Mane galima sutikti:

Sausis: Helsinkis, Venecija. Vasaris: Briuselis.

Kelionė į Jordaniją. Pirmoji diena: Amanas, Džerašas.

2018 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Šiais metais pagaliau man pavyko įgyvendinti seną savo svajonę apsilankyti Jordanijoje. Trečias kartas visgi nemelavo! Trumpas kelionės reziumė būtų "Jordanija mažai, bet užtat patogiai". Mano sprendimas patikėti kelionės logistiką kelionių agentūrai buvo apspręstas prastai išvystyta turistine infrastruktūra Jordanijoje, bet šis įspūdis po kelionės pasikoregavo į gerąją pusę. Labai daug lietuvių, lenkų ir rusų dabar naudojasi pigiais skrydžiais į šią egzotišką šalį ir Jordanija kiekvienam turi ką pasiūlyti: vieni keliavo savarankiškai ir daug bendravo su vietiniais gyventojais, kiti keliavo organizuotai ir turėjo mažiau logistikos galvosūkių, treti keliavo piligrimų keliu su kunigu...Mūsų tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Amaną vėlavo apie dvi valandas, už ką gavome po juokingus penkių eurų vertės kuponus kavinei ir ten nusiaubėme kibinų padėklą, paskui jau nusileidę Amano oro uoste labai ilgai tvarkėme pasienio formalumus. Kadangi šiuos rūpesčius buvau palikusi agentūrai, tai apie Jordanijos vizų išdavimo tvarką nieko negaliu pasakyti. Žinau tik tiek, kad mes gavome grupinę vizą nemokamai, nes tuo rūpinosi mūsų kelionių agentūros partneriai Jordanijoje. Daugiau visokių smulkmenų pateiksiu paskutiniame temos apie Jordaniją įraše "Kas liko už kadro Jordanijoje?".

20181105_161924
Ursulijus Lepečkojauskas nekantrauja pradėti kelionę.
Mūsų pasus surinkęs Muhamedas dingo kaip į vandenį dykumos smėlį daugiau kaip valandai, todėl mes užstrigome bagažo skyriuje, nes be pasų mūsų neišleido iš oro uosto. Jau nebe juokais kilo mintis steigti beduinišką stovyklą, susikurti laužą, virtis nervus raminančią ramunėlių arbatą ir pragyvenimui užsidirbti dainuojant lietuvių liaudies sutartines. Kai Muhamedas pagaliau pasirodė, jis mūsų pasais norėjo apdalinti svetimą grupę. Laimei, mūsų grupės vyrai greitai nuėmė išsiblaškėlį Muhamedą iš klaidingo kelio ir, apstoję iš abiejų pusių, švelniai, bet griežtai paėmę už parankių palydėjo pas mus. Išėjus iš oro uosto mūsų laukė VIP autobusas su vairuotoju ir rusakalbe gide, kuri lydėjo mus visos kelionės metu. VIP autobusas buvo labai erdvus, su dviem sėdynėmis dešinėje eilėje ir viena sėdyne kairėje eilėje, todėl man teko didelis džiaugsmas sėdėti iškart už vairuotojo ir matyti geriausius vaizdus! Šioks toks minusas buvo mažai vietos kojoms ir vairuotojo pomėgis atsidaryti langą, su tuom man teko kovoti visos kelionės metu. Mes stipriai vėlavome į viešbutį vakarienės, bet maistas buvo paliktas restorane uždengtas švediško stalo principu ir alkani nelikome, nors kai kurie patiekalai buvo kiek atšalę. Pirma pažintis su jordanietiška tvarka nebuvo sklandi.

20181105_215420
Ursulijus Lepečkojauskas nekantrauja atvykti į viešbutį.


