Atvykę į Izraelį nepamirškite, kad išvykti Jums gali ir neleisti (taip paprastai).

Pirmojo Izraelio ministro primininko D. Ben Guriono vardo oro uostas atvykstančius keleivius pasitinka neįtikėtinai svetingai. Kūtvėla pasinaudojo Wizzair oro linijų akcijiniu pasiūlymu nuskristi (ir parskristi, žinoma) už labai patrauklią kainą. Verta paminėti geru žodžiu abudu pilotus, nes 3,5 val. trukusių skrydžių nusileidimai buvo kiek įmanoma švelnesni, ir Kūtvėlos ausytės beveik nenukentėjo. Netikėtas buvo antrasis saugumo patikrinimas Vilniaus oro uoste prie įlaipinimo vartų, kai buvo apieškotas rankinis bagažas ir patys keleiviai (taip taip, rankomis mus ten čiupinėjo).

Kūtvėla pakeliui į Tel Avivą. 

Skristi Kūtvėla tai baisiai nemėgsta. Baisiausia akimirka yra ta, kai lėktuvas atsiplėšia nuo žemės ir kyla. Dar kartais pasikrato į kokią turbulenciją patekęs. Žagsėdama vis sau poteriauju po nosimi, kad lėktuvas-pati saugiausia transporto priemonė pasaulyje. Bet nieko nėra geriau už nusileidimą. Lėktuvo ratams palietus Ben Guriono taką, salone pasigirdo plojimai. Vyrai skubiai dengėsi pakaušius žydiškomis kepuraitėmis irgi segėsi jas špilkomis idant laikytųsi. Kai laipino į lėktuvą, su šiuo skiriamuoju ženklu buvo tik vienas kitas, o jau nusileidus-beveik absoliuti dauguma. Baisu, matyt, su jarmulka po Vilnių vaikščioti.

Atvykimas į Tel Avivo oro uostą niekuom nesiskyrė nuo įprastų oro uostų Europoje (pagal mano kelionės draudimo polisą, kurį aš pamečiau dieną prieš kelionę ir iki šiol nerandu, Izraelis priskiriamas Azijai): išlipimas, pasų kontrolė, valiutos keitykla, kelionė į miesto centrą. Pasų kontrolė man paliko labai gerą įspūdį, nes keleiviai buvo aptarnaujami prie visų dvidešimt su viršum skyrių nepaisant to, kad virš daugiau nei pusės degė užrašas "Israeli Passports". Taip buvo išvengta kilometrinių eilių ir netgi parodytas savotiškas svetingumas. Pareigūnai kamantinėjo kur Kūtvėla skrenda, kodėl, kur gyvens, ar pirmas kartas Izraelyje. Matyt, mano dora išvaizda ir atsakymai juos patenkino, todėl įrodymų-viešbučio rezervacijos ir atgalinio bilieto-neprašė, nors va rusakalbius turistus gana dažnai prašė įrodyti savo minčių skaistumą ir pateikti visokius popierius. Gavau vizą iki 2014 m. balandžio. Čia manau esant naudinga pastebėti skaitytojams, kad LR piliečiams vizos į Izraelį trumpalaikiams vizitams nereikia, užtenka tik galiojančio paso, kuris dar turi galioti bent 6 mėnesius po kelionės, o vizą gausite jau atvykę į Izraelį pasų patikros metu nemokamai.

Kūtvėlos pasas ir Izraelio viza. Pase, aišku, tai ne Kūtvėla parašyta. 

Viza turi būti laikoma su asmens dokumentu visą buvimo Izraelyje laiką. Vizos neklijavimas į pasą arba paso neantspaudavimas yra susijęs su taip vadinama "Izraelio antspaudo stigma". Yra šalių, pvz., Malaizija, kurių piliečiai iš viso negali lankytis Izraelyje, nes  šios šalys nepalaiko jokių diplomatinių santykių. Libanas, Sirija, Jemenas, Iranas, Irakas, Pakistanas, Libija, Kuveitas, Sudanas, Saudo Arabija*- visas šias šalis vienija tai, kad keleiviai, kurie turi Izraelio antspaudus pasuose, neįleidžiami į šalį. Ilgą laiką Izraelio pasienio kontrolės pareigūnai privalėjo antspauduoti pasus (kuriuos norintys keliauti į paminėtas šalis paskui turėdavo pasikeisti į naujus), bet dabar, atsižvelgiant į nepatogumus keleiviams, apsilankymas Izraelyje fiksuojamas ant atskiros kortelės, kurią po kelionės galima sunaikinti. Egiptas ir Jordanija įsileidžia turistus iš Izraelio, todėl dienos kelionė į Kairą ar Petrą yra įmanomi dalykai (tik teks anksti keltis ir bus brangu). Tačiau rimta problema yra tai, kad beveik neįmanoma aplankyti Jordanijos ir Egipto neapsilankant Izraelyje, todėl privalomi Egipto ir Jordanijos antspaudai keliautojų pasuose (ne visi tokie supratingi kaip Izraelis ir štampuoja atskirus popierėlius) išduos jus kaip Judas Iskarijotas Irano ar Libijos pasienio kontrolės darbuotojams ir būsite gražiai pasiųsti namo. Todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, yra patartina pasilikti Izraelį kelionės po regioną pabaigai. Arba gaukite antrą pasą. Necessity makes an honest man a knave. 

