2018 m. balandžio 16 d., pirmadienis

Dienos kelionė į Klaipėdą ir Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo lankymas. Lietuva ir "Titanikas"?-Ryšys egzistuoja!

Mano susidėliota Klaipėdos pažintinė programa buvo tokia plati, kad uostamiestyje ketinau praleisti tris dienas. Labai norėjau sutikti pirmąjį 2018 metų kruizinį laivą (šiemet tai "Astoria", plaukianti po Portugalijos vėliava), bet susirašinėjimas su šio laivo viešųjų ryšių atstovais nieko nepešė, tik spengiančią tylą eteryje. Šią kelionę planavausi būtent balandžio mėnesiui ir netrukus reikėjo apsispręsti galutinai, nes gegužė visa jau užkimšta išvykomis, birželis rezervuotas gidavimo akreditacijai ir kelionei į Alytų, kur ketinui eiti Camino Lituano keliu, o ir kiti mėnesiai pamažu "apauga" naujomis kelionių kryptimis. O čia netikėtai mano akys nukrypo dar ir į Augustavą, nes dienos kelionė į Suvalkus pateisino mano lūkesčius, ir tada kilo grynai buitinis finansinis klausimas dėl kelionės krypties, nes traukinio bilietas į abi puses iš Vilniaus į Klaipėdą (tiesiogiai) ir Augustavą (su persėdimu Kaune) kainavo beveik tiek pat. Čia man protingai patarė mano Kūtvėlos Facebook paskyros sekėjai: vėsų pavasarį geriau leisti laiką uždarame Klaipėdos akvariume, o šiltą vasarą geriau leisti atvirame Augustave. Beliko apsispręsti iš esmės: ar man vis dėlto reikalinga nakvynė Klaipėdoje? Čia savo žodį tarė biudžetas, kuris yra toks, koks yra: ne, nereikalinga. Viskas labai paprasta: nakvynė biudžetiniame no frills sektoriuje reiškia papildomas išlaidas vakarienei ir pusryčiams, o nakvynė labiau high end sektoriuje iš esmės ir reiškia... brangesnę nakvynę. Jūs nepatikėsite, kaip brangu yra nakvoti Klaipėdoje! Mano paskaičiavimais, naktis Klaipėdoje man kainuotų papildomai nuo 30 eurų. Išbraukus nakvynę iš kelionės plano, liko surasti tokį traukinio ar autobuso grafiką, kuris darbo dieną duotų man daugiausiai laiko Klaipėdoje, bet būtų proto ir biudžeto ribose. Kodėl darbo dieną? Visų pirma, dažnai savaitgalio maršrutai iš Vilniaus turi pakankamai vėlyvus išvykimus; visų antra, nenorėjau būti sutrypta organizuotų nusikalstamų vaikų grupių, kokių tikrai nepavyks išvengti savaitgalį. Po ilgų knaisiojimųsi po traukinių ir tarpmiestinių autobusų grafikų džiungles išsirinkau TOKS NEO reisą Vilnius-Klaipėda-Vilnius, kuris mane pristatytų į Klaipėdą 09:50 val ryte ir namo išvežtų 17:45 val vakare. Rinkausi būtent NEO liniją dėl to, kad šiame autobuse būna WC, kuriuo-dabar pusė Lietuvos autobusinių agentūrinių keleivių griebsis už širdies-keleiviams naudotis leidžiama, o man po pernai patirtos avarijos ir dubens kaulų operacijos (aš pusę metų nevaikščiojau) į WC reikia dažniau negu anksčiau. Šios vienos dienos išvykos planas buvo apsilankyti atnaujintame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume ir pasivaikščioti po pačią Smiltynę bei Kopgalį pagal turistinį lankstuką iš šių metų Adventuro parodos. O kadangi buvo penktadienis ir dar trylikta diena, tai išvyka žadėjo būti nenuobodi ir nedaug trūko, kad ilgai ir kruopščiai planuota kelionė į Klaipėdą būtų neįvykusi.

P1620244
Rūšių draugystė.


Keltis teko 04:00 val. Kol išsirinkau tinkamą šiai garderobą kelionei ir grožėjausi savimi prieš veidrodį, laikrodžio didžioji rodyklė pilnai apsisuko ir kai nutrepsėjau iki artimiausio 1G autobuso (Santariškės-Stotis) stotelės ir pažvelgiau į švieslentę, tai net žagtelėjau, nes artimiausias autobusas buvo už pusvalandžio ir tai visiškai sutapo su autobuso į Klaipėdą išvykimo laiku! Mintyse, žinoma, nusikeikiau ir nusiteikiau, kad į Klaipėdą teks važiuoti sekančiu reisu ir prarasti 15 eurų už nepanaudotą bilietą. Tada peržiūrėjau savo galimybes Trafi programėlėje ir nustebau, kad ji rado man tinkamą maršrutą, atvykstantį į Vilniaus autobusų stotį 05:44 val ir iki išvykimo į Klaipėdą lieka visos 15 min! Matyt, ta švieslentė kažkokia kreiva buvo, nes Trafi rodė manęs link sparčiai atjudantį 1G autobusą. Taip kad katastrofa neįvyko. Beje, Trafi paskui sėkmingai ir Klaipėdoje naudojausi, ja labai patogu planuotis išvykimą: įvedi kur nori važiuoti ir kada reikia atvykti, o programėlė parodo, kada reikia iš namų ar kito taško išeiti. Rekomenduoju: Trafi programėlė išmaniajam telefonui (nemokama).

