Kauno skonių ir vaizdų kaleidoskopas.

Taip jau atsitiko, kad į užsienį palėkti paprasčiau (o kartais ir pigiau) nei gimtinę pažinti, tai ir Kaunui kai susistatau programą, tai kaip į turistinę katorgą-nuo aušros iki sutemų, ir vis tiek kas nors lieka neapžiūrėta. Kadagių slėnį ir Pažaislį atidėjau iki to mistinio termino "kai orai atšils" (akys kalendoriuje krypsta į gegužę), o į Sugiharos muziejų eilinį kartą nespėjau (kažin ar kas ten spėja, nes darbo laikas nuo 11.00 val. iki 15.00 val.). Šios dienos išvyka į Kauną turėjo labai konkretų tikslą- pirmiausia papildyti katastrofiškai senkančias baltarusiškos kosmetikos Viteks atsargas. Įsiprašiau į draugiją savo studentei Erikai ir siaubingai atšiaurų vasario rytą išzvimbėme į Kauną. Namų židinį kurstyti palikau savo naują draugą Kristoforą Mikalojų Radvilą Žiurkėną, dar žinomą kaip Kristupėlis. Šiaip jis pas mane toks smirskius yra, kad ir kiek valau jo ūkį, vis tiek aromatas eina. Ištekėjusios studentės ramina, kad visi vyrai smirda, bet mane, netekėjusią panelę ir vis dar ieškančią žmogiškosios padermės antrosios pusės, tai kiek neramina, nes dviejų smirskių viename buto ūkyje nelabai noriu, nebent kuris jų gyventų balkone. Paskui teisinasi anie, kad arbatinukas leidžia, nors mes visi žinom, kaip ten iš tikrųjų buvo.

Kristupėlis.

Viena iš Kauno blogybių yra tai, kad ten vis kas nors naujo atsiranda, tai vilnietis būdamas nespėji lakstyti apžiūrėti. Neseniai Kaune atsidarė pirmoji Lietuvoje portugališka kepyklėlė. Jau nuotraukose iš atidarymo matėsi, kad ten yra tradicinių portugališkų skanėstų, tai kaipmat įtraukiau jų degustaciją į savo pažintinę programą. Meilę mūsų krašte suradęs kepyklėlės savininkas G. Barros įvedė į Kauną tradicinius pyragėlius pasteis de nata. Sakoma, kad juos prieš kelis šimtus metų pradėjo kepti dvi seserys vienuolės iš garsiojo Šv. Jeronimo vienuolyno netoli Lisabonos. Receptas buvo laikomas paslaptyje ir tik XIX a. atidaryta vienuolyno parduotuvėlė, kur už šiuos kepinius gautos lėšos ėjo vienuolyno statyboms. Šis vienuolynas šiandien saugomas UNESCO, o gardėsių vis dar galima nusipirkti,- man tai priminė viešnagę Madride ir ten viename vienuolyne parduodamus seserų kepamus sausainius, bet jų man taip ir nepavyko nusipirkti. O asketas ir atsiskyrėlis Šv. Jeronimas yra žinomas už Biblijos vertimą iš graikų ir hebrajų kalbų į lotynų kalbą, todėl yra laikomas vertėjų globėju. Natas paėmiau dvi- saldų desertinį ir su menkės įdaru, tai saldesnis labiau patiko.

Nata Box, Laisvės alėja 73, Kaunas.

Ursulijus Lepečkojauskas ragauja portugališkus skanėstus.

Tada šturmavome baltarusiškus kremus. Šturmavome nesėkmingai, nes norimo produkto nebuvo, bet, laimei, du jo vienetai atsirado kitame Kauno filiale. Su Viteks firmos produktais tai kažkokia humanitarinė katastrofa, nes vilniečiai jų pirkti važinėja į Kauną ir šluoja lentynas. Tai čia ir pravertė man kauniečio kortelė (iš kurios čia kai kas, pirštais nerodysim ir vardais nevadinsim, nepelnytai mano kelionės išvakarėse juokėsi), kurią papildžiau e-bilietais ir visai patogiai autobusu nuvažiavau savo rezervuotų kremų atsiimti. Grįžau vėlgi pro Laisvės alėją ir ten užsukau į dar vieną naujovę- "Knygų ministeriją".