Gauti Izraelio šekelių (ILS) Lietuvoje man nepavyko. Skambinau į banką, sakė, neprekiauja tokiais, nors kursas ir yra skelbiamas. Todėl pasiėmiau reikiamą sumą Eurais, kuriuos gana neblogu kursu keičiausi pagal poreikius. Oro uosto keitykloje Tel Avive kursas buvo labai prastas, maždaug 30 LTL gavau mažiau už tą pačią suma kaip paskui kad gavau miesto centre, bet tik atvykus norisi turėti nors kažkiek grynųjų ant rankų. Ne problema daug kur atsiskaityti kreditine kortele, bet ten PIN kodo aparatai nėra žinomi, o viskas vyksta perbraukus kortelę per skaitytuvą ir pasirašius ant čekio, todėl vagystės atveju galima patirti nuostolių. Be abejo, laiku informavus banką kortelė bus užblokuota ir nuostoliai kompensuoti, bet vis tiek man nelabai patikimai atrodo, kai viešojo transporto stotelėje užtenka tik kelioms sekundėms kyštelėti savo VISA kortelę į plyšiuką bilietų automate (už nugaros telkiantis kokiam penkiasdešimčiai vietinių gyventojų, kurie irgi laukia eilėje nusipirkti bilietą) ir viskas, kelionė apmokėta. Beje, geriau vežkites JAV dolerius, ten ir jais mielai priima.

Pasiėmus registruotą bagažą vėl laukia loterija-kratys ar nekratys? Manęs nekratė, todėl pasinaudjau WC paslaugomis, išsikeičiau šiek tiek pinigų, ir patraukiau ieškoti oro uosto traukinio. Bilietų automate nusipirkau bilietą iki Tel Avivo Salvidor/Merkatz/Central stoties, juo kaip metro kokiame man atsidarė durys į stotį, kur net visą valandą teko laukti traukinio. O aš dar pukšėjau, kad Vilniaus oro uosto traukinys važiuoja kartą per valandą. Tik skirtumas tas, kad Vilniuje oro uosto traukinys yra specialus, o Tel Avive pro oro uostą praeina paprastas traukinys, jungiantis kelis Izraelio miestus. Išlipus iš traukinio, dar reikia naudojantis bilietu pereiti bent du barjerus su sukamomis konstrukcijomis ir, jeigu paprašo, perleisti bagažą per skenerį. Teko patirti truputį streso, nes mane pasitikti pažadėjęs žmogus nelaukė manęs, kaip aš, Kūtvėla būdama, naiviai tikėjausi, prie traukinio platformos-be kelionės bilieto tavęs į stotį tiesiog neįleis. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi.

Išvykimas iš Izraelio Ben Guriono oro uosto yra nusipelnęs atskiro Talmudo dydžio įrašo. Visų pirma, turite atvykti į oro uostą 3 valandos prieš skrydį, bet ne vėliau ir ne anksčiau. Prie įėjimo būsite arba nebūsite paprašyti praeiti pirmąją patikrą pro metalo detektorių (mačiau tamsaus gymio vyruką kratomą, jam net batus nuavė ir diržą nusegė). Už kelių žingsnių pasitiks oro uosto pareigūnas ir, jeigu iki skrydžio daugiau nei trys valandos, lieps eit lauk. Galite eiti lauk arba pasėdėti netoliese (Kūtvėla sėdėjo valandą laiko, akių kampučiais-idant neįžeistų atvirai spoksodama- smalsiai stebėjo į sieną nusisukusius poteriaujančius žydus ir naudojosi nemokamu oro uosto wi-fi). Likus trims valandoms iki skrydžio tas pats griežtasis oro uosto pareigūnas pradės kviesti į Vilniaus skrydį. Kai išsirikiuosite ilgoje eilėje, prieš jus pirmumo teisę turės vėluojantieji į savo skrydžius, kuriuos bendroje eilėje medžios oro uosto pareigūnai, todėl patikra gali užsitęsti. Kai žengsite kelis žingsnius pirmyn ir Jūsų pasas atsidurs saugumo pareigūno rankose, sveikinu-patekote į Pirmąjį pragaro ratą.