TOKS NEO linijos autobusas buvo beveik tuščias, todėl pavyko patogiai įsitaisyti. Šis autobusas savo paslaugų spektru seka tokių autobusų linijų kaip Ecolines ar Lux Express pavyzdžiu ir siūlo elektros rozetes pasikrauti elektroninei įrangai ir nemokamą wi-fi, tik nėra planšetų filmams ir muzikai ant sedynių atramų. Mano po avarijos sužalota nugara labai jautri, bet sėdynės man pasirodė labai patogios. Aš prieš pirkdama bilietus susirašiau su šios įmonės atstovais Facebook'e ir pasiteiravau, ar WC autobusuose veikia ir man atrašė, kad jie tikrai veikia ir kelionės metu galima naudotis. Ko man pritrūko šios kelionės metu, tai informacijos iš vairuotojo. Kai keliauju Ecolines ar Lux Express autobusais, vairuotojai visada prisistato, pristato maršrutą ir papaskoja, kokios paslaugos autobuse teikiamos. Šiuo atveju nieko panašaus nebuvo ir manau, kad šioje vietoje įmonei reikia tobulėti, nes jiems reikia konkuruoti su traukiniais, kure veža už labai panašią kainą ir ten klausimų dėl WC niekam nekyla, o tai aktualu, jeigu keliauja tėvai su mažais vaikais ar pagyvenę žmonės. Į Klaipėdą atvažiuojame vėluodami apie 10 min, nes prie Kauno mus sustabdė bilietų kontrolė. Pasipildžiau Klaipėdiečio kortelę dviem elektroniais bilietais ir iki Klaipėdos senamiesčio atvažiavau visuomeniniu transportu: nuo traukinių ir autousų stočių dažnai kursuoja labai patogus Nr. 8, o norintys pasivaikščioti iki senamiesčio gali nueiti per 15-20 min.

Senoji perkėla iš Klaipėdos senamiesčio kelia tik pėsčiuosius ir dviratininkus, kelto bilietas į abi puses kainuoja 0,80 eur (pilna kaina). Nusipirkau bilietą iš bilietų automato. Tada pasiėmiau arbatos išsinešimui, nuskanavau bilietą ir patekau į kelto laukimo zoną. Iki kelto išvykimo buvo likęs apie pusvalandis, todėl neskubėdama gurkšnojau karštą arbatą ir kramsnojau iš namų įsidėtus sumuštinius. Labai džiaugiuosi, kad laiku kilo tokia gera mintis ir į kelionę pasiėmiau savo užkandos iš namų, nes tai man padėjo sutaupyti laiko ir pinigų.

P1620102
Ursulijus Lepečkojauskas laukia kelto į Smiltynę.
Senoji perkėla dabar turi tokį modernų terminalą, kuriame yra bilietų kasa ir burgerių  mėsainių restoranas. Būčiau mielai išbandžiusi jų terasą, bet šiandiena buvo gana vėjuota tokiam malonumui. Nekantriai dairiausi į laikrodį, nes nerimavau ar tik nebus išpirkti visi pliušiniai ruoniai Lietuvos jūrų muziejaus suvenyrų parduotuvėje. Iš to pasiutimo nors plaukte plauk!

P1620104
Ursulijus Lepečkojauskas nekantrauja prie kelto į Smiltynę.
Pernai buvau Klaipėdos šviesų festivalyje, bet tada važiavome automobiliu ir kėlėmės iš Naujosios perkėlos. Naujoji perkėla dirba kiaurą parą ir tie naktiniai reisai itin pasiteisino: nuo 2017 m. gruodžio iki  2018 m. balandžio naktimis buvo perkelta beveik 4,000 automobilių. Mudu su Ursulijumi Lepečkojausku kėlėmės keltu pėstiesiems ir dviratininkams (dar gali keltis ir šunys bei, kaip matote, pliušiniai meškiai), jis buvo iš vienos pusės tentu apsaugotas nuo lietaus ir vėjo, jame buvo ir vidinė kajutė visiškai šalčmirėms kūtvėloms. Kelte yra WC ir karštų gėrimų automatas (ima bankines korteles). Nors persikėlimas trunka vos kelias minutes, tas karštų gėrimų automatas gali džiaugtis neregėtu populiarumu, turbūt tam įtakos turi kaina-didelis puodelis kavos/arbatos kainuoja 1 eur, tuo tarpu Senojoje perkėloje- 1,90 eur. Penkios minutės-ir mes Smiltynėje!

P1620107
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi uosto panorama.
Smiltynė yra šiauriausia ir viena seniausių Kuršių nerijos gyvenviečių. Tiesiausias kelias iš Prūsijos į Livoniją ėjo pro šias žemes, dar vėliau nusidriekė pavojingasis Karaliaučiaus-Memelio-Kuršo pašto kelias, kuriame vienas pašto vežimo ratas visada riedėjo vandeniu, o kitas-pakrantės smėliu, todėl arkliai dažnai pavargdavo. Nuo XVIII a. šis pašto kelias sujungė Peterburgą ir Paryžių. Pati Smiltynė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1429 m. kaip Sandberg, t.y. "Smėlio kalnas", o vėliau buvo pervadinta į Sandkrug, t.y."Smėlio smuklė", ir tik XX a. vietovė tapo tikrąją Smiltyne.

P1620109
Ursulijus Lepečkojauskas nagrinėja Kuršių nerijos žemėlapį.

P1620340
Pingvinai ieško draugų. Gal tai tu?

P1620116
Ursulijus Lepečkojauskas džiaugiasi nauja pramoga.
Nors nuo Smiltynės perkėlos iki Kopgalio, kur yra Delfinariumas ir Jūrų muziejus, galima ateiti pėsčiomis, lankytojus atveža arkliuko tempiama karietaitė arba galima atvažiuoti štai tokiu traukinuku (1 eur Kūtvėlai, Ursulijui Lepečkojauskui pritaikyta 100 % nuolaida). Kopgalis yra jauniausia Kuršių nerijos vietovė, nes jos sausumos juosta labai ilgai formavosi. Vietovę vokiečiai vadino Suderspitze, t.y. "Pietų ragas", vietos lietuvninkai sakė paprasčiau- Kopos. Po Antrojo pasaulinio karo Kopgalio gyvenvietė ištuštėjo, nes jis įėjo į sugriežtintą pasienio režimo zoną. Tačiau apie 1970 m. či įkūrus rekreacinę zoną pamažu sugrįžo ir gyvenimas.