Kūtvėla priima piliakalnių iššūkį, o tu?

2017-tieji paskelbti piliakalnių metais. Tikslus piliakalnių skaičius Lietuvoje nežinomas, įvairūs šaltiniai priskaičiuoja nuo 700 iki 1,000 piliakalnių. "Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Tai baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis, tačiau daugelio piliakalnių reikšmė iki šiol neįsisąmoninta. [...] Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. "- šaltinis Kauno marių regioninis parkas. Pietinis purplelis Kęstas kviečia padaryti tai, kas nepavyko nei vienam kryžiuočiui, net pačiam aršiausiam Teutonų ordino (Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) didžiajam magistrui Ulrichui von Jungingenui, kurio Žalgiryje net Kristaus Nukryžiavimo Kryžiaus relikvija ant šarvų neapsaugojo nuo -pikti liežuviai plaka, nežinau, ar teisybė- kieto žemaitiško spragilo. 

"Pirmieji piliakalniai baltų teritorijoje atsirado II-I a. pr.m.e. sandūroje. Seniausi piliakalniai buvo Rytų Lietuvoje. Piliakalniai tapo įtvirtintomis gyvenvietėmis su kelių hektarų dydžio gyvenamąja papile. XII-XV a. piliakalniai buvo svarbūs gynybos nuo Kryžiuočių ordino taškai. Po Žalgirio ir Pabaisko mūšių piliakalniai nebeteko savo gynybinės reikšmės ir jų medinės pilys buvo apleistos. Šiandien piliakalniai yra neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis, o juose randami archeologiniai radiniai pasakoja 2,500 metų istoriją."- Seredžiaus/Palemono piliakalnio informacinio stendo informacija.

Kauno marių regionino parko medžiaga. Dėkoju už leidimą pasidalinti.

Kai pasakiau savo gyvenimo Vairuojančioms Moterims (Aistei ir Gintarei), kad yra toks reikalas, kaip tik tūkstantukas piliakalnių, tai jos ne juokais susirūpino ir draugiškai pasiūlė man smegenis persišviesti. Bet čia pas mane atsirado nenuilstantis sąjungininkas ir motyvatorius- pietinis pirplelis Kęstas, todėl Moterims teks apsirūpinti pleistrais nuo pūslių ant delnų ir uoliai sukti vairą link piliakalniais turtingų vietų Lietuvoje. Juo labiau, kad ir aprangą tokiai progai jau turiu!

Kūtvėla ruošiasi šturmuoti piliakalnius.

Ta proga nusprendžiau inventorizuoti savo aplankytus piliakalnius. 

Miesto anatomija pagal Petrą, Pitoną ir Kūtvėlą.

Iki labai neseniai pitonas man buvo toks nelabai malonus, nors ką aš čia bandau apgauti, labai nemalonus padaras, kuris ryja kitus padarus ir net ne visada mažesnius už save. Dažniausiai sutinku juos kur nors keliaudama ir lankydama terariumus, kaip kad Minske, kur į zoologijos sodo lankytojus iš anapus terariumo sposko štai toks sutvėrimas. Tikrai žmogus yra Dievo tobuliausias kūrinys, nes iki tol Kūrėjas praktikavosi ir šitiek broko pridarė...Na, pavyzdžiui, kad ir sukurdamas uodus.

"Patys jūs šlykštūs". 

Tačiau gyvena Kūtvėla ir mokosi. Pitonas dar yra tokia gudri kompiuterinė programa, kuri gali parodyti miestų išplanavimus. Plačiau apie tai rašo ponas Petras Kudaras savo tinklaraštyje, dėkoju jam už leidimą pasidalinti nuotraukomis.

