Šioks toks receptas kaip savarankiškai susiorganizuoti nebrangią kelionę.

Po apsilankymo "Adventur 2015" turizmo parodoje supratau, kad ateina stipri tendencija žmonėms imti kelionių planavimą į savo rankas ir nebesinaudoti agentūrų paslaugomis. Viena iš parodoje pakviestų kalbėti viešnių turistus/keliautojus, keliaujančius su agentūromis, pavadino neįgaliais. Vis pasigirsta raginimų ir internetinėje erdvėje nebeprasidėti su jokiomis agentūromis. O kaip yra iš tikrųjų?

Aš asmeniškai nesu nusistačiusi prieš agentūras. Naudotis jų paslaugomis galima ir reikia esant tam tikroms aplinkybėms. Pavyzdžiui:

      1) laiko taupymas. Jeigu tam, kad pasiektumėte kelionės tikslą, reikia sugaišti kelias dienas ar atlikti kelis persėdimus keliaujant savarankiškai, o agentūra už panašią kainą suorganizuotų greitesnį, gal net tiesioginį, susisiekimą, tuomet reikia tuom pasinaudoti.

      2) lėšų taupymas. Jeigu tam, ką norite susiorganizuoti savarankiškai, agentūra gali pritaikyti nuolaidą, tuom irgi reikia pasinaudoti. Konkreti situacija- viešbučių užsakymas.

      3) kartais tiesiog norisi dėl nieko nesukti galvos. Tiesiog sėdėti ir žiūrėti pro langą. 

      4) apklausos per pažįstamus rodo, kad yra labai turtingų žmonių, kurie nenori sukti sau galvos kelionės detalėmis (o ir neturi tam laiko), todėl sumoka agentūroms už visas paslaugas, tokias kaip viešbutis, mašinos nuoma, skrydis, ekskursijos ir t.t. Šias paslaugas visiškai nesunku užsisakyti patiems, bet tam tikras ratas žmonių gali sau leisti šiuos rūpesčius/malonumus perleisti agentūroms.

Dabar norėčiau papasakoti apie tai, kaip savarankiškai susiplanuoti nebrangią kelionę. Norčiau vengti kalbėti apie “pigias keliones”, nes mūsų kultūroje yra labai daug žmonių, kuriems “pigu” asocijuojasi su prasta kokybe. Manęs dažnai paklausia, kur bus kita kelionė. Kai aš atsakau, kad šiemet keliausiu į Rygą, Prahą ir Madridą, o dar kitąmet - į Toskanos regioną ir po Bavarijos pilis, stoja tyla ir atmosfera pasidaro nors kirvį ore kabink. Tada kas nors iš pokalbyje dalyvaujančių nedrąsiai manęs pasiteirauja ar kartais ne koks olegarchas mane remia, nes juk visi žino, kad iš mokytojos algos toliau Balbieriškio sunku nuvažiuoti. Ne, sakau, radau pigų skrydį, tokį pigų, kad nuodėmė neskristi, norite ir jums padėsiu? Aaaaa, nutęsia tada pašnekovai, pigus skrydis…Thanks, but no. Nes pigus skrydis daugeliui žmonių, ypač vyresnės kartos, asocijuojasi su godžiomis oro linijomis, kurios perka pigų kurą ir greičiausiai bus stovimos vietos lėktuve, kad daugiau eurų nuplėšti pavyktu. O tos žemų sąnaudų oro linijos iš tiesų skraido gerais, švariais lėktuvais. Patogumo gal mažiau nei namie ant sofos priešais TV, bet iš taško A į tašką B nugabena. O kad atideda skrydį dėl blogo oro- tai čia pretenzijos ponui Dievui. Dar būna, kad atideda dėl skrydžių saugos-joks pilotas nesės už šturvalo, jeigu yra saugumo klausimas neišspręstas, nes niekas nenori, kad turistų pilnas lėktuvas išsitėkštų ant senamiesčio bokštų. Dar būna, koks nors dibilas apie bombą pajuokauja.

Ryanair skrydis į Siciliją.

Tarptautinė turizmo paroda "Adventur 2015": glostyk vištą, riškis nuometą, ragauk dzūkų bandą ir šiemet keliauk Lietuvoje.

Šį savaitgalį "Litexpo" parodų rūmuose šurmuliuoja turizmo paroda. Nors dalyvių iš užsienio sulaukta mažai (matyt, jie daugiau dėmesio skirs vasario mėnesį Rygoje vyksiančiai turizmo parodai), dalyviai iš Lietuvos šiemet maloniai nustebino.Pasirodo, galim, kai norim.

