Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis

Prieš kokį mėnesį važiuodama 7 troleibusu tarp Narbuto ir Žvėryno stotelių pamačiau tokį vaizdą, kad vos sprando nenusisukau besposkodama. Kas ten buvo? Ogi va, pasigrožėkite:




Tuomet dar graffiti nebuvo (kad jiems abi rankos susipintų ir nudžiūtų su dideliais skausmais), bet pats faktas, kad yra įrengtas takas, mane sudomino. Tuo metu troleibusas jau buvo prašvilpęs toliau, tai liko patyrinėjimą atidėti vėlesniam kartui.

O čia spauda pradėjo trimituoti, kad Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje yra sutvarkyta teritorija. Kad Karoliniškėse (arba Koraluose, kaip sakoma) yra draustinis, tai turbūt Kolumbas atradęs Ameriką stebėjosi mažiau. Bet visgi yra, ir niekas to negali paneigti. 

Voyage Macabre į Černobylį: kas liko už kadro ir foto galerija

Už kadro liko daug: užkrečiantis Sigitos juokas, beribis Daumanto humoras, fainas Nikolajaus charakteris, puiki susirinkusiųjų kompanija su kurią drąsiai eičiau pas velnią obuoliauti. Tikiuosi, atleisite man tuos netikslumus, kurie pasitaikė aprašinėjant šią kelionę ir tuos diplomatiškus nutylėjimus. Ačiū Jums visiems labai už draugiją ir tikiuosi, kad dar susitiksime.Na, bent vieną susitikimą tikrai žinau :-)

Na, o dabar-papildoma nuotraukų galerija iš Černobylio.

Šunelis prie valgyklos. Nedrąsiai buvo net į koridorių įslinkęs.

Radiacijos ženklo formos paminklas mirusiems Černobylyje.

Voyage Macabre kelionė į Černobylį: "Fortūna mums parodė užpakalį, o mes jai įspyrėme" III-ji ir paskutinė dalys

[2012 11 03]

[7.00] Keliamės. 7.45 turime būti su daiktais prie autobuso, su kuriuo važiuosim pusryčiauti. Autobusas jau mūsiškis, bet vairuotojai zyzia ir zyzia, kad jiems nepakanka valandų. Abudu negali viršyti 30 valandų važiavimo (kažkodėl tai tapo mūsų, o ne įmonės problema). Vienas vairuotojas bėdavojasi, kad jis mieliau pietautų namie su žmona, nei valgykloje prie reaktoriaus (kažkaip ta žmona miela pasidarė...radiacija, turbūt, veikia. Vienu metu pasiūliau paklausti, kam jis dabar žmonai reikalingas, bet čia jau būtų žiaurus elgesys su vairuotojais).Pusryčiams gavome salotų , troškintos vištienos su bulvių koše, po dvi bulkutes, kefyro, kavos, arbatos.

[12.40] Po ekskursijos Pripetėje. Pakeliui iki Pripetės dar sustojame prie paminklo gaisrininkams. Prie šio neoficialaus paminklo renkasi oficialios delegacijos. Technikos kapinyno vietoje teko pasitenkinti nedidele robotų ekspozicija. 

Paminklas gaisrininkams. Nuo radiacijos jie mirė baisuose skausmuose, bet sąmoningi. Jie tiesiog...suanglėjo.

Eksponatas iš robotų ekspozicijos.

Voyage Macabre kelionė į Černobylį: "Fortūna mums parodė užpakalį, o mes jai įspyrėme" II-ji dalis

[2012 11 02]

