2018 m. sausio 22 d., pirmadienis

Keliaujame traukiniu į Daugpilį: ką pamatyti per 7 valandas?

Pastarosiomis dienomis bandau suvaldyti komunikacijos krizę, nes mūsų žurnalistai apsilankė Daugpilyje ir nustatė, kad čia yra brangi provincija, kurios gatvės primena Kalugą ar Riazanę (čia turbūt ne komplimentas?) ir nėra padorios nakvynės, o populiariausia prekė tarp lietuvių turistų yra, žinoma, alkoholis. Kaip turbūt žinote, "Lietuvos Geležinkeliai" pagaliau paleido ilgai lauktą traukinį Vilnius- Daugpilis, kuris Lietuvos sostinę su antru pagal dydį Latvijos miestu sujungia per maždaug 2 h 30 min. Tiesa, "Lietuvos Geležinkeliai" sugebėjo tvarkaraštį* sukalti taip kreivai, kad blogiau dar paieškoti reikia: traukinys kursuoja tik šeštadieniais ir sekmadieniais, išvykimas iš Vilniaus 05.42 val (kai dar nevažinėja visuomeninis transportas!) ir 11.45 val, atitinkamai atvykimas į Daupilį 08.29 val ir 14.36 val. Iš Daugpilio į Vilnių traukinys išvyksta 08.57 val ir 15.41 val, atitinkamai grįždamas į Vilnių 11.39 val ir 18.24 val. Taigi, iš esmės į Daugpilį galima nuvažiuoti vienai dienai (septynioms valandoms)  traukiniu, nors patogiausia būti pasilikti vienai nakčiai.

EDITED 2020 sausis: yra reisas Daugpilis-Vilnius 19.44- 22.01! Nebėra 15.41 val. reiso.

*Vilnius-Daugpilis-Vilnius traukinio tvarkaraščiai čia pateikiami teisingi šio reportažo rašymo metu, bet "Lietuvos Geležinkeliai" dar gali ateiti į protą ir juos pakoreguoti. Visus realaus laiko tvarkaraščius ir galiojančias kainas rasite "Lietuvos Geležinkelių" tinklalapyje.

P1580767
Daugpilis, Latvija.
Tarkime, visgi nusprendėte investuoti** tuos dešimt eurų į taksi, kad spėtume į 05.42 val reisą ir atvykote į Daugpilį punktualiai 08.29 val savaitgalį. Sveikinu-iki muziejų atidarymo liko dar bent pora valandų. Gerai, jeigu nelyja ir nesninga.

**Perkant atgalinį traukinio bilietą (t.y. bilietą pirmyn ir atgal tuo pačiu metu) arba turint "Lietuvos Geležinkelių" lojalumo kortelę, galima gauti nedidelę nuolaidą bilietui. Būtinai pasidomėkite prieš pirkdami!


Laimei, nėra to blogo, kas nepavirstų airišku alumi, nes netoli traukinių stoties (7 min pėsčiomis, sako Gūglė Mapsas), o tiksliau-autobusų stoties pastate Viestura gatvėje 10, yra airiškas pubas, kuris dirba 24/7. Kartais labai anksti ryte, kad atgrasintų stoties kontingentą, prie durų imamas 5 eur mokestis, kuris įskaičiuojamas į užsakymo kainą, bet Vilniaus traukinio atvykimo metu ši politika jau neturėtų galioti. Čia galima sušilti, pavalgyti, pažintį su Daugpiliu pradėti nuo gero alaus, o Redakcija primena, kad alkoholio vartojimas kenkia Jūsų ir visuomenės gerovei. Daugiau informacijos: Irish Dublin Pub. Šis pubas dalyvauja Daugpilio meniu programoje, kuri siūlo paragauti įvairių specialiai sukurtų patiekalų, susijusių su šio miesto istorija. Dublin Irish Pub siūlo rinktis is vegetariškų salotų (įeina ingredientas iš kanapių), karšto vištienos patiekalo ir deserto su Rygos balzamu: Daugpilio meniu: Dublin Irish Pub.

