2013 m. lapkričio 9 d., šeštadienis

Tinklasklaidos atstovai svečiuose pas TEO

Lietuviškosios blogosferos pažibų ir skaitmeninio tinklasklaidos elito išvažiuojamojo posėdžio dienotvarkė buvo tokia: Hostex serverių apžiūra, TEO šviesolaidinio interneto tiekimo punktas, TEO situacijų stebėjimo centras, ir viso ko matyto aptarimas dūzgės* metu. Kūtvėla labai mėgsta, kai ją kur nors kviečia, nes tai jai padeda jaustis narcizu ir jai tai patinka.

Narcizas (arba labai graži Kūtvėla). Skolinta iš: http://lt.wikipedia.org/wiki/Narcizas (c) Know Nothing. 
Kūtvėlai tik va nepatinka, kai ekskursijos metu negalima fotografuoti. Tada Kūtvėla šiurpina visus išsitraukdama užrašų knygele ir rašiklį.

"UAB" Hostex serverių patalpos įsikūrusios buvusiame karinės paskirties pastate, tačiau toks saugumas yra tikrai ne dėl to, kad pikti nuo interneto sutrikimo kenčiantys vartotojai nešturmuotų patalpų (ten netgi valytoja nesilanko). Mus pasitikęs įmonės darbuotojas papasakojo apie įvairius techninius niuansus. Sužinojome, kaip svarbu yra nepertraukiamas elektros tiekimas, pakalbėjo apie aušinimo subtilumus ir kokių priemonių imamasi visgi dingus elektrai (na, kur nors miesto pakarščiuose kokiai bobutei kastuvu rausiant daržą ir perkirtus kokį elektros kabelį). Dar pamatėme išmontuotą serverį, kuris dirbo penkis metus, -jame nė dulkelės. Negalėjome patikėti aplink mus blizgančia pavyzdine švara. Visą gyvenimą laukiau, kada man prireiks mokykloje man nesėkmingai bandytų įsisavinti fizikos pradmenų ir šiandien buvo tasis vakaras, tačiau Kūtvėlos žinios šioje srityje per menkos net užrašams, todėl viskas, ką prisimenu, buvo apie tai, kad dujos išstumia orą (ar atvirkščiai). Neklauskit, kam to prireikė. Tada mums parodė kas tai yra serveris ir kuriame iš serverių jie laiko Delfi (kurį buvo neprieteliai užpuolę ir liko su ilga nosimi). Tai tokia gana didelė patalpa, kur stovi juodos spintukės su klientų duomenimis serveriuose, o kad viršum buvo uždengta permatoma plėvele, tai pasijautėme esantys interneto viduje kaip pomidorai šiltnamyje. Jausmas maždaug toks:

Fiksuoto ryšio telefonais Lietuvoje naudojasi daug žmonių, netgi mano močiutė. Jai 93 metai, padaro skanius cepelinus, žiūri šokių ir dainų šou, kritikuoja valdžią, bet va mobiliojo ryšio telefonu naudotis turbūt neišmoks. Čia jaunas žmogus kartais nežinai ką nuspausti, tie daiktai už savo vartotojus protingesni, tai ką jau čia kalbėti apie senąją kartą. Toliau pasipuošėme mėlynomis tapkutėmis ir pasižiūrėjome viso ko širdį, taip vadinama POP. Tapkutės reikalingos tam, kad nuo mūsų avalynės nešvara nepatektų į aparatų vidų ir nepridarytų ko nereikia.

Sekantis lankomas objektas buvo TEO situacijų stebėjimo centras.

P1240795
NASA control room :-)
Ekranuose matomi visokie reikalingi matyti dalykai, taipogi matoma koks vaizdas pasiekia vartotojus per žydruosius TV ekranus. Užtikrinamas budėjimas, todėl net naktį dingus televizijos signalui apie tai bus žinoma. Be abejo, dar greičiau apie tai įspės patys vartotojai minties greičiu užgulę telefonus. O pagrindinė mūsų kraštuose pasitaikanti visokio ryšio sutrikimų priežastis yra vėtra.

