Kelionė į Izraelį: kas liko už kadro.

Vyšnia ant torto tapęs skyrelis, nuo kurio galbūt ir reiktų pradėti skaityti Kūtvėlos sapaliones, pristato Jums naudingas smulkmenas ruošiantis kelionei į Šventąją Žemę.

Skrydis Wizzair oro kompanijos lėktuvu man kainavo 308 LTL į abi puses. Papildomai susimokėjau už registruotą lagaminą, gavosi 484 LTL į abi puses su vienu registruotu bagažo vienetu ir vienu rankiniu bagažo vienetu. Akcijas seku Urkis Travel portale.

Apgyvendinimas- kiekvienam pagal kišenę. Man teko skaityti keliautojų pasakojimus, kad sumokėję kaip už gerą gaudavo baisiai nušiurusius viešbučių kambarius. Tel Avive hostelių nėra labai daug, bet atsiliepimai ir apie juos labai prasti, o vienviečio kambario kaina kraupina. Aš tris nakvynes Tel Avive buvau užsisakiusi per AirBnb portalą. Už tris naktis vienviečiame kambaryje sumokėjau 75 EUR (įskaitant portalo komisinį mokestį). Tel Avivo kainomis it's a steal. Jeigu norėsite konkretesnės informacijos kur tiksliai gyvenau, klauskite e-paštu, bet ir panaršius portale tikrai galima rasti gerų variantų. Jeruzalėje keturias nakvynes buvau užsisakiusi labai geras rekomendacijas turinčiame Abraham Hostel Jerusalem už maždaug 270 LTL bendrabučio tipo kambaryje. Jų pusryčiai, tiesa, kiek skystoki, bet čia pat yra nedidelis supermarketas, kepykla ir turgus. Užsakiusiems apgyvendinimą per hostelio tinklalapį suteikiamas kuponas nemokamam gėrimui jų bare ir 10 proc. nuolaida užsakomoms ekskursijoms su Abraham Tours.

Viešasis transportas Tel Avive ir Jeruzalėje gerai išvystytas, nors tramvajus galėtų važiuoti ir dažniau. Į autobusus įlipama per priekines duris ir žymimas arba perkamas bilietas. 90 min. trukmės bilietas kainuoja 6.90 šekelių. Patariu turizmo informacijos centre arba kioske įsigyti detalų miesto planą Tel Avivui ir sekti maršrutą pirštu, nes autobuso stotelės pranešamos maždaug "esame gatvėje Etsel, susikirtimas su gatve Lekhi". Jeruzalėje viskas paprasčiau, nes senamiestyje transportas negalimas. Jeruzalėje naudingiausi maršrutai būtų tramvajus (centrinė autobusų stotis, senamiesčio vartai, Yad Vashem Holokausto muziejus; yra tik viena linija), 75 mikroautobusas (stabdomas ranka kai pamatomas) į Alyvų kalną, 7 autobusas iki Izraelio muziejaus, 28 autobusas į Ein Kerem. Susisiekti su Tel Avivu galima patogiai iš centrinės autobusų stoties arba užsisakyti šerutą nuo durų iki durų.

Lankytinos vietos-neišsemiama tema. Čia ras ką veikti turistai, keliautojai, piligrimai, sveikatinimosi ieškantys ar tiesiog pasiilgę saulės. Bažnyčios nemokamos, išskyrus keletą pavienių atvejų, 8-15 šekeliai. Muziejų lankymas žymiai brangesnis, siekia apie 50 šekelių (36 LTL), todėl pasistenkite turėti su savimi nuolaidas suteikiantį pažymėjimą (ITIC labai daug kur priimamas).

Kalba. Angliškai ir rusiškai kalbantys neturėtų patirti nepatogumų. Gatvės pavadinimas labai dažnai bus nurodytas anglų kalba, todėl orientuotis žemėlapyje nebus sudėtinga.

Maistas įvairus, kaip ir kainos. Rekomenduoju paragauti falafelio, humuso ir kitų šiame regione gaminamų patiekalų, ypač skanios datulės. Yra daug supermarketų (yra jogurto ir karštu vandeniu užpilamų makaronų), kepyklėlių, turgaviečių (saugokitės sukčių pardavėjų). Daug kur galima atsiskaityti bankine kortele. Būkite pasiruošę maisto atsargų penktadienio popietei-sekmadienio rytui, nes šabo metu religinguose miestuose maisto nusipirkti nebus galimybės. Vanduo iš fontanų negeriamas, bet iš po krano neturėtų sukelti problemų (gėriau pati); abejojantiems geriau pirkti vandenį buteliuose.

