Kūtvėlos patrepsėjimai po 2014-sius: kur ją kelionių viesulas nešiojo?

Ketvirtas bandymas pažvelgti į praėjusius metus. Tiek kelionių, tiek įspūdžių, kad pasiekus gegužės mėnesį nusvirdavo rankos. Bet, kaip sakoma, Nauji Metai-nauji batai, naujos idėjos. Nusprendžiau išlydėti 2014-sius metus atrinkdama 14 nuotraukų, t.y.14 stipriausių įspūdžių.

Nr.1. Vištienos salotos, Tel Avivas.

Vištienos salotos.

Pačios salotos buvo neskanios. Viskas būtų buvę gerai, jeigu ne padažas, kuris viską sugadino. Sėdėjau sau kavinėje, kurią sunkiai suradau pramoniniame rajone, rankiojau padažu neaplaistytus salotlapius ir mintyse pukšėjau, kad turėsiu nepigiai užmokėti. O netoliese, gal už kokių 100 metrų, spec. būrys nukenksmino įtartiną ryšulėlį. Buvo didelis BUM.

Nr. 2. Humusas paplūdimio bare, Jaffa, Tel Avivas.

Humusas. 

Valgiau labai skanų humusą, gėriau saldžią mėtų arbatą, o aplink mane staipėsi įmitęs benamis katinas, kurį baro šeimininkė mandagiai išnešė lauk. Saulėlydis buvo nuostabus. Šeimininkė pasakė, kad jau užsidaro (17.00 val.!), paprašė sumokėti, ir leido likti kiek norėsiu, o ji eis namo. Na, iš paplūdimio baro ne kaži ką ten ir išsineši po skvernu, nebent stalą kokį.

Nr.3. Saulėtekis ant Masados tvirtovės griuvėsių.

Taip teka saulė Šventojoje Žemėje.

Apie Masados tvirtovės svarbą žydų istorijoje pasigūglinsite nesunkiai. Man asmeniškai užkopimas į viršūnę pasitikti saulės buvo didelis fizinis iššūkis.

Nr. 4. Sietynai bažnyčiose Jeruzalėje.

Šv. Mergelės Marijos kapo bažnyčia.

Sietynai Jeruzalės bažnyčiose man paliko didelį įspūdį. Sunkūs akmeniniai skliautai nukabinėti įvairiais sietynais ir smilkytuvais, kaip kokiame arabiškame turguje.

Visi Izraelio reportažai.

Nr.5. Gdanskas.

Gdansko senamiesčio architektūros fragmentas.

Gdanskas man labai patiko. Labai gražus senamiestis, daug kur galima akį paganyti, daug kavinių ir restoranų, suvenyrų parduotuvių. Turistinis ir istorinis miestas, į kurį būtinai noriu sugrįžti.

Reportažas apie Gdanską.

Nr.6. Talino pyragėliai su kopūstais.

Traškios tešlos pyragėlis su kopūstais.

Talino istorinėje rotušėje senamiestyje yra kavinė, kurioje senoviniais rūbais apsirengusios moterys pilsto -priklausomai nuo sezono-elnienos sriubą ir/ba karštą vyną ir dar turi traškios tešlos pyragėlių su įvairiu įdaru. Man skaniausi-su kopūstais. O dar jeigu gauni karštą! Ir nebrangūs- vienas pinigas.

Naujausi Talino reportažai.

Nr. 7. Londone pastatytas paminklas gyvūnams, žuvusiems kare.

"They had no choice", -sako paminklinė lenta.

Diena buvo lietinga, todėl paminklas atrodė dar liūdnesnis. Visoje šalyje prie paminklų žuvusiems kariams buvo dedamos gėlės ir vainikai, ne išimtis buvo ir šis paminklas. O aš stovėjau lietuje ir kuom natūraliausiai žliumbiau.

Savaitės įspūdžiai iš Londono.

Nr. 8. Rundalės rūmai Latvijoje.

Rundalės rūmų rožynas.

Rundalės rūmuose esu buvusi daug kartų, bet su ekskursija ir vis bėgom, bėgom kažkur. Todėl nusprendžiau, kad reikia gaudyti gerą orą ir pigius bilietus autobusu, ir būti tiek, kiek širdis geidžia. Ypač traukė nuostabieji rūmų sodai, kuriuose-pasirodo- turistams sugalvota pramoga persirengti XVIII a. stiliaus rūbais. Bauskos miestelis irgi labai patiko.

