Rubrika "Pabertų minčių karoliai": mylėti reikia mokytis.

Mano buto tualete apsigyveno voras. Tiksliau, persikraustė iš virtuvės. Jis vardu Silvestras (kirtis ant SilVEStras). Kyla šiokių tokių etinių dilemų naudojantis minėtais patogumais, bet kai gyveni voratinklyje tualete, tai prie visko galima priprasti. Man Silvestras netrukdo- mažas butas pakankamai didelis mums abiems, nors pageidaučiau, kad jo šeimos narių skaičius ateityje neviršytų dviženklio. Į voratinklius, dulkes ir kampe sumestas rūbų krūvas aš žiūrau filosofiškai ir butą tvarkaus tik tada, kai jis pradeda priminti legendines karaliaus Augėjo arklides. Gal ir ne visai Feng Shui, bet ką dabar.

Bet artėja Kalėdos ir vis labiau šlapimo pūslę spaudžia tas iš vaikystės įkaltas traumuojantis motyvas, kad reikia susitvarkyti butą prieš didžiąsias metų šventes ir iki šiol ramiai stalčiuose tūnoję parduotuvių čekiai pradeda tuntais virsti lauk ir reikalauti dėmesio; ir dar būtinų būtiniausiai  reikia susitvarkyti palovį, kuriame, pasak visų pasaulio mamų, kaupiasi visos devynaukščio daugiabučio metų šiukšlės. Jau įsivaizduoju, kaip svečiai ateina, pasigroži Advento vainiku ant spintos durelių, pagiria šlyžikus, o paskui palenda po lova pažiūrėti, ar ten švaru. Kažkodėl buto generalinis tvarkymas prieš didžiąsias metų šventes mano vaikystės metais sugebėdavo tapti didesene stichine nelaime nei Pasaulio Tvanas (kuris, reikia pripažinti, gerai visus nešvarumus išplovė).

Kalėdos Vilniuje.

Apsidairiau šiandien ryte ir pagalvojau, kad apsitvarkyti visgi kaip ir reiktų.bet tada supratau, kad to daryti visiškai neverta, nes daiktų dėti tiesiog nėra kur. Butas apstatytas senoviškai su visiškai nepraktiškais baldais, nes Homo Sovieticus gyvenimas tilpo į dvi lentynas ir tris stalčius. O dabar vien mano knygoms reiktų atskiro kambario-bibliotekos. Tai nuėjau ir patikrinau, ar Silvestras dar gyvas (buvo įtarimų, kad užsilenkė, nes jo pasirinktoje gyvenvietėje voratinklis ne kažką tesugaudavo pusryčiams, bet gal jis pasninkavo prieš Kalėdas, suprasi tuos kampininkus), ir iškrapščiau jo geresniąją pusę iš vonios, kur užmerkiau savo skalbinius. Vis Dievo kūriniai, lai gyvena, pasaulis didelis ir vietos visiems užteks.

Ramaus Advento ir gero laukimo.

Jūsų Kūtvėla

Londonas- visada gera mintis. Tik keista ten kartais būna.

Šį kartą kelionė į Londoną turėjo labai konkretų tikslą- apsilankyti World Travel Market turizmo naujienų parodoje, kuri vyksta kasmet lapkričio mėnesį. Tuo pačiu pridėjau kelias dienas pabūti pačiame Londone ir apsilankyti jo turtinguose muziejuose. Skrydį iš Vilniaus pirkau su Ryanair gerokai iš anksto, todėl ir kainą gerą pagavau, bet reikia pastebėti, kad skrydžiai į Londoną ir taip nėra ypatingai brangūs. Londono viešbučiai mano kišenei per brangūs (nes negaliu sau leisti keliauti tik kartą per metus ir tam taupyti), todėl išsirinkau St. Christopher's Inn tinklo hostelį Grinvičo rajone, netoli turizmo naujienų parodos.

Skrendame į Londoną. Man patinka, kad pavyko išlošti dvi valandas dėl laiko zonų skirtumo. 

Garsusis arbatos kliperis Grinviče.

Vakare pasivaikščiojome po rajoną, ieškojome kur pavalgyti. Galiausiai užėjome į ispaniško maisto restoraną, nes mūsų apeiti britiški pabai atsisakė ne tik tiekti karštą maistą, bet net ir arbatą parduoti vakarais. Tiesa, mūsų hostelio pabas (aha, gyvenome hostelyje-pabe) tokiais prietarais nesivadovavo, bet pirmą vakarą visi apeiti pabai mus atbaidė savo triukšmu ir parduodamo alkoholio kiekiais. Ispaniškas restoranas buvo visai geras pasirinkimas tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu, o kitą dieną pradėjau Londono lankytinų vietų šturmą. Diena pasitaikė apsiniaukusi, nors visos kelionės metu rimto lietaus gavome tik vieną vakarą.

