2022 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

Švenčionys. In rubežiaus: gyvenimas ant demarkacinės linijos.

Švinta.
Švintelė. 
Švenčionys. 
Likučiai šventų ąžuolynų, – 
Šventoji pagoniška žemė. 
Šventieji žalčiai, 
Jau sulindę
Kol kas dar uksmingų eglynų tankmėn. 
Ignalinos šventus ežerynus
Rieškučiomis semia ir semia -
Visai nešventi kartais- 
Amžiai 
Ir perpila laiko tėkmėn. - 
Galbūt nešventa buvo Daumanto teisė valdyti
Ir priesaika keršyt klastingam karaliui,
Bet šventas Ginučių piliakalny kraujas.
Ir žalvario sagė šventa.

[„Šventoji Nalšia“, Petras Panavas]

20220917_122259
Švenčionys.

Dabar aš Jums papasakosiu, kaip buvo režisuojamas aštraus siužeto blokbasteris „Pabėk iš Švenčionių saulei dar nenusileidus“ pagal geriausias Stiveno Kingo tradicijas. O viskas prasidėjo taip nekaltai, su Gintare Verkių dvaro parko regykloje sniaukrojant karštas spurgytes . „Tai ką rytoj, moterie?“- teiraujuosi purtydama cukraus pudrą nuo paltuko. „Šaudyt į Švenčionis važiuoju,“- sako Gintarė. Šaudyt? O toks taikus padarėlis ji iš pirmo žvilgsnio! Na, manęs dėl, nors ir baletą su kūjokais ant užšąlusio ežero šokt, bet dabar jau ir man į tuos Švenčionis reikia, nes nebuvusi nei karto, o ir magnetuko „Surink Lietuvą“ iš ten neturiu. Tai taip ir prilipau prie Gintarės kaip blogas kvapas (sorry, by the way!), susitarėm kartu važiuoti. Ryte kraujotaką pasipildome kofeinu iš Baltupių Circle K, kuriems linkiu gauti pajamas taip puikiai, kaip jie pildo plaktos grietinėlės indą, ir už pusantros valandos jau vietoje. Gintarė išleidžia mane centre, o pati išvairuoja pramogauti užmiestin.


 

20220917_122315
Švenčionys.

Pirmoji turistinė pagalba visada yra turizmo informacijos centras, tai spaudžiu žemyn durų rankeną. Dar namie pasižiūrėjau jų internetinį puslapį. Informacijos, ką turistui pamatyti Švenčionyse, praktiškai nėra, bet daug karmos taškų už tai, kad TIC dirba šeštadieniais. Ir tikrai, yra tik popierinis Švenčionių rajono žemėlapis, o pačiam miestui man patariama atsisiųsti iš Google Play aplikaciją. Principe, gal ir dėmesio verta idėja, bet aplikacijos turinį dar reikia tobulinti. Pasirinkti galima lietuvių, anglų ar rusų kalbas, tada viršuje kairiajame kampe paspaudus tris brūkšnelius galima rinktis temą „Žemėlapis“ ir tada veikia interaktyvus Švenčionių žemėlapis su lankytinomis vietomis. Tačiau kelionėse labai nepatogu telefonu fotografuoti ir dar žemėlapiu naudotis, be to, ten įkeltas žemėlapis nepilnas, todėl jau namie grįžusi susikalu savo versiją iš GoogleMaps. Esu inžinieriaus vaikas, reikalui esant ir inkilą susikalčiau. Įsigyju magnetuką ir Švenčionių fabriko produkcijos- žolelių arbatos.


20220917_112917
Švenčionių turizmo informacijos centras.

20220917_122555
Švenčionių vaistažolių fabrikas. Įkurtas 1883 m.