Bet ne iki galo norim. Nors šeštadienį kursavęs Vilniaus viešasis transportas mane pribloškė seniai nematyta švara-autobusai ir troleibusai net iš išorės buvo nuplauti, o salono viduje drąsiai buvo galima sėstis ant grindų-, bet G2 autobusas taip ir nesustojo stotelėje prie parodų rūmų. Manau, kad tomis dienomis, kai vyksta parodos, ta stotelė yra būtina ir privalo būti padarytas papildomas susisiekimas-kitu atveju tas eskpresas nelabai pasiteisina. Kitas parodos minusas buvo tas, kad nebuvo trijų dienų bilieto. Kūtvėla dėkoja Ūdriui iš Super Kelionės LT už kvietimą apsilankyti parodoje.

Viešasias erdves gaivinantis burbuliatorius persikėlė iš žiemiškojo nesezono meto į Lietuvos salę.Tiek vaikai, tiek suaugę su malonumu burbuliavosi.

Muilo burbulų atrakcija Lietuvos salėje.

O kada Jūsų miestelio bažnyčioje atidarys kavinę?

Europos bažnyčiose Dievą išstumia verslas, rašo Lietuvos Rytas. Vis daugiau Europos bažnyčių keičia paskirtį ir tampa barais, kavinėmis, teatrais, viešbučiais, bibliotekomis. Auga musulmonų skaičius, mažėja krikščionių, uždaromų bažnyčių turtas siunčiamas į Pietų Ameriką, kur dar gyvas tikėjimas.

Praha, Čekija. 

Vilniuje man yra žinomos kelios bažnyčios, kurios yra atiduotos verslui. Vienoje, Arkangelo Mykolo bažnyčioje, yra Bažnytinio meno muziejus, o kitoje, Šv. Jonų bažnyčioje, apsilankymas yra su VU ansamblio lankymo bilietu. Kelios Vilniaus bažnyčios yra aplamai uždarytos dėl blogos būklės.

Pernai metais lankiausi Anglijoje. Pakeliavau traukiniais lankydama istorines vietas. Bažnyčios situacija Ūkanotame Albione yra reziumuota ant Kenterberio katedros sienos.

Kenterberis, Anglija.

Lietuvoje tik dideliuose miestuose bažnyčios atidarytos nuolatos. Mažesniuose miesteliuose jos duris atveria tik kasdienėms pamaldoms, kassavaitinėms pamaldoms, atlaidams, ar specialiai susitarus su zakristijonu arba dulkes nuo mūkelių šluostančia moterėle. O juk mūsų bažnyčios- Lietuvos istorijos liudininkės, architektūros ir dailės kūrinių saugotojos. Ir kiek tenka vargti, kad žengtum per slenkstį.

Anglijoje bažnyčių lankymas vyksta tvarkingai. Yra valandos, kada tikintieji renkasi į pamaldas, ir yra valandos, kada lankosi turistai. Turistai moka už apsilankymą, kartais gali užsisakyti papildomas paslaugas, pvz. gido lydimi užkopti į bokštą. Susimokėję turistai gauna lankstinuką su bažnyčios planu (kartais galima išsinuomoti audiogidą), kuriame pabrėžiami įdomūs bažnyčioje esantys dalykai. Dažnai bažnyčiose budi uniformuoti bendruomenės savanoriai, kurie veda nemokamas vienos valandos trukmės ekskursijas po bažnyčią. Prie bažnyčios yra suvenyrų parduotuvėlė, kavinė, WC paslaugos. Yra galimybė perkant bilietą tapti bažnyčios rėmėju užpildant kažką panašaus, kaip pas mus yra 2 % pajamų mokesčio pervedimas. Blankai guli čia pat padėti, tik pildyk ir remk. Vyksta darbas su klientu, kitaip nepavadinsi.

Mūsų bažnyčios uždarytos, nes nėra lėšų joms išlaikyti. O juk vietos bendruomenei panorėjus, viskas gali pasikeisti. Juk pritaikius Anglijos modelį mūsų bažnyčioms atsirastų daug darbo vietų ir atsirastų daugiau turistų. Turistų, kuriems galima siūlyti nakvynę, jodinėjimą, valties nuomą, namines uogienes...