Ar toks tavo vardas? Ar pirmas kartas Izraelyje? Ar niekas nieko neperdavė perduoti? Ar turite bagažo? Ar turite bagaže skysčių daugiau nei 100 ml? Ar perkant aliejų jis buvo Jums prieš akis? Ar keliaujate viena? Ar pati pakavote bagažą? Kaip atvykote į oro uostą? Ar tarp bagažo supakavimo ir kelionės į oro uostą buvote palikusi bagažą be priežiūros?

Dzingt. Kažkuris atsakymas Kūtvėlą pažymėjo kaip strong suspect ir jinai lipduku ant paso buvo pasiųsta detaliam patikrinimui. Visa laimė, kad prieš mane nebuvo eilės. Detalus patikrinimas reiškia, kad buvo patikrintas visas bagažas perleidžiant per įvairius skenerius ir išpurtytas rankomis, buvo nuauti batai ir nuvilkta striukė, išimtos fotoaparato baterija ir atminties kortelė (ale gerai, kad foto neperžiūrėjo, būčiau dėl vienos bėdos turėjusi). Ir vis klausinėjo, klausinėjo....Ir štai, Kūtvėlos, tos oro uostų baubo, įtariamos nedorais darbeliais, kaltės įrodymai!!!

Aliejaus buteliukas.

Išlupęs iš plėvelės mano butelaitį čiupinėjo jį pareigūnas irgi vartė rankose. Tai, sako, arba atidarome, arba jis keliaus atskirame bagaže. Man mintis atidaryti buteliuką, kuris paskui išsilies bagaže ant mano triusikėlių, visai nepatiko, bet siųsti jį atskirame bagaže irgi nenorėjau. Išsigandau, kad dar primokėti lieps. "Nu atidarykit, kad taip jau reikia:,- tariau jam, mintys rydama karčias ašaras. Kai kamštukas atsisuko, tai pareigūnas įbedė į mane akis -matyt, laukė reakcijos. Bet Kūtvėla yra ir anksčiau atidarytą aliejaus buteliuką mačiusi, tai neišsigando. Specialiu šepetuku buvo paimtas mėginys, taip pat nuo mano batų ir kelių daiktų rankiniame bagaže ir perleistas per specialų aparatą, matyt, ieškojo kokių nors sprogmenų pėdsakų. Aliejau buteliukas, deja, turėjo visas priežastis jiems užkliūti, nes tai yra Palestinos ūkio prekė. Dar bus papasakota kituose įrašuose kaip lankėmės Palestinos alaus darykloje, kuri dar prekiauja ir Palestinos vynu, aliejumi ir rankų darbo muilu. Taybeh yra tos vietovės pavadinimas, o ant etiketės švyti ir pagaminimo šalis-Palestina. Taigi, apsaugos darbuotojas turėjo pilną, jų manymu, teisę įtarti šitą aliejų esant nedorą ir visa laimė, kad nekonfiskavo visiškai. Bet tas siuntimas atskirame bagaže mane prajuokino. Įsivaizduokite, Kūtvėla kažkokiu būdu įsibrauna į-greičiausiai- užrakintą ir tamsią bagažo patalpą skrendančiame lėktuve, tarp šimtų kitų lagaminų susiranda savo pundus, išsitraukia savo aliejaus buteliuką, ir....eeee....nežinau, gal išgeria?

Bet čia dar ne viskas. Kaip parodė gūglinimas (ar šitas veiksmažodis jau norminis valstybinėje kalboje?) prisijungus prie nemokamo oro uosto wi-fi jau kai buvau paleista, skenavimo metu ieškoma keramikos, popieriaus ir visko, panašaus į pudrą. Tadadadadm-dadam!!!! Tiesiog trys viename, kaip toje reklamoje.

Popierius, keramika, Šventoji žemė. 

Trapius daiktus visada stengiuosi pasiimti su savimi į lėktuvo saloną, nes nenoriu juos pasiimti šukių pavidalu po skrydžio, nes bagažas ten mėtomas ir vėtomas ir dar koja paspiriamas. Kuom užkliuvo keramika man buvo nesuprantama, kol vienas keleivis nepamąstė garsiai, kad galbūt sudaužius kokį uzbonėlį galima gauti aštrią šukę ir naudoti kaip ginklą. Paradoksas yra tame, kad man gyvenime niekada tokia absurdiška mintis nė kilusi nebūtų, o dabar, saugumo darbuotojų dėka, esu pakankamai informuota šitu klausimu.