IMG_1133
Po vėtros. Šaltinis: http://www.weather.gov

Praktiškas dalykas TEO siūlomoje televizijoje yra ir galimybė įsirašyti mėgstamas laidas, kurias galima pasižiūrėti vėliau. Deja, kol kas reklamos iš įrašų išmesti negalima (taip, to paklausėme). O reiktų! Juk štai per LNK rodo tokį turkišką serijalą, kur jauna žmona senam vyrui ragus įtaisė su jo sūnėnu (žinau, pačiai baisu) ir pačioje intrigos vietoje tik pyst ir penkiolikos minučių reklama. Ar taip galima? Arba nori moteris ramiai pažiūrėti kaip sultonas Suleimanas klaidatikius į ožio ragą riečia, tai ne, reklamos daugiau nei serijalo. Ne-ge-rai.

Vakarą pabaigėme dūzgėje Mindaugo g. Vilniuje esančio Comfort Hotel viešbučio restorane. Viešbučiui parinktas rajonas negarsėja dorybingumu, o jį užsisakę turistai tą šlovingą praregėjimo akimirką tvirčiau sugniaužia savo lagaminų ant ratukų rankenas. Bet pasirodo, šito viešbučio statybos kainavo tik 30 mln litų ir jo developeriai džiaugėsi, kad tiek mažai, mat anie yra pripratę prie Norvegijos kainų, o atidaryme pats restoranų korifėjus A. Užkalnis buvo. Beje, crème brûlée -pasakiškas, kaip ir aptarnavimas.

Kaip užaugusiai tai laikais, kai internetas į kompiuterį atitekėdavo per modemą, o telefono sąskaitos dviejų dirbančių asmenų su dviem vaikais šeimą pastatydavo ant finansinės bedugnės ribos (nors vaikai stengdavomės modeminiu internetu naudotis tik 24:00-6:00 intervale, kai pigiau būdavo), tai buvo įdomi patirtis ar toli obuolys nuo obels nuriedėjo.

Kartu su manimi dalyvavo:

Renginio siela ir smegenys Skirmantas Tumelis
Garbingi prelegentai:
Enorca
Leo Lenox
Ignas Maižius
Geležinė Lapė
Nerius Jasinavičius
Rokiškis Rabinovičius
Powiukė
Paulius Gaurilčikas
Antanas Bubnelis

Sąrašas nužiūrėtas pas Enorcą, nes Kūtvėlos atmintis kaip pas auksinę žuvelę ir daugiau trijų vardų per dieną jinai neatsimena. Enorca sakė, kad jeigu kas buvote pamirštas pagarbinti, tai skųskitės pas ją komentaruose, tai kai pas ją pasiskųsite, tai ir aš papildysiu.

Su meile,

Kūtvėla

* Lietuviškai tai būtų afterpartis.

2013 m. lapkričio 3 d., sekmadienis

"Vėjų valdovas": M. K. Radvilos Našlaitėlio pėdomis. Knygos recenzija.

Knygų apžvalgos šitame dienoraštyje retos, bet pasitaiko. Štai mūsų leidybos padangėje pasirodė nauja kregždė- "Vėjų valdovas". Jos autorius Tomas Staniulis aprašo 2009-2011 m. vykusias keliones laivais sekant prieš maždaug  430 metų tuo pačiu maršrutu keliavusio M.K. Radvilos Našlaitėlio pėdomis. Istorinės rekonstrukcinės kelionės metu lietuvių įgula garsino Lietuvos vardą užjūriuose ir ieškojo naudingo bendradarbiavimo galimybių su užsienio partneriais. Kelionės eigoje buvo bandoma atskleisti ir Radvilos Našlaitėlį kaip politiką, diplomatą, kariškį, literatą, piligrimą, riterį. Jeigu tai būtų tiesiog eilinis istorinis romanas, kokių dabar netrūksta mūsų padangės knygynuose, šios recenzijos nebūtų buvę, tačiau knygoje susipina kelionės, nuotykiai, psichologija, žmonių santykiai, politika, istorija... O su istorija, "tautų motina", aplaidžiai elgtis negalima. Nesakau, kad autorius elgėsi aplaidžiai rašydamas apie istorinius faktus, bet keletas jų išties mane užkabino ir privertė pasigilinti į tam tikrus niuansus.  Tai skaitymas šios knygos man gavosi tokia savotiška piligrimystė po istoriją.

Knygos viršelis.

2013 m. spalio 22 d., antradienis

Kas liko už kadro Kijeve.

