Dienos kelionė į Myrą ir Nesvyžių

Iš trijų Baltarusijos UNESCO paveldo statusą turinčių objektų, du yra Myro pilis ir Nesvyžiaus rūmai. Tačiau jeigu susisiekimas tarp jų tarpmiestiniais autobusais ir įmanomas, tai man nepavyko jo atsekti. Todėl į šią visos dienos ekskursiją išsirengiau su organizuota ekskursija su vietine agentūra, kurią man parekomendavo per ITB Berlin renginį sutikti Baltarusijos turizmo stendo atstovai. Tuo pačiu tai buvo ir pertrauka nuo savarankiško turistavimo, kai leidau sau atsikvėpti, už mane buvo viskas pagalvota, dėl nieko nereikėjo rūpintis, galėjau save palepinti. O diena, kaip matote iš nuotraukų, buvo lietinga, tačiau ne kartą esu sakiusi, nėra blogo oro, yra bloga apranga, tai su ta bloga apranga ir išsiruošiau į kelionę.

Iki Myro pilies važiavome kažkur 1,5 val. Susirinkimo vieta buvo "Planeta" viešbutis, aštunta valanda ryto. Tenais man dar pavyko pasijungti prie bevielio interneto ir pasitikrinti elektroninį paštą. Apynaujis, bet daug kilometražo matęs autobusas sutalpino apie 40 įvairaus plauko ir susivėlimo būtybių, nepabūgusių apsiniaukusio dangaus, daugiausia rusų tautybės. Kaip vėliau paaiškėjo, autobuso ekipažas netgi atsarginių lietsargių porą buvo įsimetę. Ir štai, po 1,5 val. kelio- Myro pilis.

Myro pilis, Baltarusija.

Minsko botanikos sodas

Galite mane vadinti botanikos sodų junkie.* Tai yra, botanikos soduose mane apima didelis džiaugsmas ir malonumas, o dar jeigu tulpės žydi, tai ir visiška euforija. Miesto žemėlapyje pastebėjau, kad Minsko botanikos sodas yra visai netoli mano viešbučio. Nors tą dieną kojos jau buvo gerokai pamuštos po vakardienos išvykos į Myrą ir Nesvyžių, visgi susigundžiau. Be abejo, tas mažas atstumas žemėlapyje pavirto į begalinį pėdinimą pliskinant saulei (kai niekur toli važiuoti nereikia, oras iškart kaip Turkijos kurorte pasidaro). O genijus, kūręs žemėlapį, net nepasivargino pažymėti kur yra įėjimai į botanikos sodą. Sėskitės, gerbiamasis, du. Kelionės metu naudojausi In Your Pocket Minsk susirasta informacija, ir -kadangi lankymo kaina nebuvo pateikta- klaidingai maniau, kad lankymas nemokamas. Deja, bilietukas man atsiėjo 6 LT. Na, nieko, raminau save, juk va Kairėnuose mokam visus 7 LT.

1932 m. įkurtas Minsko botanikos sodas priklauso geriausiems Europos botanikos sodams, sako proklomacijos. Jo kolekcijose randama 8,000 augalų rūšių. Lankytojams šis sodas atviras visus metus. Daug augalų įtraukti į Raudonąją knygą. Jo detalus aprašymas, kurį radau jau po kelionės, paliko man įspūdį, kad tesugebėjau pamatyti vos trečdalį. Atstumai šiame botanikos sode-dideli, o pirmas įspūdis-ne koks. Tuščia, nyku, beveik niekas nežydi, o jeigu kas žydi, tai atitverta taip, kad neprieisi. Žiemos sode paėmė dar 3 LT už įėjimą. Kadangi kol kas tai buvo vienintelė potenciali vieta rasti ką nors, bet ką, žydintį, išsitraukiau piniginę.

Čia kažkas va žydi. 

Orchidėja.

Palmės.

Dar buvo pastatyti narveliai su čirškiančiais paukštukais. Vienas tokias treles varė, kad neapsikentusi bilietų pardavėja sakė, kad paukštis tuoj gaus į galvą. Čia baudžiama už tai, kad esi paukštis :-( Dar buvo keletas vėžlių raudonomis akimis, kurie kabinosi ir skrebeno savo mažomis storomis kojytėmis į baseino sienas, norėdami į laisvę.





Kadangi žiemos sode moterys klausinėjo, kur čia tulpės žydi ir gavo detalius krypties nurodymus, aš irgi ėjau iš paskos.Bilietą pirkau tarnybiniame įėjime, o ne pagrindiniame, tai negavau botanikos sodo schemos. Bet atsižvelgiant į bendrą situaciją, tulpės šiandien buvo my best shot išvis ką nors pamatyti.

