarčius knygas reikia padėti į atskirą dėžutę, o ne atgal-lyg jau visiški vėplos tie skaitytojai būtų.
Šiaip viskas būtų labai super, jeigu ne vienas dalykas- esu kažkam toje bibliotekoje alergiška (turbūt aukštajam mokslui). Prasidėjo baisi sloga, čiaudulys, kažkas gerklėje įstrigo. Viena pažystama sako, kad naujam pastate būna dažai ir baldai dar garuoja. Šiaip aš čiaudau tik nuo dviejų dalykų: saulės ir gero šokolado, tai dabar čiaudėsiu nuo trijų: saulės, gero šokolado, ir VU bibliotekos. Bendras įspūdis -labai geras; patogu kaip namie, tikėsimės alergija praeis.
VU naujoji biblioteka yra Saulėtekio al. 5. Važiuoti visuomeniniu transportu iki "Vilniaus universitetas", biblioteka yra prie VU pastatų (šiaip klauskite, bet kuris studentas parodys). Internetinė svetainė: http://www.mkic.mb.vu.lt/
Su meile ir alergija,
Kūtvėla Čiaudulytė-Knygaitė
Edited 2015 m. Alergija nebepasikartojo.
Bibliotekos architektas- Rolandas Palekas. Pastato vertė sieka 100 milijonų litų, iš jų beveik 85 mln. litų skyrė Europos regioninės plėtros fondas, 15 mln. litų - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Bibliotekos atsiradimo idėją dar XX a. pab. finansiškai pirmasis parėmė Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI.Be įprastų bibliotekai dalykų, čia bus 34 individualaus darbo kabinetai ir 6 darbo vietos tėvams su mažais vaikais. Fondų perkraustymas truko apie 10 mėnesių, savanoriai buvo ieškomi ir Facebook'e. Delfi.lt teigimu, "didžiausia visą parą veikianti biblioteka bus vienintelė biblioteka Lietuvoje, kurioje įrengtos moderniausios apsaugos sistemos, pirmą kartą Lietuvoje sertifikuota ir įrengta gaisro gesinimo rūku sistema, vienintelė biblioteka, kurioje sumontuota pilno ciklo (grąžinimų rūšiavimo ir transportavimo, pristatymo į skaityklas ir saugyklas) leidinių transportavimo sistema, pagrįsta radijo dažnių technologijomis. Ši biblioteka taip pat bus pirmoji, kurioje kompiuterinės darbo vietos sukurtos naudojantis debesų kompiuterijos teikiamais privalumais. Be to, VU biblioteka – vienintelė akademinė biblioteka, kuri atvira visai visuomenei, ne tik universiteto bendruomenės nariams".
Tai pirmiausia nuotraukos, kuriose susijungia funkcionalizmas ir estetika. Arba toks povandeninis marsiečių laivas užplaukęs ant kranto.
Apipaparacinus iš išorės, įsidrasinau ir vidun įslinkti. Šiaip aš esu sunkiai bibliotekų traumuotas sutvėrimas, todėl kinkos drebėjo baisiausiai. Kas lankėsi viešosiose bibliotekose (iškart asociacija su viešosiomis pirtimis, ane?) žino, kad pirmiausia pikta urzgianti ir dar iki dantų ginkluota apsauga iškrato nuo galvos iki kojų, tada atima viską piktos storos rūbinės tetos (netgi rankinukus atima, nes visi lankytojai yra potencialūs knygų vagys), gauni polietileninį maišelį, kur susidedi tušinuką ir popieriaus lapuką (nes daugiau netelpa), ir tada mirtinoje tyloje bandai apsimesdamas augalu užsisakyti reikiamas knygas, kurių nėra, o kai pavyksta, kaina už kopijos puslapį būna paskutinis, ką prisimeni tą dieną. Tai ir čia baisiai bijojau būti nušauta.
Ale nieko panašaus. Visko labai bijojau, nes ten tiek visokios technologijos, o jaunimas taip lengvai ten viskuom naudojosi, kad man baisu pasidarė-bijojau ką nors nulaužti. Informacijos skyriuje įstojau į skaitytojų gretas (6 LT), bet kol kas turiu tik popierinį pažymėjimą, mat plastikinės kortelės buvo pasibaigusios (vasario 7d. tik atsidarė, o jau baigėsi kortelės...). Bet šiaip buvo galima nemokamai užeiti ir apsidairyti.