Kokia yra bažnyčios būklė Jūsų gyvenvietėje? Ką manote apie verslumo skatinimą bažnyčiose?

Su meile, Jūsų

Kūtvėla Verslininkaitė

Kūtvėlos patrepsėjimai po 2014-sius: kur ją kelionių viesulas nešiojo?

Ketvirtas bandymas pažvelgti į praėjusius metus. Tiek kelionių, tiek įspūdžių, kad pasiekus gegužės mėnesį nusvirdavo rankos. Bet, kaip sakoma, Nauji Metai-nauji batai, naujos idėjos. Nusprendžiau išlydėti 2014-sius metus atrinkdama 14 nuotraukų, t.y.14 stipriausių įspūdžių.

Nr.1. Vištienos salotos, Tel Avivas.

Vištienos salotos.

Pačios salotos buvo neskanios. Viskas būtų buvę gerai, jeigu ne padažas, kuris viską sugadino. Sėdėjau sau kavinėje, kurią sunkiai suradau pramoniniame rajone, rankiojau padažu neaplaistytus salotlapius ir mintyse pukšėjau, kad turėsiu nepigiai užmokėti. O netoliese, gal už kokių 100 metrų, spec. būrys nukenksmino įtartiną ryšulėlį. Buvo didelis BUM.

Nr. 2. Humusas paplūdimio bare, Jaffa, Tel Avivas.

Humusas. 

Valgiau labai skanų humusą, gėriau saldžią mėtų arbatą, o aplink mane staipėsi įmitęs benamis katinas, kurį baro šeimininkė mandagiai išnešė lauk. Saulėlydis buvo nuostabus. Šeimininkė pasakė, kad jau užsidaro (17.00 val.!), paprašė sumokėti, ir leido likti kiek norėsiu, o ji eis namo. Na, iš paplūdimio baro ne kaži ką ten ir išsineši po skvernu, nebent stalą kokį.

Nr.3. Saulėtekis ant Masados tvirtovės griuvėsių.

Taip teka saulė Šventojoje Žemėje.

Apie Masados tvirtovės svarbą žydų istorijoje pasigūglinsite nesunkiai. Man asmeniškai užkopimas į viršūnę pasitikti saulės buvo didelis fizinis iššūkis.

Nr. 4. Sietynai bažnyčiose Jeruzalėje.

Šv. Mergelės Marijos kapo bažnyčia.

Sietynai Jeruzalės bažnyčiose man paliko didelį įspūdį. Sunkūs akmeniniai skliautai nukabinėti įvairiais sietynais ir smilkytuvais, kaip kokiame arabiškame turguje.

Visi Izraelio reportažai.

Nr.5. Gdanskas.

Gdansko senamiesčio architektūros fragmentas.

Gdanskas man labai patiko. Labai gražus senamiestis, daug kur galima akį paganyti, daug kavinių ir restoranų, suvenyrų parduotuvių. Turistinis ir istorinis miestas, į kurį būtinai noriu sugrįžti.

Reportažas apie Gdanską.

Nr.6. Talino pyragėliai su kopūstais.

Traškios tešlos pyragėlis su kopūstais.

Talino istorinėje rotušėje senamiestyje yra kavinė, kurioje senoviniais rūbais apsirengusios moterys pilsto -priklausomai nuo sezono-elnienos sriubą ir/ba karštą vyną ir dar turi traškios tešlos pyragėlių su įvairiu įdaru. Man skaniausi-su kopūstais. O dar jeigu gauni karštą! Ir nebrangūs- vienas pinigas.

Naujausi Talino reportažai.

Nr. 7. Londone pastatytas paminklas gyvūnams, žuvusiems kare.

"They had no choice", -sako paminklinė lenta.

Diena buvo lietinga, todėl paminklas atrodė dar liūdnesnis. Visoje šalyje prie paminklų žuvusiems kariams buvo dedamos gėlės ir vainikai, ne išimtis buvo ir šis paminklas. O aš stovėjau lietuje ir kuom natūraliausiai žliumbiau.

Savaitės įspūdžiai iš Londono.

Nr. 8. Rundalės rūmai Latvijoje.

Rundalės rūmų rožynas.

Rundalės rūmuose esu buvusi daug kartų, bet su ekskursija ir vis bėgom, bėgom kažkur. Todėl nusprendžiau, kad reikia gaudyti gerą orą ir pigius bilietus autobusu, ir būti tiek, kiek širdis geidžia. Ypač traukė nuostabieji rūmų sodai, kuriuose-pasirodo- turistams sugalvota pramoga persirengti XVIII a. stiliaus rūbais. Bauskos miestelis irgi labai patiko.