Pagaliau krata buvo baigta, aliejaus buteliukui susisukti gavau papildomo materijolo, ir mano kratytojas mane palydėjo ir praleido jau be patikros pro antrąjį patikros punktą prie laukiamosios salės (tai vadinasi "shadow" ir šiaip jau nėra gerai, nes tai reiškia, kad kol nepalikau jų šventos žemės, manęs negalima palikti be priežiūros). Klausiau, kuom užkliuvau, tai sakė, kad "random check", bet aš manau, kad tas palikimas daiktų be priežiūros ir sukėlė jiems įtarimą. Dabar lengva čia rašinėti į internetus darbe sėdint, bet kai pagalvoji, nerami ten šalis, juk maža kas, tikrai kas nors galėjo man įkišti ką nors. Saugojimo kambarys hostelyje buvo stebimas kamera kiaurą parą, bet "чем черт не шутит". Ant įlaipinimo kortelės buvo nurodytas pirmas terminalas, bet kas dvidešimt minučių iš jo veža autobusu į kitą terminalą, iš kur ir skraidinama bei yra neapmokestinamų prekių parduotuvės, kur galima išleisti likusius šekelius šokoladui ir blizgiems žurnalams.

Nedidelis tyrimas atskleidė, kad ant pasų klijuojmi lipdukai su barkodais, kurių pirmas skaičius žymi asmens pavojingumo lygį, tradiciškai vienetas yra visiškai nekenksmingas, šešetas yra labai kenksmingas, o 6T gauti tai jau niekam nelinkėčiau. Mano pirmas barkodo numeris buvo penktas. Vėliau sužinojau, kad vienas keleivis ten turėjo septynetą, todėl aišku, kad skaičių kombinacijos ir reikšmės yra keičiamos, nes gudrūs keleiviai irgi potencialūs teoristai iššifruoja. Kita vertus, pašalinimas iš laukiamosios salės kitų keleivių, kurių skrydis yra vėliau nei po trijų valandų, prieš einamojo skrydžio keleiviams visiems sustojus į vieną eilę (teroristai oi kaip myli žmonių smabūrius) prieš pereinant patikrą padėtų sumažinti galimų aukų skaičių.

Daugiau skaitmenų Jums:

Leaving Tel Aviv: My Experience Through Airport Security at Ben Gurion ( Aaron's Worldwide Adventures) 2001 gruodis.
Airport Security Woes – My Experience Leaving Israel (Landlopers) 2011 spalis.
Israel’s Marking System (Sousan Hammad) 2010 vasaris.
Security procedures at Ben Gurion Airport, in Israel (ExpatClick.com) 2013 balandis

Pabaigai desertas : Palestinian celebrity gets the 'Jewish sticker' at Ben-Gurion Airport

Na, argi nesidžiaugiate, kad grįžau?

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Pavojingaitė

* šaltiniai iš interneto ir kelionių knygų, todėl informacija gali būti pasenusi. Patariu pasitikrinti informaciją prieš ruošiantis kelionei Užsienio reikalų ministerijoje.

Diena, kai nekenčiu savo kelionių.

Psichosomatiniai simptomai pasireiškia visu baisumu likus maždaug pusantros paros iki kelionės: pykinimas, mieguistumas, akių ašarojimas, koks nors bėrimas, spuogai ar mėlynė, prasideda sloga. Viskas krenta iš rankų. Paaiškėja, kad atsispausdintos įlaipinimo kortelės liko darbe ant spausdintuvo, todėl reiks rytoj ryte lėkti pasiimti arba blaškytis ieškant kur atsispausdinti iš atmintuko. Nėra švarių kojinių. Šeimos augintinis šuo/katė/žiurkėnas vemia/triedžia/yra užrašyti pas veterinarą. Būtinai bus dvi dienos prieš menstruacijas, kai savijauta tokia, kad joks teisėjas nepasodins ir krizė darbe. Išpešioti vakar vakare antakiai jau bus ataugę.

Likus parai iki išvykimo pasiimu didelę kuprinę pirkiniams ir minu jau atidirbtą ratą namai-parduotuvė-vaistinė-namai pakeliui išmesdama šiukšles (niekas nenorim po 5 dienų grįžę uostyti aromatus iš po kriauklės). Savaitę iki išvykimo dienos dar reikia pradėti sistemiškai naikinti namuose sukauptas gendančias maisto atsargas: pienas, grietinė, dešrelės, pomidoras...Kažkiek užknisa, bet nėra sudėtinga. Svarbu susirast plastikinį buteliuką, kurį tuščią galima prasinešti pro oro uosto apsaugą ir pasipildyti vietoje (arba mokėti 6-8 LTL perkant tenais, urgh!).

