Kelionė į Jordaniją. Trečioji diena: karštieji karaliaus Erodo šaltiniai, kryžiuočių Karako pilis ir naktinė Petra.

Mūsų kelionės planus šiandien pakoregavo uždarytas kelias, todėl teko daryti didelį lanką važiuojant į karštuosius šaltinius. Nors dvi maudynės iš eilės gal ir nėra geriausias sprendimas, bet maudymukai jau buvo spėję išdžiūti, o mirkti karštame vandenyje yra mano hobis. Jordanijoje yra karštųjų šaltinių, garsėjančių savo gydomuoju poveikiu. Sakoma, kad čia sveikatintis mėgo pats karalius Erodas (pikti liežuviai plaka, kad šis įžymus valdovas čia gydėsi sifilį, bet gal ir apšnekėjo kas iš pavydo), kuriam gražuolė Salomėja sušoko tokį striptizą, kad Erodas liko be žado ir mainais už pasirodymą dailiakojė šokėjėlė išsireikalavo Jono Krikštytojo galvą. Pirmoji šios dienos dalis buvo skirta poilsiui, todėl tik vėpsojau pro autobuso langą į įspūdingą dykumos peizažą. Mūsų netrukus laukė jordanietiško vyno degustacija ir maudynės karštuosiuose šaltiniuose. Ilgai ir lėtai važiavome vingriais kalnų sperpentinais iki slėnio žemumoje įsikūrusio prabangaus viešbučio. Čia negalima užvažiuoti tiesiog taip, keliaujant pro šalį, nes reikia iš anksto rezervuoti kokias nors paslaugas. Naktis čia kainuoja 300 JAV dolerių dviviečiame kambaryje, turbūt koks nors oligarchų rezervatas.

Jordanijos dykuma.

Jordanietiško vyno degustacija buvo, sakyčiau, labai esminė- įpylė vyno į taures ir pasiūlė išgerti, kas, iš esmės, nėra blogai. Mūsų gidė įsikišo į procesą ir kažkiek papasakojo apie gėrimus, kuriuos ragavome, kitaip tai būtų buvusi pati greičiausia vyno degustacija mano gyvenime, taip kad gėrėme kultūringai. Prie vyno mums buvo pasiūlyta įvairių užkandžių. Alkoholis musulmonams draudžiamas (tiesa, teko girdėti, kad kai kurie musulmonai nesilaiko šio draudimo), šia pramone Jordanijoje verčiasi daugiausiai krikščionys, o alkoholiniams gėrimams uždėti dideli mokesčiai. Vyndarystė Jordanijoje siekia Biblinius laikus, galbūt per Paskutinę Vakarienę tiektas vynas buvo atvežtas iš šiaurinės Jordanijos dalies. Vyno industrija Jordanijoje labai pakilo, kai Haddad šeima rimtai užsiėmė šiuo verslu prieš maždaug tris dešimtmečius. Vietos vynuogynai nunykę, todėl buvo imtąsi sodinti geriausias Italijos, Ispanijos, Prancūzijos vynuogių rūšis, iš jų tarpo Cabernet Sauvignon ir Chardonnay ypač gerai prisiėmė derlingoje Jordanijos žemėje, o 2004 m. buvo pristatyta Jordanijos vyno rūšis "Jordan River".

Kelionė į Jordaniją. Antroji diena: Madaba, Nebo kalnas, Negyvoji jūra.