Suvenyrai iš Izraelio? Geriausi suvenyrai yra prisiminimai ir nuotraukos. Lauktuvėms vežami kosmetikos produktai su Negyvosios jūros dumblu, žvakutės, pridegtos prie Kristaus kapo, Šventosios žemės žiupsnelis stiklo buteliuke, Jordano upės vanduo, įvairūs aliejai, armėniškos keramikos dirbiniai, žaisliniai kupranugariai. Papuošalų, skarų, ir t.t.-devynios begalybės turguose, bet būtina derėtis, kaina krenta net iki trečdalio užsiprašytosios. Geriausia suvenyrus pirkti Vakarų Krante, ypač Betliejuje- kainos ir kokybės santykis žymiai geresnis, pasirinkimas įvairus, pardavėjai nepresekioja pirkėjų.

Pinigai- Izraelio šekelių bankai Lietuvoje neturi, bet pinigų išsigryninti galima bankomatuose arba išskeisti atsivežtus EUR ar USD valiutų keityklose. Blogiausias keitimo santykis yra Ben Guriono oro uoste, todėl ten keiskitės nedaug pinigų, tik būtiniems reikalams. Jeigu neplanuojate pirkti daug suvenyrų, skrydis ir apgyvendinimas apmokėti, planuokite išsikeisti apie 50 EUR dienai. Vakarų Krante atsiskaitoma Izraelio valiuta, imami EUR ir USD.

WC paslaugos išdėstytos strategiškai svarbiose vietose ir, išskyrus vienus patogumus ant Alyvų kalno, yra nemokami.

Ką būtina pasiimti: be paso, bilietų, pinigų, išmaniojo telefono, fotoaparato ir patikimo gido, reiktų turėti patogią avalynę, vandens buteliuką, skrybėlę, losjoną nuo saulės, megztinį arba lengvą striukę (pravers ir atšalus vakare, ir pliskinant saulei dieną). Lankantis religijai svarbiose vietose niekur nebuvo privaloma vilkėti sijoną ir dengtis galvą, bet dėl šventos ramybės moterys gali pasiimti lengvą ilgą sijoną ir skarelę. Naktimis būna pakankamai vėsu, todėl plonas treningas nakčiai vietoj naktinių marškinių ir puskojinės tikrai pravers.

Saugumo lygis šalyje tikrai aukštas. Daug patikrinimų įeinant-muziejai, restoranai, kai kurios lankytinos vietos. Tačiau kareiviai su automatais tikrai nestypso ant kiekvienos sankryžos, nors miestuose vaikšto mažais būreliais. Keliauti savarankiškai nėra jokių problemų, galbūt tik paprašys asmens dokumentų ir paklausinės. Aš rekomenduočiau naudotis kelionių agentūromis, jeigu turite mažai laiko ir norite daug pamatyti-ne paslaptis, kad esate priklausomas nuo skrydžių tvarkaraščio. Aš jau esu aprašiusi dvi keliones su Abraham Tours, kuriomis likau tikrai patenkinta.

Bendri pastebėjimai. Moterys, kurios gyvena Izraelyje, bet nėra žydės arba tik iš dalies giminės, stengiasi rengtis taip, kaip čia priimta: tamsūs ilgi, trijų ketvirčių sijonai, ilgomis rankovėmis palaidinukės, tamsios ir nepermatomos kojinės, uždara avalynė. Jos nedengia galvos skara, kaip tai daro ypatingai religingos ištekėjusios žydės. Juvelyrikos dirbiniai-nuosaikūs, beveik nepastebimi. Kai Lietuva ir Izraelis tapo sujungti pusketvirtos valandos tiesioginiu skrydžiu, maniau, kad tai bus geras būdas pritraukti turistų iš Izraelio. Pabuvusi ten supratau, kad to nebus. Šiaurės Jeruzalės laikai praėjo ir nebegrįš. Žydai kuriasi savo naujoje Tėvynėje, kuria ten šeimas, gyvena savo gyvenimą, paremtą tikėjimo normomis, kuria savo pasaulį ir jiems to užtenka. Vilnius daugeliui jų yra senelių ir prosenelių gimtasis miestas, bet ne daugiau. Keliavimas mūsų krašte jiems sukeltų nepatogumų, nes neturime pakankamai košerinio maisto restoranų, šabo metu jiems būtų gana sudėtinga, jų architektūrinis, istorinis, kultūrinis paveldas yra visiškai arba beveik visiškai sunaikintas. Yad Vashem Holokausto muziejuje yra tiltas, dedikuotas išnykusiam pasauliui ("vanished world")-labai tikslus apibūdinimas.

