Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis

Prieš kokį mėnesį važiuodama 7 troleibusu tarp Narbuto ir Žvėryno stotelių pamačiau tokį vaizdą, kad vos sprando nenusisukau besposkodama. Kas ten buvo? Ogi va, pasigrožėkite:




Tuomet dar graffiti nebuvo (kad jiems abi rankos susipintų ir nudžiūtų su dideliais skausmais), bet pats faktas, kad yra įrengtas takas, mane sudomino. Tuo metu troleibusas jau buvo prašvilpęs toliau, tai liko patyrinėjimą atidėti vėlesniam kartui.

O čia spauda pradėjo trimituoti, kad Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje yra sutvarkyta teritorija. Kad Karoliniškėse (arba Koraluose, kaip sakoma) yra draustinis, tai turbūt Kolumbas atradęs Ameriką stebėjosi mažiau. Bet visgi yra, ir niekas to negali paneigti. 



Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis, pasak Grynas.lt, užima 162 ha. Tai vat čiupau fotoaparatą ir išsiruošiau jo aplankyti, nes visokie pažintiniai takai, apžvalgos bokštai ir t.t. yra mano silpnybė. Pirmas įspūdis yra geras, net atvykti galima patogiai ir "žaliai" visuomeniniu transportu. Išlipti reikia stotelėje "Narbuto" ir paeiti pirmyn, kol po dešine ir pasimatys nuoroda.

Greta nuorodos yra pastatytas informacinis stendas (tikiuosi, graffiti dergliotojai pateks į pragarą, kur visą amžinybę valys sienas).



Išmokau naują žodį: raguva. Wikipedia aiškina, kad tai yra "nedidelis sausas slėnis ar slėnis su laikinais vandens srautais, kurio šlaitai padengti velėna, gali būti apaugę krūmais ar medžiais." Raguvos šiame draustinyje sieka 15.000-16.000 metų, kai čia tekėjo ledyno vandenis nešusi upė. Draustinyje yra 6 raguvos.

Toliau mane ištinka Beždžionės Dilema. Žinote tą anekdotą? Kai ponas Dievas dalino protą ir grožį, liepė visems stoti į eilę prie pageidaujamo produkto. Atėjo beždžionė ir pasakė, nu man tai nors persiplėšk. Tai aš patyriau kažką labai panašaus, kai reikėjo pasirinkti, kuriuo keliu eiti. Kažkaip suveikė tinignio sindromas, kad galbūt keteromis mažiau vargti reikės (naivumas yra baustinas, baustinas), tai pasukau raudonuoju keliu (ne komunistiniu, prašom nepagalvoti nieko blogo).



Keletas vaizdų:

Kažkoks upeliukas bando bėgioti.

Daug tokių krūvelių sunešta, kaži kokiam tikslui?

Samanos, daug daug samanų. Ta proga dar vienas labai aktualus anekdotas: "Jeigu pasiklysite miške, susiraskite medį su samanomis. Apžiūrėję samanas- nusiraminsite."

Labai raminantis vaizdas.

Kerpės. Mano nauja aistra.

Atidengtos medžio šaknys.

Vienas iš dviejų tiltelių, vedančių į raguvas.

Draustinio teritorijos aptvaras.

Lipu laiptais aukštyn kalvų keterų keliu.

Jau tik užlipus šiais laiptais tapo aišku, kad pasirinktas maršrutas tikrai ne pats lengviausias. Nuo čia trasoje praleidau daug laiko pasvirusi 45 laipsnių kampu. Rekomenduoju turėti su savimi vaikščiojimo lazdas, o senjorams ir tėvams su mažais vaikais rinktis alternatyvius maršrutus.

Deja, nors ant stendo pažymėta, kad yra ir kitų stendų, daugiau nei vieno neradau. O šioje atkarpoje baigiasi ir tako nuorodos. Keletas vaizdų:

Kerpė!

Didelė kerpė.

Gal kas žinot, kaip vadinasi?

Neilgai trukus, išeinu atgal ten, kur pradėjau keliauti.

Na, žiedinis maršrutas is esmės nėra blogai, nes galima susiorganizuoti transportą patogiai. Tačiau prasideda mistiniai dalykai.Štai kas užrašyta ant nuorodos nusileidus apačion:




Taigi, pradėjau eiti kalvų keterų taku, o grįžau jau raguvų dugno taku. Šiaip žemėlapyje tie takai yra persipinantys, bet, matyt, kažkur vis dar nepastatė nuorodų iki galo (arba kaip "karo metais", kad priešas nežinotų kur eiti, tai kelio ženklus vietomis sukeitė. Sakoma, kai kuriuose kaimuose iki šiol neatkeista). Na, kadangi užtrukau viso labo pusę valandos, tai sumaniau eiti pasidairyti ir raguvų taku. Taigi, trepsiu tuo pačiu keliu iki tiltelių.

Nuorodų aukštis-pats tas padėti fotoaparatui su automatiniu režimu.

Pirmas iš dviejų raguvų dugno takų, einantis vis aukštyn ir aukštyn, nieko gero nežadantis:




Kadangi nesinori išlysti į gyvenamųjų namų palaukę, toliau nevargstu ir sukuosi atgal.