Durys šalimais ir magnetukų pardavimo konkurentas- Nalšios muziejus. Nalšia iki šiol nėra aiškiai identifikuota istoriografijoje, nesutariama dėl jos etnoso ir politinio statuso. Eiliuotoji Livonijos kronika mini 1229 m. ir 1250 m. žygius į Lietuvą, todėl manoma, kad istorinė Nalšia buvo tarp tuometinės Lietuvos ir Livonijos. Garsiausias nalšiškis Lietuvos istorijoje- Mindaugo žudikas, Nalšios kunigaikštis Daumantas. Nalšios muziejus turi sukaupęs 62, 000 archeologijos, gamtos, istorijos ir etnografijos objektų. Archeologijos salę aš apeinu greitai- na, nemoku aš „prakalbinti“ apdegusio titnago skiltelės. Gamtos temą iliustruojančios gyvūnų ir paukščių iškamšos manęs nedomina iš humanitarinių priežasčių. O vat Istorijos ir Etnografijos salės- kita kalba. Istorijos salėje daug miestiečių buities daiktų, raudoniu plieskia sovietinė istorija su apdovanojimu šauniausiam traktoristui (įtariu, gerb. Vacys Maslionka?) ir žydi gėlėmis Sibire išsiuvinėtomis servetėlėmis. Etnografijos salėje man labiausiai patiko tekstilė, ypač pagalvių nėriniai. Man visada atrodė keista, kaip ant jų miegoti? Juk šnobelį galima nusibraižyti. Tačiau aš tebeturiu visokio „kraitinio“ kapitalo, ten yra ir tokių pagalvių užvalkalų. Gal čia paradiniai, tik prie svečių naudoti? Lovatiesių paroda verta atskiro paminėjimo. Man taip patiko, kad įsigijau muziejaus turimų audinių katalogą (5 eur). Mano patirta tekstilės koma atkreipė labai malonios muziejaus darbuotojos dėmėsį ir ji pakvietė mane į derliaus šventę ir mugę kitą savaitę. Jeigu ne ji, tai į skelbimą ant muziejaus durų ir nebūčiau dėmesio atkreipusi. O va muziejaus internetinę svetainę verkiant reikia atvesti į 2022 Viešpaties metus.


20220917_112941
Nalšios muziejus, Švenčionys.

Čia pat ir bažnyčia, Visų Šventųjų. Manoma, kad Švenčionių pavadinimas gali būti kilęs nuo šventvietės. Vytautas Didysis 1414 m. pastatė medinę bažnyčią, jis įsteigė ir pirmąją parapiją. Pragaištingi istorijos vėjau pūtė stipriai, todėl dabartinė bažnyčia pastatyta 1896-1898 m. Kunigai skleidė pažangias gyvenimo ir kultūros idėjas, aktyviai dalyvavo politikos ir mokslo gyvenime, platino draustą spaudą. XIX a. pamaldos laikytos lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Naujos bažnyčios statybai iš pradžių nepritarė generalgubernatorius, nes jos projekte numatyta puošni išorė, todėl projektą teko supaprastinti, tada užprotestavo stačiatikių šventikas -siūlė neleisti statyti bažnyčios, kol neiškils didinga cerkvė. Valdžia siūlymui pritarė. Liūdna?- Taip. Stebina? - Ne. Tačiau 1895 m. buvo užsakytas mūrinės cerkvės projektas ir pagaliau bažnyčios statybai uždegta žalia šviesa.


20220917_120917
Švenčionių bažnyčia.

20220917_121052
Švenčionių bažnyčios interjeras.

20220917_121419
Švenčionių bažnyčia.

20220917_121432
Šio kapo man taip ir nepavyko rasti, nors aplie saulę ėjau tris kartus.

Man bevėpsant, kaip krikštatėviai atsisako nuo Šėtono, skambina Gintarė. O vos valanda prabėgo! Atpyškino moteris savo karabiną, o aš nė apsidairyt nespėjau. Nu kas taip daro? Ne moteris, o Old Šeterhendas. Bet ale kur dėsies, pakuojamės ir sukame link Vilniaus, bet manyje jau kirba mintis, kad ta derliaus šventė su kermošium gali būti rimtas reikalas, o be manęs- tai ar kermošius? Pakeliui užsukame į Cirkliškio dvarą.

Cirkliškio gyvenvietė priklausė Vytautui Didžiajam, kuris už daugelį nuopelnų ją padovanojo vienai žymiausių LDK giminių- Goštautams. Paskutinysis iš Goštautų buvo vedęs Babrorą Radvilaitę, ji našlaudama dvarą išlaikė, po jos mirties čia tvarkėsi kiti Radvilos. Radvilų giminei dvaras priklausė iki XVIII a. Klasicizmo stiliaus dvaro rūmai 1820-1823 m. rekonstruoti dvarininkų Mostovskių. Manoma, kad pirminis projekto autorius galėjo būti Laurynas Gucevičius. Išlikusi ledainė, kalvė. Dvarą supo prašmatnus landšaftinio tipo parkas. Dvaras turėjo sukaupęs vertingą biblioteką, ten buvo knygų, kurių nebuvo Vilniaus universitete, todėl čia atvykdavo žymus profesorius Joachimas Lelevelis. Chaleckių šeimai dvaras atiteko 1905 m. Po Antrojo pasaulinio karo čia įkurtas tarybinis ūkis, vėliau-žemės ūkio technikumas. Šiandien čia veikia Švenčionių profesinio rengimo centras.