P1580868
"Pirmasis mažojo Marko šedevras", skirtas pagerbti garsų dailininką Marką Rothko.
Pasistiprinus galima apsilankyti Daugpilio turizmo informacijos centre, kuris nesunkiai pasiekiamas pėsčiomis nuo autobusų stoties ir traukinių stoties. Ne sezono metu, t.y. iki balandžio mėnesio, Rygos g. 22 A esantis turizmo informacijos centras sekmadieniais nedirba, o šeštadieniais dirba 10.00-18.00 val, bet pačioje Daugpilio tvirtovėje esantis Daugpilio tvirtovės informacinis centras dirba ir savaitgaliais abi dienas nuo 10.00 val.

Kiti pusryčių pasiūlymai: "Vesma" Rygos g. 49; "Ezitis migla" Rygos g. 30, "Dinaburger" Viestura g.58, "Luna" Mihoelsa g. 68, "Vita" Rygos g. 22A.


2018 m. sausio 18 d., ketvirtadienis

Šių dienų aktualijos: kitokie žmonės. Ar tikrai jie-kitokie?

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje vis dažniau pasirodo nepasitenkinimas, kad viešajame gyvenime (Holivudo filmuose, pokalbių šou) ir rinkodaroje (kelionių reklamose, turizmui skatinti skirtuose reklaminiuose video) nėra atspindima rasinė įvairovė; neseniai kliuvo ir gerai žinomam serialui "Draugai" dėl homofobijos, seksizmo ir kitų blogybių. Tiesa, šis serialas niekada nebuvo skirtas giliems filosofiniams apmąstymams ar amžinai gėrio ir blogio kovai, bet tolerancija jau toks dalykas, kad ima ir išlenda netikėčiausiose vietose. Nors man pareiškimas, kad per mažai atstovaujama rasinė įvairovė, jau pats savaime atrodo rasistinis-juk filmų aktoriai, pokalbių šou dalyviai, reklaminių klipų aktoriai turėtų būti atrenkami pagal savo sugebėjimus ir nuopelnus, o ne pagal savo odos spalvą. Ar aš klystu? Maža to, atrodo, kad per mažai dėmesio iš visuomenės gauna ir LGBT bendruomenė bei neįgalūs (fizinį ar protinį neįgalumą turintys) žmonės. Jeigu žiūrėsime grynai iš verslo perspektyvos, juodaodžiai keliautojai (angliškai- African American) kasmet išleidžia kelionėms 40 000,000,000 (t.y. 40 bilijonų) dolerių, o baltosios rasės dominavimas turizmo rinkodaroje neatspindi jų interesų ir poreikių. Savo ruožtu, neįgalieji keliautojai išleidžia apie 13,6 bilijonų dolerių per metus kelionėms ir pramogoms.

united-colors-of-benetton-women-450x270
United Colors of Benetton. Viena iš gražiausių rasinės įvairovės reklamų.
Internetinėje keliautojų bendruomenėje vis dažniau pasigirsta raginimai sekti ne privilegijuotuosius baltuosius kelionių blogerius, o "kitokius" asmenis ir dalintis jų įrašais socialinėje medijoje, nes baltosios privilegijuotosios klasės atstovai, ypač gimę su stipriais pasais, ir taip keliauja dėka savo prigimtinio statuso (jiems lengviau gauti gerą išsilavinimą, padaryti gerą karjerą), o va kitokios odos spalvos, kitos religijos ar lytinės orientacijos žmonėms tai daryti sunkiau dėl netolerancijos, todėl juos reikia palaikyti. Aš prisipažinsiu, kad seku nedaug blogerių, nes neįmanoma sekti visos milžiniškos blogosferos, o ir seku juos todėl, kad jie gerai rašo-tai yra būtinas kriterijus, kad aš juos skaityčiau. Norėčiau šį reikalavimą perkelti ir ant "kitokių" blogerių pečių ir sekti juos dėl jų talento skrebenti klaviatūra, o ne dėl jų odos spalvos. Deja, kai kurie nuskriaustieji rašo labai prastai, bet užtat apie (dažnai įsivaizduojamą) diskriminaciją rėkia labai garsiai. Dažnai tokie keliautojai buriasi į savo uždaras bendruomenes (tribes, cliques).