Parduotuvėje svarbiausia greitai pasiimti standartinius pirkinius ir nevėpsoti į visokias ten nuolaidas: kava "trys viename"; karštu vandeniu užpilami makaronai, sriuba, bulvių košė; vaisiai; daržovė, kurią galima aplamdyti lagamine (agurkas koks); vakariniam pagraužimui palindus po patalais tinkami meduoliai ar baronkytės; būtinai šokoladas. Jeigu apgyvendinimo vietoje nebus duodami pusryčiai, reikia įsimesti Šio Bei To pirmajam rytui, kol aptiksiu kokią dorus pusryčius teikiančią instituciją. Visu šitu gėriu užpildomas maždaug trečdalis registruojamo bagažo. Susirankiojus maistą iš reikiamų lentynų, reikia užsukti į higienos prekių skyrių: drėgnos servetėlės; mažo tūrio dušo žele; mažo tūrio šampūnas; dantų pasta; veido kaukė. Vaistinėje perku standartą: ką nors nuo peršalimo, validolį, angliuką, ir įvairius pleistrus. Higieniniai paketai imami bet kuriuo atveju -maža kas.

Palinkusi nuo svorio kaip obelis nuo vaisiaus viską išsišiepus partempiu namo. Pakuojantis svarbu nepamiršti daug rankšluosčių (vyno buteliams suvynioti, kam gi daugiau), vandeniui užvirti spiralės ir puodelio, fotoaprato ir mobiliojo telefono pakrovėjų su atsargine baterija ir atsarginės atminties kortelės. Perkratoma piniginė ir iš naujo perkainojamos vertybės, kurios liks piniginėje, o kurios drybsos namie ant stalo.

Tada laukia ilgas vakaras mirkstant karštoje vonioje, pedikiūras probleminiams nagams dėl kurių negaliu avėti smailios avalynės, visokios depiliacijos (nesu jų šalininkė, bet gi negali leisti, kad kojų garbanas kasomis suspinti būtų galima).

Avalynės ir rūbų atranka yra atskiras galvos skausmas. Esu sugadintas vaikas, kuris tiki, kad švarių apatinių baltinių niekada nebus per daug. Rūbų reikia pasiimti "ir šiltam, ir šaltam". Na, jeigu ir neapsivelku megztinio, į jį vis tiek galima ką nors suvynioti. Dar reikia nepamiršti specialaus "maišelio grobiui", nes keliaujant su maža rankine reikia kažkur krauti beropinėjant po miestą aptiktas gėrybes: knygas, CD, kruasanus ir panašius lobius.

Paprastai turiu du bagažo vienetus: registruojamą ir rankinį. Rankinio bagažo turinys irgi standartinis: lektūra pavartyti lėktuve, kelionės dokumentai, piniginė, fotoaparatas, validolis, vandens buteliukas, rašiklis, popierinės nosinaitės ir dar 120 moteriškėms reikalingų smulkmenų, kurių inventoriumi aš gerbiamo Skaitytojo nevarginsiu.Viskas telpa pakankamai ergonomiškai ir gražiai sugula bagažo skyrelyje virš galvos.

Kelionės dienos rytą kąsnis burnon nelenda, bet oro uoste nevalgau, nes biezbožnai brangu. Sumuštinis kainuoja 9.90 LTL, nu. Jeigu viešasis transportas dar/jau nevažiuoja, tenka kviestis taksi. Sėdint ant galinės sėdynės, pasijunta tikroji kelionės dvasia, ateina atsipalaidavimas, nors kurį laiką dar persekioja paranojiškos mintys iš serijos "ar užsukau vandenį". Būna momentų kai pagalvoju, na ir kuriems galams aš trenkiuosi kažkur vietoj to, kad tyliai ir ramiai susiveikti laisvą dieną ir padrybsoti priešais televizorių.

Laikas pradėti naikinti jogurtą.

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla

Praha: kas liko už kadro.

Reportažai iš Prahos pabaigiami jau tradiciniu tapusiu "Kas liko už kadro" įrašu, kurio nekantriai laukia net keletas mano skaitytojų. Ta proga užsiplikiau didelį puodelį geros kavos, kurią pirkau "Starbucks" Prahos centre. Ten jie labai įdomią madą įvedę: klausia, kokį vardą rašyti ant puodelio, nes susimokėjimas ir atsiėmimas skirtinguose kampuose. Kitąsyk prašysiuos būti Princess Leia :-)

Kelionė. Skridome su tautinėmis oro linijomis AirLituanica. Bilietas į abi puses kainavo 388 LTL, papildomai 5 LTL kainavo bankinis pavedimo mokestis.

AirLituanicos sparną puošia dvigubas Jogailaičių kryžius.