20220917_123613
Cirkliškio dvaras.

20220917_123710
Cirkliškio dvaras.

20220917_124030
Išlikusi ledainė.

20220917_124047
Išlikusi ledainė.

20220917_125415
O taip Lietuvoje atrodo grikių laukas.

Taip kad su Švenčionimis liko nebaigtų reikalų. Pradėjau zonduoti susisiekimą nevairuojantiems ir še tau, boba, devintinės- traukinys stoja Švenčionėliuose už 12 km nuo Švenčionių. Ačiū, man sočiai užteko pėdinti 4 km iki Žaslių nuo „Žaslių“ geležinkelio stoties, tai gal šiam kartui ir užteks. Autobuso bilietai internetu neparduodami, todėl neaiški kelionės kaina. Tokiu atveju bilietus parduoda vairuotojai, pas kuriuos kortele atsiskaityti...na, gal nesvaikime. Krūva skundų dėl chamiškų lietuviškai nekalbančių vairuotojų- įmonė registruota Visagine. Bet labiausiai man nepatiko tai, kad skunduose minimi reisai visada išvažiuoja per anksti arba neatvažiuoja iš viso. Perspektyva pastrigti Švenčionyse nakčiai apsikabinus moliūgą iš derliaus šventės man pasirodė labai reali ir labai ne kažką. Galiausiai visgi atkapsčiau Švenčionyse dvi nakvynės vietas, apie kurias nežino Booking.com (nežino, nes už žinojimą ima procentą, tai viskas suprantama), bet čia jau grynai į desperaciją buvau įpuolus. Tačiau atsirado šviesių žmonių su šiltais palaikymo žodžiais, šitas reportažas nebūtų gimęs be jų. Ačiū Gintarei, Dovilei, Rasai, Irenai ir Loretai.


Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo dvaras. XV a. Švenčionyse gyveno Vytauto įkurdinti totoriai, kurie vertėsi amatais, todėl miestas buvo viduramžių amatų centru. Čia vystėsi įvairūs amatai: odos išdirbimas, keramika, batsiuvystė, audimas, klestėjo žemės ūkis, prekyba. Švenčionys pavaizduoti M.K. Radvilos 1613 m. išleistame LDK žemėlapyje. Vienintelis vaistažolių fabrikas Lietuvoje čia įkurtas 1883 m. Miesto centre buvo parduotuvių, užeigų, dirbtuvių. Parapija buvo daugiatautė: lietuviai, baltarusiai, lenkai, žydai, romai, totoriai. Spaudos draudimo metais veikė nelegalios lietuviškos mokyklos. Miesto teisės suteiktos 1800 m. Pro Švenčionis 1812 m. pravažiavo Napoleonas; miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. 1831 m.čia vyko sukilėlių kautynės su Rusijos kariuomene, jų metu žuvo sukilėlių būrio vadas, klebonas Labutis. Švenčionys 1920-1939 m. buvo okupuoti Lenkijos kartu su Vilniaus kraštu, paskui Švenčionys kuriam laikui atiteko Baltarusijos SSRS, o 1940 m. grįžo Lietuvai. Rajone, be Švenčionių, yra du panašaus sudėtingumo miestai- Švenčionėliai ir Pabradė. Dėl nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų ir konkurencinės trinties (tarkime, tiek Pabradė, tiek Švenčionėliai turi geležinkelio liniją su sostine) Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą.

Įdomus Švenčionių herbas- dvi žuvys. Toks herbas 1845 m. buvo imperatoriaus Nikolajaus I patvirtintas Švenčionims. Herbe dar buvo ir raitelis- tuometinės Vilniaus gubernijos simbolis. Švenčionims atsidūrus Lenkijos sudėtyje, iš herbo raitelis buvo pašalintas. Naujausiame herbe visgi nuspręsta palikti dvi žuvis, nes jos, manomai, atsirado vietos žmonių iniciatyva- čia tuomet būta gausu seliavos. Geriausia apie herbus skaityti legendinėje Edmundo Rimšos „Lietuvos heraldika“.

