Naktį mažai miegojau ir kėliausi anksti, todėl šiandien jaučiausi kaip miltų maišu priplota. Po pusryčių nuskubėjau į prieplauką gaudyti kelto į Suomenlinos tvirotvę. Šis keltas kursuoja kas 40-60 min., todėl pamojuoti nuplaukiančiam keltui visiškai nesinorėjo, o ir šaltukas spaudė kaip reikiant, nors tebuvo vos 6-8 laipsniai žemiau nulio. Šiame ankstyvame reise nebuvo daug keleivių, nes nesezono metu saloje nelabai yra ką veikti, o visos dėmesio vertos vietos atsidaro tik apie dešimtą valandą ryto ar netgi vėliau. Kelte buvo nemokamų brošiūrėlių apie Suomenlinos tvirtovę su žemėlapiu. Aš pasirinkau eiti 1,5 km ilgio mėlynai pažymėtą maršrutą pro pagrindines saloje esančios tvirtovės įdomybes, nors fortifikacijų mėgėjai čia galėtų ir visą dieną praleisti. Keltas atstumą įveikia per 15-20 min.
|
Keltas į Suomenlinos tvirtovę. |
|
Suomenlinos tvirtovė, Helsinkis. |
|
Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Suomenlinos tvirtovėje. |
Švedija karuose su Rusija neteko supervalstybės statuso XVIII a. pr., todėl fortifikuoti tuomet valdytas Suomijos žemes buvo būtina. Tuo tikslu Švedijos parlamentas išleido įsaką pastatyti dvi tvirtoves, viena jų buvo numatyta Helsinkyje kartu su laivyno baze. Inžinierius Augustinas Ehrensverdas pradėjo šios tvirtovės statybą 1748 m. Nors buvo numatyta tvirtovės statybas užbaigti per ketverius metus, ji taip galutinai ir nebuvo baigta statyti, tam sutrukdė eiliniai kariniai neramumai regione, tvirtovę lankė skorbutas, dizinterija, maliarija ir kitos nelaimės. Švedijos karalius Frydrichas I 1750 m. suteikė tvirtovei Svyborgo (
Sveaborg) vardą ir tai buvo bene vienintelis šio karaliaus nuopelnas savo šaliai. Rusijos karo su Švedija 1788 m. metu tvirtovė buvo naudojama kaip jūreivystės bazė, o 1808 m. Suomijos karo metu tvirtovė pateko į rusų rankas ir ten išliko 110 metų- tvirtovės komendantas supanikavo dėl iki šiol nežinomų priežasčių ir tvirtovę rusams tiesiog atidavė. Suomija gavo autonomiją Rusijos imperijos sudėtyje 1809 m., bet tvirtove ir toliau naudojosi Rusijos imperijos karinės pajėgos, ji buvo praplėsta, tvirtovės teritorijoje pastatyta garnizono cerkvė. Anglų ir prancūzų laivyno pajėgos bombordavo šią tvirtovę Krymo karo metu 1855 m. dvi dienas iš eilės ir padarė daug žalos. Civilinio karo metu 1818 m. čia buvo karo kalinių stovykla, o pati tvirtovė aneksuota prie Suomijos ir pervadinta Suomenlinos vardu, t.y. "Suomijos pilis". Dar vieną kartą tvirtovė buvo karine baze Antrojo pasaulinio karo metas, čia švartavosi ir povandeniniai laivai. Kariškiai salą paliko 1973 m. ir ją perėmė Mokslo ir kultūros ministerija, 1991 m. Suomenlinos tvirtovė buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šiandien tai yra vienas iš lankomiausių Helsinkio turistinių objektų, sulaukiantis vieno milijono lankytojų per metus. Čia nuolatos gyvena apie 800 vietos gyventojų, valdžia skatina šeimas su vaikais keltis į Suomenliną, nes tada galima plėtoti vaikų darželio ir mokyklos infrastruktūras; čia nuolat dirba 400 žmonių.