Kūtvėla pasisako už lygias galimybes visų rasių, tautų, lyčių, religijų ir mitybos įpročių žmonėms (nors asmeninę pirmenybę teikia laikantiems žiurkėnus). Kūtvėlai būna labai nesmagu, kai kelionių forumuose (TripAdvisor) žmonės teiraujasi, ar kitos odos spalvos žmonėms saugu keliauti po Baltijos šalis. 

Daugiau skaitymo šia tema:


O kaip atrodo Jūsų skaitomų blogų sąrašas? Ar esate patyrę diskriminaciją keliaudami?

Jūsų balta ir privilegijuota Kūtvėla

2018 m. sausio 13 d., šeštadienis

Baimė valgyti vienai: faktas ar prasimanymas?

Maistas- neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, tik vieni valgo, kad gyventų, o kiti gyvena, kad valgytų. Ypač svarbus maistas būna kelionėse, kur reikia ne tik "pakrauti baterijas" per skrandį, bet norisi ir susipažinti su vietine kulinarine tradicija. Tačiau daug žmonių, ypač moterų, bijo...valgyti vienos. Ši fobija turi mokslinį pavadinimą: solomangeraphobia, jis minimas nuo 1998 m.


eat_out_alone
Reikia patarimo? Gūglė visada padės!
"A Beginner's Guide to Eating Out Alone", "Do you go out to eat alone? Is it weird to do this?", "Is it normal to eat out alone? Do restaurant staff think it weird?", "How to eat alone without feeling awkward", "Hate Solo Dining?", "What Makes People Who Eat Alone Stronger"...Tai-tik kelios antraštės iš 269 milijonų (!!!) Google paieškoje apie fobiją, kuri kankina ne vieną dailiosios lyties atstovę, o pavalgymui mieste jos ruošiasi kaip į karinį šturmą. Taigi, kokių žingsnių turi imtis moteris, kad valgydama viena neatrodytų pasigailėjimo vertas padaras? Štai keletas patarimų:
  • Restoraną pasirinkite iš anksto. Jus jau ir taip vargina fobija valgyti vienam, todėl nereikia pridėti beprasmio slankiojimo gatvėmis ieškant dailiai atrodančios vietos pavalgyti. Be to, jau žinosite meniu ir nevargsite abejodama-nemažai patiekalų pagal savo dydį ir kainą būna skirti dviems asmenims.
  • Pradėkite nuo mažesnio iššūkio. Pirmiausia išbandykite pusryčiauti ar pietauti viena, o tada jau drįskite ir pavakarieniauti. 
  • Rinkitės kavines, o ne restoranus. Kavinėse dažniau valgo pavieniai asmenys ir jūs nebūsite akis badanti išimtis.
  • Venkite piko valandos. Tuo metu būna sunku gauti mažesnį staliuką, padavėjai noriau aptarnauja du asmenis dėl didesnių arbatpinigių, piko metu aptarnavimas gali būti skubus ir nemandagus.
  • Kovokite už gerą staliuką. Jeigu nepatinka siūlomas mažas staliukas prie tualeto, reikalaukite kito, o jeigu jo nėra laisvo-laukite arba eikite valgyti kitur. Prašykite staliuko prie lango, kad galėtumėte stebėti praeivius ir negalvoti apie savo situaciją. 
  • Užsirašykite į gurmanišką ekskursiją su degustacija. Taip būsite su grupe ir nebadausite. 
  • Neškitės knygą ar planšetę. Kol aptarnaus, galite skaityti ir atsiriboti nuo smerkiančių ar gailesčio kupinų žvilgsnių*, nes visi kiti restorane esantys žmonės ir padavėjai tik ir pletkina apie tai, kad jūs neturite draugų arba kad jūsų pasimatymo antroji pusė ką tik pasiplovė. 

Kūtvėla pietauja viena Palerme, Sicilija. Alyvuogės salotose-su kauliukais, kad juos kur.
Aš dažniausiai keliauju viena, bet man asmeniškai tokia "problema" vienai pavalgyti nekyla, nors pasitaikė atvejų, kai žmonės prie gretimų staliukų kvietė mane prisėsti prie jų. O ką jūs manote apie šį reiškinį?