Iš paties Amano matėme labai nedaug, tik aplankėme jo citadelę, pakeliui iki jos dar stabtelėjome išsikeisti pinigų. Iš tiesų, būčiau norėjusi ilgesnės pažinties su Jordanijos sostine. Štai per ją einantis Karališkasis kelias Jordanijoje minimas jau Skaičių knygoje:  Mozė išsiuntė iš Kadešo pasiuntinius pas Edomo karalių: „Taip sako tavo brolis Izraelis: ‘Tu žinai apie visas nelaimes, kurios mus ištiko. Mūsų protėviai nuėjo į Egiptą, mes gyvenome Egipte ilgą laiką, ir egiptiečiai engė mus bei mūsų protėvius. Mes šaukėmės VIEŠPATIES, jis išgirdo mūsų balsą, pasiuntė angelą ir išvedė mus iš Egipto. Štai dabar mes Kadeše, mieste prie tavo žemės pakraščio. Prašom leisti mums pereiti per tavo kraštą. Mes neisime per laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš šulinių. Mes eisime Karaliaus vieškeliu, nesukdami nei į dešinę, nei į kairę, kol nepereisime per tavo žemę.’ Bet Edomas atsakė: „Neisi per čia! Jei bandysi, prieš tave žygiuosiu su kalaviju.“ „Mes laikysimės vieškelio, ­ sakė izraelitai, ­ jei gertume tavo vandens mes ir mūsų galvijai, už jį atsilyginsime. Tai tik mažmožis. Mes prašome tik leisti pereiti pėsčiomis.“ Bet jis atsakė: „Neisi!“ Ir Edomas išėjo prieš juos su didele ir gerai ginkluota kariuomene. Edomui atsisakius leisti izraelitams pereiti per savo žemę, Izraelis pasitraukė.

IMG_20181105_215417
Kūtvėla džiaugsmingai nusiteikia kelionei. Tegu tik pabando koks Edomo karalius jos nepraleisti-kiaurai praeis.
Jordano žemė buvo strategiškai vertinga dėl savo vandens atsargų, derlingos žemės ir mineralų (bitumo, druskos, vario). Čia strateginių interesų turėjo Egiptas, Asirija, Persija, Graikija, Roma, Bizantija, Islamo šalys...Pagrindinis jų traukos šaltinis buvo Jordaną kirtęs prekybos kelias, kuriuo buvo gabenami prieskoniai, šilkas, smilkalai...Šiuolaikinis Jordanas susikūrė tik 1920 metais. Oficialus šalies pavadinimas yra Jordanijos Hašemitų karalystė, Hašemitai- valdančiosios dinastijos vardas. Lietuvos dydžio šalyje šiandien gyvena apie 10 mln gyventojų, nemažą jų dalį sudaro pabėgėliai iš karštųjų taškų regione. Sostinė Amanas (Rabbath Ammon) minima Biblijoje kelis kartus, vienas iš įsimintiniausių epizodų- karaliaus Dovydo ir Betsabėjos istorija. Betsabėja buvo ištekėjusi už Urijo, kurį Betsabėją pamilęs karalius Dovydas liepė pastatyti pirmose eilėse puolant Amaną ir Urijus žuvo. Viešpats užsirūstino ir nubaudė karalių Dovydą- jo ir Betsabėjos sugyventas vaikelis neišgyveno. Tačiau karalius Dovydas taip gailėjosi, kad Viešpats atsileido ir karaliui Dovydui su Betsabėja gimė dar vienas vaikelis, tai buvo sūnus, būsimasis karalius Saliamonas. Šiandieniniame Amane gyvena apie keturis milijonus gyventojų. Nuo ant kalno stūksančios Amano citadelės atsiveria miesto panorama; sakoma, citadelę su miestu jungė slapti požeminiai tuneliai. Amano citadelė mena Romos imperijos valdymo metus, kai čia maždaug II a. m.e. buvo pastatyta šventykla Herakliui, jos teritorijoje yra ir Omejadų laikotarpio rūmų liekanos, Bizantijos laikų bažnyčios liekanos, nedidelis archeologijos muziejus.

P1660700
Kai gauni viešbučio kambarį su vaizdu.

P1660702
Al Fanar Palace Hotel, Amanas.

P1660703
Jordanijoje rūkoma visur, nepaisant visų draudimų.

P1660706
Pirmas žvilgsnis į Amano citadelę.

P1660709
Amano panorama.

P1660710
Amano citadelės istorija.

P1660711
Kūtvėla tyrinėja Jordanijos paveldą.