Vilniaus autobusų stoties kasoje perku bilietą ir net lūpa dreba- ar dar bus? Gal visi supuolė to Švenčionių krašto šucinio degustuoti ir vietų autobuse artimiausiai parai nėra? Ir čia atsitinka kazusas: vienu metu išvažiuoja du autobusai į Švenčionis. Internete rodė tik vieną reisą. Sako, vienas tarpmiestinis, kitas-priemiestinis. O kainos skirtumas- net trys eurai. Oho! Aišku, imu pigesnį. Įdomumo dėlei pasižiūrau į elektroninį tablo ir akurat, ten abudu reisiai. Vienas iki Švenčionių (pigesnis), kitas- iki Visagino. O bilietų pirkimo automate parduodamas bilietas tik į brangesnį reisą. Nu tikrai, kažkoks šucinys gaunasi. Atvažiuoja mikriukas, bet telpame; išvažiuojame minutė iki nustatyto laiko. Daug važiuojančių iki Pabradės . O štai Antakalnio žiede jau imame stovinčius. Pabradėje gerokai atsilaisviname, tai iki Švenčionių atriedame pustuščiai.  


20220924_091436
Švenčionių autobusų stotis.

20220924_091528
Čia jums ne Vilniaus standartai su elektroniniu tablo.

20220924_091610
Susisiekimas su sostine.

Stotis man pasirodo kiek nušiurusi, bet rajonuose jau tokia realybė. WC mokamas, 0,40 eur. Išsitraukiu savo rankų darbo žemėlapį ir dairausi, kuris lankytinas objektas man artimiausiai.

Švenčionių sentikių bendruomenė įsikūrė 1740 m. Tais pat metais pastatyta medinė maldykla. Švenčionių Dievo Motinos Dangun Žengimo cerkvė matė ne vieną remontą, dabar renkamos aukos kupolams. Cerkvė nesudėtingos formos, primena tradicinį gyvenamąjį namą. Sentikiai turi savo veikiančias kapines.

Pirmieji sentikiai LDK apsigyveno apie 1679 m. tuometinėje Vilniaus vaivadijoje. Rusijos valdžia ėmėsi žiaurių represijų prieš sentikius, jie buvo tremiami, baudžiami mirtimi, naikinti jų senieji rankraščiai ir ikonos. XVIII a.sentikių emigracija į Lietuvą tapo masine. Kartu su jais atvyko ir daug ramesnio gyvenimo ieškojančių valstiečių, juos noriai savo žemėsė glaudė vietos bajorija. Netrukus Rusija pajautė emigracijos sukeltą ekonomikos vystymosi stabdį ir ėmėsi priemonių situacijai gelbėti, štai Petras I atsisakė žiaurių persekiojimų, bet pakėlė mokesčius, sentikiai negalėjo eiti valstybinių pareigų. Jekaterina II leido atsirasti vientikiams- stačiatikių cerkvei paklususiems sentikiams, kuriems leista išlaikyti kai kurias apeigas. Tikriesiems sentikiams ir toliau drausta statyti cerkves, o veikiančiose nebuvo galima turėti varpų. LDK teritorijoje sentikių teises gynė Trečiasis LDK Statutas, sentikiai galėjo kurtis bajorų žemėse gavę leidimą. Be to, atvykėliai užpildė maro iššluotas teritorijas. Dėl uždaro gyvenimo būdo, jų tikėjimas nepaplito plačiai ir nebuvo ideologiškai pavojingas. Po paskutinio ATR padalijimo sentikiai vėl atsidūrė Rusijos imperijoje. Sentikybę galutinai įteisino Nikolajus II 1905 m.įsaku dėl religinio pakantumo ir manifestu dėl pilietinių teisių suteikimo. Pasaulyje gyvena apie 3 mln sentikių, didžiausios bendruomenės yra Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje. Šiandien sentikiai atgavę religinę autonomiją, atkuriamos jų cerkvės. Didesni centrai yra Zarasuose ir Visagine. Daugiau apie sentikius galima pasiskaityti Grigorij Potašenko ir Nadeždos Morozovos knygoje „Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“.  

Vyksta pamaldos, tai vidun nesibraunu. Neturiu nei skarelės, nei sijoną esu apsisegusi. 


20220924_093604
Sentikių cerkvė Švenčionyse.

20220924_093432
Kupolai.