P1620298
Kopgalio albatrosas skrieja išplaukusiems ir negrįžusiems. Skulpt.K. Pūdymas, archit. M. Zabarauskas.
Pirmas žingsnis- Lietuvos jūrų muziejus! Šį kartą dėl laiko stokos ir etinių sumetimų neinu į delfinų pasirodymą: nesu tikra, ar delfinų dresiravimas žmonių pramogai yra etiškas ir taip, tai pasakė žmogus, atvykęs pažiūrėti žuvų pilno akvariumo savo pramogai. Kasoje gaunu nemokamą bilietą į jūrų muziejų ir akvariumą, nes ši lengvata taikoma turintiems gido pažymėjimą. Nerijos fortą 1864 m. pradėjo statyti Prūsijos karalystė, o 1871 m. forto statybos darbus pabaigė Vokietijos imperija. Tačiau jau netrukus tapo nebetinkamas gynybai ir 1897-1939 m. buvo perduotas uostui ir čia apsigyveno civiliai. Antrojo pasaulinio karo metais Nerijos fortas buvo susprogdintas. Sovietmečiu 1976-1978 m. fortas buvo atkurtas ir 1979 m. buvo įkurtas Lietuvos jūrų muziejus. Šis fortas, kad ir atkurtas, yra vienintelis išlikęs XIX a. antrosios pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Nerijos fortą sudaro šešiakampis statinys su pakeliamu tiltu, o pylimą juosia dirbtinis vandens griovys. Šiandien šiame griovyje taikiai turškiasi rožiniai pelikanai.

P1620275
Pelikanai gaudo pavasario saulytę.

P1620128
Tiltas į Nerijos fortą.

P1620131
Forto išsaugojimo partneriai.
Forte esančiose erdvėse yra pristatoma Nerijos forto istorija ir Lietuvos laivybos istorija bei jūrinės katastrofos. Pirmiausia patenkama į nedidelę ekspoziciją apie senąjį Nerijos fortą.

P1620133
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi karininko uniforma.

P1620135
Ursulijus Lepečkojauskas tuoj pat užsimanė visus šalmus išsimatuoti. Maniau, teks tą meškių jėga iš šitos salės lupti.

P1620137
Ir štai jis-naujasis akvariumas!

P1620141
Kūtvėla lankosi Lietuvos jūrų muziejuje.
Akvariumo rekonstrukcija kainavo 15 mln eurų, lėšų skyrė pats muziejus ir Lietuvos valstybė. Valant ir tvarkant fortą juosiantį gynybinį griovį, iš jo buvo išvežta 400 sprogmenų. Tai nestebina, nes kareiviai į fortą sugrįžo 1939 m., kai Klaipėdos kraštas Hitlerio pareikalavimu buvo atskirtas nuo Lietuvos. Antrojo pasaulinio karo metais fortas kartu su kitais jūros pakrantės įtvirtinimais gynė uostą nuo jūrų ir oro atakų, bet 1944 m. jis labai nukentėjo nuo sprogimo, o atsitraukdami vokiečiai 1945 m. jį užminavo, bet bandymas susprogdinti nepavyko. Po karo 1945-1975 m. į čia buvusią uždarą pasienio zoną patekti buvo galima tik su sovietų kariškių leidimu. Nemažai sprogmenų rasta ir 1973-1979 m. forto restauracijos metu. Prie naujojo akvariumo yra erdvės ir akvariumo gyventojams: pingvinams, ruoniams, jūrų liūtams...Pingvinus pirmiausia užuodi, o tik po to pamatai-jau ne kartą spėjau įsitikinti, kokie jie yra smirdaliai. Pingvinai yra neskraidantys, bet puikiai nardantys jūros paukščiai. Beje, "penguinus" išvertus iš lotynų kalbos reiškia "riebus".

P1620144
Du riebūs lotynai.

P1620148
Kas kaip moka, tas taip plaukia.

P1620152
Du "jūrų šunys" ruoniai.

P1620153
Elegantiškas sklendimas vandeniu.
Na ir pagaliau the moment of truth! Su nekantrumu praveriu akvariumo duris. Pirmas įspūdis-patekau į šiltnamį. Ore juntama drėgmė, užtemdyta aplinka, triukšmingai kažkur švokščia vanduo. Pirmasis aukštas iš esmės yra didelis apvalus kambarys su apvaliu baseinu per vidurį. Tačiau pirmas įspūdis-labai teigiamas, netgi šiurpuliukas per kūną nubėgo.

P1620165
Pingvinų kampelis.

P1620164
Pingvinai gerina akvariumo demografiją. Redakcija atsiprašo pingvinų už privatumo pažeidimą. 
P1620166
Video projekcijos prie baseino.

P1620168
Video projekcijos prie baseino.

P1620160
Juodas šešėlis lėtai plevena po vandeniu. Net išsigandau!
Pirmasis aukštas, man atrodo, yra toks savotiškas atriumas, kur gidas gali išrikiuoti savo turistų pulką ir pravesti įvadinę ekskursijos dalį. Netrukau susivokti, kad tas baseinas yra akvariumo viršus, vadinasi kažkuriame ekskursijos etape reikės nusileisti žemiau. Tačiau dabar rodyklė rodo į viršų-lipu į antrą aukštą. Čia ekspozicijose pristatoma jūros gyvybė, koralai, kriauklės...Turintys daugiau laiko ir kantrybės gali edukuotis informaciniuose terminaluose.

P1620174
Informacinis terminalas.

P1620175
Ursulijus Lepečkojauskas aptiko kašaloto žandikaulį.Kašalotas turi net keturis skrandžius-tai rajūnas!
P1620178
Fosilijų ekspozicija pagal amžių.

P1620181
Tas juodas vidurinis padaras trilobitas yra iš Devono periodo. Šiame periode žuvims išsivystė kojos ir amfibijos išlipo į krantą. O trilobitai turėjo pirmąsias normalias akis! 

P1620189
Koralų ekspozicija.

P1620194
Ursulijus Lepečkojauskas net žado neteko, kai pamatė tokį grožį.

P1620196
Koralų ekspozicija.

P1620199
Koralų ekspozicija.

P1620203
Sužinojau, kad yra ir į smėlį užsikasantys moliuskai.

P1620207
Kriauklių ekspozicija.
Koralų ekspozicija man padarė didelį įspūdį, nes esu tokia šarka ir man patinka viskas, kas bent kiek blizga, o kriauklių ekspozicijoje radau net kelis savo turimų kriauklių pavyzdžius. Muziejuje nuorodų trūksta (arba aš jų tiesiog nepastebėjau), todėl ėjau ratu su mintimi, kad eisiu eisiu ir vis tiek ką nors prieisiu. Keletas interaktyvių priemonių, pvz. nardymo varpas, arba neveikė, arba aš nemokėjau jo įjungti. Kažkaip taip ir patekau į pavojingų žuvų skyrių, o jos nuo lankytojų net tvirtomis kalėjimo grotomis atitvertos. Grindyse yra apšviečiamos erdvės, bet apšvietimas suveikia tik ant apskritimo užmynus.