Išlaidų suvestinė:
*skrydis į abi puses su vienu vienetu rankinio bagažo ir vinu vienetu registruoto bagažo: 484 LTL
*apgyvendinimas: apie 530 LTL
*oro uosto traukinys: 12 LTL
*Tel Avivas-Jeruzalė autobusu: 14 LTL
*šerutas į oro uostą: 46 LTL
*viešasis transportas Tel Avive ir Jeruzalėje savaitei: 123 LTL
*ekskursijos su Abraham Tours: 234 LTL už Vakarų Kranto ekskursiją, Masados saulėtekio ekskursija man buvo suteikta mainais į reportažą, papildomai buvo 21 LTL išlaidų į Masados tvirtovę, bet pavyko nemokamai praeiti į Ein Gedi (tiek pat), Negyvosios jūros procedūros mums buvo įskaičiuotos į eksursiją.
*lankytinos vietos: Tel Avivo meno muziejus ir Izraelio muziejus 0 LTL (pavyko praeiti nemokamai), Yad Vashem Holokausto muziejus ir dauguma bažnyčių yra nemokami, visi kiti mokami lankytini objektai su įėjimo mokesčiu, auka, žvakutėmis kainavo 40 LTL. Žvakutės Prisikėlimo bažnyčioje-15 LTL už nemažą pluoštą, bet paieškojus turguje galima gauti ir pigiau.
*maistas pagal čekius, kurios pavyko iššifruoti: 160 LTL
*knyga "Love in Israel", pirkta oro uoste- 52 LTL, knyga apie Jeruzalę-40 LTL, knyga apie Holokaustą: 53 LTL.
*suvenyrai lauktyvėms: 110 LTL
*kitos, niekur nepriskirtos išlaidos: 15 LTL.

Viso: 1928 LTL (netikėtai brangiai kainavo viešasis transportas, knygos ir lauktuvės).

Apie Izraelį rašo:

Tiesiog šiaip sau: Izraelis
100 dienų avantiūra Azijoje: Jeruzalė
Juozapas.lt: Izraelis – Tel Avivas, Jėruzalė, Negyvoji jūra ir Masada 

Jeigu žinote dar panašių nuorodų, brūkštelkit žinutę, mielai įtrauksiu.

Su meile,

Kūtvėla

Kelionės pabaiga su trenksmu: saulėtekis Masados tvirtovėje, gyvūnijos pasaulis Ein Gedi gamtos rezervate ir pasiplūduriavimas Negyvojoje jūroje.

Būti kelionių tinklaraštininke yra gerai, nes retkarčiais gyvenimas ima ir patrupina ko nors įdomaus. Hostelyje Jeruzalėje dažnai apsistoja kelionių tinklaraštininkai, o administracija juos palepina viena kita ekskursija. Šią "Masada sunrise tour" ekskursiją buvau iš anksto įtraukusi į savo planus, bet taip jau man pasisekė, kad ją man ji buvo suteikta nemokamai mainais už papasakojimą čia jums, ką aš mielai padarysiu. Primenu, kad šio hostelio organizuojamas ekskursijas gali užsisakyti ir jame neapsistoję turistai. Na, o man susitaupė apie 200 LTL. Ši ekskursija gera tuom, kad prasideda 4:00 ryto (priklausomai nuo sezono). Aišku, reikia anksti keltis (arba išvis negulti), bet man tai buvo labai geras laiko išnaudojimas, nes tai buvo mano paskutinė naktis Izraelyje ir išsiregistruoti turėjau iki vidurdienio, o mano skrydis buvo tik apie 21.00 vakaro. Iš pradžių kiek nerimavau, ar tarp planuojamo grįžimo iš ekskursijos apie 13.30 ir atvykimo į oro uostą bus likę pakankamai laiko, bet visai be reikalo-laiko buvo daugiau negu pakankamai. Hostelio darbuotojai man 16:00 užsakė šerutą (bendro naudojimo mikroautobusą) iki Ben Guriono oro uosto. Vakare ekskursijai reikiamus daiktus susidėjau į mažą kuprinę, visus likusius daiktus supakavau į didelę kuprinę, kurią palikau hostelio saugojimo kambaryje. Pusę keturių ryto jau gėriau kavą ir laukiau savo bendrakeleivių. Nedaug mūsų susirinko, nemigos kamuojančių, buvome aštuoniese. Ši ekskursija buvo labai plačiai pagirta internetuose kaip one of the highlights of travel in Israel.

Taip teka saulė virš Šventosios Žemės. 

Abraham Tours ekskursija į Vakarų Krantą: Kūtvėla Palestinoje.