[4.34] Stovime apleistame kaime. Apleistame, bet nelabai-lange šviesa, gaidys gieda. Reikia laukti dar 3 valandas, kol galėsime įvažiuoti į Černobylį. Vairuotojai nenori niekur sukti iš kelio, visur draudžiamų ženklų prismaigstyta, "nuraminame" juos, kad čia dabar jau visur-draudžiama zona. Galima išlipti. Bandome rasti kažkokį paminklą, tai paklaidžiojame tamsoje-būtinai reiks įsigyti ciklopą.  Bent kojas pramankštinome. Miške gūdu, medžiai cypia, tamsu. Jau net pasigailiu dėl kelionės- skauda visą kūną, miegot tenka susirietus ant sėdynės, vienas vargas; galiu bristi per pusnis žiemą, galiu eiti per lietų, bet kai iš manęs atima miegą-sužvėrėju. Gidas po perimetrą bus 10.45-11.00 val. Reiškia, kad teks laukti dar ilgiau, nes be jo neįleis. Likom be pusryčių, maisto atsargos stabiliai senka, geriamo vandens dar turime. Vairuotojai pyksta dėl per ilgo važiavimo-dar gali tekti nuomotis autobusą Černobylyje. Mane apima piktas noras pasiūlyti juos išlaipinti ir perimti autobuso kontrolę, kažkodėl manau, kad sulaukčiau visuotinio palaikymo. Mus išgelbėtų nebent papildoma nakvynė, bet tam jau neturime leidimo, o žmonėms pirmadienį į darbą reikia. 

[7.00] Bandome judėti link KPP Detiatki. Patekti į Černobylį yra trys variantai: 1) Važiuoti iki Kijevo ir keliauti-brangiai-su vietine agentūra 2) Savarankiškai planuotis iš Lietuvos 3) Stalkeriai: keliauti 40 km nešant apie 20 kg, turint žemėlapius, GPS, naktinio matymo prietaisus, išvengiant milicijos ir pasienio pasalos. Pastarieji prie reaktoriaus, be abejo, nepatenka ir patenkina emocijas išpaišę naują grafiti. 

[8.00] Be Geigerio skaitiklio mūsų neįleidžia, niekas jo neturim, teks laukti gido. Labai norėjosi į WC, radome tokią dviejų vietų būdelę su pertvara, bet be durų, tikėsimės, saugumo sumetimais nefilmuojamą. Dar buvo galima eiti miškelin, neperžengiant radiaciją žyminčių ženklų ribos, bet mintis pasirodė taip sau. Sinoptikai dėl oro neklydo-lis, ir daugiau nei 40% tikimybe. Aplink autobusą laksto etatinis vilkšunis pamušta koja, paskui susirango ant stotelėje suneštos lapų krūvos. Prie posto stovi koplytėlė su Marijos statula. Posto fotografuoti negalima, bet padarom kelias foto į asmeninį archyvą. Suveikia blykstė, vos negaunam su sportbačiais kailin.

[10.00] Vis dar laukiam gido. Vairuotojai atsisako po 12 valandos dienos toliau važiuoti. Dabar tik gidas-mūsų išgelbėtojas. Naujo autobuso negausime, nes nepavyks atvaryti iš Kijevo ir įregistruoti per porą valandų. Sako, grąžins dalį pinigų, bet juk ne juose esmė, žmonės atvažiavo pamatyti objektų, o ne dieną-kad ir lietui lyjant- sėdėti viešbutyje. Dar bandome dėlioti įvairius variantus- gal kas iš grupės vairuoja? Gal išimt kortą? Gal...gal..? Vairuotojai dar grasina pasiųst mus namo tarpmiestiniu autobusu ar traukiniu. Sukis kaip nori, pusė programos dingo. Blet, blet.

Voyage Macabre kelionė į Černobylį: "Fortūna mums parodė užpakalį, o mes jai įspyrėme" I-ji dalis

[2012 11 01]

