Mintis pamatyti Kijevą kilo dar gegužę grįžtant iš Minsko, tik nesitikėjau, kad tai pavyks įgyvendint taip greitai. Po puikiai praleistos
savaitės Baltarusijos sotinėje pamaniau, kad reiktų pasinaudoti tam tikrais privalumais kaip dar mano nepamiršta rusų kalba, lankomo krašto kultūrinis savitumas bei euro nebuvimas ir aplankyti Ukrainos sostinę. Ir štai užmatė mano žvitri akis internetuose irgi Feisbūkuose, kad Wizzair kompanija (čia vienos iš tų pigių oro linijų,
kur iš moterų šakočius atiminėja, nes tie netelpa į rankinukus) skraidina į Kijevą už labai gerą kainą. Tokią gerą, kad net pinigų bankinėje kortelėje turėjau iškart užsimokėti. Skrydis truko kažkur 1 val. (bet oro uoste, be abejo, reikėjo būti žymiai anksčiau nei išvykimo laikas nurodytas ant bilieto). Svarbu atsiminti, kad
keliaujant į Ukrainą reikalingas pasas ir pro akylą pasų kontrolę prasmukti su ID kortele tikrai nepavyks. Wizzair laukimo zona praėjus pasų patikrą labai mažytė, paprastas sumuštinis su vištiena ir majonezu kainuoja 9.90 LTL (!!!). Laukimo zonoje buvo du variantai stumti laiką: mokytis atmintinai savo pasą puslapis po puslapio arba stebėti priešais įsitaisiusią ukrainiečių lesbiečių porelę, kurios visą laukimo laiką meiliai čiupinėjosi. Turistai.
Išlipant (kadangi plepėjau su viena moterimi, klausėsi bent po dvi eiles iš abiejų pusių) pora sėdėjusi priešais mane man padavė kortelę su taksi telefonais, katrie yra ne žulikai ir ne brangininkai, nes mano pokalbio metu paminėta orientacinė kaina gauta iš hostelio privertė juos, švelniai tariant, krūptelėti. Kaipmat per praėjimo eilę (kol nusiėmėme rankinį bagažą ir apsirengėme) užvirė diskusija apie Kijevo taksi privalumus ir trūkumus. Man buvo toks kultūrinis šokas. Įsivaizduokite, susirenka kur nors būrelis lietuvių ir vienas sako: "Va vakar važiavau namo taksi "Greitvežata", kaip pigu buvo!", kitas pašnekovas svajingai priduria: "O vat mes visada užsisakome "Zvimbkbitute"-greiti ir tikrai pigūs", o trečias visus suniekina : "Niekus tauškiate, gerbiamieji, nėra geresnės taksi firmos kaip "Taksibeskiriamojoženklovita", ten vairuotojai su keleiviais pasisveikina. Ir baisiai pigiai veža!".
Pasų patikrinimo punktai Kijeve oro uoste bendri, nėra atskiros eilės ES piliečiams. Pareigūnas ilgai vartė mano pasą, žvelgė per didinamąjį stiklą, konsultavosi su kolegomis, klausinėjo kokiu tikslu atvykau, ar viena keliauju, ar pirmas kartas Ukrainoje. Kai stovi štampas pase, kad nebe pirmas, tai ir išsisukt neina. Bet esmi atpratusi nuo tokių kvotų
ant rubežiaus, tai išsigandau, kad jeigu dar paklaus ir kur buvau pirmą kartą, o aš taip ir pasakysiu "
Černobylis", tai mano kelionė į Kijevą ims ir pasibaigs oro uoste. Paskui mane protino hostelyje, kad reikia duodant pasą sakyti "Hello" ir nebus klausimų :-) Visgi praleido, matyt, patikima pasirodžiau.
Hostelyje buvau gerokai prieš įsiregistravimo laiką, bet mano
urvelis kambarys buvo jau paruoštas. Buvau užsisakiusi vienvietį kambarį. Hostelio vyriškosios lyties gyventojai šmirinėjo po koridorius vienais labai labai labai aptemptais triusikėliais ir nusitvėrę dantų šepetėlius. Gal pas slavus taip įprasta? Iš to
strioko net spynelę ant lagamino atrakinau iš kelinto karto, rankos drebėjo, net pamaniau, kad ne tuos rakčiukus pasiėmiau. Hostelis nebeturėjo miesto žemėlapių, todėl į dvyliktos valandos susitikimą garsiojoje Andrėjaus gatvėje nuvykau vidinio navigatoriaus, Kijevo metropoliteno ir gerų žmonių padedama. Metropolitenui pirkau magnetinę papildomą kortelę mokėti už metro, jos kaina 7 grivinos (UAH), paprašiau 10 bilietų po 2 grivinas, viso gavosi 27 UAH (valiutos kursas 10 UAH - kažkur 3,09 LTL). Nuvykusi į vietą pasiėmiau iš anksto suderėtą Kijevo miesto kortelę, apie kurią bus atskiras įrašas. Manėte, kaip tas klasika tapęs filmas sako, Stambulas-kontrastų miestas? Tai Kijevas ne ką mažiau spalvingas. Kur daugiau pamatysi prie traukinių stoties sėdinčias moteris su pasikabintais kartono lakštais "Квартира" ant krūtinės?
 |
| Kijevo miesto kortelė. |