20220924_094556
Parduotuvė.

20220924_094951
Gražiai sutvarkytas pastatas.

20220924_095023
Egzotiškos architektūros pastatas. Įtariu, gali būti žydų bendruomenės paveldas?

20220924_095039
Labai gražus fasadas.


Pirmoji cerkvė Švenčionyse pastatyta 1743 m. medinė ir stovėjo stačiatikių kapinėse. Tuo metu Švenčionyse buvo kariniai daliniai, po 1831 m.sukilimo atvyko persikėlėlių iš Rusijos. Senoji cerkvė nebetenkino tikinčiųjų poreikių ir buvo nutarta statyti naują. Architektas Michailas Prozorovas šiam projektui panaudojo senosios Rusijos ir Bizantijos architektūros elementus. Pastatą puošia įspūdingas arkinis įėjimas. Cerkvės fasade matosi besikartojančios baltos ir mėlynos horizontalios linijos. Šis architektas buvo pagrindinis Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos architektas. Švenčionių cerkvę jis projektavo pagal tipinį projektą, kuriuo paremta ir Vilniaus Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvė. Stačiatikių parapija Švenčionyse įkurta 1842 m. Naujoji cerkvė pastatyta 1898 m. caro valdžios ir vietos parapijonių lėšomis.  Švč. Trejybės cerkvė dabar labai stipriai remontuojama.


20220924_095431
Švenčionių cerkvė.

20220924_095921
Švenčionių cerkvė.

20220924_100205
Kažkas Švenčionyse seka pasaulines mados tendencijas-visi derinukai kaip nuo Vogue viršelio.

Man atrodo, kad Švenčionių pavadinimas kilo visgi ne nuo šventvietės, o nuo šventės. Miesto parke įsikūrė vietinės bendruomenės su savo vaišėmis, šucinių puodais, amatais, žaidimais ir muzika.


20220924_100808
Derliaus šventė Švenčionyse. 


20220924_101458
Kūtvėla lankosi derliaus šventėje Švenčionyse.


20220924_101538
Šiuolaikinės raganos laboratorija.

20220924_101808
Derliaus šventės akcentai.

20220924_102005
Vyksta apdovanojimų įteikimas.

Visi žino, kad laimingiausias turistas yra pavalgęs ir pasysinęs. Ši naudinga infrastruktūra glaudžiasi kukliai netoli turgelio ir yra mokama, bet užlaikoma švariai, tik reikia lipti žemyn laiptais. Man vis kirba paklausti, o ką daryti neįgaliam asmeniui vežimėlyje? 


20220924_102717
Nykštukų namelis.

20220924_102729
Sekmadienį darykite į saują.

20220924_110141
Vilniuje ne geriau.


20220924_102818
Gražus muzikinis akcentas.

Atkreipiu dėmesį į nuorodą į Ryto draugijos gimnaziją. Ši draugija siekė Vilnijos krašte išlaikyti lietuviškas pradines mokyklas, rengti kursus suaugusiems, rūpintis mokytojų parengimu, įkurti liaudies knygynus ir skaityklas, organizuoti paskaitas. Taip buvo siekiama pabaigti su daraktoriniu mokymu ir suteikti lietuviškam švietimui oficialias gaires. Draugijos įstatai buvo registruoti Peterburge, Švietimo ministerijoje. Ši iniciatyva buvo krislas lenkų valdžios akyje, kuri okupuotą Vilniaus kraštą lenkino kaip įmanydama. Draugijoje buvo atliekamos kratos, jos nariai represuoti, ištremti už demarkacinės linijos. Deja, 1938 m. valdžia draugiją uždarė. Nuo vilniečių atsiskyręs Švenčionių „Rytas“ išlaikė gimnaziją ir apie 80 pradinių mokyklų. Draugiją labai rėmė žmonės privačiomis aukomis, daug padėjo užsienio lietuviai. Valdybos pirmininko pareigas ėjo tokie iškilūs asmenys kaip būsimasis prezidentas Aleksandras Stulginskis, kunigas Mečislovas Reinys, būsimasis arkivyskupas ir tautos kankinys kunigas Kristupas Čibiras. Ilgiausiai, bene 11 metų, pareigas ėjo kunigas, žurnalistas ir rašytojas Petras Kraujalis. Už mokyklų gimtąja kalba steigimą P. Kraujalis ne kartą tardytas, kalintas. Prisimenami jo žodžiai mokytojams: „Iš lietuvio mokytojo mūsų tauta daugiau reikalauja. Ji nori, kad lietuvio vaikai mylėtų tą žemę, kurioje gyvena, tą kalbą, kuria kalbėjo jų protėviai.“ 


20220924_103609
Ryto draugijos gimnazija.