P1660712
Ursulijus Lepečkojauskas irgi domisi Jordanijos paveldu.

P1660714
Amano panorama su senuoju romėnų laikų teatru.

P1660725
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Heraklio šventyklos griuvėsiais.
Amano citadelės centrinis taškas romėnų laikais buvo Herakliui skirta šventykla. Manoma, kad jos marmuras buvo vėliau panaudotas statant krikščionių bažnyčią netoliese. Heraklio statulos aukštis jo vardo šventykloje siekė 8-12 metrų aukštį, pačią šventyklą supo šešios kolonos. Šventykla arba taip ir nebuvo užbaigta, arba buvo sunaikinta kurio nors žemės drebėjimo metu. Jeigu šventykla visgi buvo nebaigta, archeologams ir istorikams būtų įdomu sužinoti, kodėl meistrai savo darbo neužbaigė.

P1660729
Amano citadelės prižiūrėtojas.

P1660731
Heraklio šventyklos griuvėsiai Amane.

P1660733
Kūtvėla grožisi kolonos kapitelio raižiniais.

P1660734
Nuostabios kolonos.

P1660736
Heraklio šventyklos kolonų aukštis palyginus su žmogaus ūgiu.

P1660738
Bizantinės bažnyčios griuvėsiuose naujus namus rado Heraklio šventyklos marmuras.

P1660741
Omejadų kalifato periodo rūmų pastatas.
Omejadų kalifatas dar vadinamas Damasko kalifatu. Jo egzistavimo periodas apima 661-750 metus. Omejadai buvo sumušti prie Zabo upės db. Irake, kai iškilo Abasidų dinastija (Bagdado kalifatas), kuri nuvertė pasaulietišką gyvenimą neva tai pamėgusius nusidėjėlius Omejadus ir tada Abasidų valdymas tęsėsi iki XIII a. Omejadų giminės atstovus nugalėtojai suieškojo ir išžudė, pabėgti pavyko tik vienam, jis pabėgo į Ispaniją ir įsitvirtino Kordoboje, ten įkūrė naują Omejadų dinastiją. Iberijos pusiasalis išbus islamiškas kitus tris šimtmečius.

P1660743
Omejadų rūmų puošyba.

P1660746
Omejadų rūmų puošyba.

P1660749
Omejadų rūmų liekanos.

P1660751
Amano citadelė.

P1660754
Kūtvėla grožisi senovine architektūra.

P1660755
Architektūros grožybės.
Archeologijos muziejus nedidelis, bet kimšte prikimštas įdomybių nuo neolito laikų iki Otomanų valdymo periodo. Labai įdomūs žmogaus ūgio karstai, primenantys netrdicinės formos ąsočius su ąsomis, už kurių virvėmis karstai (sarkofagai?) būdavo nuleidžiami į žemę. Jie buvo rasti 1966 m., bet ne Amano citadelės teritorijoje. Kiekviename karste buvo rasti 2-3 žmonių palaikai. Toks laidojimo būdas praktikuotas XII-XVI a. pr.m.e. db. Palestinoje.

P1660758
Labai įdomus indas su degančiomis žvakutėmis.

P1660760
Labai įdomus sienos apšvietimas.

P1660765
Kažkada buvo gražus liūtas.

P1660768
Senovinės aliejinės lempelės su intymiomis scenomis.

P1660771
Iš Heraklio liko tik manikiūras.

P1660773
Žmogaus rankų kūryba.