P1620210
Zebražuvė. Jos nugaros peleko spinduliai yra nuodingi.

P1620211
Mėlynžiedis aštuonkojis. Jo seilių liaukose yra nuodų, nuo kurių žmogų ištinka paralyžius ir mirtis.

P1620216
Laivo užgrobimas!

P1620221
Krabų kambarėlis.

P1620223
Atlikau testą ir nustačiau, kad manyje yra daugiausia krabo palmių vagies bruožų. Net gėda pasidarė.
Taip bemaklinėdama aptikau liftą, o kadangi man po tos avarijos vis dar sunku judėti ilgą laiką be normalaus poilsio, tai nusprendžiau tuo liftu ir pasinaudoti. Juo uoliai naudojosi ir mamos su vežimėliais bei daugiavaikės turistų grupės. Nuliniame aukšte radau pingvinus, ruonius, Baltijos jūros pažinimo skyrelį bei naująjį akvariumą. Kažkur ten pražioplinau tropines žuvis, bet bus paskata sugrįžti.

P1620227
Pingvinų pasaulyje.

P1620231
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi pingvinais.

P1620234
Jūros tarakonas. Fui, nu ar būtina tokią šlykštynę dėti į ekspoziciją? 

P1620238
Tai čia daug ar mažai?

P1620241
Ruonis.

P1620242
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi ruoniais. 

P1620244
O tu taip moki?

P1620248
Ursulijus Lepečkojauskas klausosi jūros garsų.

P1620246
Teatralizuotas pristatymas. Kalba ruonis.

P1620251
Jūrą turime dalintis kartu.
O štai ir pati akvariumo pažiba-požeminis tunelis! Vienuolikos tonų akvariumą per fortą juosiantį pylimą įkėlė specialiu kranu, kuris yra vienintelis toks Baltijos šalyse ir buvo atvežtas iš Latvijos. Projektuojant patį tunelį (apie 25 m ilgio ) kilo klausimas, ar visą gyvenimą ratu plaukioję ir kitaip nemokantys plaukioti eršketai sugebės plaukti dviejose erdvėse, sujungtose nedideliu tarpu. Tačiau eršketai visus maloniai nustebino iš karto pagavę naują plaukimo kryptį. Iš tiesų, ne vienas lankytojas stengiasi paliesti stiklą virš galvos ir pakutenti eršketui pilvuką. Šios veislės žuvys yra gyvenusios dar su dinozaurais. O eršketai į Klaipėdą atkeliavo iš Astrachanės ir patyrė ne vieną kelionės nuotykį. Muziejaus biologas-ichtiologas E. Buivydas žurnalistams pasakojo, kad kartą atskirdo į Vilnių, o juk eršketams tai reikėjo į Palangą, tačiau Palangos oro uostas nedirbo. Tai kitą kartą jis prieš pakildamas Astrachanėje paprašė piloto pasiųsti telegramą, kad vežamas valstybinės reikšmės krovinys. Atskrenda apie pusę dviejų, bet oro uostas visas tviska. Laukia, žinoma, to "valstybinės reikšmės krovinio", o čia- atskrido juodieji ikrai...Aš asmeniškai drįstu teigti, kad dabar šios žuvys tai jau tikrai tapo mūsų valstybinės reikšmės kroviniu!

P1620252
Pirmas vaizdas į povandeninį tunelį.

P1620255
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi eršketais.
P1620260
Tarpsąjunginis eršketų suplaukimas.

P1620265
Kuti kuti per pilvuką.
Tunelyje apima keistas jausmas ir nepaskyčiau, kad malonus, nes pabuvus čia ilgiau ima viskas siūbuoti. Ir dar pirmą kartą gyvenime iš taip arti matau žuvis, kurios yra vos ne mano dydžio ir, tiesą sakant, nesu garantuota, kad jos ne plėšrios...Tačiau ranka link stiklo pati stiebiasi kai tik toks milžinas lėtai ir tingiai paima kursą į kitą akvariumo pusę. Akvariumas nepalieka abejingų! Dar būčiau galėjusi medituoti ir medituoti, bet čia sugužėjo daugiavaikės mamytės su savo atžalomis ir...magija baigėsi. Rekomenduoju lankytis Jūrų muziejaus akvariume nesezono metu, darbo dieną arba labai anksti ryte, nes šis objektas labai lankomas ir gali būti nenusakomai triukšmingas dėl klegančių vaikų, kurie bando "prisidaužyti" per stiklą ta pingviną arčiau savęs.

Išėjimas iš akvariumo yra tikra Gologta tėvams, nes tai-suvenyrų parduotuvė. Savo ausimis girdėjau, kaip viena mamytė pagrąsino savo atžalą čia ir palikti, jeigu ta tuoj pat nepadės "šitos nesąmonės" ir neis lauk. Kažkodėl manau, kad mažajai tai netgi būtų patikę...Kiek man teko keliauti Europoje, tai praktiškai visur muziejuose ir mokamose bažnyčiose išeinama per suvenyrų parduotuves, o sesė sakė, kad Italijoje kai kur per suvenyrų parduotuves ir išeinama, ir netgi įeinama! Apie kainas nekalbėsiu, jos nemažos, bet reikia suprasti, kad ta žuvis pingvinams pati iš jūros neišbris.

P1620362
Pingvinas Herkus Mantas ir jūrinė literatūra.
Jeigu manėte, kad čia-jau viskas, tai atmanykite atgal, nes čia tikrai dar ne pabaiga, nes dar galima susipažinti su Lietuvos jūreivystės istorija ir su jūrų katastrofomis. Pastarojoje ekspozicijoje galima pamatyti vežimą gelbėjimo valtims iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. Čia aš ir nuskandinau laivą. Kaip? Bet apie viską iš pradžių.