Kas liko už kadro Lvove?

Jau įspūdžiai susigulėjo ir galiu pasakyti, kad ši kelionė man labai patiko. Šiame įraše pateikiu praktiškas pastabas būsimiems keliautojams.

Kelionė. Šio įrašo publikavimo metu iš Lietuvos į Lvovą nuvykti galima dviem būdais.
1) Ecolines firmos autobusu (kelionės trukmė 14-17 val. pagal situaciją pasienyje)
2) Ukraine International Airlines lėktuvais (skrydis trunka apie dvi valandas)

Apgyvendinimas. Lvove yra viešbučių ir hostelių, todėl kiekvienas ras variantą pagal savo kišenę. Aš pasirinkau hostelį dėl savo biudžeto, nes viešbučių kainos man bendrame kainų fone pasirodė išpūstos. Tačiau Lvovas yra labai turistinis miestas, todėl daug autobusų su lenkais ir vokiečiais nakvoja čia, tai ir kainos laikosi. Už septynias naktis bendrame moterų kambaryje mokėjau 25 EUR iš viso, paskui už kelis eurus prasitęsiau paskutinį pusdienį.

Miesto transportas. Mieste važinėja tramvajai ir autobusai. Mokama vairuotojui kiekvieną kartą įlipant. Autobusas kainuoja 4 grivinas ir bilietų nėra, tramvajus kainuoja 2 grivinas ir bilietą reikia pažymėti komposteriu (galima pirkti keletą bilietų ateičiai). Nėra dienos bilietų ar e-kortelių, viskas tik grynais ir smulkiais. Transportas senas ir nuolatos pilnas žmonių, gatvėse baisūs kamščiai. Tarpmiestiniai autobusai-panašaus baisumo. Tačiau nuveža kur reikia ir tai svarbiausia, ar ne?

Kalba. O, vargeli. Tik ukrainietiškai. Labiau turistinėse vietose kalba šiek tiek angliškai arba rusiškai (nenoriai), todėl gali kilti sunkumų. Šiaip kelio klaustis bandžiau rusiškai, man atsakydavo ukrainietiškai ir nepaklaidino. Labai Ursulijus Lepečkojauskas su mūsų trispalve pagelbėjo. Taip kad pasimokykite bendrų frazių ukrainiečių kalba prieš kelionę.

Nemokamas wi-fi. Miesto centras gerai dengiamas nemokamu wi-fi, toliau nuo centro jau sunkiau, visos prieigos su slaptažodžiais. Kavinėse beveik visose yra wi-fi, kartais irgi su slaptažodžiu. Hostelyje-puikus greitis. Jeigu neketinate žaisti Ingress mieste, tai nereikia pirkti naujos kortelės.

Draudimas. Ukraina nėra ES šalis, todėl mūsų turima ES draudimo kortelė negalioja. Aš išsiėmiau kelionės rizikų draudimą ir ramiai sau keliavau. Man pasiūlė tikrai gerą kainą mano pasirinktam rizikų paketui. Jeigu į kalnus važiuosite-verta pagalvoti apie draudimą rimčiau.

Maistas. Labai, labai geras, skanus naminis maistas. Kainos pribloškia savo mažumu- gerai papietauti Chata Puzatoje nekainuoja 2,5 eurų. Mieste pilna skanių desertų, kaip jau turbūt supratote iš nuotraukų. Supermarketuose galima nusipirkti visko, įskaitant karštu vandeniu užpilamus makaronus. Didelis pliusas buvo tai, kad ėjau valgyti ir nežiūrėjau į kainas, o valgiau sočiai.

Pinigai. Vilniuje 1 euras konvertuojamas į 25 grivinas, Lvove- į 28 grivinas. Yra bankomatai, bet išgryninimas už komisinį mokestį, žiūrint kur bankomatas, 20-40 grivinų už transakciją. Daug kur galima atsiskaityti bankine kortele.

Lankytinos vietos. Lvove yra virš 50 muziejų, todėl kiekvienas ras ką pamatyti, orientacinė bilieto kaina- iki 20 grivinų.

SAUGUMO SITUACIJA. Truputį jaučiasi, kad karas. Moterys hostelyje buvo iš Odesos, tai kalbėjomės ir jos verkė. Bažnyčiose yra žuvusių Ukrainos karių nuotraukų, prie kurių degamos žvakutės ir nešamos gėlės. Lyčiakovo kapinėse kasamos šviežios duobės. Geresnių restoranų čekiuose įmušama 1 grivina armijai remti. Asmeniškai nepatyriau jokio nesaugumo vaikštant gatvėmis ar keliaujant. Žinoma, rekomendacijos kaip visur-nevaikščioti sutemus su brilijantais, negerti iki sąmonės netekimo, neiti į neaiškius striptizo klubus ir aplamai naudotis galva.