Parteris.

Ąžuolų alėja.

Narcizai.

Tulpių buvo gal dešimt lysvių. Mūsų Vingio parko kolekcija čia viską nustelbtų, kristų moterys lusvėse tiesiog ir alptų iš grožio. Nesuprantu, kodėl tokioje šalyje kaip Baltarusija, kur tulpės-mėgstamas patriotinis kvietkas, tokia skurdi tulpių kolekcija.

Prie pagrindinio įėjimo sveikino lankytojus deivė Flora.

Žiemos sode nuo įžūlių lankytojų ir kenkėjų vabzdžių augalus saugojo meškiukas. Taip, taip, meškiukas!




* junkie: a person who gets an unusual amount of pleasure from or has an unusual amount of interest in something.

Galbūt šio botanikos sodo potencialas liko neatskleistas, nes tiesiog per mažai skyriau jam laiko, o gal ir orai dar nebuvo sušildę augalijos. Oficialus tinklalapis: http://cbg.org.by/about

Su meile,

Kūtvėla

Šv. Kankinės D. K. Elžbietos vienuolyno kompleksas Minske

Šventosios Kankinės Didžiosios Kunigaikštytės Elžbietos cerkvė ir vienuolynas yra gerokai nuo miesto centro ir kažkodėl tai yra dar vienas objektas, apie kurį Minsko gyventojai nelabai žino. Apie jį labai įdomiai buvo parašyta In Your Pocket Minsk. Tai sakralinių pastatų kompleksas, pastatytas 1999 m. kaip centras 70-čiai moterų vienuolių ir kitų pasišventųsių asmenų, dirbsiančių teikiant dvasinę ir socialinę pagalbą tiems, kuriems to reikia. Centras ir šiandien padeda atsistoti ant kojų sveikstantiems alkoholikams ir narkomanams. 120 ha plote buvo įkurtas ūkis, kuriame pastoviai gyvena 50-80 gyventojų, dirbančių su gyvuliais, žemės ūkyje, sode, paukštidėje... Vienuolyne taipogi restauruojamos ikonos iš visos Baltarusijos. Vienoje cerkvių vienuolės pasikeisdamos be pertraukos skaito Psalmes už pasaulio išgelbėjimą. Parduotuvėlėje galima nusipirkti medaus ir kitokių maisto produktų, religinių reikmenų parduotuvėje galima įsigyti kulto riekmenims skirtų priemonių.

Elžbieta Fiodorovna, mergautiniu vardu Elžbieta Aleksandra Luisa Alisa iš Heseno ir nuo Reino, buvo Aleksandro II ir Marijos Aleksandrovnos penktojo sūnaus Sergejaus žmona. Tapusi našlaite 14 metų, mergaitė beveik išimtinai buvo auginama savo senelės, Anglijos karalienės Viktorijos. Santykiai su gimine šiek tiek komplikavosi Elžbietai po santuokos nusprendus pereiti į stačiatikybę (ji buvo auginama kaip liuteronė). Po pasikėsinimo į vyrą (bomba jį suplėšė į gabalus) Elžbieta galutinai pasitraukė į vienuolyną. Jinai labai daug dirbo padėdama likimo nuskriaustiesiems ir ligoniams. 1918 m. Elžbieta ir kiti Romanovų šeimos nariai buvo nugabenti į mišką, įmesti į apleistą šachtą ir susprogdinti granatomis. 1981 m. ją šventąją paskelbė Stačiatikių bažnyčia užsienyje (įkurta neramiais bolševikiniais laikais Serbijoje), 1992 m. tą pat padarė ir Rusijos Stačiatikių bažnyčia. Jos pagrindinė šventovė yra Maskvoje, Šventųjų Marijos ir Martos vienuolyne, kurį ji padėjo įsteigti. Dabar tenais saugomos kelios jos relikvijos, kurios grįžo vėl susijungus abiems stačiatikių bažnyčioms. Elžbieta yra viena iš dešimties XX-jo amžiaus šventųjų, statulomis pavaizduotų virš durų Vestminsterio Abatijoje Londone.

