Rygos šviesų festivalis-pavyzdys, kaip nereikia organizuoti renginių.

Ryga man seniai nebepatinka. Nepaisant strateginės oro uosto padėties ir bendro turistinio žinomumo, šis miestas man asmeniškai yra negražus, nušiuręs, pilnas skurdo kišenių ir neverslumo. Vienintelis dalykas, kuriuo Ryga dar gali tikėtis privilioti turistų, yra renginiai, nes tokio atstumiančio senamiesčio dar reikia paieškoti. Tiksliau, Ryga buvo toks miestas, nes po šių metų "Staro Riga" festivalio daug žmonių Latvijos sostinę dar ilgai apeis ratu.

Viskas prasidėjo palyginus neblogai- mano mėgstama autobusų įmonė Lux Express paskelbė bilietų išpardavimą iš pusę kainos. Kadangi "Staro Riga" šviesų festivalis surinko net kelis autobusus turistų iš lietuviškų kelionių agentūrų, tai teikė vilties, kad renginys vertas dėmesio. Labai trukdė kelionę planuotis informacijos anglų kalba stoka, nes organizatorių tinklalapis yra tik latvių kalba. Susirašiau su Rygos turizmo informacijos centru, kuris padėjo man gauti-pagaliau!- renginio žemėlapį. Renginio žemėlapis man buvo svarbus, nes reikėjo tiksliai žinoti būsimų iliuminacijų vietas. Žemėlapis buvo...latvių kalba. Dabar, jau po visko, man kilo mintis, kad renginio organizatoriai nesiėmė priemonių jam reklamuoti už Latvijos ribų dėl to, kad iš anksto žinojo būsimą fiasko.

Iš Lietuvos išvažiavau lyjant, bet Rygos oro prognozė nuteikė optimistiškai. Reisą vykdė jau minėtos įmonės Lux Express autobusas (ne jo mažesnysis kuklesnis keistasis pusbrolis Simple Express, su kuriuo netrukus riedėsiu į Poznanę), todėl sėdynės buvo labai patogios, galima buvo nemokamai gauti kavos ar arbatos visos kelionės metu, veikė nemokamas bevielis internetas, o kelionė nejučia prabėgo žiūrint filmus asmeniniuose kompiuteriuose (ausines galima įsigyti iš vairuotojų).

Naujasis Kūtvėlos kelionių partneris- Ursulijus Lepečkojauskas, gimimo vieta-Kinija. Face of Lifjūeinija souvenir market.

Rygoje nakvynę iš pradžių buvau užsisakiusi viešbutyje, vienviečiame kambaryje su pusryčiais už €25, bet paskui pakeičiau į kuklesnį užsakymą hostelyje, moterų kambaryje, už €8. Nesigailiu- Ryga, tokia, kokia ji buvo šį kartą, neverta didesnių išlaidų. Hostelis Seagull Gareth yra netoli stoties ir nuo jo visai čia pat senamiestis, todėl renginiui jį ir pasirinkau. Hostelis kaip hostelis, kažkokių ypatingų pretenzijų neturiu- gavau kavos, buvo bevielis internetas, švari patalynė. Tiesa, mano deimantų ir naftos saugojimo kamera buvo sulūžusi, bet čia pat ją sutvarkė. Mano kambariokės parėjo tik apie šeštą valandą ryto, nusiavė batus, išbėrė iš kišenių monetas ant grindų, ir smigo miegoti. Dar virtuvėje buvo toks neaiškus tipas, kuris pasakojo, kad gyvename vieną kartą ir reikia viską išbandyti. Jeigu gaučiau po deimantą kiekvieną kartą, kai tokią nesąmonę man pasako vyras hostelyje, tai būčiau milijonierė, o žiurkėnas Cepelinas sysintų į aukso drožles vietoje medžio pjuvenų.

Kas liko už kadro Madride?

Savaitė Madride pralėkė nepastebimai. Ne kartą, vakare grįžusi su skaudamomis kojomis, prisiekinėjau, kad kitąmet tai jau reikia imti poilsinę kelionę, nes koks čia malonumas grįžus iš ekskursijų skausmuose raitytis. Bet dabar čia su tuo Egiptu va kas pasidarė.

Skrydis buvo, žinoma, su nepakeičiamu Ryanair. Šiandien Lufthansa ėmė ir sustreikavo, o 37,000 keleivių liko ant žemės. Ryanair tokių fokusų nekrečia, ir ačiū Dievui. Tiesa, skrydis €20 atpigo po to, kai aš jį nusipirkau. Informacija apie pervežimą į/iš oro uosto.

Kūtvėla virš Ispanijos (atrodo).

Apgyvendinimas Madride malonumas brangus, netgi hosteliai nepigūs. Man pavyko rasti gerą variantą Hostal Abel Victoriano. Kambarys buvo be lango ir su bendrais patogumais, be maitinimo, bet kaip už €140 savaitei vienviečiame kambaryje, tai reikia tik patylėti ir džiaugtis, kad pavyko rasti.