Vilniaus gatvių planas.

"XIV a., miestui plečiantis, susiformavo dabartinė Rotušės aikštė. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės. Sparčiai augantį gotikinį miestą nuniokojo 1471 m. gaisras; sudegė daug sakralinių statinių. Tačiau viduramžių gatvių tinklo sistema, trikampė turgaus aikštė šalia rotušės išliko iki mūsų dienų. Centrinė tankiausiai apgyvendinta Vilniaus dalis (užimanti apie 90 ha) 1503–1522 m. buvo apjuosta gynybine mūro siena, kuri turėjo apsaugoti nuo totorių antpuolių."- šaltinis Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Vilnius statėsi chaotiškai, galima iskirti kelias gatves, kurios dėl savo geografijos ir turtingų gyventojų buvo senamiesčio dominantės, į kurias subėgdavo kitos mažesnės gatvelės. Pilies gatvė vadinama senamiesčio stuburu, o kitos gatvės-senamiesčio arterijomis. Svarbiausios miesto gatvės buvo grįstos akmenimis, ne tokios svarbios buvo grindžiamos mediniais šaligatviais arba negrindžiamos visiškai. Mediniai šaligatviai Vilniuje datuojami Jogailos ir Vytauto valdymo laikotarpiu ir yra žinoma, kad buvo keletą kartų lopyti. 

Kauno gatvių planas. 

Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, perstatytas renesanso stiliumi, kaip to pageidavo jo valdovė Bona Sforca, kunigaikštytė iš Italijos, atvežusi galbūt ne tiek pačias renesanso idėjas, kiek asmenines ambicijas, kurių dėka dingo senasis Kaunas ir pagal liniuotę sugulė naujasis Kaunas. "Lietuvoje įsivyravo nauji renesansiniai miesto planavimo principai. Pirmiausiai buvo pertvarkomi valdovui priklausantys prekybos ir amatų centrai. Pirmasis miestas, perstatytas pagal stačiakampio schemą, buvo karalienei Bonai priklausantis Kaunas. Jame po 1537 m. gaisro suplanuota stačiakampė aikštė, joje numatyta vieta miesto rotušei. Iš visų aikštės kraštų stačiai ėjo tiesios gatvės. Kirsdamosi su tolesnėmis gatvėmis jos sudarė kvartalus. Kauno centrą ( dabartinį senamiestį ) pradėta formuoti kaip renesansinį ansamblį. Lietuvoje XVI a. antroje pusėje vykdant Valakų reformą pagal stačiakampio plano schemą buvo pertvarkyti arba naujai suformuoti Jurbarkas, Virbalis, Biržai, Kėdainiai, Skuodas, Nesvyžius, Kretinga. Didesni miestai, kaip kad Vilnius, Kaunas. Klaipėda, Biržai, buvo apjuosti gynybinėm sienom."- šaltinis Gabūs ir Drąsūs. Galima daryti prielaidą, kad tokiam miesto išplanavimui iškvėpimo suteikė Senovės Romos gatvių ir romėnų karo stovyklų planas, kuriame svarbiausi miesto pastatai buvo projektuojami atsižvelgiant į jų padėtį dviejų svarbiausių miesto gatvių atžvilgiu, vadinamų "cardo" (šiaurė-pietūs) ir "decumanus" (rytai-vakarai). 

Klaipėdos gatvių planas. 