Rūbinė. Pirmąjį šoką patyriau rūbinėje, mat spintelės užrakinamos savo susigalvotu kodu, o ne raktais. Čia tai sakyčiau biškį durnas išradimas, nes ta trijų skaičių kombinacija tai tik keblumų kūtvėloms pridarys. Bet matyt raktus brangiau gaminti, priedo, vis kas nors pameta arba pamiršta (namo žiemą turbūt be paltų eina, mat kaip žinios šildo). Šiaip ne taip užrakinau spintelę (ne visose yra instrukcijos, teko griaudžiu balsu prašyti vienos studentės pagalbos), užsirašiau ant lapuko spintelės numerį ir kodą, ir ėjau toliau dairytis su rankinuku (še tau, A.Mickevičiaus biblioteka, še tau).
Pirmame aukšte aptikau skaityklą ir kavinę. Kavinės detaliau netyrinėjau, nes buvau po pietų, bet mačiau ir aliuminio indus karštiems patiekalams. Reiks visgi pabandyti, girdėjau, kad studentų valgyklose nebrangu būna. Skaitykloje patogiai įsitaisiau minkštoje (!) kėdėje, šalia manęs ant jos tilpo ir mano rankinukas. Varčiau "Lonely Planet" kelionių gidus ir pro viršų nedrąsiai zondavau teritoriją. Skaitykloje įrengtos ir individualaus darbo vietos dirbti su savais nešiojamais kompiuteriais ir stacionarūs kompiuteriai su ausinėmis. Prieigos prie interneto kodą gavau su skaitytojo bilietu (išbandyta, veikia paštas ir Facebook'as).
Įsidrąsinus slinkau toliau, per visus penkis aukštus (yra liftas) lėtai, nesukeldama įtarimo, o tai sakys, kad visiškas kaimas į biblioteką atėjo, ar ką. Salės įrengtos didelės, darbo vietos išdėstytos ne vienoje erdvėje, o paskirstytos po visas patalpas, kiekviename aukšte yra WC. Mačiau net geriamo vandens automatą! Matosi, kad bibliotekos profilis daugiau tikslusis nei humanitarinis, bet vieną kitą tokio pobūdžio knygelę mačiau. Tiktais keista, kad pavarčius knygas reikia padėti į atskirą dėžutę, o ne atgal-lyg jau visiški vėplos tie skaitytojai būtų.
Šiaip viskas būtų labai super, jeigu ne vienas dalykas- esu kažkam toje bibliotekoje alergiška (turbūt aukštajam mokslui). Prasidėjo baisi sloga, čiaudulys, kažkas gerklėje įstrigo. Viena pažystama sako, kad naujam pastate būna dažai ir baldai dar garuoja. Šiaip aš čiaudau tik nuo dviejų dalykų: saulės ir gero šokolado, tai dabar čiaudėsiu nuo trijų: saulės, gero šokolado, ir VU bibliotekos. Bendras įspūdis -labai geras; patogu kaip namie, tikėsimės alergija praeis.
VU naujoji biblioteka yra Saulėtekio al. 5. Važiuoti visuomeniniu transportu iki "Vilniaus universitetas", biblioteka yra prie VU pastatų (šiaip klauskite, bet kuris studentas parodys). Internetinė svetainė: http://www.mkic.mb.vu.lt/
Su meile ir alergija,
Kūtvėla Čiaudulytė-Knygaitė
Edited 2015 m. Alergija nebepasikartojo.
2013 m. kovo 17 d., sekmadienis
Keliauti gali visi!
Kelionės nėra pats pigiausias laisvalaikio praleidimas, todėl daugelis žvelgia į kelionių tinklaraštininkus su pavydu: tik tą ir veikia, kad keliauja. Turbūt gerus darbus turi? O gal paveldėjo milijoną? Turiu nuvilti skeptikus- absoliuti dauguma kelionių tinklaraštininkų keliauja iš savo kišenės, kurią papildo toks dalykas kaip alga. Bet keliauti galima without breaking a bank. Šiame pasakojime pabandysiu pateikti savo asmeninius pastebėjimus, kaip geriausia susiplanuoti kelionės biudžetą. Yra du būdai.
Pirmas būdas. Susidaryti norimų aplankyti vietų sąrašą. Šiam tikslui aš esu nusipirkusi atskirą užrašų knygelę. Joje šias keliones susiplanuoju: kiek dienų reiktų, ką pamatyti, koks galimas transportas, apytikslis biudžetas. Turint tokią išklotinę lieka tik sekti akcijas ir laukti patrauklaus pasiūlymo, jeigu nors vienoje iš kategorijų (transportas arba apgyvendinimas ypač sektini, nes suėda daugiausia lėšų) pasitaiko gera kaina.
Antras būdas. Išsirinkti vieną kelionę, susidaryti jos planą, apsiskaičiuoti biudžetą, ir taupyti jau konkrečiam tikslui. Štai esu išsirinkusi kelionę į Provansą autobusu iš Lietuvos su agentūra, jos kaina apie 3,000 LT. Šią sumą nusprendžiau taupyti metus laiko, per savaitę atidėdama 60 LT. Tai štai, beveik po metų jau turiu reikiamą sumą, kurią sutaupiau per daug savęs nenuskriausdama.