Reportažas iš Rundalės.

Nr.9. Varšuvoje esantys Wilanow rūmai.

Wilanow rūmai Varšuvoje.

Varšuvoje man labai patiko. Neskaitant nesėkmingai pasirinktos nakvynės vietos ir įspūdingo kiekio tuščių butelių gatvėse paryčiais, miestas man tikrai patiko. Tikrai gražiai atkurtas senamiestis, naujai atrasti kulinariniai malonumai, dar negąsdinantis kainų šuolis. Wilanow rūmus ir sodus labai nuoširdžiai rekomenduoju.

Reportažai iš Varšuvos.

Nr.10. Monreale katedra netoli Palermo.

Monreale katedra.

Sicilija man buvo tarsi Rojaus kampelis žemėje: gamta, istorija, maistas, vaizdai...Tiesiog nepakartojama. Būtinai čia dar sugrįšiu, bet į kitą regioną: noriu padaryti kelionę pas ugnikalnius Etną ir Strombolį. O čia dar taip netikėtai į Kalabriją pakvietė :-) Monreale katedrą pamatyti -daugiau negu rekomenduotina.

Nr. 11. Eričės miestelis, Sicilija.

Eričės miestelis.

Kalnuose esantis Eričės miestelis mane pakerėjo savo grožiu. Siauros akmenuotos gatvelės, gausybė restoranų, puikios bažnyčios. Įspūdžių-begalybė. Sunkiai žodžiais nusakomas ir nuotraukomis perduodamas grožis, kurį būtina pamatyti savo akimis. Nepasigailėsite.

Reportažai iš Sicilijos.

Nr. 12. Šv. Jono ko-katedra Maltos sostinėje Valetoje.

Šv. Jono ko-katedra.

Nors pati Malta man paliko slogų įspūdį dėl ją naikinančio turizmo poveikio salai, kai kurie perliukai verti atskiro paminėjimo. Šv. Jono ko-katedra Valetoje yra tikrai įspūdingas barokinis šedevras. Pati sala įkvepia savo istorija, ypač įspūdingas jos gyventojų atsilaikymas prieš sultono Suleimano armadą. Žalumos čia mažiau nei Sicilijoje, kainos nemalonios, bet maistas skanus. Ypač patiko Birgu rajonas.

Reportažai iš Maltos.

Nr. 13. Slovakijos kalnai.

Slovakijos kalnai.

Sunkiausiai išrinkta nuotrauka, nes tas įspūdis, kai jautiesi kaip Dievas, žvelgiantis į žemę, nuotraukomis neperduodamas. Žvilgsnis klejoja, sustoja, sulėtėja kvėpavimas. Ką gi, tai oficialu: sergu kalnų liga. Tai gydoma?

Reportažai iš Slovakijos.

Nr. 14. Balstogė.

Alyvos.

Balstogę galima skelbti metų atradimu. Pakankamai lengvai pasiekiamas miestas, gausu įdomių lankytinų objektų, skaniausias itališkas maistas už Italijos ribų, tik turi problemų su viešbučių pasirinkimu ir viešuoju transportu. Važiuokite kai žydi alyvos.

Reportažas iš Balstogės.

Bonusinė nuotrauka: stoties rajonas Vilniuje.

Turbūt skaniausi kruasanai Vilniuje. 

Vilniuje esantis stoties rajonas turi šį tą bendro su visais stočių rajonais visame pasaulyje-blogą reputaciją. Bet mūsų stoties rajonas keičiasi tiesiog akyse, tvarkomi namų fasadai, kuriasi verslai, viešbučiai, kavinės. To negalima ignoruoti.

Reportažas iš Vilniaus stoties rajono.

Štai Jums, mielieji, keturiolika Kūtvėlos 2014-ųjų metų akimirkų. O kur patys pernai keliavote? Kur keliausite šiemet?

Su meile ir kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Ketvirtoji diena: naktinė Krokuva ir ta nesibaigianti kelionė į Tave, Tėvyne.