Klaipėda-vėl kitoks atvejis, netgi kažkiek hibridinis. Plane aiškiai matomas stačiakampių susibūrimas. "Remiantis ikonografine, istorine ir archeologine medžiaga bei dendrochronologijos duomenimis, iškeliama nauja hipotezė, jog XVI a. įkurtas Klaipėdos miestas nesivystė spontaniškai, jo išdėstyme galima atrasti bruožų, būdingų renesansinio miesto planavimui. Reguliarus senamiesčio gatvių tinklas, susiformavęs XVI a., kontrastuoja vienalaikiam Fridricho priemiesčiui, kur gatvių tinklas greičiausiai formavosi neplanuotai, chaotiškai bei atspindi viduramžiško miesto formavimosi bruožus."- šaltinis Mindaugas BRAZAUSKAS. XVI-XVII a. Klaipėdos senamiesčio kultūrinių sluoksnių stratigrafija: nauji miesto suplanavimo bei pirminio užstatymo tyrimų duomenys.

Kai lankiausi Ukrainoje, buvau dienos išvykoje į idealų miestą Žovkvą. Šiandien Žovkva yra vienintelis idealaus išplanavimo miestas Ukrainoje, jį suplanavo garsus architektas Paolo di Ducato Clemensi. Miestas buvo kaip žmogus: pilis-galva. turgus-plaučiai, rotušė-pilvas, miesto vartai- rankos ir kojos, bažnyčios ir cerkvės- širdis.

Čia jau ir gerbiamas Petras Kudaras prie šio įrašo prisidėjo, maloniai pasisiūlęs pageneruoti man reikalingų žemėlapių. Paprašiau Romos, nes norėjau pasižiūrėti, kaip Pitono žemėlapyje atrodys "Amžinasis miestas", bet net ir paieškos tašku pasirinkus Romos forumą, kuris paprastai stovėjo prie dviejų pagrindinių gatvių sankirtos, nieko neina išskaityti. Kuom senesnis miestas, tuom jame daugiau chaoso.

Romos miesto planas.

Tačiau Romos istorinis stuburas tebėra tvirtas. Nuo Romos forumo (Forum Romanum) pašonėje esančios Venecijos aikštės (Piazza Venezia) iki Žmonių aikštės (Piazza del Popolo) eina gatvė, vadinama Via del Corso. Jinai skiria pusiau Romos istorinį centrą, pora žingsnių nuo šios gatvės nusukus galima pasigrožėti garsiaisiais Ispanų laiptais ir Trevi fontanu. Kita gatvė, prasidedanti prie Venecijos aikštės, yra Via dei Fori Imperiali ir veda iki Koliziejaus (Flavijų amfiteatro), stovinčio ant Nerono Domus Aureus. Dar viena gatvė, atsišakojanti nuo Piazza Venezia, yra Corso Vittorio Emanuele II, kuris bene geriausiai atstovauja La Dolce Vita idėjai. Atrodo, kad viso šiandieninio-antikinio Romos paveldo ištakos yra Piazza Venezia.

Jau žinau, kuom užsiimsiu išėjusi į pensiją-tyrinėsiu Versalio planą.

Jean Delagrive, 1746 m. Wikipedia Commons.

Versalio planas. 

Jaučiuosi labai turiningai praleidusi laiką, nors žemėlapiai nėra mano stiprioji pusė. Tikiuosi, kada nors išmoksiu skaityti ir tuos senuosius LDK žemėlpius, kur muziejuose rodomi. O koks Jūsų santykis su kartografija?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Gūglemapsaitė

Turizmo naujienų paroda Adventur 2017. Paragauk Pasaulio, Paragauk Lietuvos!

Skubus Kūtvėlos iškvietimas. Negaliu nereaguoti :-) 

Netikėtai susimakalavus planams į šiuos kasmetinius turizmo atlaidus kelionių poteriauti su Ursulijumi Lepečkojausku išvykome neplanuotai, bet pakiliai, nes mudu nuvežė geroji mūsų kelionių fėja Gintarė, su kuria Ursulijui žmoną Rygoje pirkome. Pernai man ši paroda paliko prastą įspūdį dėl tų pačių užpernai naudotų dekoracijų, bet šiemet buvo visiškai atnaujintas dizainas Lietuvos salėje. Tiesą sakant, įspūdis buvo toks, kad net žandikaulis atvipo ir barkštelėjo į grindis. Nuotraukų nedaug, nes nebuvo kada paveiksluoti, skubėjau tik už žandų kišti viską, ką buvo priruošę iš visos Lietuvos suvažiavę turizmo mugės dalyviai. Šios mugės tema: #ParagaukPasaulio, #ParagaukLietuvos .