Kelionė iki viešbučio. Iki Prahos centro nuvykti yra keletas variantų. Pasirinkusiems keliauti viešuoju transportu oro uoste esančiame viešojo transporto kioske reikia nusipirkti bilietą. Mes pirkome 3 dienų bilietus, kuriuose jau įskaičiuotas bagažas, už 310 Čekijos kronų (apie 40 LTL). Šie bilietai galioja autobusuose, tramvajuose ir metro; vieną kartą buvo bilietų patikrinimas metro stotyje. Pažymėjus 3 dienų bilietą, jis galios 72 valandas. Taigi, prie oro uosto reikia sėsti į 119 autobusą ir važiuoti iki jo galutinės stotelės "Dejvicka". Čia pat bus laiptai (lagaminus teks jais dardintis žemyn) į metro A liniją. Iš čia vos per kelias minutes atvažiuojama į "Staromestska" stotelę, t.y. Prahos senamiestį. Viskas vyko labai sklandžiai, transportas neperpildytas, netgi nuostabu buvo. "Staromestska" stotelėje mums reikėjo 17 tramvajaus iki stotelės "Dvorce", tai truputį kitoniški transporto stendai įnešė šiokios tokios sumaišties. Bet gestų kalba yra universalus pagalbininkas-tereikėjo ištarti "Dvorce", klausiamai mostelėti į abi puses, ir mums iškart nurodė reikiamą platformą. Netrukus buvome prie viešbučio durų.

Viešasis transportas. Prahos viešasis transportas man labai patiko. Greitas, neypatingai perpildytas, dažnai kursuojantis. Prahoje bilietai yra terminuoti: 30 min., 90 min., 1 diena, 3 dienos. Jeigu viešuoju transportu planuojate važiuoti į oro uostą, keliaukite kaip galima anksčiau, nes kamščiai mieste gali susidaryti neprognozuotai.

Vaizdas į Karolio tiltą. Artimiausia tramvajaus stotelė "Narodni divalo". 

Viešbutis. Dėl apgyvendinimo teko nemažai pasukti galvą. Hostelis Prahos senamiestyje pasirodė finansiškai labai nepatrauklus, nes toliau nuo centro esantys viešbučiai siūlė panašias kainas, tai teko svarstyti kas geriau: šešiavietis kambarys su bendru vonios kambariu Senamiestyje ar dvivietis kambarys su vonios kambariu ir pusryčiais12 min. tramvajumi nuo Senamiesčio? Pasirinkome antrąjį variantą. Gyvenome viešbutyje "Bohemians". Kadangi užsakymo metu galiojo akcijinė kaina, užmokestis dviem etapais (mistika kažkokia) buvo nuskaitytas per sekančias dvi savaites (apie 350 LTL už dvivietį kambarį su pusryčiais ir 4 nakvynėmis; raktas paliekamas registracijoje išeinant ir pasiimamas grįžus). Viešbučiu likome patenkintos; džiaugėmės, kad nereikia ryte lakstyti pusryčių medžiotis (virti kiaušiniai, virtos dešrelės, kelių rūšių duona, sviestas, džemas, sūris, kumpis, sausi pusryčiai, pienas, jogurtas, kava, arbata). Tik sienos va nelabai storos, kartą girdėjome, kaip gretiname kambaryje pora gausino savo palikuonių būrį. Iš pradžių šiek tiek gailėjausi, kad negaliu sau leisti gyventi viename iš tų elegantiškų viešbučių Rotušės aikštėje su vaizdu į Kalėdų eglutę, bet iškart apsidžiaugiau savo kuklia nakvynės vieta, kai pamačiau pagėrusį vyruką prietemoje sysinantį ant vieno iš tų elegantiškų pastatų sienos.

Rūkymas. Rūkymas Prahoje yra žmogaus teisė, bet su ja vis aktyviau kovojama. Restoranuose yra patalpos rūkantiems ir nerūkantiems, bet kai kuriose patalpose, kad ir mūsų viešbučio koridoriuje prie lifto, tvyrojo rūkalų smarvė. Užtat nemažai matėsi bėgiojančių žmonių.

Suvenyrai.

• pliušinis žaisliukas kurmis
• Šauniojo kareivio Šveiko išvaizdos pakabutis raktams
• krištolo pakabukai
• krištolo indai ir vazos
• papuošalai su granatu
• gėrimai: alus, Becherovka, Slivovica
• vafliai

Neblogai suvenyrais galima apsirūpinti oro uoste. Pliušinio kurmio kainos verčia iš klumpių, bet jis to vertas. Granato papuošalai nuostabūs, bet kainuoja tiek, kiek vežimas kurmių. Alkoholį ir vaflius geriausia pirkti supermarketuose.