Tvirtovės atsiradimas XVIII a. Helsinkiui buvo reikšmingas. Tuo metu Helsinkis buvo mažas miestelis prie uosto, bet atsirado tvirtovė ir suskato kurtis gamyklos, plytų fabrikai, lentpjūvės, darbo jėga plūdo iš regionų. Helsinkyje buvo daugiausiai mediniai namai, mieste gyveno vos tūkstantis gyventojų, mieste kuom gražiausiai zyliojo karvės. Nebuvo jokios normalios turizmo infrastruktūros (išskyrus karvių safari). Tačiau XVIII a. pasižymėjo kelionių po Europą bumu, jauni turtingi aristokratai keliavo į pietų Italijos šalis, nors buvo ir tokių, kuriuos traukė egzotiškoji šiaurė. To meto turistinėje literatūroje Suomija minima kaip tranzito taškas keliautojams į Laplandiją ar Rusiją. Naujosios tvirtovės meninės reprodukcijos vaizdavo jos modernumą ir jėgą, ji buvo praminta Šiaurės Gibraltaru ir buvo minima kaip vienintelis lankytinas objektas šiame krašte pakeliui į Sankt Peterburgą. Žinoma, smalsuolių netrūko, jie būdavo krupščiai patikrinami ar ne šnipai kokie nors. Tvirtovėje virė aktyvus visuomeninis gyvenimas, buvo keliami pokyliai, svečius žavėjo gražios damos. Žiemą ledu į tvirtovę iš apylinkių atklysdavo alkani vilkai, atsigaudami ant vietos šunų ir kačių, netgi puldami komendanto laikytus lokius. Na, kas laiko žiurkėnus ar kanarėles, o kas-lokius, yra kam patinka. Rusijos imperijos valdymo metais į tvirtovę atvykdavo rusų kilmės turistų, rašytojų. Suomijai paskelbus nepriklausomybę imta trinti okupacijų paliktus ženklus, todėl tvirtovė gavo naują vardą, o stačiatikių cerkvė atsisveikino su savo svogūno formos kupolais. Tuo metu tai buvo vis dar karinis įtvirtinimas ir karinė administracija nesidomėjo plėtoti turistinę infrastruktūrą, nebuvo normalaus turistinio susisiekimo vandens keliu. Augantį turizmą pristabdė du pasauliniai karai, bet paskui jis buvo atgaivintas, tam ypač pasitarnavo 1952 m. Helsinkyje surengtos vasaros olimpinės žaidynės. Turizmo infrastruktūra buvo plėtojama sėkmingai, nors ir lėtai, nauju pasiekimu tapo UNESCO pasaulio paveldo objekto statuso suteikimas. Kaip jau minėjau, per metus čia apsilanko apie vienas milijonas turistų. Tvirtovės teritorijoje galima lankytis nemokamai, bet papildomai kainuoja įėjimas į saloje esančius muziejus.
|
Galingi tvirtovės vartai. |
|
Bokštas su laikrodžiu. |
|
Dailus medinis namukas. |
|
Tvora iš patrankų. Stipru. |
|
Liuteronų bažnyčia Suomenlinos tvirtovėje. Jos bokšte yra veikiantis švyturys. |
|
Taip atrodė stačiatikių cerkvė. |
|
Galingi įtvirtinimai. |
|
Galingi įtvirtinimai. |
|
Inžinieriaus Augustino Ehrensverdo kapas centrinėje aikštėje. |
|
Įspūdingas antkapis. |
|
Patranka. |
|
Galingi įtvirtinimai. |
|
Paplūdimys. |
|
Saulėtekis. |
|
Į Helsinkį atplaukia kruizinis keltas. |
|
Karaliaus vartai. Čia buvo prišvartuotas Švedijos karaliaus laivas jam inspektuojant tvirtovės statybas XVIII a. |
|
Tuneliai. |
Lankantis Suomenlinos tvirtovėje reikia avėti tvirtus batus. Žiemą čia keliai slidoki, nors ir žvyru nubarstyti, visur pilna įspėjamųjų užrašų apie tai, kad nesezono metu gatvės čia neprižiūrimos. Apsukau ratą pagrindine turistine trasa ir sugrįžau į prieplauką. Žiūrau-ogi keltas už dešimties minučių bus! Tai nė nebeslampinėjau daugiau po salą, nors ten yra ką apžiūrėti ir ne pagrindinėje turistinėje trasoje.