Ursulijus Lepečkojauskas atvyko į Adventur turizmo naujienų mugę. 

Akcentai su tautiniais kostiumais buvo pastebimi visoje parodoje, kai kam tai patiko, kai ką tai erzino. Ursulijus Lepečkojauskas truputį nusiminė, kad meškos neturi tautinių kostiumų. Pažadėjau ką nors numegzti.

Pirmas įspūdis-labai teigiamas. 

Kiekvienas stendas buvo apipavidalintas pagal savo krašto akcentus, tai net akys raibo, nežinojau, nei kokia tvarka vaikščioti, tai jautėme įkvėpimą ir judėjome kaip čakros kreipė. Ir dar baisu buvo Gintarę pamesti, jai tai-pirma paroda, tai pasiklys dar tarp visų skanumynų!

Ursulijus Lepečkojauskas gėrisi šarvais. 

Rubrika "Pabertų minčių karoliai": kai Dievas uždaro duris, Jis atveria langą.

Naujuosius 2017-sius metus sutikau kaip tikra baudžiauninkė. Pirmadienį gavau pranešimą iš įmonės, kuri administruoja mano anglų kalbos pamokų biuro nuomą, kad pasikeitė pastato savininkai ir kad nuomos sutartys mums visiems nutrauktos dabar pat. Šiuo metu naujieji savininkai žada apreikšti mums savo ketinimus.

Nuomos klausimas man jau metai laiko buvo kaip dieglys pašonėje. Tik nukirsti tą inkarą, laikantį mane saugioje salelėje su mano knygomis, arbatos puodeliu, gėlėmis ir vaizdu į gyvenamąjį namą, iš kur kažkas pro žaliuzes spoksodavo į mano biuro langą (dar tame bute buvo katinas) niekaip nesiryžau. Prisipažįstu- iš tingėjimo. Tingėjau kažką galvoti, ieškoti išeities, aktyviau skelbtis ar tiesiog branginti pamokas. Ir štai rezultatas.

Naujieji savininkai gali a) palikti viską kaip yra b) kelti nuomą c) prašyti atlaisvinti patalpas. Mūsų biurų pastatas yra senos statybos (buvusios visokios laboratorijos), todėl verkte prašosi renovacijos, bet nuomos kainos palyginus normalios. Esame kaip didelis žmonių skruzdėlynas, kur nuomojasi patalpas profesionalai nuo "kepu tortus iki darau abortus".

Iš kelionės archyvų. 

Dabar man sujudo visos čakros ir Feng Shui. Apsisprendžiau- pamokas keliu į savo namus tiems, kurie sutiks atvažiuoti,- turintys automobilius nemato tame jokios problemos, o aš pasižadu nekepti karbonadų prieš pamoką. Kitiems siūlysiu ateiti pas juos į namus arba ofisus. Taip, keletą klientų prarasiu, nes jų netenkins joks sprendimas, tačiau dėl tų 2-3 žmonių išlaikyti biurą neapsimoka. Gaila, nes spėjome sisigyventi ir susidraugauti. Tik kad versle ne vieta sentimentams. Kita vertus, mokymai tikrai ne ta sritis, kur galima susirausti milijonus.

Labai tikiuosi, kad dabar turėsiu daugiau laiko savo pomėgiui-kelionių organizavimui. Noriu po truputį įeiti į šią sritį kaip profesionalė. Taip pat šiuo metu turiu sutartį su leidykla dėl knygos. Taigi, jeigu turite rimtų pasiūlymų turizmo srityje, laukiu žinutės.

Jūsų Kūtvėla