Jeigu medžiai nepadėjo, gal norite pabandyti su akmens samana?

Grybų fotosesija.

Aha, kerpė.

Antrasis takas yra žymiai siauresnis ir statesnis, eina palei draustinio sieną. Šiaip ne tiek draustinio sieną, kiek tvorą aplink privatų namą, bet vienas kitam nekenkia.

Bent jau aišku, kad einu reikiama kryptimi.

Kažkas liko už draustinio ribų.

Motina Gamta būna negailestinga savo vaikams.

Dešiiiiinėn!!!

Vis dar gerai einu.

Tramplynas?

Užsikeberojus aukštyn, pasitinka tvarkingomis eilėmis susodintas senas sodas. Jame yra ir suoliukas. Kiek įjungus fantaziją, čia suprantu ir yra apžvalgos aikštelė. Na, man apžvalgos aikštelė turi būti atitverta, kad turistas nenubildėtų žemyn į prarają, ir dar turi būti į ką žvelgti, kaip sako pavadinimas. Ir dar būtų gerai, kad būtų nuoroda, jog čia ir yra apžvalgos aikštelė, nes kitaip visai painalynė. O žvelgti čia nėra į ką, visiškas šabakštynas.

Sodas.

Šabakštynas.

Bet nusivyliau kiek per greitai-šone to šabakštyno atsiveria visai neblogas vaizdas-panorama. Aišku, kiek neįprastas, ne senamiesčio stogai, bet vis tiek gerai. Toks industrinis Vilnius.

Vėl renkuosi keteras.

Dviračių stovas.

Graži mintis, bet ar suoliukas tam tinkama vieta?

Va, čia jau geriau. Vaizdas į raguvą.

Geresnis "tramplyno" vaizdas.

Pakopus aukščiau, padaryta apžvalgos aikštelė. Bet, deja, apšiukšlinta. Kita vertus, nemačiau nei vienos šiukšliadėžės. Aišku, šiukšlinti negerai, juk jeigu pilną bambalį atsinešė, tai tuščią tikrai nesunku panešti iki artimiausios šiukšliadėžės, betgi pas mus kiaulių mentalitetas.

Kuom tas medis nusikalto?

Kiaulių čia darbai.

Nuo šios aikštelės atsiveria gražus vaizdas į miškingą kraštovaizdį su Kalnų parku ir, deja, fabrikų dūmais. Nors vaizdas, reikia pripažinti, savotiškai įdomus.







Bet reik trepsėti toliau. Pakeliui randu nemažai nupieluotų medžių. Na, kas galit pasakyti, kiek šiam medžiui metų?

Apie 40?

Nusileidimas. Nerizikuoju.

Liepa septynkamiene, slėpkis-turi kokurentą.

Kas čia per agregatas?

Ten upė. Jau knieti, o bus priėjimas?

Seniai buvo, tai rodau-kerpės :-)

Tunelis, visai nemažas.

:-((((

Išėjus prie upės, net nustėrau kryžių pamačius-ar nebūsiu kur Šventojoj Žemėj išlindusi?

Čia -Lietuva.

Eidama palei upę, pamatau tokį tiltą. Pasidaro įdomu, ar jis jungia draustinį. Reikia išsiaiškinti.





Infrastruktūra žymiai pagerėja-asfaltuotas takas, lempos, žmonės su vaikščiojimo lazdomis.

Pergola.

Antys visai drąsios.

TV bokštas.

Oho! O dar ir naudojamas?

Iš toliau pamatau cerkvę. Cerkvėse aš neblogai gaudausi, nes gidų kursams rašiau referatą apie stačiatikių maldos namus. Supratau iškart, kad jeigu čia tikrai Šv. Jekaterinos Kankinės cerkvė, tai aš-Žvėryne.



Ant tilto kažkam panūdo išsakyti savo nesubrendusius politinius kliedesius. Kodėl tai negalima padaryti ko nors neapdergus, man nesuprantama.



Tiltas populiarus tarp įsimylėjėlių ir jų spynų. Tikėsimės, kad tikra meilė nerūdija, nes spynos-netgi labai.










Perėjus tiltą-jau kitas pasaulis:



Kadangi armija juda tiktais pirmyn, tai ir aš neinu atgal. Tuo labiau, kad pasiklyst nelabai tikėtina, juk TV bokštas iš bet kur matomas. Parke nemažai žmonių, dauguma lazdinėja.

Tik viena problemėlė va-TV bokštas yra kitoje upės pusėje...

Tačiau nuo Vingio parko upės kranto atsiveria puikus atodangos vaizdas.

Betrepsėdama išsimušiau prie Botanikos sodo ir paskui-prie viešojo transporto. Mano kelionė nuo antro įėjimo į draustinį iki atodangos nuotraukos truko 1,5 val.

Taigi, naujas maršrutas turi savų privalumų (privažiavimas viešuoju transportu, dviračių stovas, challenging trasa, pakankamai dailūs vaizdai) ir minusų (šiukšlės, neaptiktas WC, nerasti stendai, takas didžiaja dalimi tik sveikiems stipriems žmonėms). Manau, reiks dar grįžti prie šios teritorijos tyrinėjimo.

Su meile,

Kūtvėla Raguvaitė