Reportažų iš Kijevo seriją pabaigiu jau tradiciniu tapusiu įrašu "Kas liko už kadro".

Kelionė. Į Kijevą skridau su Wizzair kompanija. Skrydis kainavo 258 UAH, administracinis mokestis prisidėjo 160 UAH, taigi galutinė suma, mokėta kreditine kortele, buvo 418 UAH. Tai gaunasi 130 LTL. Be abejo, tai buvo akcijinis pasiūlymas, kuriuo suskubau pasinaudoti. Gera žinia yra tai, kad jeigu skrydį vykdo Ukrainos atstovai, tai pirmas registruotas bagažas iki 32 kilogramų keliauja nemokamai, o į saloną galima buvo įsinešti didesnį rankinį bagažą iki 10 kg. Vienu žodžiu, pigiau grybo gavosi.

Apgyvendinimas. Gyvenau hostelyje The Hub. Visiems rekomenduoju tik atvykus į apgyvendinimo vietą apeiti kvartalą aplinkui ir pasižiūrėti, kas ten yra. Netoli hostelio buvo maisto parduotuvės, paštas, kavinės ir restoranai, autobuso sustojimas; neypatingai toli buvo metro. Šiai kelionei užsisakiau vienvietį kambarį ir nė kiek to nesigailiu. Miego kokybė buvo žymiai geresnė, nei miegant dorm tipo kambariuose. Turėjau net elektrinį šildytuvą. Dušai ir tualetai bendri. Bendra pastato būklė šiek tiek šiurpina, bet priprantama-juk ne amžiams gyventi atsikraustai. Nors dauguma gyventojų ten nuolatiniai-čia pigiau, nei butą nuomotis. Tačiau saugumas šiek tiek šlubuoja-nėra video kamerų, o iš neužrakinto mano naujos pažįstamos kambario pavogė jos piniginę (aišku, jinai ir pati kalta, kad paliko neužrakintą kambarį). 5 nakvynės viemviečiame kambaryje kainavo 365 LTL, plius buvo pridėtas 1 %  miesto mokestis ir 20 UAH paprašė užstato už raktą. Už taksi paslaugas į ir iš hostelio bendroje sumoje sumokėjau 75 UAH ir 35 UAH (10 UAH-apie 3 LTL).

Transportas. Už metro bekontaktę kortelę sumokėjau 7 UAH, o iš viso ją papildžiau už kažkur 60 UAH (apie 30 važiavimų, ne visus išnaudojau). Kortelės papildymui yra specialūs automatai, kur įkišama kortelė ir ekrane parodomas likusių važiavimų skaičius; taipogi, ją galima papildyti norima suma, tik automatas neduoda grąžos ir ima tik vieną banktotą, t.y. jeigu norėsite sumokėti 2 grivinas po vieną banknotą po 1 UAH, to padaryti jums nepavyks.

Miesto įspūdžiai. Kijevas-pirmasis mano aplankytas miestas, kur turėti automobilį būtų būtina. Važiuojant į hostelį pamačiau miesto kamščius ir man tai visai nepatiko. Kad turėti automobilį čia būtina įrodo tai, kad visa erdvė yra skirta automobiliams. Čia jie parkuojami ant šaligatvio, važiuoja šaligatviu paskui pėsčiuosius arba į pėsčiuosius. Kai pradėjau piktintis, mano kelionės draugė pasakė: "Ko tu nori, pas jį trys septyniukės numeryje". Lygtais čia pasiteisinimas tyliai slinkti iš paskos pėsčiajam ir siekti įvaryti infarktą. Nesaugumo jausmas kažkodėl neapleido visą laiką, netgi rankinuką laikiau krepšelyje, kad nesimatytų. Pinigus smulkiomis kupiūromis geriausia nešiotis kišenėje, kad nereiktų išiminėti piniginės. Tiesiog, taip ramiau. Mieste merginos puošiasi ilgaauliais aukštakulniais batais, kur mūsų krašte madingi tarp aplink strypą klubuose besisukančių plikauodegių merginų.