Suvenyrai iš Lvovo.

Ką parvežti namo? Lvove galima nusipirkti gražių indų iš molio, siuvinių iš skiaučių, kavos, šokolado, konjako Šabo, juvelyrikos dirbinių iš stiklo, tualetinio popieriaus su Putinu ar naminukų su mūsų trispalvės maikutėmis. Yra kičo, yra meno, reikia tik pasidairyti, kainos irgi labai priimtinos. 

Išlaidų išklotinė (apvalinant į didėjimo pusę):

Ecolines autobusas: 18 eurų į abi puses (akcija).

Draudimas Ukrainoje: 9 eurai (medicininis ir nelaimingų atsitikimų, asmeninis pasiūlymas).

Apgyvendinimas: 7,5 naktys už 28 eurus, be pusryčių, bendras moterų kambarys. 

Transportas Vilniuje iki stoties ir atgal: 4 eurai, visuomeninis transportas. 

Konjakas Šabo, 5*, 3  vnt po 0,25 litro: 8 eurai.

Transportas Ukrainoje: 4 eurai (iš viso).

Maistas Ukrainoje: 50 eurų (kavinės, supermarketas).

Lankytinų vietų bilietai: 13 eurų.

Ekskursijos: 14 eurų (į Karpatus ir į požeminį Lvovą).

Suvenyrai: 36 eurai.

Bilietas į "Aidą": 4 eurai.
Smulkios išlaidos be čekių: 10 eurų.

Viso: 198 eurai. 

Kūtvėla

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kokias paslaptis slepia Lvovo požemiai?

Šiandien buvo paskutinė viešnagės Lvove diena. Nors iš hostelio išsiregistruoti reikėjo iki pietų, dar vakar už pusę kainos (75 grivinas) prasitęsiau savo lovos ūkio rezervaciją iki vakaro, nes mano autobusas namo buvo tik 20.35- na, bent aš taip maniau. Norėdama naudingai išnaudoti likusį laiką, užsisakiau ekskursiją po Lvovo požemius. Tiesa, tai buvo ekskursija po Lvovo senamiestį su keliais požemiais, nes realių požemių ieškoti reikia su "digeriais". Buvo visai nieko. Grupė buvo didelė ir tik aš viena užsienietė, bet pavyko paprašyti, kad gidė pasakotų rusiškai, tai tikrai buvo naudinga ir pažintinė ekskursija.

Savaitgaliais Lvove būna daug turistų.

Lvovo kavos namai,

Žadėjau atskirai papasakoti apie Lvovo kavą. Tai, kaip pasakojo mūsų gidė, šituose kavos namuose maišai iš Kolumbijos ir Brazilijos, o kava tai vietinė, iš Lvovo kavos kasyklų, kuriose galima paragauti degančios kavos.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kūtvėla keliauja į Karpatus.

Ekskursijos Lvove- atskira tema. Turgaus aikštėje senamiestyje vaikšto žmonės su liemenėmis, ant kurių užrašyta "Ekskursijos", ir gaudo turistus. Tai yra, ne tu ieškai ekskursijos, o ekskursija ieško tavęs, ir randa. Taip aš tiems veikliems agentams ir pasidaviau, nes norėjau bent akies krašteliu pamatyti Karpatus. Tai, kad ekskursija (ir jos pardavimas) vyko tik ukrainietiškai- menka smulkmena. Sutartu laiku aš su termosu ir užkandžiais kuprinėje (oi kaip pravertė tas termosas dar iš namų pasiimtas, "Tatonka" firmos, karštį bene parą laiko išsaugoja). Mūsų buvo šeši turistai į Karpatus, bet kai nuvedė į autobusą, tapome grupe virš trisdešimt. Pasiprašiau savo kaimynės, kad man išverstų esminę informaciją- sustojimo laikai, saugumo įspėjimai, etc. Autobusas buvo su nuolat rasojančiais langais, bet veikė šildymas.

Pirmasis sustojimas- į WC ir kavos. Veikė wi-fi. Ta prasme, kavinėje.

Įvažiavimas į nacionalinį parką žmogui kainuoja 6 (šešias) grivinas. Taip, tokios yra kainos ten dabar. Pirmiausia gidas mus veda prie gyvo vandens. Prieš tai dvi dienas lijo beveik be perstojo, todėl visur dumblas. Moterys nepatenkintos zurgia, kad jų niekas neįspėjo, o gido patarimas prisiminti, kad į kalnus važiuoja, nedaro joms įspūdžio. Iš tiesų dumblo sočiai.

Lieptas per sraunų upelį.

Nedrąsiai vienas po kito einame virš upės.

Altorėlis.