P1620270
Ekspozicijos tęsinys.
Jūrų katastrofoms skirtoje erdvėje pirmiausia galima susipažinti su piratavimo istorija, o nenorintį klausyti turistą galima įstatyti į medinį bausmės stulpą. Laterano III susirinkime Romoje 1179 m. buvo nuspręsta laivų plėšikus (t.y. piratus) atskirti nuo bažnyčios. Įdomumo dėlei pridursiu, kad Romos katalikų bažnyčia priešinosi laidotuvėms jūroje, nes jūra nėra šventinta žemė ir jos dugnan nugulęs žmogus Paskutiniojo Teismo dieną neprisikels. O šioje ekspozicijoje galima užsidėti Mindaugo antspaudą ant jo išleisto pirmojo Lietuvos jūrų teisės akto.

P1620363
"Atitinkama kankinimo bausme..."
Nedidelė ekspozicija skirta "Titanikui". Kai buvau Madride, apsilankiau nuostabioje parodoje, skirtoje šiam laivui ir jo nelaimei. Antros klasės keleivių sąraše, kurie neišgyveno katastrofos, radau Juozapo (kitur-Juozo) Montvilos pavardę. Jis buvo kunigas ir užleido savo vietą gelbėjimosi valtyje kitiems, o pats iki galo klausė išpažinčių ir guodė pasmerktus keleivius. Jis nuskendo, bet jo kūnas, net jeigu ir buvo rastas, neuvo atpažintas. Šiuo metu sprendžiamas jo beatifikacijos klausimas. O štai dabar sužinojau, kad kunigas į JAV gabeno...paslaptį. Tai buvo 1880 m. Antano Juškos dainynas. Šią knygą išleido Kazanėje, bet Rusijos caro administracija neleido jos platinti Lietuvoje. Kunigas J. Montvila į JAV gabeno vieną egzempliorių tiražuoti. Iš nuskendusio "Titaniko" 2012 m. buvo iškeltas maišas su knygomis, bet kol kas nežinoma, ar jų tarpe identifikuotas ir A. Juškos dainynas.

P1620267
Kunigo paslaptis.
Toliau įrodžiau, kad ne sausumoje iš Kūtvėlos-tikrai jokios naudos. Pirmiausia išbandžiau žaidimą, kurio užduotis yra iš gana ilgo sąrašo pasiimti tik keturis daiktus paliekant skęstantį laivą. Mano pasirinkimai kelis kartus buvo įvardinti kaip "mažai šansų išgyventi", kas mane šiek tiek nuvylė, nes maniausi esanti gudresnė. O tada ėmiau ir nuskandinau laivą. Tiesą sakant, tai pirma bandžiau gelbėti: kitas žaidimas duoda instrukcijas kaip gelbėti skęstantį laivą, bet kol aš paskambinau varpu, atvedžiau iš pievos keturis arklius, ištraukiau gelbėjimo vežimą, užtaisiau patranką, iššoviau signalinę raketą, vėl užtaisiau patranką, apmoviau jūreivius kelnėmis...tai tas laivas ir nuskendo. Bet užtat dabar žinau, kam gelbėjant laivą reikalinga patranka ant kranto!

P1620272
Brigo maketas.
Pažiūrėjau į laikrodį-buvo antra valanda dienos. Laiką buvau susiplanavusi taip, kad spėčiau į 16.15 val. keltą, nes autobusas į Vilnių iš Klaipėdos autobusų stoties išvykti turėjo 17.45 val. Buvau pasilikusi laiko rezervą kitam keltui 16.45 val. Taigi, turėjau dvi valandas įgyvendinti likusiai pažintinei programai. Deja, mane stipriai pavedė turistinė brošiūra "Kuršių nerija prasideda Smiltynėje!". Nežinau kodėl, bet daug turistinių brošiūrų spausdinamos taip, kad tiktų tetai Angelei, kuri šiame vienkiemyje gyvena jau šešiasdešimt penkerius metus ir žino visus vietinius skruzdėlynus, bet visiškai netiktų turistui! Konkrečiai Smiltynės brošiūrą kūrė matyt taip:

Marytė: gal užrašom objektų pavadinimus žemėlapyje?
Onutė: dar ko! Žemėlapyje sudėsime tik numerius, o objektus išvardinsime kitoje pusėje, kad nepatogiau būtų.
Marytė: OK. O objektų foto įdedam?
Onutė: dar ko! Turistas juos pirmą kartą turi pamatyti ir pats atpažinti. Na, žinai, intuiciją palavins jūros oru kvėpuodamas. Aš tai žinau ant kokios kopos su Jonu bučiuotis po pamokų eidavau.
Marytė: tai gal bent kelio nuorodas reikėtų pastatyti į tuos lankytinus objektus?
Onutė: dar ko! Mes ir taip žinom, o tiems turistams nieko nereikia žinoti. Daug žinosi-greit pasensi, šimtą metų negyvensi.
Marytė: nu OK, savivaldybė vis tiek apmoka, spausdinam. O Jonas dar paskambina?
Onutė: ......

Norite detaliau? Tuoj Jums bus detaliau.

P1620273
Delfinariumas.

Informacinėje brošiūroje buvo pažymėti ir aprašyti keturiolika lankytinų objektų Smiltynėje ir Kopgalyje. Jų lankymo tvarką buvau susidėliojusi dar prieš išvykdama iš namų, bet traukinukas viską sujaukė ir teko keisti strategiją. Nu bet kas gali nenorėti pasivažinėti traukinuku! Dabar nuėjau prie pirmojo objekto brošiūroje- Pietinio molo. Molas pradėtas statyti XVIII a. pab., paskui 1930-1931 m. pailgintas iki 1238 m. Ši vieta dar žinoma kaip Jūros vartai. Uostų molai (bangolaužiai) yra svarbūs techniniai statiniai, jiems sugriuvus ilgam strigtų laivyba. Dabar pietinis molas siekia 1374 m. ilgį. Jo kolega šiaurinis molas buvo pradėtas statyti 1834 m. pirklių iniciatyva. Kurį laiką Šiaurinis molas turėjo švyturį, vadintą Baltuoju, jis puikavosi ant 200 LTL kupiūros. Ant abiejų molų yra buvę siauruko bėgiai, skirti aptarnauti švyturius (vieną švyturį turėjo ir Pietinis molas). Antrojo pasaulinio karo metais abudu molų švyturiai buvo sunaikinti, bet vienas jų buvo atstatytas 1952 m.