Reportažas iš Rundalės.

Nr.9. Varšuvoje esantys Wilanow rūmai.

Wilanow rūmai Varšuvoje.

Varšuvoje man labai patiko. Neskaitant nesėkmingai pasirinktos nakvynės vietos ir įspūdingo kiekio tuščių butelių gatvėse paryčiais, miestas man tikrai patiko. Tikrai gražiai atkurtas senamiestis, naujai atrasti kulinariniai malonumai, dar negąsdinantis kainų šuolis. Wilanow rūmus ir sodus labai nuoširdžiai rekomenduoju.

Reportažai iš Varšuvos.

Nr.10. Monreale katedra netoli Palermo.

Monreale katedra.

Sicilija man buvo tarsi Rojaus kampelis žemėje: gamta, istorija, maistas, vaizdai...Tiesiog nepakartojama. Būtinai čia dar sugrįšiu, bet į kitą regioną: noriu padaryti kelionę pas ugnikalnius Etną ir Strombolį. O čia dar taip netikėtai į Kalabriją pakvietė :-) Monreale katedrą pamatyti -daugiau negu rekomenduotina.

Nr. 11. Eričės miestelis, Sicilija.

Eričės miestelis.

Kalnuose esantis Eričės miestelis mane pakerėjo savo grožiu. Siauros akmenuotos gatvelės, gausybė restoranų, puikios bažnyčios. Įspūdžių-begalybė. Sunkiai žodžiais nusakomas ir nuotraukomis perduodamas grožis, kurį būtina pamatyti savo akimis. Nepasigailėsite.

Reportažai iš Sicilijos.

Nr. 12. Šv. Jono ko-katedra Maltos sostinėje Valetoje.

Šv. Jono ko-katedra.

Nors pati Malta man paliko slogų įspūdį dėl ją naikinančio turizmo poveikio salai, kai kurie perliukai verti atskiro paminėjimo. Šv. Jono ko-katedra Valetoje yra tikrai įspūdingas barokinis šedevras. Pati sala įkvepia savo istorija, ypač įspūdingas jos gyventojų atsilaikymas prieš sultono Suleimano armadą. Žalumos čia mažiau nei Sicilijoje, kainos nemalonios, bet maistas skanus. Ypač patiko Birgu rajonas.

Reportažai iš Maltos.

Nr. 13. Slovakijos kalnai.

Slovakijos kalnai.

Sunkiausiai išrinkta nuotrauka, nes tas įspūdis, kai jautiesi kaip Dievas, žvelgiantis į žemę, nuotraukomis neperduodamas. Žvilgsnis klejoja, sustoja, sulėtėja kvėpavimas. Ką gi, tai oficialu: sergu kalnų liga. Tai gydoma?

Reportažai iš Slovakijos.

Nr. 14. Balstogė.

Alyvos.

Balstogę galima skelbti metų atradimu. Pakankamai lengvai pasiekiamas miestas, gausu įdomių lankytinų objektų, skaniausias itališkas maistas už Italijos ribų, tik turi problemų su viešbučių pasirinkimu ir viešuoju transportu. Važiuokite kai žydi alyvos.

Reportažas iš Balstogės.

Bonusinė nuotrauka: stoties rajonas Vilniuje.

Turbūt skaniausi kruasanai Vilniuje. 

Vilniuje esantis stoties rajonas turi šį tą bendro su visais stočių rajonais visame pasaulyje-blogą reputaciją. Bet mūsų stoties rajonas keičiasi tiesiog akyse, tvarkomi namų fasadai, kuriasi verslai, viešbučiai, kavinės. To negalima ignoruoti.

Reportažas iš Vilniaus stoties rajono.

Štai Jums, mielieji, keturiolika Kūtvėlos 2014-ųjų metų akimirkų. O kur patys pernai keliavote? Kur keliausite šiemet?

Su meile ir kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Ketvirtoji diena: naktinė Krokuva ir ta nesibaigianti kelionė į Tave, Tėvyne.