Spąstai turistams. Galima sakyti, kad visa Praha yra spąstai turistams. Miesto žemėlapius teks nusipirkti (nors didesniuose TIC galima gauti ir nemokamai). Bilietai į lankytinus objektus (bažnyčias irgi) ir leidimai fotografuoti yra brangūs, mums viskas atsiėjo apie 200 LTL. Esmė ta, kad už viską reikia mokėti (pvz. pietaujant jums atneš duonos, druskos ir pipirų ir juos įtrauks į sąskaitą net jeigu jų nepaliesite arba sąskaitoje atsiras privalomas 20 proc. nuo sumos mokestis už aptarnavimą). Rekomenduoju prieš kelionę pasiskaityti Virtual Tourist: 303 Prague Tourist Traps. Dažnai turistai turi primokėti už paslėptus niuansus-štai Kutna Hora miestelyje mums visą reikalingą informaciją ant žemėlapio nupiešusi TIC darbuotoja pasiūlė jį įsigyti už simbolinį mokestį.

Maistas.  Kniedlikų negavom, vat burgerinių pridygę kas antrame žingsnyje. Restoranuose patiekalo kainos-kaip pliušinio kurmio, t.y. brangu. Bet nėra to lietuvio turisto, kuris nebūtų su savimi pasiėmęs spiralės vandeniui užvirinti ir karštu vandeniu užpilamų makaronų.

Skrydis atgal buvo atidėtas apie 1,5 val. dėl rūko, kuris Prahos oro uoste yra dažnas svečias. Visą tą laiką mūsų lėktuvas su keleiviais iš Vilniaus suko ratus virš Prahos. Bet pagaliau rūkas išsisklaidė tiek, kad lėktuvas saugiau nutūptų, ir mes džiaugsmingai sušokome vidun (Kūtvėla džiaugsmingai spaudė glėbyje pliušinį kurmį iš oro uosto parduotuvės). Lėktuve laukė nauja spauda ir nemokamas Vilnius in Your Pocket leidinukas.

Spauda. 

Kūtvėlai Prahoje patiko. 

Pažadas sugrįžti. Ačiū Aistei už foto.

Jeigu turite kokių nors klausimų, prašom rašyti į komentarus.

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla

Prahos keistieji momentai : nuotraukų galerija.

Kartais fotoaparatas užfiksuoja vieną kitą įdomų kadrą, kurie ne visi gali organiškai įsilieti į pasakojimą, tai surankiojau čia keletą tokių quirks, kaip anglai sako.

1. Maišeliai šunų ant šaligatvio paliekamam turtui surinkti. Jų netrūksta visame mieste, tačiau savininkai turi nešiotis ir savo šuns vedžiojimo pasekmių šalinimo priemones, nes palikus pridirbtą vietą gręsia bauda iki 20,000 Čekijos kronų (2, 500 LTL). Žagt!

2. Mocarto operos "Don Žuanas" premjera įvyko teatre Prahoje 1787 m. Mocartas Prahoje buvo puikiai įvertintas, tuo tarpu kai Vienoje juo nelabai žavėjosi. Nepaisant to, jis grįžo į Vieną, nes Praha tebuvo imperijos provincija, o tokio lygio menininkui reikįjo turtingos aritokratijos palaikymo, kuri telkėsi imperijos sotinėje, kuria tuomet buvo Viena.

Paminklas Mocarto "Don Žuano" premjeros Prahoje (aut. Anna Chromy). 

3. Paminklas F. Kafkai netoli Ispaniškosios sinagogos. 

Paminklas F. Kafkai ( aut. Jaroslav Rona).

"And now - with a flourish, as though it were not the first time - I leapt onto the shoulders of my acquaintance, and by digging my fists into his back I urged him into a trot. But since he stumped forward rather reluctantly and sometimes even stopped, I kicked him in the belly several times with my boots, to make him more lively. It worked and we came fast enough into the interior of a vast but as yet unfinished landscape."- "Description of a Struggle", F. Kafka, 1909. Šaltinis: čia.

4. Prakartėlės.

Prakartėlė.

Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, bet jeigu prakartėlės kuriamos iš meilės (tradicijai, menui, dar kam nors), tai čekai Dievo nemyli. Didelės, griozdiškos pas juos tos prakartėlės, tikri prakartai.

5. Nuogo berniuko statula.

Apie jį aš esu rašiusi pasakodama apie dieną, praleistą Prahos pilyje.

6. Kristus su suknele.

Na, ką čia dar bepridursi. Aptikau jį Loretoje.

7. Loretoje dar buvo Šv. Agotos paveikslas, kur ji laiko savo nukirstas krūtis.

Šv. Agota.

Šv. Agota Sicilietė mirė maždaug 251 m. Ji yra laikoma Katanijos, Maltos, San Marino globėja, globoja krūties vėžiu sergančius, žindyves, saugo nuo ugnies, žemės drebėjimų, ugnikalio išsiveržimo. Jinai laikoma viena labiausiai garbinamų ansktyvųjų mergelių kankinių.