P1620280
Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Pietiniame mole.

P1620285
Pietinis molas.

P1620286
Pietinis molas.
Antrasis objektas žemėlapyje-dabartinė Pakrančių apsaugos tarnyba įsikūrusi senosios karantino stoties vietoje. Po 1831 m. Klaipėdos apylinkes siaubusios choleros ir raupų epidemijos buvo nuspręsta įkurti karantino stotį. Vieta buvo pasirinkta dėl savo nuošalumo ir patogumo priplaukti laivams. Tarpukariu aplink karantino stotį stovėjo keturiolika jos barakų. Antrojo pasaulinio karo metais karantino stotis buvo sugriauta.

P1620293
Pakrančių apsaugos stotis. 

P1620300
Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Lietuvos jūrų muziejuje.
Toliau bandžiau ieškoti pakrantės baterijos Memel-Sud (Jachmann'o), bet nesėkmingai.  Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiams aneksavus Klaipėdos kraštą Klaipėda gavo tvirtovės statusą ir buvo nuspręsta palei Baltijos jūrą pastatyti gynybinius įtvirtinimus Memel-Nord ir Memel-Sud. Į šį objektą nerodo jokia nuoroda iš kelio pusės, informacinėje brošiūroje nėra jo nuotraukos, kurį laiką klaidžiojau savo instinkto vedama kol išsimušiau į paplūdimį. Taip ir nesupratau, kur konkrečiai tas lankytinas objektas slepiasi.

P1620302
Ilgas kelias per kopas.
Dar vienas lankytinas objektas-pajūrio žvejo etnografinė sodyba ir netoli jos esanti laivų-veteranų ekspozicija. Ši pasiturinčio žvejo sodyba įrengta 1979 m. pagal XIX-XX a. pab. Šventosios ir Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybas.

P1620307
Gyvenamasis namas.

P1620306
Ūkinis pastatas.

P1620308
Ūkinis pastatas.

P1620311
Turbūt sena autobuso stotelė?
Vos už kelių žingsnių-Kopgalio kaimo kapinaitės. Jos buvo įrengtos XIX a. antroje pusėje. Čia laidojo Kopgalio, Smiltynės gyventojus, būdavo amžino poilsio atguldavo ir karantino stoties pacientai ar skenduoliai. Čia palaidoti pirmasis Nepriklausomos Lietuvos jūrų kapitonas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius Liudas (kitur-Liudvikas) Stulpinas ir rašytojas, kunigas, redaktorius, buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Žilius-Jonila (g. 1870- m.1932). Ant namo Tilžės g. Klaipėdoje, kur gyveno kapitonas L. Stulpinas ( g.1871- m.1934), yra atidengta memorialinė lenta, bet paminklas, mano žiniomis, dar savo tikrosios vietos Klaipėdoje nerado.  Kapitono L. Stulpino vadovaujama "Birma" tą lemtingą 1912 m. balandžio 14 d. gavo SOS signalą iš skęstančio "Titaniko" ir iš karto metėsi į pagalbą. Deja, klaidingai buvo perduotos koordinatės ir po 6-8 valandų plaukimo jokio skęstančio laivo "Birmos" įgula neaptiko... Kas žino, kiek gyvybių būtų išgelbėta, jeigu "Birma" būtų atplaukusi teisingu adresu..."Palaidokite mane prie jūros"-toks buvo paskutinis kapitono L. Stulpino noras.

P1620316
Kopgalio kapinės.

P1620317
Jono Žiliaus-Jonilos kapas.

P1620318
Liudo Stulpino kapas.

P1620320
Yra kas prisimena.

P1620321
Kopgalio kapinės.

P1620323
Neaiškios paskirties statinys. Priimu kaip kompensaciją už Memel-Sud.
Jau visai netoli Smiltynės perkėlos yra šiaurinis vilų kvartalas. Čia XIX a. pab.-XX a. pr. turtingi miestiečiai pradėjo statytis prabangias vilas. Tie eklektiškos statybos mediniai ir mūriniai pastatai neturėjo adresų, juos vadino populiariais moterų vardais. Smiltynėje buvo 10-15 tokių vilų. Deja, karo ir pokario metai joms nebuvo gailestingi. Šiuo metu buvusioje viloje "Hubertus" įskurtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras. Deja, šiuo metu jis nedirba.

P1620332
Vila "Hubertus".

P1620327
Fachverkinis fasadas. 

P1620330
Va taip vat :-(
Deja, šis uždarytas lankytojų centras yra tikras Lietuvos turizmo skaudulys. Mūsų kaimynai latviai ir lenkai savo mažuose miesteliuose esančius turizmo informacijos centrus išlaiko atvertus lankytojams visus metus net ir savaitgaliais. Apie šią problemą Lietuvoje ne kartą esu diskutavusi su mūsų Turizmo departamento atstovais, bet kol jų funkcija bus tik "patariamoji", lankytojai ir toliau įrems nosis į tuščias lankytojų centro stiklines duris Smiltynėje. Šiandien lankytojų buvo pilna Smiltynė. Turint tokį naują patrauklų objektą kaip akvariumas reikia atidaryti normalų turizmo informacijos centrą su kavine, pardavinėti atvirukus su ruoniais ir antspauduoti juos gražiais antspaudais, rodyti reklaminius DVD per nedidelį ekraną, ir dar visko n+k galima prigalvoti.

Kitas lankytinas objektas žemėlapyje-buvęs kopų prižiūrėtojo namas. Kadangi nėra nei kelio nuorodos į jį, nei jo nuotraukos žemėlapyje, tenka burti iš kavos tirščių. Aš suprantu, kad viską galima bandyti gūglinti, bet brošiūros turistams ne gūglinimui turi būti kuriamos. Kopų prižiūrėtojo namas buvo pastatytas apie 1870 m.

P1620335
Pagal apleistumą į kopų prižiūrėtojo namo statusą visai tik ir šitas. O gal jis ir yra?

P1620337
Only in Smiltynė.

