Tinklasklaidos atstovai svečiuose pas TEO

Lietuviškosios blogosferos pažibų ir skaitmeninio tinklasklaidos elito išvažiuojamojo posėdžio dienotvarkė buvo tokia: Hostex serverių apžiūra, TEO šviesolaidinio interneto tiekimo punktas, TEO situacijų stebėjimo centras, ir viso ko matyto aptarimas dūzgės* metu. Kūtvėla labai mėgsta, kai ją kur nors kviečia, nes tai jai padeda jaustis narcizu ir jai tai patinka.

Narcizas (arba labai graži Kūtvėla). Skolinta iš: http://lt.wikipedia.org/wiki/Narcizas (c) Know Nothing. 

Kūtvėlai tik va nepatinka, kai ekskursijos metu negalima fotografuoti. Tada Kūtvėla šiurpina visus išsitraukdama užrašų knygele ir rašiklį.

"UAB" Hostex serverių patalpos įsikūrusios buvusiame karinės paskirties pastate, tačiau toks saugumas yra tikrai ne dėl to, kad pikti nuo interneto sutrikimo kenčiantys vartotojai nešturmuotų patalpų (ten netgi valytoja nesilanko). Mus pasitikęs įmonės darbuotojas papasakojo apie įvairius techninius niuansus. Sužinojome, kaip svarbu yra nepertraukiamas elektros tiekimas, pakalbėjo apie aušinimo subtilumus ir kokių priemonių imamasi visgi dingus elektrai (na, kur nors miesto pakarščiuose kokiai bobutei kastuvu rausiant daržą ir perkirtus kokį elektros kabelį). Dar pamatėme išmontuotą serverį, kuris dirbo penkis metus, -jame nė dulkelės. Negalėjome patikėti aplink mus blizgančia pavyzdine švara. Visą gyvenimą laukiau, kada man prireiks mokykloje man nesėkmingai bandytų įsisavinti fizikos pradmenų ir šiandien buvo tasis vakaras, tačiau Kūtvėlos žinios šioje srityje per menkos net užrašams, todėl viskas, ką prisimenu, buvo apie tai, kad dujos išstumia orą (ar atvirkščiai). Neklauskit, kam to prireikė. Tada mums parodė kas tai yra serveris ir kuriame iš serverių jie laiko Delfi (kurį buvo neprieteliai užpuolę ir liko su ilga nosimi). Tai tokia gana didelė patalpa, kur stovi juodos spintukės su klientų duomenimis serveriuose, o kad viršum buvo uždengta permatoma plėvele, tai pasijautėme esantys interneto viduje kaip pomidorai šiltnamyje. Jausmas maždaug toks:

Fiksuoto ryšio telefonais Lietuvoje naudojasi daug žmonių, netgi mano močiutė. Jai 93 metai, padaro skanius cepelinus, žiūri šokių ir dainų šou, kritikuoja valdžią, bet va mobiliojo ryšio telefonu naudotis turbūt neišmoks. Čia jaunas žmogus kartais nežinai ką nuspausti, tie daiktai už savo vartotojus protingesni, tai ką jau čia kalbėti apie senąją kartą. Toliau pasipuošėme mėlynomis tapkutėmis ir pasižiūrėjome viso ko širdį, taip vadinama POP. Tapkutės reikalingos tam, kad nuo mūsų avalynės nešvara nepatektų į aparatų vidų ir nepridarytų ko nereikia.

Sekantis lankomas objektas buvo TEO situacijų stebėjimo centras.

NASA control room :-)

Ekranuose matomi visokie reikalingi matyti dalykai, taipogi matoma koks vaizdas pasiekia vartotojus per žydruosius TV ekranus. Užtikrinamas budėjimas, todėl net naktį dingus televizijos signalui apie tai bus žinoma. Be abejo, dar greičiau apie tai įspės patys vartotojai minties greičiu užgulę telefonus. O pagrindinė mūsų kraštuose pasitaikanti visokio ryšio sutrikimų priežastis yra vėtra.

Po vėtros. Šaltinis: http://www.weather.gov

Praktiškas dalykas TEO siūlomoje televizijoje yra ir galimybė įsirašyti mėgstamas laidas, kurias galima pasižiūrėti vėliau. Deja, kol kas reklamos iš įrašų išmesti negalima (taip, to paklausėme). O reiktų! Juk štai per LNK rodo tokį turkišką serijalą, kur jauna žmona senam vyrui ragus įtaisė su jo sūnėnu (žinau, pačiai baisu) ir pačioje intrigos vietoje tik pyst ir penkiolikos minučių reklama. Ar taip galima? Arba nori moteris ramiai pažiūrėti kaip sultonas Suleimanas klaidatikius į ožio ragą riečia, tai ne, reklamos daugiau nei serijalo. Ne-ge-rai.

Vakarą pabaigėme dūzgėje Mindaugo g. Vilniuje esančio Comfort Hotel viešbučio restorane. Viešbučiui parinktas rajonas negarsėja dorybingumu, o jį užsisakę turistai tą šlovingą praregėjimo akimirką tvirčiau sugniaužia savo lagaminų ant ratukų rankenas. Bet pasirodo, šito viešbučio statybos kainavo tik 30 mln litų ir jo developeriai džiaugėsi, kad tiek mažai, mat anie yra pripratę prie Norvegijos kainų, o atidaryme pats restoranų korifėjus A. Užkalnis buvo. Beje, crème brûlée -pasakiškas, kaip ir aptarnavimas.

Kaip užaugusiai tai laikais, kai internetas į kompiuterį atitekėdavo per modemą, o telefono sąskaitos dviejų dirbančių asmenų su dviem vaikais šeimą pastatydavo ant finansinės bedugnės ribos (nors vaikai stengdavomės modeminiu internetu naudotis tik 24:00-6:00 intervale, kai pigiau būdavo), tai buvo įdomi patirtis ar toli obuolys nuo obels nuriedėjo.

Kartu su manimi dalyvavo:

Renginio siela ir smegenys Skirmantas Tumelis
Garbingi prelegentai:
Enorca
Leo Lenox
Ignas Maižius
Geležinė Lapė
Nerius Jasinavičius
Rokiškis Rabinovičius
Powiukė
Paulius Gaurilčikas
Antanas Bubnelis

Sąrašas nužiūrėtas pas Enorcą, nes Kūtvėlos atmintis kaip pas auksinę žuvelę ir daugiau trijų vardų per dieną jinai neatsimena. Enorca sakė, kad jeigu kas buvote pamirštas pagarbinti, tai skųskitės pas ją komentaruose, tai kai pas ją pasiskųsite, tai ir aš papildysiu.

Su meile,

Kūtvėla

* Lietuviškai tai būtų afterpartis.