20220924_103758
Ieškau senųjų žydų kapinių.

Kryžkelėje stovi koplytėlė atminti 1863 m. sukilimui atminti. Sovietmečiu nugriauta, 1989 m.atstatyta.  

20220924_103919
Koplytėlė sukilėliams atminti.

20220924_103932
Koplytėlė sukilėliams atminti.

 Senosios žydų kapinės yra vos 12 min.pėsčiomis nuo centro.

20220924_104311
Senosios žydų kapinės.

20220924_104330
Senosios žydų kapinės.

20220924_104355
Senosios žydų kapinės.

20220924_104524
Hitlerininkų aukoms atminti.

Švenčionių getas buvo ten, kur dabar įrengtas miesto parkas. Drožėjas Jonas Jakštas išdrožė naują menorą iš ąžuolo. Tai atminimas 8,000 per Holokaustą nužudytų žydų, surinktų iš 22 mažų apylinkės štetlų.  

20220917_121313
Buvęs žydų getas.

20220917_121321
Menora.

20220924_113539
Memorialinė lenta ant vieno iš namų Švenčionyse.


Bliuma Kac gimė 1913 m. Švenčionyse, mokėsi Švenčionių žydų gimnazijoje, vėliau įstojo į Vilniaus žydų seminariją. Bliuma ir jos sužadėtinis draugavo su jaunų dailininkų ir poetų grupe „Jaunasis Vilnius“. 1937 m. Bliuma Kac buvo dešimčiai metų ištremta į sovietinį lagerį, o vienerių metų dukrelė patalpinta į vaikų invalidų namus. Kai Bliuma buvo reabilituota, ji apsigyveno Švenčionyse. Jos prisiminimai pradėti publikuoti spaudoje. 1996 m. ji buvo pakviesta į Oksfordo universitetą mokytojų seminarijos atidarymo proga.

20220917_122151
Miesto parkas ne renginių metu.

 Miesto parkas šiandien buvo padalintas į dvi dalis. Vienoje žmonės buvo apgulę tradicinę mugę ir stoviniavo eilėse prie dešrų, sūrių, alaus ir auskarų. Kitoje buvo iš rajonų suvažiavusios tradiciniai rūbais pasipuošusios bendruomenės, kurios demonstravo tradicinius amatus, virė šucinius, sriubas ir košes, vaišino širdingai ir dar širdingiau dainavo.


20220924_110645
Toks kavalieraitis mane užkalbino.

20220924_110951
Grybų sriuba. Šiais nederliaus metais tai tiesiog prabanga.

20220924_111525
"Dosni mums, nusidėjėliams, žemė..."

20220924_113044
Šviežiai kepti vafliai.

20220924_113238
Derliaus šventės dekoracijos.

20220924_113259
Muzikinė programa.

20220924_113321
Kuom turtingi!


20220924_113903
Vis dar žydi rožės. Neįtikėtina! 


 Levandų laukas, nors jau be žiedų, vis dar džiugina gerai atpažįstamu kvapu. Kartais žiūrau spalvotas nuotraukas iš levandų laukų ir net seilė teka nuo tokio grožio. Minusas tas, kad tokios grožybės dažnai be automobilio nepasiekiamas, o čia va, prašom-netoli net autobuso sustojimas yra. Reikės čia atzvimbti kitais metais, kai levandos vėl žydės. Šio projekto tikslas buvo sukurti rekreacinę traukos zoną, pirmosios levandos pasodintos 2020 m. Apsodinamas plotas siekia 1,5 ha. Planuojama mažoji architektūra su pasivaikščiojimo takais, suoliukais, zonomis fotosesijomis.


20220924_115347
Levandų laukas, Švenčionys.

  Kitapus levandų lauko- sentikių kapinės.

20220924_115254
Sentikių kapinės datuojamos 1740 m.

20220924_120001
Už levandų lauko yra memorialas partizanams.