P1660775
Amano citadelės planas.
Po Amano citadelės vykome į senovinį Gerasos miestą-šiandieninį Džerašą. Pakeliui sustojome papietauti restorane su švedišku stalu, kur sustoja daug turistų autobusų. Tai buvo labai gera mintis, nes paskui po Džerašą labai daug vaikščioti reikėjo. Manoma, kad Gerasos miestą įkūrė dar Aleksandras Makedonietis 331 m. pr.m.e., nors gyvenvietė ten jau buvo prieš jam atvykstant į šiuos kraštus. Visgi, senoji romėniškoji Gerasa datuojama maždaug 70 mūsų eros metais ir įėjo į Dekapolio (Dešimties Miestų) sudėtį. Imperatorius Trajanas užkariavo visą Jordaniją 106 mūsų eros metais ir Gerasa įėjo į Arabijos provincijos sudėtį. Kiti du šimtmečiai laikomi Jordanijos aukso amžiumi, nes investicijos į žemės ūkį, paslaugų sektorių, pramonę labai padėjo regionui vystytis. Miesto globėja buvo deivė Artemidė. Bizantijos laikotarpiu romėniškas paveldas buvo ūkiškai sunaudotas bažnyčių statybai, tokių bažnyčių iš romėniškų šventyklų likučių Džeraše šiandien žinoma penkiolika, nors greičiausiai jų buvo daugiau. Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad nemažai statybinės medžiagos "pasigamino" senovės metais įvykusių dažnų žemės drebėjimų dėka, todėl doriems krikščionims ne visada reikėjo plūktis griaunant romėnų šedevrus, o ko nepribaigė dori krikščionys iš Bizantijos, tą pribaigė dori krikščionys Kryžiuočiai. Džerašas laikomas geriausiai išlikusiu romėnų architektūros miestu už Italijos ribų. Žemės drebėjimų ir užkariautojų nuniokotas miestas su laiku buvo apleistas ir...užneštas žeme (smėliu). Tik per pastarąjį šimtmetį archeologiniai kasinėjimai atidengė senąją Gerasą, kuri gamtos dėka išliko nuostabiai išsaugota nuo sunaikinimo. Vaikštant po įspūdingus griuvėsius ir įsivaizduojant prarastą didybę reikia nepamiršti, kad šis miestas iškilo kaip ir ne vienas toks-iš vergų darbo ir ant vergų kaulų.

P1660780
Hipodromo fragmentas.

P1660782
Kūtvėla lankosi Džeraše.

P1660784
Imperatoriaus Hadriano arka.

P1660785
Grindų mozaikos.

P1660786
Grindų mozaikos.

P1660787
Džerašas, Jordanija.

P1660788
Miesto vartai.

P1660789
Sveiki atvykę į Džerašą.

P1660790
Džerašas, Jordanija.

P1660791
Džerašas, Jordanija.

P1660792
Forumas.

P1660795
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Džerašo forumu.

P1660798
Kolonada.

P1660802
Dzeuso šventyklos griuvėsiai.

P1660803
Žmogaus rankų kūrinys.

P1660804
Nuo Dzeuso šventyklos atsiveria Džerašo forumo panorama.

P1660807
Dzeuso šventyklos kolonos.

P1660809
Džerašo forumas.

P1660814
Džerašas, Jordanija.

P1660815
Kūtvėla grožisi Džerašu. 

P1660818
Gyvūnams nudaužytos galvos- Islamo šalių "kultūros" paveldas.

P1660820
Vienas iš teatrų.

P1660821
Pensijon išėję Jordanijos kariškiai dūdmišiais groja turistams. 

P1660825
Teatro fragmentas.

P1660826
Pagrindinė Džerašo gatvė. Čia prasilenkdavo dvi karietos.

P1660827
Kolonos.

P1660828
Dailus akcentas.

P1660829
Kolonos.

P1660830
Turgaus vieta.

P1660831
Baisoka, kad nekaukšteltų per pakaušį.

P1660832
Džerašas, Jordanija.

P1660833
Džerašas, Jordanija.

P1660834
Džerašas, Jordanija.

P1660836
Labai dailus kapitelis.

P1660837
Parduotuvės.

P1660838
Džerašas, Jordanija.

P1660839
Nimfų šventykla ir viešasis miesto fontanas.

P1660841
Džerašas, Jordanija.

P1660842
Artemidės šventyklos griuvėsiai.

P1660844
Dailus akcentas.

P1660846
Senasis ir naujasis Džerašas.

P1660847
Dailus iškalinėjimas.

P1660849
Dar vienas teatras.

P1660850
Niša.

P1660851
Muzikanto bareljefas.

P1660852
Teatro fragmentas.

P1660853
Teatras.

P1660854
Artemidės šventyklos griuvėsiai.

P1660855
Dailūs akcentai.

P1660856
Artemidės šventyklos griuvėsiai.