Šaltinis: http://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Elizaveta_Fedorovna_of_Russia (c) Ras67

Dienos kelionė į etnografinį muziejų Dudutki

Turėjau laisvą dieną Minske, nes pavyko apžiūrėti suplanuotus norimus lankytinus objektus operatyviau, nei galvojau. Kadangi jau norėjosi ir šiek tiek pakeisti aplinką, nuspręndžiau nuvažiuoti pusdieniui į etnografinį muziejų Dudutki. Buvau girdėjusi, kad jis tikrai vertas dėmesio, tačiau neplanavau jo, nes nemaniau turėsianti pakankamai laisvo laiko. Tačiau vakare viešbučio foje pastebėjau kabančius nedidelius reklaminius skelbimukus, tame tarpe ir apie Dudutki, su autobusų grafikais ir darbo valandomis. Ką gi, vis geriau nei viešbutyje lovoje sėdyne paklodę trinti ir kaimynės knarkimo klausytis, juk taip?

Parašyta, kad pirmasis autobusas į Dududtki iš Minsk Vostochny autobusų stoties išvyksta 9.40. Paskaičiavau, kad 7.00 reiktų keltis, papusryčiauti, ir važiuoti kuom anksčiau į tą stotį (kol ją surasiu, bilietą nusipirksiu, paskui galėsiu ir papusryčiauti stipriau, ir pan.). Papusryčiavau gana brangiai ir nelabai skaniai vienintelėje tokiu metu dirbančioje užkandinėje tiesiai po viešbučio langais (apie parduotuvių darbo laikus ir kitus pričiūdus dar bus rašoma) suvalgydama pašildytą čebureką ir išgerdama šiek tiek tirpios juodos kavos plastikiniame puodelyje. Tiesia, sukimšau visa tai savo viešbučio foje atsisėdusi ant sofos, nes lauke ėmė lyti. Tada pasitikslinau pas viešbučio budintįjį ar metro stotelė mano turimame žemėlapyje Minsk Uschodni ir reiškia Vostochny, jis patvirtino, kad taip. Buvau ten per kelias minutes, nes metro Minske yra ne metro, o svajonė. Truputį paklaidžiojau ieškodama išėjimo, nes ši metro stotis dar turi perėjimą į traukinių stotį. Pagaliau išlindau į paviršių, kur niaukėsi dangus ir lynojo. Paviršiuje manęs laukė ir džiugi naujiena: stotis ne ta. Jeigu yra autobusų stotis X, metro stotis X ir gatvė X, tai jos niekuomet, niekuomet, niekuomet nebus šalia. Aš atvykau į Minsk Vostochny traukinių stotį, bet vat autobusų stotis visai ne čia. Laimei, tokia moterėlė man padėjo, įlipome į 14 maršruto autobusą ir pavažiavome kelias stoteles, išlipome kartu ir tada ji man parodė, kur eiti (kol važiavome, jinai plepėjo su drauge apie pasiruošimus Velykoms, kaip blogai iškepė kepiniai, o jos draugė dar ir gavo baudą už važiavimą be bilieto). Užtrukau kažkur pusvalandį nuo to momento, kai išlipau iš metro. Gerai, kad laiko turėjau avansu. Taip aš tada galvojau. BET!

Minsko nacionalinė biblioteka

"Ji pastatyta and pelkės ir vis smenga", pasakė kažkuris iš mano internetinių pažįstamų. "Kaip ir visas Minskas", pridūrė kitas. Na tai aš, savaime suprantama, suskubau pamatyti šią biblioteką, kol jinai galutinai neprasmego žemės gelmėse. Juk tai -Minsko simbolis, garsinantis šalį pasaulyje. Šis pastatas buvo pastatytas 2002-2006 m. ir jau tapo vienu iš Minsko simbolių ir yra trečia pasaulyje biblioteka pagal turimų knygų rusų kalba skaičių. Daugiabriaunio brilianto formos pastatas pastatytas ant triaukščio pastato, kuriame sutilpo skaityklos 2,000 asmenų ir fondai su 14 milijonų vienetų skaitomos medžiagos. Ant stogo yra apžvalgos aikštelė. Šis pastatas jau spėjo įeiti į pačių keisčiausių pasaulio pastatų Top-50. Palyginimui, naujoji VU biblioteka Saulėtekyje talpina 670 darbo vietų lankytojams ir 1,8 milijono spausdinių. Nykštukas esame, ką?

Tą dieną biblioteka buvo uždaryta, todėl į ekskursiją nepatekau, o paskui kažkaip ir noras praėjo. Bet kadangi pastatas dar naujas, nespėjo jis dar įdomiomis legendomis apaugti ar nuosavą vaiduoklį įsigyti (kokios nors nelaimingos fondų tvarkytojos nelaimingos meilės aukos dvasia neplevena dar po erdvius koridorius), tai pasidomėjau, kokie buvo kitų lankytojų įspūdžiai.

Nacionalinė Minsko biblioteka: deimantas Lukašenkos karūnoje.