Jūsų Kūtvėla

* Vietoje knygos skaitymo dar sėkmingai galima iš vytelių pinti krepšį, megzti vilnonę kojinę ar karpyti snaiges iš popieriaus, nes absoliučiai niekam nerūpi, kad jūs valgote viena.

Žurnalistas Christopher Elliot terminą "solomangeraphobia" paminėjo savo 1998 m. straipsnyje.

2018 m. sausio 7 d., sekmadienis

Ekskursija po Vilniaus oro uostą-nekasdienis patrepsėjimas po vieną labiausiai saugomų Lietuvos teritorijų.

Kai 2017 m. gruodžio pabaigoje Vilniaus oro uostas savo Facebook paskyroje paskelbė apie planuojamas nemokamas ekskursijas, tai norinčių pasmalsauti po oro uostą grupės bemat ir užsipildė, nes juk savarankiškai tokio objekto neapžiūrėsi! Netgi kilo pasipiktinimas, kad per mažai tų ekskursijų ir kad reikia skirti papildomus laikus! Man pasisekė laiku pastebėti kvietimą ir užsiregistruoti, bet jau prieš paliekant namus iš rankinuko teko išsiimti kai kuriuos neatskiriamus moteriško tualeto aksesuarus, kaip kad buvo nurodyta atsiųstoje instrukcijoje:

vno tour
Ylą ir britvą teko palikti namie.
Vilniaus oro uostas pasitiko šventiškai išpuoštas. Keliautojus išlydi Sniego karalienė, kurią sukūrė dizainerė Milda Bordeaux (ir ne, čia ne vyno reklama). Šis projektas skirtas ne tik Kalėdinei nuotaikai sukurti, bet ir paminėti Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį: suknelei sunaudota po 100 metrų prabangių moherio su šilku siūlų kiekvieniems 100-mečio metams ir 90,66 metrų tiulio, kuris simbolizuoja Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgį kilometrais. Po oro uostą mus vedžiojo Administracijos skyriaus vadovė Raimonda. Mūsų grupėje buvo keturi ekskursantai-trys žmonės ir Ursulijus Lepečkojauskas. Deja, į ekskursijas užsiregistravo daug daugiau žmonių negu atėjo, kas labai negražu iš jų pusės, nes tikrai buvo daug norinčių, bet nepatekusių. Mums išdalino laikinus leidimus ir specialias geltonas liemenes. Ursulijui Lepečkojauskui liemenė nepriklausė, kas yra tiesiog baisus padidinto plaukuotumo asmenybių diskriminavimas ir mes žadame skųstis Briuseliui. 

vno airport tour
Tikra Kalėdų dvasia!

Pirmasis skrydis iš Vilniaus oro uosto įvyko 1932 m. Tai buvo Lenkijos LOT reisas Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas. Skrydis truko aštuonias valandas, iš jų septynios buvo praleistos ore. Tiesą pasakius, šiame pionieriškame skrydyje buvo du lėktuvai: vienas -keleivinis, o kitas-žurnalistinis.

„Vilniaus aerodromas Kirtimuose šventiškai pasipuošė: visur iškabintos Lenkijos, Latvijos ir Estijos vėliavos. Prie įėjimo į aerodromą tarp dviejų žaliai dekoruotų stiebų nutiesta juosta, prieš kurią ir sustojo sklandžiai nutūpęs „Fokker“. Aerodromą apsupo gausus miesto svečių būrys, o prieš lėktuvą išsidėstė garbi publika, kurios priešakyje – Vilniaus vaivada Bečkovičius. Pasibaigus oficialiai pobūvio daliai, spaudos atstovai ir garbūs svečiai apžiūrėjo abu orlaivius. Trumpam stabtelėjęs Vilniuje, pirmasis „Fokker“ tęsė savo kelionę į Rygą ir Taliną; antrasis liko Vilniuje ir paskraidino keleivius virš miesto“.- prisimena to meto spauda.


2018 m. sausio 3 d., trečiadienis

Dirbame iš namų: bijokite blogio, o ne dulkių.