[8.07] Išvažiuojame punktualiai. Prieš pajudant, turėjome pasirašyti anketoje, kad nekelsime grėsmės Černobyliui (apribojimai fotografavimui,  elgesiui, t.t.). Grupė (dauguma- gal nė 30-ties neturintys) yra nedalomas vienetas, todėl gali neįleisti visų, jeigu nors vienas bus neblaivus. Pirmieji nuostoliai-nebus radijo blokavimo antenų, nes reikėjo perregistruoti grupę susirgus vienam žmogui, o tai-slaptas objektas ir nebuvo likę pakankamai laiko naujiems leidimams gauti. Tėtei nusivylimas (kaip, pasirodo, ir didesnei grupės daliai). Paklydusių ieškos sraigtasparniu ir teks patiems susimokėti. Autobusas 21 vietos: 2 vairuotojai ir 19 keleivių. Vairuotojai nežinojo, kad teks važiuoti ir perimetre, kilo klausimų dėl kilometražo. Agentūra pademonstravo tikrą lietuvišką verslą- paėmė pinigus, o problemų kalną pliko savo klientams, t.y. mums. Vairuotojų duomenys buvo pateikti daugiau nei prieš savaitę, bet vairuotojai prisiekinėja, kad jie tik vakar sužinojo, kad jie važiuoja, o kad važiuoja į Černobylį, tai sužinojo tik dabar, atvažiavę prie Spaudos rūmų mūsų paimti (bet maisto kažkodėl buvo prisipakavę sočiai). Čia vairuotojai pasielgia kaip tikri paršai, nes visgi išvažiuojame. Jų vietoje, aš nebūčiau net judėjusi iš Vilniaus, negu kad pastačiusi keleivius į tokią padėtį, kaip už paros laiko prie Detiatki.  

[9.30] Lenkijos siena. Čia ir toliau-lietuviškas laikas. 

[10.05] Augustavo kanalai.

[10.13] Augustavas. Iki Baltstogės 89 km. Kelyje daug kryžių, tiek tradicinių, tiek su dviem perbraukimais-taip vadinamų vengriškų, simbolizuojančių krikštą. 

[11.30] Baltstogė.

[12.30] Kamštyje-juk Lenkija. Ir dar Vėlinės. Prie kapinių budi policija, reguliuoja eismą, automobiliai stovėjimo aikštelėse nuo gatvės atitverti STOP juosta-net pavydas suėmė, kada pas mus taip žmonėmis bus rūpinamasi? Žmonės eina glėbyje nešdami kupstą spalvotų chrizantemų, bet tokio dydžio, kad net žmogaus nesimato. Vienoje  gatvės pusėje kapinės, kitoje pusėje-automobilių stovėjimo aikštelė, o pėstieji šmirinėja per kelią be šviesoforo, praleisti privalu.40 kilometrų važiuojame porą valandų, spėjame gerokai apnaikinti maisto atsargas. 

[13.15] Bielsk Podlaski. 

[13.14] Kapinėse-visas miestas. Per žmones nesimato antkapių. Priekyje procesijos neša violetines vėliavas, eina kunigas, iš paskos patarnautojas su dviem garsiakalbiais ant nugaros. 

 [16.25] Liublinas.

[17.30] Chelmas.

[18.00] Siena su Ukraina. 

[19.06] Baigiame pildyti įvažiavimo į Ukrainą anketas. Anketos rusų kalba, pavyzdžio nėra. Sako, pildykite kaip einasi, rusiškus žodžius rašykite lotyniškomis raidėmis. Ukrainietis pasienietis pasus liepė paduoti išėmus iš dėklų kietais viršeliais. Šiek tiek pavažiuojam ir vėl stojam-muitinė. 

[19.53] Judam!!!  Ir dabar stabdo jau kelių policija. Tikrina, ar kažkoks “čipas” įjungtas. 

[22.17] Antras kelių policijos patikrinimas. Šitie turi net savo posto pastatą, kuriame dabar švenčiamas viršininko gimtadienis. Lyja. Sakė, kad vairuotojas pažeidė tris punktus. Kad ne tas viršininko gimtadienis, gal ir patikėčiau. Dar klausė vairuotojo, ar tas nevartoja narkotikų ir siūlė nuvežti į ligoninę patikrinti sveikatos. Juokas juokais, bet po žinios apie pasivažinėjimo tikslą, jautresnis žmogus tikrai gali nesavas pasirodyti, o vairuotojai pasitaikė ypatingai bailūs. Tenka susimokėti 40 euru baudą. 

[22.55] Trečias kelių policijos patikrinimas. Kai choru užrikom, kad ką tik stabdė, tik “pabarė” ir liepė laikytis taisyklių. 

[22.37] Kelių policija mūsų NEstabdo. Lyja, lyja, lyja. 

(Bus daugiau)

Su meile,

Kūtvėla