Netoli įrengtas memorialas Labanoro mūšio partizanams atminti. 1945 m.Labanoro girioje vyko vienas iš didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su NKVD. Žuvo apie 80 rezistentų. Jų bunkerius apsupo NKVD kariuomenė su 500 kareivių, partizanai kovojo iki paskutinio šovinio. Pasibaigus šoviniams, NKVDistai partizanus tiesiog palaidojo gyvus užpildami žemėmis bunkerio duris ir šaudymo angas. Paskui kūnai buvo pervežti į Švenčionis ir užkasti pelkėje netoli Cirkliškio. Partizanų atminimą pagerbia Rūpintojėlis su labai svarbia žinute: „Kas žuvę už laisvę-nežuvę“. Labanoro mūšio vietos kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.  


20220924_120059
A. Ramanausko-Vanago suolelis.

20220924_120153
Memorialas partizanams.

20220924_120209
Niekas neužmiršta, niekas neužmirštas.

20220924_120250
Likę tik Nukryžiuotojo delniukai...

20220924_122515
Koplytstulpis.

20220924_122522
Koplytstulpio fragmentas.

Sovietinių karių palaidojimo vietoje Cirkliškyje yra paminklas. Išblukęs įrašas sako- Vilnius Kudaba. Konstantino Bogdano sukurta skulptūra iš pradžių stovėjo miesto parke (skvere), bet 1992 m.iškelta čia. Apie šį asmenį labai mažai informacijos, bet jo paminklo buvimas sovietų karių kapinėse pakankamai iškalbingas.  

20220924_122650
Sovietų karių kapas.

20220924_122705
Kiekvienam savo  vieta. Laikas viską sustato kaip reikia. 


 Holokausto aukų kapas ir atminimo vieta yra nebe Švenčionyse, o Cirkliškyje. Iki jos veda neblogas pėsčiųjų ir dviračių takas, nors paskutinius metrus tenka eiti jau kurmiarausiais pakelta pakele. Kelio nuorodos nėra, bet GoogleMaps ši vieta nurodyta. Tai-paskutinis mano šios išvykos sustojimas.

20220924_123536
Holokausto vieta.

20220924_123555
Paminklas holokausto aukoms.


 Kelionė į Vilnių pabrango, nes reisą aptarnavo autobusas iš Visagino, todėl teko papurtyti piniginę. Išvažiuojame dviem minutėmis anksčiau. Kaip supratote, tai reguliarus pasikartojimas, todėl jeigu mėgstate į autobusą įlipti pora minučių iki išvykimo, šitas variantas ne jums.

Dabar užsikrėčiau derliaus šventėmis. Ar visur jos tokios gražios, kaip Švenčionyse? 

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Parubežytė


9 komentarai:

davusi viltį rašė...

O mes vakar buvom Pakruojy, savaitgaliais autobusų stotis užrakinta, šalia turgus, vaikščiojom po jį wc ieškodamos, gerai, kad ten viena prekeivė į mašiną prekes grūdosi, mus pamatė, įleido į turgaus prekybininkams skirtą wc viduj. Ir kad grynų turėjom, nes kortele neatsiskaityt autobuse.

Ele Pranaityte rašė...

@davusi viltį: taip, keliauti Lieuvoje- atskiras įgūdis.

Vilija rašė...

Kaip smagu vėl skaityt tavo įspūdžius!

Ele Pranaityte rašė...

@Vilija: o kaip gera vėl keliauti!

davusi viltį rašė...

ne tikai Lietuvā - prisiminiau, kad kadaise ir Jelgavos autobusų stoty galėjai tik bilietą nusipirkti, o WC nebuvo... O kad gera vėl keliauti ir vėl Kūtvėlą skaityti - visiškai pritariu :)

Ele Pranaityte rašė...

@davusi viltį: Jelgavoje nebuvau ilgai. Reiktų vėl nuvažiuoti.

Anonimiškas rašė...

Nuo 1964 metų, kai čia gyvenu, visame Švenčionių rajone niekas nepasikeitė nei rajono administracijos vadyboje, nei gerbūvio prasme, nei kaimo kelių infrastruktūroje ir pan., laikas čia visiškai sustojęs nuo gilaus sovietmečio. Gal dėl to, kad vietinė valdžia čia iki dabar sovietinė ?

Anonimiškas rašė...

oi, prašom daugiau kelionių po Lietuvos provinciją ir klejonių apie ją!!

Ele Pranaityte rašė...

@Anonimas:ir aš labai norėčiau, bet kol kas brangoka keliauti net ir Lietuvoje. Bet dirbsime ir vilties nenustosime.