Taigi, praeitą reportažą pabaigiau poringe apie Vrbovo terminių baseinų teikiamus malonumus. Dabar laukė sustojimas Krokuvoje ir kelionė namo. Kadangi naujasis autobusas buvo žymiai patogesnis nei tas, su kuriuo pradėjome kelionę, tai susisukau sau patogiai lizdelį miegui iš pleduko, pripučiamos pagalvės ir termoso su karšta arbata. Po sėdyne buvo kelionmaišis su tikromis vertybėmis, kurių negalima grūsti į bagažo skyrių, tame tarpe buvo ir druskos kristalų medelis iš Veličkos, kuris mane teigiamai veikė. Spėjau šiek tiek nusnausti iki Krokuvos.

Krokuvoje buvo pusantros valandos laisvo laiko ir veikė Kalėdų mugė, todėl veiklos buvo sočiai. Pas juos mugė didelė, prekiautojai iš įvairių šalių (lietuviai laikė dešrų namelį), o jau eglutės papuošalų gražumas tai neišpasakytas! Ir vyną karštą pilsto (pas mus prie Katedros, sako, kunigai neleido). Trumpai tariant, teko ieškotis bankomato.

Karališkasis Vavelis.

Kalėdinis papuošimas.

Kalėdų mugė.

Labai gražūs angelai.

Kalėdų mugė Krokuvoje.

Krokuvos eglė.

Lenkiški barščiai, 5 zlotai. 

Pasiėmiau aš tuos barščius vienkartiniame puodelyje (aštrūs, bjaurybės) ir slankiojau po mugę apsimesdama, kad karštas vynas. Nusipirkau eglutės žaisliukų, nes turiu tokią tradiciją įsivedusi-iš kiekvienos kelionės parsivežti žaisliuką eglutei, tada kasmet per Kalėdas prisimenu, kur keliavau. O Vilniaus pseudomugėje ne tik kad karšto vyno, nė eglutės žaisliukų nėra. Apie Krokuvą nepasakosiu, palieku erdvės būsimam reportažui apie Zakopanę ir Krokuvą.

Naktis autobuse nuotykiais nepasižymėjo. Pažiūrėjome animacinį filmuką apie Skrudžą, užpildėme atsiliepimų anketą, suskaičiavome kalnuose rinktus antspaudus į kalniečių pasus. Buvau viena iš dviejų daugiausia antspaudų surinkusi, tai gavau prizą-putojančio vyno butelį. Grįžome per Lazdijus (nepaisant Siaubo nedorų minčių apie Statoilą, aš juos dievinu, ir jų kava man skaniausia), Kauną ir apie 11.00 buvome Vilniuje. Labai puiku, kad pavyko taip anksti grįžti. Buvau galvojusi apie visuomeninį transportą iki Baltupių, bet mantos ir terbukių buvau užgyvenusi ant vieno taksi. Kainavo tik 12 LTL.

Mano kelionės į Slovakiją grobis. Dar matosi žiurkėno Cepelino išbarstytas smėliukas, mažasis kandis.

Kelionės metu uoliai rinkau ne tik antspaudus į kalniečio pasą, bet ir kelionės čekius. Tai čia šio ilgojo mano savaitgalio suvestinė:

Kelionė: 489 LTL
Pasiruošimas kelionei (maistas, vaistai, higienos priemonės): 75 LTL
Lenkija: 150 PLN (su lankytinais objektais, suvenyrais, maistu, WC)
Slovakija: 140 EUR (su lankytinais objektais, keltuvais, maistu, suvenyrais)

Viso: apie 1,200 LTL. Va tau ir nebrangi kelionė XD

Žinoma, daugiausia išlaidų sudarė lauktuvės. Ėjau į visus lankytinus objektus, juk ir keliauju tam, kad pamatyčiau. Kita vertus, dar šiek tiek eurų pridėjus gaunasi nebloga savaitės trukmės kelionė autobusu kur nors į Paryžių. Teks kažkaip riboti apetitą suvenyrams ir lauktuvėms. Be to, pasiruošimas kelionei visada sieka iki 100 LTL, nes reikia

Labai noriu padėkoti organizatoriams už kelionės įspūdžius. Labai patiko jų komandinis darbas ir operatyvumas sprendžiant iškilusius nesklandumus. Apgyvendinimas Slovakijoje buvo aukštos klasės (tik namelių savininkai žiemą kelius iki durų galėtų su lopeta pagramdyti, smėliuku pabarstyti), maistas puikus, žmonės labai faini (tik lėtoki :-) ). Dabar planuojama kelionė keltu į Vokietiją, tai kybau internetuose laukdama naujienų.

Tai tiek naujienų. Ar jau iškepėt kūčiukus?

Su meile,

Kūtvėla