P1660859
Artemidės šventyklos kolonos.

P1660860
Artemidės šventykla.

P1660862
Bažnyčios griuvėsiai.

P1660863
Mozaikinės bažnyčios grindys.
Pats Džerašas man padarė didelį įspūdį. Po Petros su Wadi Rum dykuma, Džerašas yra antra turistų lankomiausia vieta Jordanijoje. Nustebau, kad lapkričio vidurys vis dar laikomas sezonu, nes turistų tikrai nebuvo labai daug. Tai gali paaiškinti didelės erdvės, po kurias išsisklaido turistų grupės. Rudenį čia temperatūrą dieną siekia 19-27 'C (priklausomai nuo vietovės), baisu ir pagalvoti, kiek čia prikaitina saulė vasaros sezono metu. Džeraše buvo nemaloni galimybė susidurti su jordanietišku mentalitetu, kuris paliko blogą įspūdį. Yra toks įstatymas, kad Džeraše reikia papildomai sumokėti apie 30 JOD už vietinį gidą, kurio...nėra. Mes turėjome savo gidę, bet turėjome papildomai mokėti tokį reketą "palaikyti vietiniams Džerašo gidams", netgi skandalą sukėlėme. Nuo šio mokesčio neina išsisukti, o ir paslaugos, už kurią susimoki, negauni. Tokiu "perliukų" šios kelionės metu pasitaikė ir daugiau, bet toks įstatymas. Dar viena priežastis, kodėl į Jordaniją keliavau su agentūra, buvo toks vietinių žmonių nesąžiningumas, kad turistą galima, o gal netgi ir reikia, apipisti, tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo už išsireiškimą. Žinoma, Jordanijoje yra daug gerų ir sąžiningų žmonių, o Kūtvėl mėgsta paburbėti.

Grįžtant į viešbutį užsukome į alyvuogių aliejaus spaudyklą. Mums buvo du pasirinkimai: mokama ekskursija po aliejaus fabriką ir galimybė nusipirkti aliejaus buteliuose arba nemokamas apsilankymas vietinėje aliejaus spaudykloje ir galimybė nusipirkti aliejaus į savo atsineštą tarą. Šioje vietoje pasigedau aiškesnių nurodymų iš gidės dėl savos taros, nes mūsų grupėje buvo žmonių, kurie liko nenusipirkę aliejaus, nes neturėjo savo taros, o aš nepirkau tokio aliejaus dėl to, kad bijojau išlaistyti rankiniame bagaže. Dar visos kelionės metu vis sustodavome kur nors apsipirkti, ir tie apsipirkimo sustojimai mane labai nervino, nes užtrukdavo visą amžinybę, o lankytinuose objektuose tekdavo ir paskubėti. Juk ne apsipirkti tokį kelią sukorėme!

Jordanijoje alyvuogių aliejaus spaudyklos vis dar nepajėgios aptarnauti visų norinčių iš karto. Žmonės atveža savo surinktas alyvuoges ir gauna apytikslį terminą, kada jos bus apdorotos. Tik vos prieš kelis metus alyvuogių aliejus iš Jordanijos imtas eksportuoti*, iki tol jis praktiškai tenkino vietinės rinkos poreikius. Jordanija savo alyvuogių aliejų eksportuoja į Pakistaną (didžiausia rinka, net 41 proc. eksporto), Kazakstaną (21 proc. eksporto), Saudo Arabiją (12 proc. eksporto), tada kukliai rikiuojasi Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, Kataras, JAV...Jordanijoje auginama apie trisdešimt rūšių alyvuogių medžių. Alyvuogės taipogi eksportuojamos, didžiausia rinka yra Saudo Arabija (21 proc. eskporto), Izraelis (35 proc. eksporto), Jungtiniai Arabų Emyratai (20 proc. eksporto)...Jordanijoje yra apie 130 alyvuogių aliejaus spaudyklų. Alyvuogės renkamos rankomis, joms auginti nenaudojami chemikalai. Mūsų autobusas sukėlė sąmyšį vietinėje aliejaus spaudykloje, ten nedažnai užsuka pilnas autobusas turistų, kurių dauguma-keliaujančios pavienės moterys, o dar ir pusnuogės Jordanijos standartais. Bet juokingiausia jiems buvo, kad aliejų pirkome ne, kaip čia įprasta, po 20-30 litrų kiekvienas, o tik kelis 0,25 l buteliukus nuo mineralinio vandens.