Turbūt nerasite apolitiškesnio sutvėrimo už Kūtvėlą, kuriai dar ir geografinio kretinizmo priepuoliai užeina- jai ar Vakarų Krantas, ar Dramblio Kaulo Krantas, vienas ir tas pats. Net ir karinio konflikto metu virš galvos švilpiant raketoms jinai pasiimtų fotoaparatą ir eitų apžiūrinėti kokio nors labai įžymaus skruzdėlyno. Tai ir apie politiką šitame įraše bus nedaug, tik tiek, kiek būtina situacijai nušviesti. Hostelis Jeruzalėje turėjo kelionių agentūrą, kurioje buvo galima užsisakyti įvairias ekskursijas, o hostelio gyventojams buvo taikoma nuolaida. Šeštadienį buvau suplanavusi skirti Betliejui. Žinojau, kad šabo dieną arabų autobusai važiuoja kaip įprasta, tik reikia su savimi turėti asmens dokumentą su Izraelio viza. Bevartydama segtuvus su ekskursijų aprašymais, susidomėjau jų siūlomu "Best of the West Bank tour", kurio metu galima pamatyti Jasiro Arafato kapą, Jericho miesto griuvėsius, Jordano upę bei Betliejų. Va, pamaniau, viena diena, o kiek daug žinomų vietų galima aplankyti. Su nedidele nuolaida man šis turas kainavo 324 ILS (240 LTL). Jų ekskursijas gali užsisakyti ir negyvenantys šiame hostelyje. Mokėjau kortele, nes nebuvau išsikeitusi pakankamai pinigų. Ryte po pusryčių hostelio darbuotojas pagal sąrašą visus suskaičiavo, palydėjo į mikroautobusiuką ir neužilgo su vairuotoju, kuris pasakė "I don't speak English much" paliko laukti palestiniečio gido vietovėje, kuri vadinasi Kažkur Ten. Tai buvo tiesiog plano dalis, todėl labai nebangavome. Autobusiukas buvo labai patogus ir beveik pilnas, buvo Pietų Korėjos, Vokietijos, Amerikos, Anglijos atstovai ir vienas va toks egzotiškas padaras iš tokios "Lithuania". Neutrukus prisitatė mūsų gidas Tamyras ir pasakė "Now I have to arrest you". Krizenome draugiškai, bet kad dabar jau nelabai juokinga buvo. Dar sakė, kad pasakos daug propagandos ir neskaniai maitins. Geras visgi gidas jis mums buvo, pasakodavo įdomiai, bet ir padilgindavo kur reikia. Nors patikros punktas buvo čia pat, mūsų transportas nebuvo sustabdytas ir stabtelėjome tik prisipilti kuro. Kūtvėla gi pirma fotografuoja, paskui galvoja, tai pirma pliaukštelėjo, o tada išsigando ar negaus kokios kulkos į tarpuakį. Juk siena su spygliuota viela! Mūsų gidas sakė, kad čia vietinis jaunimas, būna, ateina akmenų pamėtyti į kitą pusę ir tada greitai bėga.

Pilamės kurą Kažkur Ten. 

Bet, matyt, nacionaliniam saugumui tokios vėplos kaip aš grėsmės nekelia, tai netrukus riedėjome toliau. Maždaug už geros valandos pasiekėme Ramalą. Tai yra maždaug 10 km nuo Jeruzalės nutolęs miestas ir de facto Palestinos sostinė. 2000 metų spalį šito miestelio apskriejo visas žiniasklaidos priemones dėl žiauriai nužudytų dviejų Izraelio kareivių. Šiandien turistus čia traukia Jesiro Arafato kapas.

Lankytinos šventos ir nelabai šventos vietos Jeruzalėje per šiek tiek daugiau nei 48 valandas.

Tel Avive gyvenau tik kelios stotelės iki tarpmiestinių autobusų stoties, todėl, vos tik pakišusi raktą po buto durimis (septintą ryto šeimininkė miegojo, o Katsy šitu klausimu pasitikėti negalima) už kelių minučių jau buvau vietoje. Prie įėjimo kaip į žemę įaugęs smaksojo juoda barzda iki pat antakių apaugęs apsaugininkas. Kasose paprašiau bilieto į Jeruzalę, tai sakė eik, Kūtvėla, ir pirk iš vairuotojo. Pagal užrašus virš durų laukimo salėje susiradau Jeruzalės kryptį. Vairuotojas atidarė bagažinę ir visi savo turtą susidėjo patys. Jokių ten lipdukų klijavimo ant bagažo ir bilieto ir panašių buržuazinių kelionių apraiškų. Truputį kirbėjo man širdis ar nenuneš mano kuprinės su didžiai vertinga švarių apatinių baltinių pamaina kol sulips visos tos moterys su vaikais ir šunimis bei keli uniformuoti kareiviai. Už maždaug valandos kelionę sumokėjau vairuotojui į rankas 19 šekelių (14 LTL). Veikė lėtas, bet nemokamas bevielis internetas, kas labai maloniai nustebino, nes autobusas toks gerokai nupušęs atrodė. Doros žydaitės dar ir savo rytmetines maldas sukalbėjo, bet apie jų papročius bus atskirai papasakota.