Maždaug prieš metus mane pasveikino elektroninis laiškas iš įmonės, kuri administravo mano nuomojamo ofiso pastatą: prieš Kalėdas pasikeitė pastato savininkas, todėl nuomos sutartys iš karto nutraukiamos. Reikėjo staigiai apsispręsti: likti savo ofise ir tartis dėl naujų nuomos sąlygų su naujuoju šeimininku ar dirbti iš namų? Apsispręsti padėjo klientų apklausa- tik du iš jų nusprendė nebetęsti bendradarbiavimo, nes dirbo netoliese nuo mano nuomoto ofiso ir po darbo nenorėjo trenktis į kitą miesto galą pas mane į namus. Laimei, mano veikla-individualios anglų kalbos pamokos- gera tuo, kad nauji klientai greitai užima atlaisvintas vietas, ypač jeigu tai yra 17.30-19.00 val., o su automobiliu galima atvažiuoti iš bet kur. Žinoma, esant pageidavimui, galiu atvykti ir į kliento patalpas.

P1600488
Dirbame iš namų.
Darbas namie būna dviejų rūšių: 1) kai dirbama kompiuteriu/telefonu/video fiziškai nepriimant interesantų ir 2) kai dirbama su žmonėmis, kurie ateina į namus. Aš dirbu su žmonėmis face to face, todėl atsirado keletas naujų prievolių, kurių nebuvo nuomojamame ofise. Tiesa, jos buvo, tik tada jos buvo ne mano rūpestis.

Švaros palaikymas. Kai kalbama apie elementarią švarą ant stalo ir po stalu, koridoriuje ir tose gyvenamosios aplinkos zonose, kur siekia kliento akis, švarinimasis yra tikrai reikalingas. Juk nenorime, kad kliento šlepetės priliptų prie grindų, ar ne? Tam užtenka kelis kartus savaitėje prasieiti su šlapiu skuduru ir grindų siurbliu, šiuos veiksmus įtraukiant į darbo kalendorių arba jiems paskiriant laisvesnius vakarus. Padidintas dėmesys skiriamas WC zonai, kuri šveičiama uoliau, užtikrinamos pakankamos higienos priemonių atsargos, o vonios zonoje išskiriamas atskiras rankšluostis ir muilas klientams. "Bijokite blogio, o ne dulkių"- man patarė viena klientė ir nuo to laiko švaros palaikymo lygis mano bute šiek tiek krito :-)

Tvarkos palaikymas. Tikrai nebūtina visame gyvenamajame plote išskirti atskirą kambarį ofisui, nors jeigu tokia galimybė yra, tai tiesiog puiku. Kitu atveju užtenka sutvarkyti kampelį gyvenamajame kambaryje (žinau žmonių, kurie klientus priima virtuvėje): stalas, kėdės, būtinos darbui priemonės. Klientų atėjimas į namus kiek styguoja mano veiksmus jų nebuvimo metu, nes skalbti ir ant gyvatuko vonioje džiauti triusikėlius geriau tada, kai nėra šansų, kad klientui reikės užeiti į vonią (nors nematau, kodėl reiktų gėdintis švarių triusikėlių, juk jie švarūs, ar ne?). Tas pats pasakytina ir apie karbonado čirškinimą tik atėjus klientui, nebent maitinimas įtrauktas į paslaugos kainą.

Naminiai gyvūnai yra gerai, bet ne visi klientai juos myli, o iš mandagumo dažnai apsimeta sužavėti jūsų Pifu, Murkliu ar kuom ten vardu tas jūsų keturkojis (mažiausiai pretenzijų sulauks avkariumas). Kai kurie žmonės dar turi ir alergiją gyvūnams. Geriausia gyvūno buvimą patalpoje paslaugos teikimo metu aptarti iš anksto, nes klientas ateina gauti paslaugos, o ne pažiopsoti į zoologijos sodą. Prisipažinsiu, mano žiurkėnas dalyvauja ugdymo procese iš savo narvelio, nes tiesiog nehumaniška jį laikyti atskirtą nuo pasaulio kiaurą parą, bet užtat narvelis valomas tris kartus per savaitę.