P1620338
Gintarinė jūrmylė.
Gintarinė jūrmylė-tarptautinės bėgimo varžybos. Viena jūrmylė yra 1852 m.

Paskutinė pašto stotis Kuršių nerijoje prieš persikeliant per marias stovėjo ant smėlio kalno. Pirmoji smuklė (1525 m. privilegija) stovėjo arčiau marių, o ši buvo čia pastatyta tik XIX a. pr. (kitur-XVIII a.) Dėl audrų ar ledonešio čia keliautojams tekdavo praleisti kelias dienas ir netgi savaites. Toks priverstinis užsilaikymas įkvėpė ne vieną poetą sukurti eiles, o čia užstrigę žvejai džiaugėsi pabėgę nuo įkyrių žmonų, kurios kam jau kam, o ledonešiui pasiskubinti negalėjo įsakyti. Čia garsus vokiečių mokslininkas Vilhelmas Humboldtas lankėsi 1809 m. ir pasakė, kad "Kuršių neriją reikia aplankyti kaip Ispaniją ar italiją, kad siela nestokotų puikių vaizdų". Deja, šiandien čia apsilankęs garsusis mokslininkas turėtų savo žodžius atsiimti, nes infrastruktūra čia užleista kaip reta. Ant kalno auga Vokietijos kaizerio Vilhelmo vardo ąžuolas. Sakoma, kad šioje ant kalno buvusioje smuklėje buvo trumpam apsistojusi į Klaipėdą senuoju pašto keliu keliavusi Prūsijos karalienė Luizė. Soviemečiu apie 1960 m. ši istorinė smuklė buvo sudeginta, spėjama, joje stebėjimo punktą turėjusių ir vėliau jo atsisakiusių pasieniečių rankomis. Šiuo metu yra planų atstatyti senąją smuklę ir taip pritraukti daugiau lankytojų į Smiltynę.

P1620343
Kažkur ten auga kaizerio Vilhelmo ąžuolas.
Netikėtai teko spręsti dilemą: sėsti į netrukus išplaukianti keltą ar susirasti paskutinį lankytiną objektą pagal šitą nenormalų žemėlapį- Smiltynės kurhauzą. Pasirinkau neskubėti ir praleisti dar valandą Smiltynėje iki 16.15 val. kelto, kuriuo jau tikrai reikėjo išvykti. Deja, pažinimo šaknys buvo karčios- tokio apleisto pastato aš seniai nemačiau. Smiltynės kurhauzas buvo pastatytas 1901 m. Klaipėdos pirklių asociacijos lėšomis. Tai yra dviejų aukštų jugendo/šveicariškos vilos stiliaus pastatas su mansarda. Tuo metu šis kurhauzas buvo vienas prabangiausių to meto viešbučių su 50-60 kambarių, čia vykdavo didžiausi koncertai, puošnūs svečiai demonstruodavo naujus tualetus ir degustuodavo gardžiausius patiekalus ar lošė rulete (vėliau dėl visuomenės protestų kazino buvo uždarytas). Viešbutyje buvo elektra, šiltas ir šaltas vanduo, telefonas. Po Antrojo pasaulinio karo kurhauzas tapo gyvenamuoju namu, dabar tai-privati nuosavybė kažkieno iš Kauno. Sit transit gloria mundi...

P1620345
Buvęs Smiltynės kurhauzas.

P1620349
Gyvenamieji butai.

P1620351
Dailūs laiptai.

P1620354
Smiltynėje daug panašių skulptūrų, tik jokios informacijos apie jų autorius ar sukūrimo koncepcijas.
Kitoje reklaminėje  brošiūroje "Klaipėda pėsčiomis" (PDG formatas; ja siūlau vadovautis, jeigu norite pasivaikščioti po Smiltynę ir Kopgalį) šis maršrutas išmatuotas 7 km ir turėtų užtrukti apie 2 val. Reikia paminėti, kad šaltuoju metų laiku (prie kurių, matyt, reiktų priskirti ir balandį?) neturėtų būti dirbančių parduotuvių ir barų, todėl verta turėti su savimi užkandos ir termosą karšto gėrimo. O štai šiltuoju metų laiku eiti paplūdimiu ne visiems lemta, nes maršrutas kerta moterų paplūdimį. Iš Smiltynės į Klaipėdą keliuosi sąžiningai nusivylusi. Aš suprantu, kad yra visokie paveldosauginiai reikalavimai ir ne visai protingai sudėlioti įstatymai, bet šitaip apleisti vietą kur tiesiog smėliu eurai ridinėtis gali yra tiesiog neūkiška ir nedora.

P1620355
Trumpam stabteliu akimis paganyti viešbutį, kuriame apsistoti yra mano svajonė.
Trafi programėlėje pasižiūriu autobuso Nr.8 grafiką į Klaipėdos autobusų stotį ir matau, kad turiu dar gerą pusvalandį atsipalaiduoti savo mėgstamame "Amberton" viešbučio panoraminiame bare, kur gurkšodama "Cosmopolitan" kokteilį pameditavau apie šią dieną. Deja, laikas taip spaudė, kad net atvirukų savo Patreon rėmėjams nespėjau išsiųsti, už ką jų nuolankiai atsiprašau. Nebuvo net kada arbatos puodeliui užsukti pas malonias merginas į Hostel Klaipeda, kurį rekomenduoju ieškantiems nakvynės Klaipėdoje už protingą kainą (ne, čia nėra apmokėta reklama).

P1620360
Ursulijus Lepečkojauskas "čilina" panoraminiame bare.
Tada autobusu Nr. 8 nuvažiavau iki autobusų stoties (nes taip buvo greičiau nei eiti pėsčiomis, o ir bilietą Klaipėdos visuomeniniam transportui juk jau buvau nusipirkusi ryte) ir jau radau keleivius laipinantį dviaukštį TOKS NEO autobusą į Vilnių. Vėlgi, autobusas buvo nepilnas, todėl sėdėjau patogiai, tik buvo tikrai šalta, kaip jau būna visuose dviaukščiuose autobusuose. Raseiniuose buvo sustojimas į WC. Ten paslaugos mokamos automate, o aš neturėjau smulkių, bet malonus vairuotojas man iškeitė pinigus. Į Vilnių parvažiavome be nuotykių.