|
Helsinkio katedra. |
|
Helsinkio katedra dienos metu. Pasirodo, čia būna saulė! |
Vakare turėjo prasidėti Helsinkio šviesų festivalis, bet buvo dar palyginus šviesu. Na, Helsinkio standartais. Visi pagrindiniais turistiniai darbai buvo atlikti, todėl pagūglinau kas Helsinkyje dar tokio įmanomo nuveikti ir radau, kad Helsinkyje yra žiemos sodas, kurį labai gražiai šventėms papuošia darbuotojai, o ir lankymasis čia nemokamas. Man labai patiko Kalėdine dvasia papuoštas žiemos sodas ir visur žydinčios gėlės.
|
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi amariliais. |
|
Nykštukų skinti negalima. |
|
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Kalėdų gėlėmis. |
|
Žiemos sodas. |
|
Žiemos sodas. |
|
Kalėdų senis. |
Helsinkis garsėja ir savo Art Nouveau stiliaus architektūra. Mieste yra trys tokie rajonai, vienas jų yra ten, kur ir Uspenskio katedra-Katajanokka rajone. Sėdau į tramvajų ir štai aš jau vietoje! Kai Art Nouveau idėjos pasiekė Suomiją, šalis buvo bepaskelbianti savo nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos, todėl naujoji architektūra turėjo inkorporuoti autentiškas suomių tradicijas, mitologiją nacionaliniu romantizmo stiliumi. Helsinkyje žinoma 600 šio stiliaus pastatų. Suomiškas granitas turėjo pabrėžti šalies suomiškumą, o tvirtovės tipo namai-viduramžių Suomijos istoriją. Kalevalos epas taipogi rado savo panaudojimą architektūroje.
|
Dailūs balkonai. |
|
Gražios durys. |
|
Tvirtovės tipo namas. |
|
Art Nouveau architektūros stiliaus rajonas Helsinkyje. |
|
Man patiko banguotai išlaužtas stogas. |
|
Namas prie tramvajaus linijos. |
|
Pasislėpęs nykštukas. |
|
Jau ta šypsena. |
|
Kalk geležį kol karšta. Helsinkyje yra ir tokių skulptūrų. |
Na ir laikas pakalbėti apie didžiausią šios kelionės nusivylimą-išgarsintą Helsinkio šviesų festivalį "Helsinki Lux". Šviesų festivaliai rengiami įvairiuose miestuose, šiemet ir Vilnius turės tokį renginį, tokio renginio esmė -įspūdingai apšviesti miesto erdves, dažnai sutelkiant dėmesį ikoniškiems miesto pastatams ar nuvertintiems objektams. Turistai plūsta tuntais į tokius renginius, užsipildo viešbučiai ir pelnosi restoranai. Tačiau manęs Helsinkio renginys visiškai nesužavėjo. Jeigu planuojate vykti į Helsinkį vien tik dėl šio renginio, tai siūlau nesivarginti. Didžioji dalis šviesos instaliacijų buvo didelį ekranai su figpoimioš-kokiomis prasmėmis. Aš esu sužavėta mūsų Klaipėdos renginio, šiemet vėl važiuosiu, jau ir nakvynę užsisakiau, nes ten šimtą kartų įspūdingiau viskas padaryta nei tokiame pagirtame mieste kaip Helsinkis. Na, rimtai, pakabinti ekraną, paleisti jame kažkokį lazerį ir vadinti tai šviesų festivalio dalyviu? Gėda pelėda. Foto įspūdžiams įkeliu kelis renginio taškus, kurie pasirodė verti dėmesio, bet daugiau nei pati važiuosiu, nei kitiems rekomenduosiu.