Antroji kelionės diena žadėjo įdomią programą, bet apsilankymas Madaboje man buvo šioks toks nusivylimas. Šis miestas garsėja savo mozaikomis, netgi yra vadinamas "Mozaikų miestu", o mes turėjome tik vieną sustojimą vietoje visos dienos, kaip aš būčiau planavusis savarankiškai. Kita vertus, labai daug kelionių pasiūlymų į vieną dieną sudeda Madabą, Nebo kalną, įtraukia netgi Jordano upę ir Negyvąją jūrą, todėl susidaro toks įspūdis, kad iš tiesų toje Madaboje nėra ką veikti. Paliekame autobusą prie naujai įrengto lankytojų centro ir einame iki bažnyčios, kur saugomas mozaikinis žemėlapis, dėl kurio čia, iš esmės, ir atvažiuoja turistai. Šis dar Bibliniais laikais minimas Madabos miestas savo aukso amžiaus sulaukė Bizantijos periode, kai suklestėjo mozaikos menas. Mozaikinis Palestinos žemėlapis saugomas Šv. Jurgio bažnyčioje- manoma, kad tai yra seniausias Šventosios Žemės žemėlapis pasaulyje, datuojamas VI mūsų eros amžiumi, jame ypač detaliai pavaizduota Jeruzalė. Šv. Jurgio bažnyčioje taip pat yra stebuklais garsėjantis trirankės Mergelės Marijos atvaizdas.

Šv. Jurgio bažnyčia Madaboje.

Statant šią naująją bažnyčią 1884 m. statybininkai atsitiktinai rado Bizantijos laikų bažnyčios liekanas su šia vertinga mozaika. Manoma, kad mozaika sukurta 560 mūsų eros metais ir joje graikų kalba buvo suminėtos net 157 Biblijoje minimos vietos nuo Egipto iki Palestinos. Originali mozaika buvo 15 m x 26 m dydžio ir 6 m pločio, sudėta iš daugiau kaip dviejų milijonų dalelių. Deja, didžioji šios mozaikos dalis mūsų dienų nepasiekė. Prie bažnyčios yra nedidelis lankytojų centras, galima patyrinėti išdidintą mozaikos vaizdą. Kaip šernas kanopomis knisu žemę, nes mūsų gidę pagavo įkvėpimas pasakoti visą Senojo Testamento istoriją. Žinote, kuom skiriasi radijas nuo gido? Radiją bent jau galima išjungti.

Kelionė į Jordaniją. Pirmoji diena: Amanas, Džerašas.

Šiais metais pagaliau man pavyko įgyvendinti seną savo svajonę apsilankyti Jordanijoje. Trečias kartas visgi nemelavo! Trumpas kelionės reziumė būtų "Jordanija mažai, bet užtat patogiai". Mano sprendimas patikėti kelionės logistiką kelionių agentūrai buvo apspręstas prastai išvystyta turistine infrastruktūra Jordanijoje, bet šis įspūdis po kelionės pasikoregavo į gerąją pusę. Labai daug lietuvių, lenkų ir rusų dabar naudojasi pigiais skrydžiais į šią egzotišką šalį ir Jordanija kiekvienam turi ką pasiūlyti: vieni keliavo savarankiškai ir daug bendravo su vietiniais gyventojais, kiti keliavo organizuotai ir turėjo mažiau logistikos galvosūkių, treti keliavo piligrimų keliu su kunigu...Mūsų tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Amaną vėlavo apie dvi valandas, už ką gavome po juokingus penkių eurų vertės kuponus kavinei ir ten nusiaubėme kibinų padėklą, paskui jau nusileidę Amano oro uoste labai ilgai tvarkėme pasienio formalumus. Kadangi šiuos rūpesčius buvau palikusi agentūrai, tai apie Jordanijos vizų išdavimo tvarką nieko negaliu pasakyti. Žinau tik tiek, kad mes gavome grupinę vizą nemokamai, nes tuo rūpinosi mūsų kelionių agentūros partneriai Jordanijoje. Daugiau visokių smulkmenų pateiksiu paskutiniame temos apie Jordaniją įraše "Kas liko už kadro Jordanijoje?".

Ursulijus Lepečkojauskas nekantrauja pradėti kelionę.