Pinigai. Vilniuje Ukrainos grivinų lengviausia nusipirkti banke prie Geležinkelio stoties. Venkite imti kupiūras po 200 UAH, geriau imkite kupiūras po 10 UAH, 20 UAH ir 50 UAH. 100 UAH atitinka maždaug 30 LTL, o kainos Ukrainoje panašios kaip mas mus, gal keliais litais brangiau. Tačiau jeigu Jums reikės nusipirkti metro bekontaktę kortelę su 10 bilietų, tai teks mokėti 27 UAH, su 200 UAH kupiūra gal būti sunku gauti grąžos. Arba keletas obuolių ir gera kekė vynuogių iš turgelio atsieis 23 UAH, vėlgi su stambia kupiūra bus raukymosi.

Bendra kainų išklotinė. Šiai kelionei buvau sutaupiusi ir skyrusi 1500 LTL

Skrydis: 130 LTL
Nakvynė: 385 LTL (su miesto mokesčiais)
Transportas (taksi Kijeve ir Vilniuje, metro Kijeve ir transportas Vilniuje): 95 LTL
Maistas (kavinės ir restoranai, turgelis, suvenyrai namo): 305 LTL
Lankytinos vietos (ir literatūra): 158 LTL
Bilietas į operą: 25 LTL
Religinės paskirties prekės: 25 LTL
Išlaidos žulikams: 36 LTL
Suvenyrai: 220 LTL
Į kelionę įsidėta pirkinių už (vaistai, pleistrai, maistas): 50 LTL
Kita: 10 LTL

Viso: 1439 LTL.

Tai dar ir grąžos liko. Būtų buvę galima pigiau apsisukti apsistojant keturviečiame kambaryje ir nešiojantis savo sumuštinius pavalgyti parke, taip sutaupant kokius 200-300 LTL, bet jau esu pasižadėjusi keliauti nebe kaip paskutinė backpacker'ė.

Su meile,

Kūtvėla

Kijevo miesto kortelė

Kijevas yra tarp daugelio miestų, siūlančių miesto kortelės paslaugas turistams. Jomis jau esu naudojusis Taline ir Rygoje. Kijevo miesto kortelė atsirado tik 2013 metų pavasarį, todėl reikia būti atlaidiems naujam projektui.

Kijevo miesto kortelė.
Nors Kijevo miesto kortelės personalas man mielai ją suteikė, pasinaudoti neturėjau progos dėl to, kad kortelė buvo atnaujinama. Jų interneto tinklalapyje buvo įkelti nauji pasiūlymai su šia kortele, todėl aš logiškai primečiau, kad jie jau įsigaliojo, bet tik jeigu būčiau keliavusi bent savaite vėliau, būčiau galėjusi ja pasinaudoti. Taigi, šitame reportaže pateiksiu jau atnaujintos Kijevo miesto kortelės privalumus.

Apie privalumus kalbėti geriausia pradėti nuo trūkumų-Kijevo miesto kortelė šio reportažo rengimo metu kol kas neintegruota  į miesto viešąjį transportą, nors toks planas yra svarstomas. Iš patirties sakau, kad tokios kortelės įgauna pridedamąją vertę tik su integruotu miesto transportu, nes turistui nereikia sukti galvos dėl bilietų pirkimo, žymėjimo, galiojimo, pratęsimo ir taip iki begalybės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad metro Kijeve važiuoti galima už tiesiog absurdiškai niekingus 2 UAH (10 UAH yra apie 3 LTL), tai viešojo transporto integravimas į miesto kortelę būtų daugiau ne sutaupymas, o didelis patogumas rusiškai ir ukrainietiškai nekalbantiems turistams. Atnaujinta informacija 2013-10-26: nuo šiol Kijevo miesto kortelė suteikia galimybę naudotis metro. Kol kas metro važiavimų skaičius yra ribotas pagal kortelės tipą (3 dienų kortelei duodami 6 nemokami važiavimai metro, paskui kortelę galima papildyti bilietais iš automatų stotyse jau savarankiškai). 

Neatnaujinta kortelė buvo labai specifinė ir sulaukė nelabai palankių atsiliepimų. Joje siūlomi muziejai vargu ar būtų pritraukę turistus iš užsienio, o joje nebuvo įtraukti Kijevo pagrindinėmis įžymybėmis laikomi objektai. Labai džiugu, kad atnaujinta kortelė jau yra stipriai patobulinta. Taigi, imame 3 dienų kortelę už 250 UAH (apie 77 LTL) ir žiūrime kada atsipirks.