Transportas Madride geras, man patinka metro. Madrid Barajas oro uostas irgi pasiekiamas metro. Savaitės bilietas visam Madrido transportui kainuoja €35,40. Susisiekimas su kitais miestais traukiniais puikus, bilietus galima nusipirkti ir bilietų automatuose. Perkant bilietą į abi puses taikoma nedidelė nuolaida. Labai daug taksi, kuriuos galima susistabdyti čia pat gatvėje.

Maistas su retomis išimtimis labai skanus. Kainos-kaip kur pataikysite. Dienoms pietums orientuokitės €13-15 sumai, jeigu pamatysite ką brangiau-vieta turistinė. Būtinai apsilankykite Mercado de San Miguel, kur galima paragauti visokių skanumynų, bet čia eurų tikrai nemažai paliksite.

Apie maistą Ispanijoje- tik gerai arba tik gerai.

Muziejai ne visada dirba pirmadieniais. Labai pravers, jeigu turite ITIC (tarptautinį mokytojo pažymėjimą), su kuriuo daug kas bus nemokamai. Verta pasidomėti nemokamo lankymo valandomis, nes kai kur muziejų bilietų kaina svyruoja €10-€14 žmogui. Jeigu turite nedaug laiko, rekomenduoju Prada muziejų, Archeologijos muziejų, Amerikos muziejų ir -dėl bendros tvarkos- Madrido karališkuosius rūmus.

Amerikos muziejus Madride.

Madridas-miestas atrodo didelis, bet pėsčiomis vaikščiotinas. Ar gražus? Nelabai. Užtat viską atperka skani kava. Angliškai nelabai susikalbėsite, todėl pravers nedidelis ispanų frazių rinkinėlis. Šiaip žmonės malonūs, tik metro vyriškiai labai spokso :-) Turistinis sezonas akivaizdžiai ėjo į pabaigą, nes daugiausiai su turistais susidurdavau tik muziejuose. Mano hostalyje gyveno labai daug ispanų (ir jie mėgo paryčiais šeimas gausinti). Bendras įspūdis labai neblogas, visai rimtai svarstyčiau čia praleisti dar dvi tris dienas progai pasitaikius.

Išlaidų suvestinė:

• skrydis: €86
• apgyvendinimas: €140 
• pervežimas į oro uostą: €17
• viešasis transportas Madride: €35,40
• traukiniai dienos išvykoms: apie €30
• muziejai (lankymas, suvenyrai): €92
• maistas (prekyos centras, turgus, kavinės, restoranai): €151
• moteriški niekniekiai: €30

Viso: €582.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Dailiakojytė

Septintoji ir paskutinė diena Ispanijoje: San Lorenzo de El Escorial kompleksas.

Esu akredituota Valdovų rūmų gidė, todėl turistams pasakoju, kad jungtis tarp karaliaus privačių apartamentų ir Šv. Kazimiero koplyčios galimai nusižiūrėta Vazoms artimo (giminyste ir religinėmis pažiūromis) Ispanijos valdovo dvare, o konkrečiai- El Escorial rūmuose. Sakoma, kad Ispanijos karalius niekada nematė ryto saulės šviesos, nes jo apartamentai skendėjo milžiniškos bazilikos šešėlyje, o pro apartamentų langus galėjo matyti karališkojo mauzoliejaus vietą (o dar konkrečiau- savo tėvo ir motinos amžino poilsio vietą. Kažkaip lietuviškai vėliniška, sakyčiau.). Na ir užsikepiau aš tą El Escorial pamatyti. Kaip Kūtvėla tarė, taip padarė. Traukinys į El Escorial išvyksta kartą per valandą ir važiuoja gerokai virš valandos, bet tai yra vietinio susisiekimo traukinys, todėl kurį laiką teko pastovėti, bet žmonės netruko išlipti didesnėse stotyse, o tada kad ir gulėti galėjau. Į El Escorial stotį traukinys atvyko ne tai kad pustuštis, bet gal su dešimčia keleivių tik (užtat jame uoliai patruliavo ginkluota apsauga). Iki rūmų teko nemažai pėdinti, bet vis tiek buvau viena pirmųjų lankytojų, o ITIC pažymėjimas mane vėl apsaugojo nuo bilieto. Išleidau kelis eurus audiogido nuomai, bet tai pasirodė išmesti veltui pinigai, nes tiek pat informacijos buvo nemokamai galima pasiskaityti stenduose salėse, arba išgirsti iš visažinių rusių gidžų, kurios skardeno ten po visas sales.

Pirmas žvilgsnis į El Escorial rūmus.

Kūtvėla stovi prie savo gidės svajonės išsipildymo.

Šis pastatas geriausiai iliustruoja dvasinius ir kultūrinius Ispanijos Aukso Amžiaus principus, pasakoja suvenyrų skyriuje nusipirktas iliustruotas gidas. Kai daugelis šalių priėmė reformuotą tikybą, Ispanija liko katalikybės gynėja Europoje, taipogi iškilo pasauliniu lygiu savo sudarytomis dinastinėmis santuokomis ir teritorine plėtra- juk jai teko ir beveik visa neseniai atrasta Amerika.