Abu būdai yra geri, jeigu būsite realistai. Nesakau, kad negalite svajoti apie nardymą Australijoje, tačiau tokios svajonės įgyvendinamos ne per trumpą laiką. Toliau aptarsiu kitas svarbias kelionės sudedamąsias dalis.
Kelionės transportas. Kartas nuo karto pasirodo labai gerų skrydžių pasiūlymų (štai šio reportažo rengimo metu buvo skrydis į Maltą ir atgal iš Vilniaus su visais mokesčiais už 190 LT). Ieškant prieinamų skrydžių, rekomenduoju naudotis http://www.keliauju.com/, http://bomzturas.lt/, http://www.rezervacijos.lt/ arba http://avia.lt/ paieškos sistemomis. Nebrangiai autobusais galima keliauti su Ecolines arba Simple Express firmomis. Traukinių tvarkaraštį rasite pas Lietuvos geležinkeliai .
Apgyvendinimas. Kaip sukis, kaip nesisuk, bet biudžetiniams keliautojams būtent apgyvendinimas išgriaužia didžiausią skylę santaupose. Pigiausias variantas yra hostelis, kurį galima užsisakyti per tokius portalus Hostelworld arba Hostelbookers; neblogų pasiūlymų galima rasti privačiai pas žmones per Airbnb portalą. Jeigu vis dėlto apsisprendėte užsakyti hostelį, tai galima padaryti per jų pačių tinklalapius, nes kartais portalai pasiima 10 proc. nuo sumos, o užsakant per pačius hostelius dar kartais galima gauti ir nuolaidų. Aš pasinaudoju apgyvendinimo portalais ieškant atsiliepimų apie hostelius ir kartais randu pastebėjimus, kad užsakymas per portalus kartais nepasiekia hostelių administracijos, todėl užsakius per portalus vis tiek siūlau parašyti į hostelį ir paprašyti patvirtinimo.
Maistas. Čia galima sutaupyti elgiantis kukliai. Aš visada pasiimu "spiralę" vandeniui užvirti ir užpilamų makaronų ar bulvių košės, kavos ir arbatos, sausainių tiek, kad užtektų pirmoms dienoms, kol aptiksiu nebrangią maitinimo įstaigą. Pigiausia apsipirkti vietiniame supermarkete arba turguje. Aš supermarketuose apsirūpinu nebrangiomis bulkutėmis, jogurtu, sultimis, vaisiais, sumuštiniais. Kavinėse man tada pilnai užtenka sriubos pietums. Šiek tiek maisto klausimą palengvins jeigu Jūsų apgyvendinimo vieta siūlo pusryčius, įskaičiuotus į kambario kainą.
Miesto transportas. Tai yra pigiausias būdas keliauti po miestą. Aš paprastai mėgstu nusipirkti dienos bilietą, nes tada galiu nesukti sau galvos dėl persėdimų skaičiaus.
Lankytinos vietos. Po kelionės bilietų ir nakvynės tai būtų trečias pagal brangumą dalykas. Ekonomiškiausia naudotis taip vadinamomis miesto kortelėmis, bet pirmiausia visgi patarčiau pasiskaičiuoti, ar jos atsipirks, gal kartais bus pigiau pirktis bilietus į lankytinas vietas atskirai. Pabandykite susiplanuoti kelionę taip, kad pats brangiausias lankytinas objektas būtų jo nemokamo lankymo dieną (tokią turi nemažai objektų užsienyje). Naudokitės proga prisijungti prie nemokamų apžvalginių ekskursijų po miestą.
Tai štai tokie mano sekmadienio pamąstymai.
Su meile,
Kūtvėla
Pirmas būdas. Susidaryti norimų aplankyti vietų sąrašą. Šiam tikslui aš esu nusipirkusi atskirą užrašų knygelę. Joje šias keliones susiplanuoju: kiek dienų reiktų, ką pamatyti, koks galimas transportas, apytikslis biudžetas. Turint tokią išklotinę lieka tik sekti akcijas ir laukti patrauklaus pasiūlymo, jeigu nors vienoje iš kategorijų (transportas arba apgyvendinimas ypač sektini, nes suėda daugiausia lėšų) pasitaiko gera kaina.
Antras būdas. Išsirinkti vieną kelionę, susidaryti jos planą, apsiskaičiuoti biudžetą, ir taupyti jau konkrečiam tikslui. Štai esu išsirinkusi kelionę į Provansą autobusu iš Lietuvos su agentūra, jos kaina apie 3,000 LT. Šią sumą nusprendžiau taupyti metus laiko, per savaitę atidėdama 60 LT. Tai štai, beveik po metų jau turiu reikiamą sumą, kurią sutaupiau per daug savęs nenuskriausdama.