Pirma džiugi žinia yra ta, kad Šv. Sofijos cerkvė yra įtraukta į šią kortelę. Visgi, tai vienas iš Kijevo simbolių ir vienas iš lankomiausių objektų. Nors tinklalpyje rašo "*Privilege of FREE PASS only with a Kyiv City Card catalogue issued in September 2013", spalio mėnesį dar mokėjau pati. Kol kas sunku pasakyti kas būtent įtraukta į kortelę, bet Šv. Sofijos cerkvės-muziejaus ir dar dviejų objektų lankymas kainavo 50 UAH, dar 3 UAH kainavo įėjimas į kiemą (jeigu nenorite lankytis objektų viduje). Dėl šventos ramybės paimkime tuos 50 UAH, nes tai yra mokestis už pagrindinius lankytinus objektus tame komplekse.

Šv. Sofijos cerkvė, Kijevas. 
Kitas naujai įtrauktas lankytinas objektas, kuris man tikrai labai patiko, yra Pirogov  kaime esantis ukrainiečių buities ir kaimo gyvenimo muziejus. Deja, šiuo metu jų tinklalapis sukvailiojęs, todėl neturiu nuorodos, kurią galėčiau įdėti. Už įėjimą mokėjau 30 UAH.

Pirogov kaimo muziejaus eksponatas. 
Vienas iš įspūdingiausių Kijevo statinių yra Auksiniai vartai.

Kijevo Auksiniai vartai. 
Prisipažinsiu, šio objekto iš vidaus nelankiau. Jeigu būčiau turėjusi šią kortelę, be abejo būčiau apsilankiusi. Manau, jis tikrai būtų palikęs įspūdį ir būčiau sužinojusi daugiau apie Kijevo istoriją. Bet nebuvo kortelės-nebuvo ir motyvo apsilankyti. O tai yra, kaip ne kaip, vienas iš seniausių pastatų Rytų Europoje, 1037 metai. Bilieto kaina internetuose užslaptinta, pavyko rasti viename atsiliepime, kad mokėjo 2 USD, tai būtų apie 15 UAH. Tiesiog kai esi naujame mieste ir yra daug ką žiūrėti, tenka prioritetus susidėlioti.

Andrėjaus gatvėje esančio M. Bulgakovo muziejaus taip pat neaplankiau.

M. Bulgakovas.
Jeigu būčiau turėjusi šią kortelę, būčiau apsilankiusi ir papasakojusi ką mačiau, bet šį kartą nusprendžiau atidėti šio muziejaus lankymą kitam kartui, kadangi memorialiniai muziejai, skirti rašytojams ar kitiems menininkams manęs labai nežavi. Kijeve reiktų lankyti tai, ko kitur nelabai pamatysi-pavyzdžiui, cerkvių kompleksus. Be to, ant muziejaus durų kabojo užrašas, kad lankymas ribojamas, tik pagal išankstinį užrašymą. Nors muziejus turi tinklalapį, lankymo kaina irgi karinė paslaptis, bet internetuose sklando 30 UAH kaina.

Vienas iš labiausiai įsimintinų memorialų yra paminklas holodomorui. Muziejaus lankymo kaina-5 UAH.

Holodomorui atminti.
Iš viso esame išeidę 130 UAH ir dar 120 UAH lieka kortelėje. Bandome datraukti iki reikiamos sumos.

Kijevo Hop on-Hop off autobusui gali būti pritaikyta 10 % nuolaida, tai sudarytų 25 UAH. Lieka 95 UAH. Garlaivių kompanija (kita, nei aš naudojausi, nes šios per masinius statybos darbus tiesiog nesugebėjau rasti) siūlo 1 valandos trukmės turą Dnepru ir nuo 50 UAH (tiek ir aš mokėjau) padarys nuolaidą iki 35 UAH (bet pasitikrinkit jų tinklalpyje iš kur išvyksta ir ar nuolaidas tikrai taiko), taigi lieka 60 UAH.