|
Apšviestas užrašas ant Suomijos centrinės bibliotekos. |
|
Mėnulio vaizdai ekrane. Nu much wow, gal kas nematęs. |
|
Raudonasis mėnulis. |
|
Žibintų kiemas. |
|
Žibintų kiemas. |
|
Muzikuojantis krabas. |
|
Apšviestas paveikslas. |
|
Apšviestas paveikslas. |
|
Finlandijos konferencijų centras. |
|
Video ant Nacionalinio muziejaus pastato. |
|
Video projekcija. |
|
Video projekcija. |
|
Apšviesti medžiai. |
|
Šokantys rutuliai. |
|
Lankytojų valdoma projekcija. |
|
Lankytojų valdoma projekcija. |
|
Lankytojų valdoma projekcija. |
Apėjau dešimt Helsinkio šviesų festivalio taškų per 45 minutes. Žmonių buvo daugybė, kai kur pakeistas miesto eismas, daug reguliuotojų su uniformomis, eilės prie kavinių ir restoranų driekėsi kilometrinės. Šaltukas irgi spaudė nemenkas. Prieš grįždama į savo kambarį užsukau į supermarketą ir už paskutinius eurus nusipirkau nebrangių užkandžių. Sveikai maitinsiuosi kai grįšiu namo, o dabar puikiai suėjo ir sausainiai. Naktis buvo nerami, nes reikėjo susipakuoti kitos dienos kelionei. Mūsų kambarys buvo beveik pilnas, todėl neišvengiamai buvo daug trepsėjimo ir bildėjimo. Vidurnaktį suveikė priešgaisrinė sirena, mūsų kambaryje sustaugusi tiesiog iš palubės. Reikia pripažinti, kad evakuojantis iš degančio pastato iš Kūtvėlos nėra jokios naudos, nors su žygio batais ir flaneliniais naktinukais atrodžiau patraukliai. Supratau, kad nakvynei hosteliuose man reikia įsigyti miego uniformą iš sportinio stiliaus kelnių ir maikutės, o ne babos Zofijos 1964-ųjų metų naktinių kolekcijos eksponatą. Ryte papusryčiavau, išsiregistravau ir sulaukiau oro uosto autobuso, kuriuo per pusvalandį atvažiavau iki oro uostą. Mano trijų dienų miesto transporto kortelė su regionu dar galiojo, todėl nieko mokėti nereikėjo. Greitai praėjau saugumo patikrą terminale T1, iš kurio kyla AirBaltic lėktuvai. Turėjau sočių sausainių, įsipyliau vandens į savo buteliuką ir netrukus jau lipau į lėktuvą į Rygą. Skrydis truko vos valandą laiko, išlipau iš lėktuvo Rygoje, palaukiau dvidešimt minučių ir vėl įlipau į tą patį lėktuvą, tik jau skrendantį į Rygą. Namie jučiausi labai prastai, skaudėjo galvą, todėl iškart smigau į lovą.
Helsinkyje buvau šiek tiek daugiau nei dvi dienas, atvykau ketvirtadienio popietę ir išvykau sekmadienio rytą. Skrydis į abi puses per Rygą su AirBaltic kainavo apie 118 eurų. Į šią kainą įskaičiuotas vienas vienetas didesnio rankinio bagažo ir vienas vienetas mažesnio asmneinio rankinio bagažo, todėl keliavau su savo kuprine ir rankine. Hostelyje už tris nakvynes su pusryčiais dešimties lovų moterų kambaryje sumokėjau nepilnai 70 eurų. Miesto transporto kortelė trims dienoms su regionu (t.y. oro uostu už miesto) kainavo 28 eurus. Papildomai turėjau 60 eurų išleisti Helsinkyje ir apie 10 eurų išleidau pirkdama kelionei šokoladą, karštu vandneiu užpilamus makaronus ir pan. Taigi, iš viso šios kelionės metu išleidau nepilnai 290 eurų.
Tai vat tokie tie įspūdžiai. Jeigu turite klausimų, rašykite į komentarus.
Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų
Kūtvėla Helsinkytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą