Kūtvėla lankosi lebedų, tevertinų, ir citnago krašte Zervynose.

"Vėlyvas startas pagausina žygeivių skaičių,"- tarė Tadas Šidiškis, apžvelgdamas savo išrikiuotą pulką Vilniaus geležinkelio stotyje, o aš labai džiaugiausi pagaliau ištaikiusi progą pamatyti Zervynas. Dešimtos valandos traukinys per dvi  visiškai neprailgusias valandas pristatė mus į mažytutę Zervynų stotį. Man patinka žygiuoti su Vilniaus universiteto žygeivių klubu, nes mūsų žygiai suderina gamtą ir pažinimą: per tas dvi valandas traukinyje norintys susipažino su Dzūkijos krašto unikalumu. 1283 m. iš Kryžiuočių nuniokotų savo žemių į dar laisvus mūsų kraštus atsikėlė jotvingių gentis. Kaimo pavadinimas Zervynos turi jotvingišką hidroniminę šaknį "zerv", nuo "zerventi", t.y. srauniai tekėti. Gyventojai čia tradiciškai vertėsi bitininkyste, miško gėrybėmis, žvejyba, gerai pažinojo vaistažoles. Šiandien Zervynos 48 sodybų kaimas yra respublikinės reikšmės architektūros paminklas dėl XVIII-XIX a. susiformavusio plano ir liaudies architektūros. Kaime žinoma akmens amžiaus stovykla. Per Vėlines Zervynose vis dar senuoju papročiu dešimt parų kūrenami laužai. Daugiau apie unikalius Zervynų kaimo gyventojų papročius klausykite atsisiuntę 5.83 MB dydžio audio failą iš Dzūkijos nacionalinio parko skilties apie Zervynas. Ir taip jau atsitiko, kad į Zervynas mes keliavome Verbų Sekmadienį. Balandžio pabaigoje senais laikais žemdirbiai sveikindavo deivę Žemyną bundant gamtai po žiemos ir šventė Žiedkelę, kurią Katalikų bažnyčia 325 m. susiejo su Velykomis. Jos būna ne vienu laiku, nes Nicos bažnytinis susirinkimas nsuprendė švęsti Velykas praėjus 14 dienų po pavasario pradžios, t.y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties, kuri kiekvienais metais būna skirtingu laiku tarp kovo 21 d. ir balandžio 26 d.

Pirmiausia bežyguodami pastebėjome šalia vieno namo rūkstant juodus dūmus ir urmu supuolėme paveldo gelbėti, bet be reikalo-žmonės sau ramiai pirtį kūreno.

Pirtis.

Trys Estijos dienos: trečioji diena-vėl Talinas.

Po sočių pusryčių anksti išsiregistravau iš viešbučio. Šiek tiek po 8.00 val. ryto jau buvau Talino autobusų stotyje, kur palikau savo nemenkai kelionės grobio prikimštą kuprinę savitarnos saugykloje. Mano turtas visgi buvo pakankamai nedidelis, tai tilpo į spintelę už 1 EUR (saugoma 24 val.). Ant rakto nebuvo spintelės numerio, todėl teko užsirašyti į visuomet su savimi kelionėn pasiimamą užrašų knygelę. Anksčiausiai atsidarantis šios dienos lankytinas objektas dirbo nuo 9.00 ryto, todėl, kaip ir buvau planavusi, nuvažiavau prie tos vietos, kur atsiveria vaizdas į Talino uostą (maždaug 2-3 stotelės nuo "Russalkos"). Kadangi viešbutį vis geruoju minėjau, tai galiu dabar ir viešai jį pagarsinti. Gyvenau Center Hotel viešbutyje. Atsiliepimai apie jį internetinėse rezervacijų sistemose baisūs, jau buvau beatšaukianti rezervaciją, bet gerai, kad to nepadariau. Tik nesupratau, ar čia konkurentai darbuojasi, ar žmonės tiesiog išpindėję.Viskas buvolabai gerai, išskyrus kažkokį girtą suomį, kuris paskutinę naktį blaškėsi koridoriais ieškodamas savo kambario, todėl blogai miegojau.

Mano vienvietis kambarys su patogumais. 

Virdulys ir mikrobanginė krosnelė. 

Šaldytuvas ir televizorius. 

Pusryčiai. Košė buvo labai skani.

Trys Estijos dienos: antroji diena- Narva.

Ryte iš lovos išsiritau gana vėlai, nes pusryčiai, įskaičiuoti į kambario kainą, savaitgaliais pradedami tiekti tik nuo 8.00 val. ryto (o ir ne paslaptis, kad Kūtvėla labai mėgsta patinginiauti). Buvau nusižiūrėjusi 9.00 val. autobusą į Narvą, tai man toks pusryčių laikas labai tiko. Man sėdant prie stalo, pradėjo lyti.

Pusryčiai viešbutyje. 

Iki Narvos autobusas riedėjo tris valandas. Kadangi buvo daug laisvų vietų, buvo galima įsitaisyti patogiai. Tik va oras subjuro kaip reikalas. Iš Narvos autobusų stoties, kuriai atstovavo tokia nedidelė būdelė su bilietų kasa ir spaudos/užkandžių kiosku, po skėčiu nupėdinau iki Narvos lankytojų centro. Man šis miestas kėlė didelį smalsumą, nes yra geografiškai labai įdomioje vietoje-tik tiltas per upę jį skiria nuo Rusijos. Šio miesto pavadinimą pastebėjau ant koldūnų pakelio,- rusų koldūnai pakuojami ES ir taip apeina įvairius apribojimus (bet tas pakelis buvo suvartotas gal prieš tris metus). Pirmiausia susižymėjau žemėlapyje įdomiausias vietas ir vaizdas buvo gana neblogas, nes viskas atrodė pakankamai kompaktiškai išdėstyta. O tada tiesiu taikymu patraukiau į garsiausią Narvos lankytiną objektą- Narvos pilį.

Trys Estijos dienos: pirmoji diena-Talinas.

Apie dešimtą valandą vakaro Vilniaus autobusų stotyje darosi ankšta-viena ranka tempdami iš paskos lagaminą ant ratukų, kita ranka gniaužydami atsispausdintą bilietą piliečiai keleiviai čia blaškosi tarp autobusų, bandydami susirasti savąjį-į Berlyną, Varšuvą, Rygą ar Taliną- ir tada dar pabandyti  nors kiek nusnausti. Mano Simple Express reisas į Taliną (pirktas už akcijinę kainą, 80 LTL į abi puses) buvo beveik pilnas, todėl teko bandyti miegoti pusiausėdomis-pusiaugulomis, o priešais sėdėjęs vyriškis buvo atlošą atsilenkęs, kad jis kur nupliktų. Autobusas į Talino autobusų stotį atvyko punktualiai 6.55 ryto, po maždaug 9 valandų važiavimo. Talino autobusų stotis neseniai patyrė tikrą oranžinę revoliuciją-oranžiniame pastate įsikūrusi autobusų stotis teikia bilietų pardavimo kasose ir bilietų automatuose paslaugas, yra bagažo saugykla, mokami tualetai, spaudos kioskas, kavinė, netoliese yra viešojo transporto stotelės. Spaudos kiose įsigijau Talino viešojo transporto elektroninę kortelę (2 EUR) ir papildžiau 3 dienų bilietu (5 EUR). Bilietas iš vairuotojo kainuoja 1.60 EUR, todėl manasis atsipirko jau pirmąją dieną. Zuikiams čia kailis diriamas skaudžiai, už 40 EUR. Kadangi į viešbutį važiuoti buvo dar anksti, nuvažiavau pagūžinėti po senamiestį. Ten yra turizmo informacijos centras, kuriame man reikėjo susižinoti šį bei tą kelionei į Narvą.

Talino senamiestis anksti ryte. Vaizdas į rotušę. 

Mano mėgstama Trumpoji Koja-vienas tapybiškiausių senamiesčio kampelių. 

Kūtvėla grįžta į Rokiškio rajoną: ką gi ji ten pametė?