Investicijos į infrastruktūrą gali būti reikšmingos, bet jos su laiku atsiperka. Reikia išaiškinti klientui, kur yra artimiausia visuomeninio transporto stotelė arba kur patogiau palikti automobilį. Gali būti, kad teks įsigyti daugiafunkcinį aparatą spausdinimui, kopijavimui ir skenavimui. Dar reikės kompiuterio su interneto ryšiu, mobilaus telefono. Gera mintis nupirkti naują porą šlepečių klientams, jeigu reikės nusiauti batus. Arba duokite jiems bachilus :-)

Svetingumo kampelis priklauso nuo to, kiek savo mėgstamos arbatos atsineša klientas kiek vietos darbo zonoje jam galite skirti. Visada pasiūlau klientui kavos arba arbatos, kartais jie pageidauja tiesiog vandens. Bet kuriuo atveju tai galima greitai suorganizuoti iš virtuvės nepretenduojant į Michelin standartus, o tik rūpestingiau parinkus indus (gera mintis turėti kelis puodelius vien tik klientams).

Darbo drausmė yra nemažas iššūkis, nes tarpus tarp interesantų užpildyti grąsina Feisbukas, Delfis, patalynės keitimas, bulvių skutimas, spintos tvarkymas kai tuo tarpu jų vietoje turėtų būti pasiruošimas veiklai, susijusiai su klientų poreikiais. Čia jau teks išsiugdyti vidinę Merę Popins ir imtis savidisciplinos.

Asmeninės erdvės praradimas dažnai gąsdina žmones, todėl jie mieliau sutinka mokėti nepigią nuomą už beveidį ofisą. Jie drovisi savo nudrengtų tapetų, nušlepsėto kilimo, netvarkingai išrikiuotų knygų lyg jų klientai gyventų sterilioje aplinkoje be baldų. Tiesa, vienas klientas nesutiko perkelti bendradarbiavimo į mano butą, nes bijojo prarasti savo asmeninę erdvę. Tai irgi galima suprasti.

Saugumas yra prioritetinis dalykas, todėl geriausia namuose priimti patikrintus klientus su rekomendacijomis, nes niekada nežinai koks psichas ar potencialus vagis gali ateiti. Šiuo atveju didelio pikto šuns buvimas namie yra ne trūkumas :-)

Užsisėdėjimas namie yra turbūt tas baubas, kurio namų ofisus turintys žmonės bijo labiausiai, nes gręsia savaitėmis neiškišti nosies iš namų, nebent tik iki parduotuvės ir šiukšlių konteinerio, kur tikrai nesusipažinsi su savo būsimu vyru. Rekomenduočiau profilaktiškai susiplanuoti kartą ar du per savaitę kur nors išeiti- į biblioteką, į knygos pristatymą, į koncertą, prie eglutės...Visas miestas pilnas nemokamų renginių, tik spėk eiti.

Man patinka, kad ne aš einu į darbą, o darbas ateina pas mane. Dirbdama namie galiu sau leisti rytais miegoti valanda ilgiau ir nesu tokia priekabi aprangai, nors treningais irgi nesipuošiu (čia toks biškį minusas, nes per išpardavimus negalima nusipirkti ko nors faino "apsigerbti į darbą" stiliaus). Tarpus tarp klientų užpildau nueidama į parduotuvę, atsiimdama pašto siuntinį, išsiurbdama kilimą, parašydama straipsnį, perskaitydama kelis puslapius naujos knygos. Tokius darbelius irgi galima planuoti ir įsirašyti į darbo knygą. Ofise tokius ilgus langus tekdavo kaišyti geriant arbatą su pončkomis ir naršant internete, nes tiek daug laiko, kad parvažiuoti namo pietų ar pan. visgi nebūdavo, todėl naudingo ir eurus generuojančio/nenaudingo ir eurus negeneruojančio laiko santykis buvo labai prastas. Jau nekalbu apie tai, kad man dabar per mėnesį susitaupo buvusios būtinosios išlaidos, pavyzdžiui, 120 eur ofiso nuomos/1 mėn + 30 eur nuolatinis transporto bilietas/1 mėn+ 5 eur dienos pietums/20 dienų.

Ar dirbate namuose? Kokie privalumai/trūkumai?

Jūsų Kūtvėla