Mūsų pasus surinkęs Muhamedas dingo kaip į vandenį dykumos smėlį daugiau kaip valandai, todėl mes užstrigome bagažo skyriuje, nes be pasų mūsų neišleido iš oro uosto. Jau nebe juokais kilo mintis steigti beduinišką stovyklą, susikurti laužą, virtis nervus raminančią ramunėlių arbatą ir pragyvenimui užsidirbti dainuojant lietuvių liaudies sutartines. Kai Muhamedas pagaliau pasirodė, jis mūsų pasais norėjo apdalinti svetimą grupę. Laimei, mūsų grupės vyrai greitai nuėmė išsiblaškėlį Muhamedą iš klaidingo kelio ir, apstoję iš abiejų pusių, švelniai, bet griežtai paėmę už parankių palydėjo pas mus. Išėjus iš oro uosto mūsų laukė VIP autobusas su vairuotoju ir rusakalbe gide, kuri lydėjo mus visos kelionės metu. VIP autobusas buvo labai erdvus, su dviem sėdynėmis dešinėje eilėje ir viena sėdyne kairėje eilėje, todėl man teko didelis džiaugsmas sėdėti iškart už vairuotojo ir matyti geriausius vaizdus! Šioks toks minusas buvo mažai vietos kojoms ir vairuotojo pomėgis atsidaryti langą, su tuom man teko kovoti visos kelionės metu. Mes stipriai vėlavome į viešbutį vakarienės, bet maistas buvo paliktas restorane uždengtas švediško stalo principu ir alkani nelikome, nors kai kurie patiekalai buvo kiek atšalę. Pirma pažintis su jordanietiška tvarka nebuvo sklandi.

Ursulijus Lepečkojauskas nekantrauja atvykti į viešbutį.

Kas liko už kadro Kelne?

Jūsų pamėgtoje rubrikoje "Kas liko už kadro?" dalinuosi įspūdžiais iš Kelno.

Skrydis su Ryanair oro linijomis iš Vilniaus buvo tiesioginis, truko apie dvi valandas. Vokietija gyvena viena valanda atgal nuo mūsų. Skrydis vykdomas į Kelno-Bonos oro uostą.

Pervežimas iš Kelno-Bonos oro uosto iki Kelno centro-labai nesudėtingas. Daug tarptautinių ir Vokietijos tolimojo susisiekimo traukinių taipogi užsuka į oro uoste esančią traukinių stotį. Raide S pažymėta traukinio linija veža iš oro uosto į Kelno centrinę traukinių stotį "Hauptbahnhof", tik reikia atkreipti dėmesį, kad tai turbūt nebus galutinė traukinio stotis, todėl informaciniuose terminaluse reikia sekti, kuris S linijos traukinys važiuoja per Kelno centrinę traukinių stotį. Kadangi Kelno-Bonos oro uosto stotyje stoja daug kitų traukinių, kurie irgi važiuoja per Kelno centrinę traukinių stotį, reiktų laikytis savojo S linijos traukinio, nes gali skirtis bilieto kaina. Transporto zuikiams ten skaudžiai finansiškai kailį diria. Bilietą reikia nusipirkti iš bilietų automato, kaina 2.90 eur, bilietas galioja 90 minučių nuo pažymėjimo, todėl žymėti labai neskubėkite, jeigu iki traukinio išvykimo likęs dar koks pusvalandis. Atvykę į Kelno centrinę traukinių stotį, su tuo pačiu bilietu, jeigu dar liko apmokėto laiko, galėsite nuvažiuoti miesto transportu iki savo viešbučio. Traukinys iš Kelno-Bonos oro uosto iki Kelno centrinės traukinių stoties atvyksta per 14 minučių nuo savo išvykimo laiko iš oro uosto.

Kelno centrinė traukinių stotis.