Jeigu būsite netoli centrinės autobusų stoties Jeruzalėje, tai nepasididžiuokite nusipirkti falafelio stoties prieigose įsikūrusiame taške visai šalia 14 visuomeninio transporto autobuso maršruto stotelės-imkite su keptais baklažanais, nepasigailėsite, o ir kaina džiugins kišenę. Labai nustebau, kad praeiviai neturėjo nė žalio supratimo kur čia pas juos yra senamiestis, o kai kurie netgi nuoširdžiai stebėjosi apie tokį išgirdę. Čia kaip sustabdyti žmogų Gedimino prospekte prie Makdonaldo ir paklausti kur yra Gedimino bokštas, o tas kraipytų galvą ir sakystųsi nežinąs tokio. Šiaip ne taip gerų žmonių ir žemėlapio Lonely Planet knygoje padedama susiradau savo hostelį, bet čia pamoka, kad nreik būt durnai kaip inkilas-nepasidomėjau normaliai iš anksto kaip tą hostelį susirasti, žinojau tik, kad jis yra netoli Jaffa vartų. Gyvenau ne bet kur, o pagirtame Abraham Hostel Jerusalem. Kadangi net ir Kūtvėlos anksčiau laiko į kambarį neįleidžia, tai palikau jiems savo kuprinę saugoti, išgėriau jų nemokamos kavos (Kūtvėla baisiai mėgsta ką nemokamai gauti) ir išėjau dar gerą pusdienį po miestą paslampinėti.

Palmės prie Jeruzalės senamiesčio sienų.

Kūtvėla Jeruzalėje. 2014 metų sausio mėnuo. Prieš maždaug savaitę čia snigo. 

Tel Avivo kačių spindesys ir skurdas.

Fotografuodami kates, turistai nesusimąsto, kad fotografuoja aktualią Izraelio gamtosaugos problemą. Kačių antplūdis Izraelio miestų gatvėse nebuvo toks didelis iki maždaug 1930-ųjų metų, kai Britų mandato laikais jos buvo atvežtos išspręsti žiurkių populiacijos problemą, tačiau neplanuotai įvyko baisus kačių dauginimosi bumas. Niekas negali pasakyti tikslaus kačių Izraelio gatvėse skaičiaus, tačiau Meow Mitzvah Mission duomenimis benamių kačių skaičius gali siekti du milijonus gyvūnų šalyje (The New Zealand Herald: Sun, fun and plenty of food for Tel Aviv's ubiquitous stray cats skaičiuoja 40.000 kačių arba po vieną katę dešimčiai gyventojų Tel Avive). Meow Mission organizacijos tikslas yra humaniškais būdais sugaudyti benamių kačių koloniją, jas sterilizuoti bei kastruoti, paskiepyti, paleisti į laisvę ir stebėti jas, suteikiant nedidelę paramą išgyvenimui. Tel Avivo vyriausioji veterinarė Zvi Galin teigia, kad apie 5000 šeimų kasdien maitina benames kates ir suorganizuoja jų maitinimą per savo atostogas. Šiltame klimate katės atsiveda savo mažučius tris-keturis kartus per metus, tuo tarpu jų giminaitės šaltesniame klimate savo šeimą gausina ne daugiau kaip du kartus per metus. Šiuo metu apie 60.000 kačių jau yra sterilizuotos/kastruotos, bet veterinarai kovoja su vėjo malūnais nepaisant 10-15 operacijų per dieną, nes viena nesterilizuota katė gali atsivesti 3.200 kačiukų per dvejus metus, kuriuos vidutiniškai pati ir išgyvena,- baisus skaičius, pateikiamas The New Zealand Herald straipsnyje (nors gal tai spausdinimo klaida?). Gatvėje gimę kačiukai užauga laukinukais ir juos sunku priglausti namuose, nes uždaros patalpos juos gąsdina. Tyrimai rodo, kad suvaldyti šiai situacijai reikia sterilizuoti bent 80 proc. kačių populiacijos.