Taigi, praeitą reportažą pabaigiau poringe apie Vrbovo terminių baseinų teikiamus malonumus. Dabar laukė sustojimas Krokuvoje ir kelionė namo. Kadangi naujasis autobusas buvo žymiai patogesnis nei tas, su kuriuo pradėjome kelionę, tai susisukau sau patogiai lizdelį miegui iš pleduko, pripučiamos pagalvės ir termoso su karšta arbata. Po sėdyne buvo kelionmaišis su tikromis vertybėmis, kurių negalima grūsti į bagažo skyrių, tame tarpe buvo ir druskos kristalų medelis iš Veličkos, kuris mane teigiamai veikė. Spėjau šiek tiek nusnausti iki Krokuvos.

Krokuvoje buvo pusantros valandos laisvo laiko ir veikė Kalėdų mugė, todėl veiklos buvo sočiai. Pas juos mugė didelė, prekiautojai iš įvairių šalių (lietuviai laikė dešrų namelį), o jau eglutės papuošalų gražumas tai neišpasakytas! Ir vyną karštą pilsto (pas mus prie Katedros, sako, kunigai neleido). Trumpai tariant, teko ieškotis bankomato.

Karališkasis Vavelis.

Kalėdinis papuošimas.

Kalėdų mugė.

Labai gražūs angelai.

Kalėdų mugė Krokuvoje.

Krokuvos eglė.

Lenkiški barščiai, 5 zlotai. 

Pasiėmiau aš tuos barščius vienkartiniame puodelyje (aštrūs, bjaurybės) ir slankiojau po mugę apsimesdama, kad karštas vynas. Nusipirkau eglutės žaisliukų, nes turiu tokią tradiciją įsivedusi-iš kiekvienos kelionės parsivežti žaisliuką eglutei, tada kasmet per Kalėdas prisimenu, kur keliavau. O Vilniaus pseudomugėje ne tik kad karšto vyno, nė eglutės žaisliukų nėra. Apie Krokuvą nepasakosiu, palieku erdvės būsimam reportažui apie Zakopanę ir Krokuvą.

Naktis autobuse nuotykiais nepasižymėjo. Pažiūrėjome animacinį filmuką apie Skrudžą, užpildėme atsiliepimų anketą, suskaičiavome kalnuose rinktus antspaudus į kalniečių pasus. Buvau viena iš dviejų daugiausia antspaudų surinkusi, tai gavau prizą-putojančio vyno butelį. Grįžome per Lazdijus (nepaisant Siaubo nedorų minčių apie Statoilą, aš juos dievinu, ir jų kava man skaniausia), Kauną ir apie 11.00 buvome Vilniuje. Labai puiku, kad pavyko taip anksti grįžti. Buvau galvojusi apie visuomeninį transportą iki Baltupių, bet mantos ir terbukių buvau užgyvenusi ant vieno taksi. Kainavo tik 12 LTL.

Mano kelionės į Slovakiją grobis. Dar matosi žiurkėno Cepelino išbarstytas smėliukas, mažasis kandis.

Kelionės metu uoliai rinkau ne tik antspaudus į kalniečio pasą, bet ir kelionės čekius. Tai čia šio ilgojo mano savaitgalio suvestinė:

Kelionė: 489 LTL
Pasiruošimas kelionei (maistas, vaistai, higienos priemonės): 75 LTL
Lenkija: 150 PLN (su lankytinais objektais, suvenyrais, maistu, WC)
Slovakija: 140 EUR (su lankytinais objektais, keltuvais, maistu, suvenyrais)

Viso: apie 1,200 LTL. Va tau ir nebrangi kelionė XD

Žinoma, daugiausia išlaidų sudarė lauktuvės. Ėjau į visus lankytinus objektus, juk ir keliauju tam, kad pamatyčiau. Kita vertus, dar šiek tiek eurų pridėjus gaunasi nebloga savaitės trukmės kelionė autobusu kur nors į Paryžių. Teks kažkaip riboti apetitą suvenyrams ir lauktuvėms. Be to, pasiruošimas kelionei visada sieka iki 100 LTL, nes reikia

Labai noriu padėkoti organizatoriams už kelionės įspūdžius. Labai patiko jų komandinis darbas ir operatyvumas sprendžiant iškilusius nesklandumus. Apgyvendinimas Slovakijoje buvo aukštos klasės (tik namelių savininkai žiemą kelius iki durų galėtų su lopeta pagramdyti, smėliuku pabarstyti), maistas puikus, žmonės labai faini (tik lėtoki :-) ). Dabar planuojama kelionė keltu į Vokietiją, tai kybau internetuose laukdama naujienų.

Tai tiek naujienų. Ar jau iškepėt kūčiukus?

Su meile,

Kūtvėla

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Trečioji diena: virš Kūtvėlos-tik dangus ir Dievas.

Šiandien gavome ilgiau pamiegoti. Atvažiavo mūsų paimti ir į Lietuvą parvežti naujas ir patogus dviaukštis autobusas, bet ekskursinei dienos programai dar buvo numatytas pakaitinis transportas. Kas pusryčiavo ilgiau, tai gavo stovėti.

Mūsų kolektyvo štabas.

Nors išvykimo laikas buvo iš vakaro mano garsiai autobuse paskelbtas (nes mūsų gidė Marija buvo vis dar praradusi balsą), vis tiek atsirado vėluojančių. Neapšnekant, viena pora tokia keista pasirodė, visada vėluodavo. Bet šiaip ne taip pagaliau visi susirinko ir pajudėjme Aukštųjų Tatrų link. Šiandien buvo numatytas laikas kalnuose, norintys galėjo už gana brangiai pasikelti iki aukščiausio taško Lomnicky Štit. Toks malonumas trimis keltuvais kainuoja 43 EUR suaugusiam žmogui (39 EUR jeigu pirkti internetu). Nors organizatoriai skaičiavo visus ne kartą ir ne du, vis tiek atsirado žmonių, gavusių ne savo bilietus. Tačiau svarbiausia, kad visos problemos buvo išspręstos ir visi pasikėlė, kur norėjo- tik tiek, kad mūsų žmonės ar tai žiopli, ar tai nesąžiningi: kaip tu gali imti ne savo bilietą, kuris yra brangenis, nei mokėjai? Ir kad žiopli, tai tikrai: pirma grupė iki viršūnės, 14 žmonių, reikia atsistoti atskirai nuo visų, 10 yra, 4 dingę, bet 120 vienetų stovi, vėpso. *Facepalm*

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Antroji diena: pasikėlimas į Predne Solisko, Stara Liubovnos pilis ir vakarienė plėšikų užeigoje.

Nu va, paskaitė žmonės mano pirmuosius kelionės į Slovakiją įspūdžius ir sako, kad su manimi į vieną lėktuvą nelips. Tai šituom pranešama, kad mano karma veikia išskirtinai tik autobusuose.

O tuo tarpu Slovakijoje-rytas.

Kūtvėla rytais atrodo maždaug taip. "O ką, jau į darbą?"

Pastovėjau ant šildomų vonios grindų plytelių, net širdis dainavo. Tada padariau strateginę klaidą, kad pusryčiauti išėjau be daiktų, nes paskui reikėjo grįžti jų pasiimti, o čia slovakai kelius nežinau kada ir kaip valo-baisiai slidu, net mano žygio batai čiuožė, vos neįlenkiau kažkieno automobilio. Bet užtat į pusryčių salę įpuoliau viena pirmųjų. Švediškas stalas buvo nukrautas keliais karštais patiekalais (labai skani kiaušinienė), mišrainėmis, virtais kiaušiniais, šviežiomis daržovėmis, saldumynais, buvo kavos ir arbatos. Desertui čia lietinius blynus duoda, kurie labai puikiai eina kaip pusrytis :-)

Laukiame išvažiavimo. Kalnai dar skendi tamsoje.

Neužilgo pasiekėme Štrebske Pleso miestelį.

Originaliojoje programoje dabar turėjo būti lankomi stalagmitų ir stalaktitų urvai, bet jie užsidarė tvarkymo darbams, todėl tik gailiu žvilgsniu pro autobuso langą tegalėjau palydėti. Bandysiu atsigriebti Čekijoje. Štrebske Pleso miestelis įsikūręs netoli slidinėjimo trasų. Mūsų autobusas dėl siauro kelio negalėjo privažiuoti iki pat kasų, todėl teko krebždėti patiems.

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Pirmoji diena: Lenkijos Čenstachovos Madona ir Veličkos druskos kasyklos.