8. Buvo bažnyčia, dabar bus viešbutis. Juk negriausi nebereikalingo pastato?

Bažnyčia-viešbutis.

Tik nepamirškit papoteriauti prieš miegą.

9. Gatvėse čia pririša pianinus.

Kad pianinas nepabėgtų. 

Vakare mačiau vyruką, grojantį šiuo pianinu. Gal koks būsimasis pianistas pratinasi prie auditorijos?

10. Drūtos tos moterys Prahoje.

11. Ore kybantys žmonės.

Ir kaip ten jis ore pasikabino? 

Su meile,

Kūtvėla Quirkytė

Dienos kelionė į Kutną Horą: Kūtvėla Kaulų koplyčioje- wuahahahahhahrrr!!!

Šiai dienos kelionei turėjau didelių lūkesčių. Nemažai apie garsiąją Kaulų koplyčią yra rašę kiti kelionių tinklaraštininkai:

"The Sedlec bone church really is one of the most amazing sites upon which I’ve had the pleasure of laying my eyes!"- Wonder Tooth
"Although the site is smaller than we imagined, the intrigue of the unusual, artistic arrangements gives you something to ponder everywhere you look."- Travel Addicts
"When someone invites you to a Bone Chapel you know you are either life long friends or vindictive enemies."-Travel with Bender
" "It is not a celebration of death," the church says, "but it symbolizes the equality of people before the throne of God." "- Dangerous Business

Ir čia tik keletas  įrašų paminėjimų.

Kutna Hora suklestėjo dėl savo sidabro kasyklų, kur XIII a. buvo išgaunamas trečdalis Europos sidabro. Mieste kaldino Prahos grašius, vieną stabiliausių valiutų to meto Europoje. XIV-XV a. sandūroje Osel kasykla pasiekė 500 metrų ir buvo giliausia kasykla pasaulyje. Dėl savo turto Kutna Hora tapo antru pagal svarbumą Bohemijos karalystės miestu po Prahos. Šiandien Kutna Hora yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše.

Kutna Horos priemiestyje Sedlec ir yra garsioji Kaulų koplyčia. 1142 m. šioje vietovėje buvo įkurtas pirmasis cistersų vienuolynas Bohemijoje. Kadangi turtingosios sidabro kasyklos labai dažnai buvo vienuolynui priklaususiose žemėse, vienuolynas netruko praturtėti. Ilgai netrukus Sedlec vienuolynas tapo turtingiausiu visoje šalyje, tačiau po keleto dešimtmečių jiems atėjo nelengvi laikai, daugiausia dėl aristokratams suteiktų paskolų, kurių, kaip žinia, aristokratai niekada neskubėjo grąžinti. Po Husitų karų vienuolyno griuvėsiai trūnijo iki pat XVII a. pabaigos, kol vienuolynas buvo atstatytas, tačiau 1784 m. imperatoriaus Juozapo II reformos baigė vienuolyno gyvavimo dienas. XIX a. pr. dalyje buvusio vienuolyno pastatų įsikūrė tabako fabrikas. Šiai dienai iš originaliojo vienuolyno komplekso statinių liko tik du: Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ir Jono Krikštytojo bažnyčia (kitais šaltiniais remiantis-katedrą) ir Visų Šventųjų kapinių bažnyčia su kaulyčia...oi, tai yra, koplyčia.

XIII a.pab. Sedlec vienuolyno abatas parsivežė saują žemės nuo Viešpaties kapo Jeruzalėje ir išbarstė kapinėse. Taip šių kapinių žemė tapo Šventosios Žemės dalimi ir laidoti čia atvešdavo ne tik iš visos Bohemijos, bet ir Lenkijos, Bavarijos, Belgijos. Daugelis rado čia sau kapą per maro epidemiją. Kapinių koplyčios interjeras sukurtas naudojant žmonių kaulus. 1511 m. pirmąsias kaulų piramides čia supylė pusiau akli vienuoliai. Švarcenbergų šeimai įsigijus Sedlic vienuolyno nuosavybę po mano jau paimėtų reformų, palaipsniui buvo sukurtas dabartinis koplyčios interjeras. Meistras F. Rintas yra šių makabriškų kūrinių autorius. Yra paskaičiuota, kad koplyčios interjero puošybai, jeigu tai galima pavadinti puošyba, panaudota 40,000 žmonių palaikai. Sakoma, kad tai turi priminti mums nepaneigiamą mirties faktą.

Nebekankinsiu daugiau smalsių padarų ir pasakysiu, kad ta garsioji kaulų koplyčia buvo mažytis lietutis iš didelio debesies.

Tai, sakote, koplyčia? Ir dar iš žmonių kaulų? Meh.