Apgyvendinimas Kelne labai įvairus, nuo nebrangių hostelių iki prabangių viešbučių. Aš gyvenau "Smarty Cologne City Center" hostelyje, kuris save pozicionuoja kaip viešbutį arba svečių namus ("boarding house"). Neapsigaukite-tai tikrai hostelis. Buvau užsisakiusi lovą keturviečiame moterų kambaryje. Mūsų kambaryje buvo nuosavas dušas ir WC, siekė nemokamas hostelio bevielis internetas, vieta tyli, personalas mandagus ir paslaugus. Šiaip realiai mokama tik už lovą, o paskui viską reikia nusipirkti papildomai: rankšluosčio nuoma, pusryčiai, įlaipinimo kortelės atspausdinimas...Minusas, kad kambaryje nebuvo rakinamų spintelių, visus savo deimantus irgi brilijantus turėjau rakinti spintukėje virtuvėje, kuri šluotos nemačiusi nuo romėnų laikų. Kas labai nepatiko, tai visa užšaldyta suma už nakvynę ant kreditinės kortelės. Hostelis nesugeba jos nusiimti, reikia mokėti dar kartą atvykus, o paskui, po kurio laiko, bankas "atšaldo" tą sumą. Būtinai reikalaukite apmokėjimo kvito tam atvejui, jeigu hostelis visgi ims ir sugebės nusiskaičiuoti pinigus dar kartą. Įspėju, kad šiam hosteliui nepavykus užšaldyti Jūsų pinigų kaip garantą, kad atvyksite, galite atvykti ir rasti, kad viskas užsakyta ir Jūsų rezervacija taip ir nebuvo patvirtinta, todėl nakvosite gatvėje.

Maistas Kelne-ne problema. Labai anksti ryte atsidaro kepyklėlės. Kur tie vokiečiai nebus tokie nutukę, jeigu šlamščia sumuštinius nuo pat labo ryto! Pusryčiams man visiškai pakakdavo sotaus dvigubo sumuštinio ir puodelio kavos. Pietauti taipogi galima visur, ne problema nei tarptautinis maistas, nei vietiniai alaus bravorai. Tiesa, maistas alaus bravore nepigus, gal dėl to, kad į turistus orientuotas. Yra LIDL supermarketas ypatingai taupiems. Kai kuriuose kavinėse mokėti kortele leidžiama tik nuo tam tikros sumos.

Silkė.

Miesto transportas mano kelionės metu kursavo pagal pakeistus tvarkaraščius ir nestojo ten, kur man reikėjo, todėl labai daug teko eiti pėsčiomis. Įsivaizduokite, nėra tiesioginio susisiekimo su Kelno centrine traukinių stotimi- iš bet kurios artimiausios stotelės teks dar pėsčiomis paeiti vietoje to, kad jau pačioje stotyje išlipti iš metro! Artimiausia tinkama metro stotis šiuo metu knisinėjama remonto darbininkų. Taigi, patarčiau įsigyti vienos dienos transporto bilietą, kad nereikėtų be lakstymo kaip voverei be galvos ieškant reikalingo tramvajaus dar ir drebėti, kad baigsis tos išganingosios 90 minučių. Miesto transportą Kelne sudaro autobusai ir tramvajai-metro, kurie moka važiuoti tiek ant žemės, tiek po žeme, kas sudaro problemų nepatyrusiam keliautojui ieškant reikalingos linijos persėti-ji gali būti ne ten, kur išlipote. Šiaip transportas kursuoja dažnai, kas trys-penkios minutės dienos metu ir kas dešimt minučių savaitgaliais. Bilietus galima įsigyti automatuose stotelėse arba kai kurių tramvajų salonuose, būtina pažymėti komposteryje, kad atsispaustų panaudos laikas. Automatai ima monetas, banknotus ir bankines korteles. BET! Rekomenduoju pirkti vienos dienos visuomeninio transporto bilietą arba turėti nemažą sumą monetomis, nes kai kur automatai gali imti tik Vokietijoje išduotas banko korteles, automatai gali neimti tam tikro nominalo banknotų, ir pan. Tokia pas juos sistema, nieko nepadarysi.

Kelno tramvajus-metro.

Kalba yra vokiečių, bet nemažai žmonių kalba, arba bent jau supranta, angliškai. Kelne daug turistų, todėl muziejuose, kavinėse, viešbučiuose angliškai laisvai susikalbėti nebus problema. Tačiau užrašai mieste daug kur, tarkime, visuomeniniame transporte yra tik vokiški.