Šeštoji diena Ispanijoje: Avila ir žinomiausia jos gyventoja Teresė, kuri tapo šventąja.

Šiandien buvo beviltiška, nurašyta diena. Kitais žodžiais tariant-Ispanijoje išaušo pirmadienis. O pirmadieniais nedirba daugelis muziejų-toks daugelis, kad nors verk. Ir šiaip nuostabu, kad pirmadieniais ten išvis kas nors dirba. Bet viešbutyje gi nesėdėsi, kai net lango nėra, pro kurį galima būtų žiūrėti, kaip Madride tą dieną lyja. Bet aš vėl ant lapelio užsirašiau kur man reikia nuvažiuoti ir netrukus pusryčiavau traukinių stotyje, o mano naujojoje raudonojoje rankinėje gulėjo bilietas į Avilą, Šv. Teresės miestą.

Pusryčiai Madride.

Bagažo skenavimas, asmens dokumento patikra, traukinio paieška...ir ilga kelionė pro neišraiškingą kraštovaizdį. 

Pirma mintis išlipus Avilos traukinių stotyje buvo WTF kur mane čia atvežė, kas čia per šabakštynas. Na, gal ne visai šabakštynas, bet architekto košmaras viduryje niekur. O kur visi žmonės? Piligrimai? Vadovaudamasi intuicija ėjau gatve, kuri buvo plačiausia, ir buvau teisi-netrukus pasirodė kelio nuorodos į turizmo informacijos centrą. Jie turi labai gražų tinklalapį ir didžiuojasi, kad surentė turistams nemokąmą tualetą, bet informacinės medžiagos pasirinkimas labai skurdus, ir net nežinojo, kad pirmadieniais miesto siena nedirba (t.y. siena tai stovi, niekur neišeina, bet ant jos užlipti negalima). Bet gavau nemokamą žemėlapį, ir tai ačiū, nes mano turimas Madrido gidas Avilos savo dienos kelionių skiltyje nesiūlė.

Penktoji diena Ispanijoje. Toledas- plieno ir marcipanų miestas.

Taigi, Madride lijo. Rytais čia būdavo apie +6'C, dienomis oras sušildavo iki +20'C, bet kažkaip nesijautė tos šilumos. Vis dėlto gerai, kad iš namų iškeliavau su lengvesne striuke, o ne puspaltuku, nes su juo tikrai būčiau prakaitą šluosčiusis, o rengtis Madride reikėjo "svogūno" principu. Dabar dar prireikė ir lietsargio. Tačiau labiausiai drebėjau ne dėl oro sąlygų, o dėl traukinių užpildymo. Kadangi mano ispanų kalba tinka tik tapas turguje degustuoti, reikiamo traukinio kryptį ir laiką užrašydavau ant poperiuko ir kaišiodavau visiems kas panašus į uniformuotus bilietų pardavėjus traukinių stotyje pasimaišydavo mano kelyje- išmonė pasiteisino. Žinojau, kad sezono metu bilietus reikia pirkti iš anksto, nes traukiniai nedideli, o stovėti juose negalima. Taigi, net ir dabar nebuvau tikra ar pavyks gauti norimą bilietą, todėl į traukinių stotį nubildėjau gerokai prieš planuojamą išvykimo laiką. Beje, visur prieš įeinant į laukimo salę tikrina asmens dokumentą su bilietu ir skenuoja bagažą.

Madridas-Toledas bilietas su nurodyta sėdimąją vieta. Perkant bilietą į abi puses taikoma 10 proc. nuolaida. 

Fotogeniškoji Toledo traukinių stotis. Greituoju traukiniu kelionė trunka tik 45 min. 

Kūtvėla Tolede. Stotis tuoj buvo ištuštinta apsaugai rėkaujant ir tvorelė užrakinta. 

Vietinės reikšmės turizmo informacijos centre buvo galima nusipirkti Toledo kortelę arba už €2 įsigyti miesto žemėlapį. Aš esu prieš miesto žemėlapių pirkimą iš principo, ir šį kartą vėl buvau teisi-už kelių žingsnių buvo tikrasis turizmo informacijos centras su nemokamais žemėlapiais: pagrindinė atrakcija Toledo katedra šiandien atsidarys tik 14.00 val., bet El Greco namas-muziejus šiandien lankomas nemokamai. Iš to godumo kaipmat pakeičiau dienos planus, nors tas El Greco net ir po Prado muziejaus man nelabai ką sakė. Toledas yra labai status, tai pūkšdama krebždėjau iki senamiesčio centro. Nuo traukinių stoties iki senosios miesto dalies kursuoja miesto transportas, tai kas su mažais vaikais būsite, tai geriau juo ir pasinaudokite. Bet Kūtvėlai gi reikia, kad kuom sunkiau būtų, kad būtų čia apie ką pasigirti.