* Duomenys 2016-2017 m.

P1660873
Vyrai kantriai laukia savo alyvuogių eilės.

P1660871
Aliejaus spaudykla.

P1660866
Pirmojo spaudimo aliejus.

P1660875
Eilė netrumpa, gali užtrukti.

P1660876
Ursulijus Lepečkojauskas skanauja alyvuoges. Negražu svetimą imti, bet ką tu tam meškiui padarysi? 
Nakvoti grįžome į tą patį viešbutį, kur mūsų laukė soti vakarienė. Visos vakarienės buvo viešbučiuose švediško stalo principu, todėl nuoširdžiai manau, kad po kokius du kilogramus ant kiekvienos šlaunies tikrai prisiauginau.

Bus daugiau.

Kūtvėla Inshallahaitė

8 comments:

rašė...

Per Jordaniją keliavau 2012 metais su Novaturu. Liko patys patys geriausi prisiminimai ir apie programą, ir gidą jordanietį, ir ginkluotą berniuką, kuris lydėjo autobusą ir su mumis žaidė futbolą ;), ir ypač apie mūsų kelionės vadovą, ir pačią Jordaniją taip pat. Tuomet gal dar nebuvo išlepinti turistų.

rašė...

@Daiva: aš nepasakyčiau, kad jie išlepinti turistų, bet, žinoma, konvėjeris jau pajudėjo. Kam stengtis, jeigu ir taip važiuoja?

rašė...

Kokie skirtingi potyriai. Kadangi turėjome Jordan Pass, oro uostą palikome žaibo greitumu, automobilį pasiėmėme dar greičiau. Jerash'e nieko nereikėjo mokėti (įeina į Jordan Pass kainą) ir jokio įstatymo apie mokamus gidus negirdėjome.
Apsipirkinėjome mažuose miesteliuose, kur turistai paprastai nevažiuoja, tai viską pirkome labai nebrangiai, o dar ir lauktuvių įdėdavo. Amane klaidžiojome 1,5 dienos. Buvo nuostabu. Citadelė tik tarp kitko, pats gėris senamiestis dieną ir naktį.
Manau daug praranda keliaujantys organizuotai.

rašė...

@Irma: nežinau, kodėl mes nepirkome Jordan Pass, galbūt viską tvarkė vietiniai partneriai. Džerašo vietiniai gidai kimba tik prie didelių organizuotų grupių. Manau, būčiau norėjusi pabūti Amane ilgiau. Pasirinkau važiuoti su organizuota grupe, tai reikėjo kažką paaukoti-šiuo atveju, savarankišką zyliojimą kur panorėjus. O į Amaną dabar meta pigius skrydžius, galima savaitgaliui suskraidyti.

rašė...

Na taip, galima suskraidyti, jei tik tas skrydis nors kiek trumpesnis būtų :D

rašė...

@Irma: ir nesakykit, tos keturios valandos užpakaliui ne į sveikatą. Gal kokį rankdarbį reikės pasiimti.

Viktoras rašė...

Į Jordaniją keliavome 2016 gruodžio mėn. iš Izraelio (per šiaurinį sienos kirtimo punktą). Tai buvo 3d. ekskursija aplankant Džarašą,Madabą,Petrą ir Nebo kalną. Abi naktis nakvojome Amane, bet jį apžiūrėjome tik labai paviršutiniškai. Petra-tikras gamtos stebuklas. Tai buvo mūsų pagrindinis tikslas Jordanijoje. Džarašas-didžiulis antikinis miestas, bet man didesnį įspūdį paliko Efesas.

rašė...

@Viktoras: turėjo būti labai įdomi kelionė. Petra yra pagrindinis objektas, dėl kurio važiuojama į Jordaniją, mane ji kiek nuvylė. Apie tai dar rašysiu. Dėkoju, kad mane skaitote.