Dienos kelionės į Klaipėdą išlaidos:
  • TOKS NEO autobusas Vilnius-Klaipeda-Vilnius: 30,40 eur
  • Maistas į kelionę: apie 5 eur
  • Traukinukas: 1 eur
  • Lietuvos jūrų muziejus: nemokamai su gido pažymėjimu.
  • Suvenyrai: 20 eur
  • Kokteilis: 7 eur
  • Karšti gėrimai kelionės metu: 3 eur
  • Mokamos WC paslaugos: 1,5 eur
Viso: apie 68 eur

O jūs jau lankėtės atnaujintame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume?

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Kriauklaitė 

8 komentarai:

Rima rašė...

Praleidot visą aukštą su akvariumais ir tropinėmis bei nelabai tropinėmis žuvimis. Ten tikrai faina, rekomenduoju. Patinka ir vaikams, ir suaugusiems. Ten, regis, antras aukštas. Lipant laiptais, nusileidi ten, kur reikia, o liftas turbūt jus nuvežė tiesiai į apačią. Ir taip, darbo diena - geras pasirinkimas, nes savaitgaliais tikrai daug žmonių, ir prie kokio ruoniukų akvariumo prieiti sunkoka, o tunelyje irgi darosi ankšta.

Ele Pranaityte rašė...

@Rima: ten tuputį sunku orientuotis kuriame aukšte esi, tai lifte ir nuspaudžiau kažką ne tą, juk Kūtvėla esu. Bet bus proga grįžti-pavasarį, sako, bus akvariume rajos. Šiaip labai patiko.

Vladas rašė...

Labai gražus muziejus pagal straipsnį. Matyt verta užsukti. Sudomino. Nelabai seniai buvau Loro parke, tai čia nesitikėjau... O tais senais laikais, kai čia parašyta reikėjo leidimo, tvirtovė buvo apleista, o ąš buvau vaikas. Su giminaičiu klaipėdiečiu su prožektoriumi landžiojome visokiais tamsiais tuneliais. O pasirodo buvo ten sprogmenų. Mūsų niekas nestabdė ir leidimo neprašė.

Ele Pranaityte rašė...

@Vladas: Loro parke nesu buvusi, bet toks akvariumo tunelis yra Eilate, Izraelyje, tai vienas prie vieno kaip Klaipėdoje. Be to, reikia turėti omenyje, kad mūsų finansiniai pajėgumai irgi ne kaip Ispanijos ar Izraelio. Bet apsilankykite asmeniškai ir pažiūrėkite, palyginkite. Dėl sprogmenų, tai buvo kažkoks įvykis su paaugliais Kauno apleistuose fortuose. Ir Vilniaus senamiestyje dabar visa savaitė, kaip iškasa nesprogusias minas, pilnas internetas straipsnių. Taip kad nežinai kur ir kada :-)

Unknown rašė...

Dėl baterijos.. na, man pačiam net su žemėlapiu nelabai sekėsi ieškoti, nes praktiškai jokių nuorodų pakeliui nėra. Pavyko tik koordinates susivedus į GPS. Na, bet nieko ypatingo ten nėra - nedidukas betoninis kauburys, išlindęs virš smėlio apie 1 m. Įeiti neįmanoma. Verčiau tada Smiltynėje pasivaikščioti po laivų ekspoziciją, pvz. "Dubingius". Bet šiaip labai puikiai susiskaitė, ačiū jums :)

Ele Pranaityte rašė...

@Domantas: GPS koordinates išgūglinau ir suvedžiau, bet telefonas apsiverkė ir nerado. Objekto foto nebuvimas, t.y. nežinia KO ieškoti, mano turėtame žemėlapyje yra didelis minusas, nes gal aš ant to daikto ir stovėjau? Laivų ekspozicija tai tiesiog ant kelion, praeiti neįmanoma, labai daili. Turiu foto prie minos :-) Dėkoju, kad skaitote.

Anonimiškas rašė...

Ko gero, baterijų liekanų ieškojote ne ten. Jų būta keliose vietose. Pačią didžiausią prieš keletą metų viešos ekskursijos metu aprodė ir apipasakojo Klaipėdos universiteto profesorius Vareikis. Ją lengviausia rasti einant nuo naujosios perkėlos marių pakrantės takeliais pietų kryptimi iki aukštos įtampos elektros linijos per marias (viena jos atrama stovi Kiaulės nugaros saloje, o kita ant kranto, ir prie jos atėjus per proskyną aiškiai matyti ir sala, ir kitas krantas, ir netgi Independence dujų laivas). Ten pat miško aikštelėje prie atramos (jų ten yra kelios, kai kurios nebenaudojamos ir apgriautos) ir reikia ieškoti pagrindinio pabūklo pamatų, kurie požeminiais tuneliais siekiasi su buvusiomis tarnybinėmis patalpomis. Turint žibintuvėlį įmanoma palandžioti. Tuneliai ir patalpos sausos, kokių nors pavojų (apart retkarčiais užsukančių pailsėti bomžų :)) nepastebėta. Eidami tuneliu rasite keletą apgriuvusių išėjimų be durų, juos iš lauko tarp augmenijos sunkoka aptikti, tačiau iš vidaus aiškiai matyti, pro kur patenka dienos šviesa ir oras ir galima išlįsti į paviršių, jeigu nebesinori grįžti atgal. Kita, pakrantės baterijos vieta nesunkiai randama einant nuo "Palvės" viešbučio skersai visą neriją dar vokietmečiu daryta ir gerai išsilaikiusia "betonke" iki pat pajūrio kopagūbrio. Kirtus asfaltuotą dviračių taką ir laiptais užlipus ant kopos gūbrio, gal 30 metrų dešiniau, pasimato baterijos statinių liekanos, tiesa, gerokai užneštos smėliu. Atradus įėjimą įmanoma patekti į požemines patalpas ir pavaikštinėti po visokius užkaborius. Dar užpernai buvo galima įlįsti lengvai pasilenkus, o kaip dabar - nzn, gali tekti padirbėti kurmiais ir atsirausti angas :)

Ele Pranaityte rašė...

@Anonymous: dėkui. Iš Jūsų aprašymo sprendžiant tikrai ieškojau ne ten.