Galimi variantai: daug kur internetuose pagirtas Museum of Historical Treasures of Ukraine bus nemokamas vietoje 30 UAH už bilietą, taip pat neblogų atsiliepimų turi Leading Museum of Ukraine, o jo bilietas paprastai kainuoja 24 UAH, taigi liekame su 6 UAH. Jeigu už bilietus muziejuose mokėti apsimoka labiau savarankiškai, tai be kortelės nebus nuolaidos turistiniam autobusui ir kruizui upe, taip gal tos 6 UAH, kurios lieka kaboti, gal ir nėra taip baisu, tai bus kažkur 2 LTL. Be to, integravus 6 važiavimus metro, jau dabar šiek tiek išeinama į pliusą, nes kortelė nepabrango, o senos, be metro, atpigintos 50 UAH. 

Miesto kortelių turėjimas yra toks azartinis žaidimas-reikia, kad būtinai atsipirktų ir dar į pliusą išeiti. Su Kijevo miesto kortele beveik pavyko.

Juos rasite Feisbuke Kyiv City Card.

Su meile,

Kūtvėla

2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Kijevo TOP 7 lankytinos vietos : ką pamatyti Kijeve per trumpą laiką?

Jeigu turite vos keletą dienų Kijeve, štai Jums septyni Kijevo stebuklai, kaip juos įvardina "Touring Kyiv" knygelė-gidas, kuriuos rekomenduojama pamatyti.

1. Sodai ir parkai virš Dnepro upės.

Tai yra pačios mieliausios miesto vietos: Volodimiro kalva, Kreschatnyk parkas, Miesto sodas, Mariinsky parkas, Centrinis botanikos sodas. Išties, parkai Kijeve puikūs, labai mažai kur mačiau ką nors naujai sodinta, dauguma medžių mena istorijos šimtmečius.

Paminklas kunigaikščiui Volodimirui, Volodimiro kalva. 
Volodimiro kalva. 


Centrinis botanikos sodas. 
2. Namas su chimeromis. Plačiau esu aprašiusi trečiojoje dienoje Kijeve.

Namas su chimeromis.
3. Šv. Sofijos cerkvė. Plačiau esu aprašiusi pirmojoje dienoje Kijeve.

Viena žymiausių bažnyčių Rytų Europoje, pasaulinio lygio architektūros šedevras su freskomis ir mozaikomis, siekiančiomis XI a.

Šv. Sofijos cerkvė. 
4. Pečerska Lavra. Plačiau esu rašiusi antrojoje dienoje Kijeve.

Viena iš švenčiausių Europos vietų su šventųjų relikvijomis. Architektūros ir meno kompleksas su šventųjų atsiskyrėlių palaidojimais Artimosiose ir Tolimosiose Olose.

Uspenje cerkvė, Pečerska Lavra.
5. Šv. Volodimiro cerkvė. Plačiau esu rašiusi ketvirtojoje dienoje Kijeve.

Pats žymiausias sakralinis statinys Kijeve iš XIX a. Cerkvės sienos ištapytos žymiausių to meto menininkų.

Šv. Volodimiro cerkvė.
6. Kreschatnyk ansamblis. Plačiau esu rašiusi trečiojoje dienoje Kijeve.

Pats grandioziškiausias Stalinistinės architektūros ansamblis Kijeve.

Stalinistinės eros statyba.
7. Andrėjaus gatvė. Plačiau esu rašiusi penktojoje dienoje Kijeve. 

Pati tapybiškiausia gatvė Kijeve.

Andrėjaus gatvė, Kijevas. 



Gūgliaus žemėlapis apytikslis, įspėja apie galimus privačius ar uždarytus kelius; iš sodų ir parkų apžiūrėti parinkau Volodimiro kalvą. Pėsčiomis žemėlapis apytiksliai duoda 14,2 km, 2 val 48 minutes. Dar galima pasinaudoti Kyiv Hop on Hop off autobusais ir apvažiuoti šias vietas. Yra bilietas, kuris galioja dvi dienas, todėl galite išlipti iš autobuso, apžiūrėti objektą, sulaukti sekančio autobuso ir važiuoti toliau. Man lieka apgailestauti, kad nesuspėjau pasivažinėti šiuo autobusu, bet jis yra idealus sprendimas turint mažai laiko ir nenorint blaškytis po didžiulį miestą ieškant vienos ar kitos lankytinos vietos. Šiuo metu dviejų dienų bilietas suaugusiam šiuo autobusu įkainotas 250 UAH, gaunasi kažkur 83 LTL.

Su meile,

Kūtvėla