Abu būdai yra geri, jeigu būsite realistai. Nesakau, kad negalite svajoti apie nardymą Australijoje, tačiau tokios svajonės įgyvendinamos ne per trumpą laiką. Toliau aptarsiu kitas svarbias kelionės sudedamąsias dalis.
Kelionės transportas. Kartas nuo karto pasirodo labai gerų skrydžių pasiūlymų (štai šio reportažo rengimo metu buvo skrydis į Maltą ir atgal iš Vilniaus su visais mokesčiais už 190 LT). Ieškant prieinamų skrydžių, rekomenduoju naudotis http://www.keliauju.com/, http://bomzturas.lt/, http://www.rezervacijos.lt/ arba http://avia.lt/ paieškos sistemomis. Nebrangiai autobusais galima keliauti su Ecolines arba Simple Express firmomis. Traukinių tvarkaraštį rasite pas Lietuvos geležinkeliai .
Apgyvendinimas. Kaip sukis, kaip nesisuk, bet biudžetiniams keliautojams būtent apgyvendinimas išgriaužia didžiausią skylę santaupose. Pigiausias variantas yra hostelis, kurį galima užsisakyti per tokius portalus Hostelworld arba Hostelbookers; neblogų pasiūlymų galima rasti privačiai pas žmones per Airbnb portalą. Jeigu vis dėlto apsisprendėte užsakyti hostelį, tai galima padaryti per jų pačių tinklalapius, nes kartais portalai pasiima 10 proc. nuo sumos, o užsakant per pačius hostelius dar kartais galima gauti ir nuolaidų. Aš pasinaudoju apgyvendinimo portalais ieškant atsiliepimų apie hostelius ir kartais randu pastebėjimus, kad užsakymas per portalus kartais nepasiekia hostelių administracijos, todėl užsakius per portalus vis tiek siūlau parašyti į hostelį ir paprašyti patvirtinimo.
Maistas. Čia galima sutaupyti elgiantis kukliai. Aš visada pasiimu "spiralę" vandeniui užvirti ir užpilamų makaronų ar bulvių košės, kavos ir arbatos, sausainių tiek, kad užtektų pirmoms dienoms, kol aptiksiu nebrangią maitinimo įstaigą. Pigiausia apsipirkti vietiniame supermarkete arba turguje. Aš supermarketuose apsirūpinu nebrangiomis bulkutėmis, jogurtu, sultimis, vaisiais, sumuštiniais. Kavinėse man tada pilnai užtenka sriubos pietums. Šiek tiek maisto klausimą palengvins jeigu Jūsų apgyvendinimo vieta siūlo pusryčius, įskaičiuotus į kambario kainą.
Miesto transportas. Tai yra pigiausias būdas keliauti po miestą. Aš paprastai mėgstu nusipirkti dienos bilietą, nes tada galiu nesukti sau galvos dėl persėdimų skaičiaus.
Lankytinos vietos. Po kelionės bilietų ir nakvynės tai būtų trečias pagal brangumą dalykas. Ekonomiškiausia naudotis taip vadinamomis miesto kortelėmis, bet pirmiausia visgi patarčiau pasiskaičiuoti, ar jos atsipirks, gal kartais bus pigiau pirktis bilietus į lankytinas vietas atskirai. Pabandykite susiplanuoti kelionę taip, kad pats brangiausias lankytinas objektas būtų jo nemokamo lankymo dieną (tokią turi nemažai objektų užsienyje). Naudokitės proga prisijungti prie nemokamų apžvalginių ekskursijų po miestą.
Tai štai tokie mano sekmadienio pamąstymai.
Su meile,
Kūtvėla
2013 m. kovo 15 d., penktadienis
Vėl Berlynas: kas liko už kadro
Į Berlyną važiavau su konkrečiu tikslu- sudalyvauti ITB Berlin tarptautinėje turizmo parodoje, jos metu užmegzti naudingų kontaktų, sudalyvauti beprecedentiniame šios parodos istorijoje Blogger Speed Dating renginyje, ir šiaip visko daug nemokamai gauti (va ir išlindo yla iš maišo). Jeigu nesate dalyvavęs turizmo parodoje užsienyje, labai rekomenduoju apsilankyti, nes pirmas kartas ir pirmas įspūdis būna nepakartojamas. Pernai kelionių tinklaraštininkai buvo akredituoti į renginį pirmą kartą jo istorijoje, šiemet be akreditacijos buvo ir įvairių jiems skirtų renginių. Kompanijos rengiasi bendradarbiauti su kelionių tinklaraštininkais, tik kol kas dar nežino, kaip tai daroma ir daugumoje vis kėsinasi verčiau prispausdinti daugiau spalvotų lankstinukų.
Panamos delegacija. |
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)