Apsipirkti galima Neumarkt aikštės rajone, kur išsidėstę prekybos centrai ir įvairios parduotuvės.

Kelno išlaidų suvestinė:

Rynair skrydis Vilnius-Kelnas-Vilnius su Priority: apie 50 eurų.
Maistas į kelionę: apie 5 eur.
Hostelis su turisto mokesčiais: apie 75 eur už tris naktis keturviečiame moterų kambaryje be pusryčių.
Maistas Kelne: 40 eur
Lankytinos vietos Kelne su Kelno miesto turistine kortele: 45 eur.
Miesto transportas: 6 eur.
Kelno miesto kortelė trečios dienos rytui: 9 eur.
Saugojimo kamera daiktams: 6 eur.
Suvenyrai: 35 eur.

Viso: 271 eur.

Ar apsimoka pirkti Kelno miesto turistinę kortelę? Pabandykime dabar suvesti galus. Turėjau tris Kelno miesto korteles po 24 val, dvi man padovanojo Kelno miesto turizmo viešųjų ryšių atstovai, vieną pirkausi pati. Iš viso būtų 3 x 9 eur= 27 eurai. Kokios nuolaidos buvo suteiktos? Visų pirma, nemokamas visuomeninis transportas. O kiek pavyko sutaupyti už lankytinų vietų bilietus? Per tas tris dienas aplankiau aštuonias mokamas Kelno turistines atrakcijas. Padirbėjau su kalkuliatoriumi; jeigu būčiau mokėjusi pilną kainą už lankytinas vietas, vietoje 45 eurų būčiau sumokėjusi 55 eurus ir 50 centų. Taigi, sutaupiau 10 eurų ir 50 centų.  Taipogi, būtų reikėję papildomai pirkti visuomeninio transporto bilietus.

Kelno miesto kortelės trims dienoms: 27 eur
Miesto transportas: 0 eur.
Muziejai trims dienoms: 45 eur.
Viso: 72 eur.

Muziejai be Kelno miesto turistinės kortelės trims dienoms: 55,50 eur
Miesto transportas: sunku paskaičiuoti, galima eiti pėsti, bet dienos bilietas kainuoja 8,60 eur, taigi jeigu pirktume jį trims dienoms, 3 x 8,60 = 25,80 eur.
Viso: 81,30 eur

Darau išvadą, kad didelio sutaupymo su Kelno miesto turistine kortele nėra. Ji patogi tuo, kad neverta sukti galvos dėl visuomeninio transporto bilietų, bet jeigu nesate muziejų fanas (fanatikas), galbūt ji jums ir neatsipirks.

Jeigu yra klausimų, atsakysiu į juos komentaruose.

Jūsų Kūtvėla Kelnaitė

Kelnas: odekolono, šokolado ir Trijų Karalių miestas. Antra dalis.

Naują dieną pradėjau pasiklysdama. Būna toks momentas, kai reikia nepažįstamame mieste kažkur nuvažiuoti, aš jau neblogai orientuojuosi kas kur yra, bet tada šauna ta geniali mintis, kad reikia pavažiuoti dar viena stotele toliau, nes gal bus mažiau eiti. Šį kartą tramvajus mane nuvežė tikrai  toliau, negu reikėjo-tiltu į kitą Reino upės pusę, bet nuo vaizdo, kuris atsivėrė į Kelno senamiestį nuo kito upės kranto, man net žandikaulis atvipo.

Alt St Heribert bažnyčia. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1376 m., atstatyta dabartinė 1977 m.

Kelno senamietis.

Kelno naujamiestis.

Kūtvėla lankosi Kelne.

Gatvės menas.

Ilgai nevėplinėjau, senamiestyje manęs laukė ilga diena. Kadangi turėjau Kelno miesto turistinę kortelę su visuomeniniu transportu, tai tiesiog įšokau į kitą tramvajų atgal, pavažiavau tą vieną stotelę, išlipau ir tiek naujienų.