Turbūt retas lietuvis nebus girdėjęs apie Makalių ir jo organizuojamas keliones. Dar 2012 m. įvykusi savaitgalio kelionė į Slovakiją sulaukė tokio populiarumo, kad šiemet buvo nuspręsta ją pakartoti. O aš, kai pamačiau programą tik už 489 LTL, tai puoliau ir užsisakiau ją kaip vanagas vištą- daug nesvarstydama. Tenka šiek tiek apgailestauti, kad vienas iš lankytinų objektų, kuris mane labiausiai ir domino, stalaktitų-stalagmitų urvai, buvo uždaryti tvarkymo darbams. Bet niekis, bandysiu atsigriebti Čekijoje. Išvažiavimas iš pradžių buvo numatytas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, bet dėl kelių būklės Lenkijoje organizatoriai išvykimo laiką perkėlė į vėlų ketvirtadienio vakarą (kas man sutaupė apie 25 LTL taksi, nes atvažiavau viešojo transporto autobusu).

Kadangi kelionė autobusu reiškia "juk ne ant pečių neši", tai Kūtvėla susipakavo pundus kaip reikalas: kelioninė kuprinė, kuprinė dienos išvykoms(taip patarė organizatoriai), rankinė asmeninam turtui ir maisto krepšelis. Būčiau apsiėjusi ir su mažiau mantos, bet mane aplankė geniali mintis pasiimti žygio batus, tik jiems reikėjo atskiro krepšio, nes norėjau juos turėti su savimi visą laiką. Su savimi visada reikia turėti vaistus, higienos priemones, šiek tiek maisto ir vandens. Į bagažą pridavus mantą, jos nebuvo įmanoma iškraustyti iki pat nakvynės viešbutyje, nes vairuotojams būtų tekę iškrauti ir vėl pakrauti visą bagažą, todėl Lenkijoje norintiems skolinau savo dantų pastą.

Taigi, vėlyvą ketvirtadienio vakarą autobusas su Kaune įlipusiais keleiviais atvažiavo į tradicinę turistų surinkimo vietą prie Forum Palace. Aš tai manau, kad aikštelės savininkai visiškai neišnaudoja jos potencialo, ten nėra net tualeto ar kokio laukimo paviljono su stogeliu nuo lietaus. Išsilaukę kelionės įspūdžių, gana operatyviai sušokome į autobusą, bet prieš tai dar patikrino mūsų pasų galiojimą- kaip vėliau pasirodė, ne veltui.

Kadangi ši kelionė buvo pirmoji, kurią Makalius rengė jau kaip kelionių organizatorius, tai prieš miegą mus pavaišino putojančiu vynu. Autobusas, tiesa, buvo dviaukštis ir jo eksploatacija tikrai kėlė klausimų, nes mikrofonas veikė labai prastai, vietos kojoms buvo nedaug, apatinis aukštas šąlo, viršutinis šilo, ir atvirkščiai- tipinės dviaukščių autobusų Achilo kulnys. Bet nuotaikos buvo geros, putojantis vynas padarė savo, todėl netrukus visi miegojome. Labai gerai, kad pasiėmiau pleduką, pripučiamą pagalvėlę, akių kaukę, net turėjau ir ausų kamščius gintis nuo kaimynų knarkimo (pastarųjų neprireikė).

"Dar nesikelsiu, dar ne dienelė..."

"Pabudome ir kelkimės",- pasakė gidė Marija kažkur apie aštuntą ryto Lenkijos laiku. Visi tokie pasišiaušę kaip ką tik išsiritę viščiukai dairėmės apsimiegojusiomis akimis pro autobuso langus-ogi jau Čenstachova. Kadangi mūsų vairuotojai pasirodė vyrai kaip reikalas ir spausti greičio pedalą mokėjo, tai atvažiavome anksčiau nei planavome, todėl pirmiausia papusryčiavome. Tiesa, gidė norėjo mus pirmiau vesti stebuklingojo Madonos paveikslo žiūrėti, bet kai pilvas gurgia, tai sunku dievobaimingas mintis sukaupti. Makaliaus komanda mus pavaišino rytine kava. Neturistinis sezonas jautėsi labai ryškiai-buvo mūsų du autobusai (120 turistų), vienas baltarusių autobusas, ir kelios lengvosios mašinos. Tualetai nemokami, bet auka buvo privaloma :-) Tačiau dauguma suvenyrų parduotuvių buvo uždarytos.

Jasna Gora, Čenstachova, Lenkija.