Per tris dienas pasakojimas Ką pamatė ir patyrė Kūtvėla Rokiškio krašte? užkopė į penktą visų laikų skaitomiausio įrašo poziciją ir nukonkuravo iki tol garbingame penketuke buvusį skandalingąjį Vasario 5, 18.00 įrašą apie blogerių apsilankymą pas Birutę Vėsaitę. Įrašas apie Rokiškį sulaukė 13 pasidalijimų, virš 770 peržiūrų, ir 116 LIKEų. Ypatingai džiaugėsi Kamajai-linkėjimai jiems. Kadangi praeitos kelionės metu buvome užgriebę tik dalį Rokiškio rajono, sekantį šeštadienį nusprendėme sugrįžti pasidairyti po dar nelankytas vietas. Šį kartą prie mūsų prisijungė ir mano kolega Vakaris. O kadangi su patirtimi mes protingėjame, tai abudu jau važiavome ne į Kauną, o į Ukmergę, kur mus kaunietė vairuotoja Aistė iš Keliauk.info ir paėmė nuo kazino. Iki stoties Vilniuje man patogu atvažiuoti 1G autobusu. Įsitaisiau sau patogiai, bet autobusas buvo beveik pilnas ir šalia manęs netrukus atsisėdo toks pagyvenęs vyrukas su alaus skardine rankoje. Susiraukiau kaip citrinos atsikandusi, nes tokie vyriškiai paprastai nemaloniai kvepia ir dar nemaloniau šneka. Bet visgi būna išimčių- šitas mandagiai atsiklausė, ar aš nieko prieš, jeigu jis pagurkšnos alučio. Į sodą sakėsi važiuojantis, darbų susikaupė. Tada klausė, ar neturiu katino. Ne, sakiau aš, neturiu, bet turiu žiurkėną. Žiurkėną?- perklausė jis,- o kas tai yra? Na, sakau, pelė tokia. Aaaaa, -palingavo galva mano pašnekovas,- matai, kai neturi katės, tai pelės veisiasi. Juokis ir voliokis. 

Autobusas į Ukmergę iš Vilniaus autobusų stoties išvažiavo 7.05, o kasos dirba nuo 7.00, tai prie vienintelio dirbančio informacijos langelio nusidriekė kilometrinė eilė. Laimei, viena darbuotoja susimylėjo ant mūsų ir atidarė savo langelį be kelių minučių septynios, ir man pasisekė-buvau antra eilėje ir jau greit laikiau nusitvėrusi autobuso bilietus. Su TOKS kortele gavau 5% nuolaidą (0,90 LTL), o autobuse buvo nemokamas bevielis internetas (mokykitės, Lietuvos Geležinkeliai). Autobusas iki Ukmergės kratėsi pusantros valandos, vis sustodamas visokiose stotelėse, tai išlošėme tik pusę valandos nuo vėlesnio ekspreso. Ukmergėje iškart pasidarėme profilaktinę pertraukėlę į WC (1,20 LTL stotyje, dirba 7.00-19.00 arba 1,00 LTL gretimoje degalinėje, dirba 24/7). Jeigu teatras prasideda nuo rūbinės, tai stotis prasideda nuo WC, todėl reikia pasakyti, kad Ukmergės stotyje patogumai labai švariai užlaikomi ir visokeriopai rekomenduotini. Tik pati stotis uždaryta, matyt, remontuos-gaila, toks sovietinis paveldas.

Ukmergės stoties patogumai. 

"Nuspręsta pritarti UAB Ukmergės autobusų parkas autobusų stoties rekonstrukcijai ir prekybos centro statybai jungtinės veiklos su UAB „Projestos projektai“ sutarties pagrindu. Pavesta Ukmergės autobusų parkui tvirtinti projektavimo užduotį ir suderinti jungtinės veiklos sutartį." Šaltinis: čia. O mes už maždaug valandos buvome prie savo pirmojo tikslo. Vis svarstėme, galbūt Rokiškio rajono gyventojai mus pasitiks su duona ir druska, o gal su šluota ir vandens žarna?:-)

Ir štai, mes- Duokiškyje.