Šeštoji diena Ispanijoje: Avila ir žinomiausia jos gyventoja Teresė, kuri tapo šventąja.

Šiandien buvo beviltiška, nurašyta diena. Kitais žodžiais tariant-Ispanijoje išaušo pirmadienis. O pirmadieniais nedirba daugelis muziejų-toks daugelis, kad nors verk. Ir šiaip nuostabu, kad pirmadieniais ten išvis kas nors dirba. Bet viešbutyje gi nesėdėsi, kai net lango nėra, pro kurį galima būtų žiūrėti, kaip Madride tą dieną lyja. Bet aš vėl ant lapelio užsirašiau kur man reikia nuvažiuoti ir netrukus pusryčiavau traukinių stotyje, o mano naujojoje raudonojoje rankinėje gulėjo bilietas į Avilą, Šv. Teresės miestą.

Pusryčiai Madride.

Bagažo skenavimas, asmens dokumento patikra, traukinio paieška...ir ilga kelionė pro neišraiškingą kraštovaizdį. 

Pirma mintis išlipus Avilos traukinių stotyje buvo WTF kur mane čia atvežė, kas čia per šabakštynas. Na, gal ne visai šabakštynas, bet architekto košmaras viduryje niekur. O kur visi žmonės? Piligrimai? Vadovaudamasi intuicija ėjau gatve, kuri buvo plačiausia, ir buvau teisi-netrukus pasirodė kelio nuorodos į turizmo informacijos centrą. Jie turi labai gražų tinklalapį ir didžiuojasi, kad surentė turistams nemokąmą tualetą, bet informacinės medžiagos pasirinkimas labai skurdus, ir net nežinojo, kad pirmadieniais miesto siena nedirba (t.y. siena tai stovi, niekur neišeina, bet ant jos užlipti negalima). Bet gavau nemokamą žemėlapį, ir tai ačiū, nes mano turimas Madrido gidas Avilos savo dienos kelionių skiltyje nesiūlė.

Penktoji diena Ispanijoje. Toledas- plieno ir marcipanų miestas.

Taigi, Madride lijo. Rytais čia būdavo apie +6'C, dienomis oras sušildavo iki +20'C, bet kažkaip nesijautė tos šilumos. Vis dėlto gerai, kad iš namų iškeliavau su lengvesne striuke, o ne puspaltuku, nes su juo tikrai būčiau prakaitą šluosčiusis, o rengtis Madride reikėjo "svogūno" principu. Dabar dar prireikė ir lietsargio. Tačiau labiausiai drebėjau ne dėl oro sąlygų, o dėl traukinių užpildymo. Kadangi mano ispanų kalba tinka tik tapas turguje degustuoti, reikiamo traukinio kryptį ir laiką užrašydavau ant poperiuko ir kaišiodavau visiems kas panašus į uniformuotus bilietų pardavėjus traukinių stotyje pasimaišydavo mano kelyje- išmonė pasiteisino. Žinojau, kad sezono metu bilietus reikia pirkti iš anksto, nes traukiniai nedideli, o stovėti juose negalima. Taigi, net ir dabar nebuvau tikra ar pavyks gauti norimą bilietą, todėl į traukinių stotį nubildėjau gerokai prieš planuojamą išvykimo laiką. Beje, visur prieš įeinant į laukimo salę tikrina asmens dokumentą su bilietu ir skenuoja bagažą.

Madridas-Toledas bilietas su nurodyta sėdimąją vieta. Perkant bilietą į abi puses taikoma 10 proc. nuolaida. 

Fotogeniškoji Toledo traukinių stotis. Greituoju traukiniu kelionė trunka tik 45 min. 

Kūtvėla Tolede. Stotis tuoj buvo ištuštinta apsaugai rėkaujant ir tvorelė užrakinta. 

Vietinės reikšmės turizmo informacijos centre buvo galima nusipirkti Toledo kortelę arba už €2 įsigyti miesto žemėlapį. Aš esu prieš miesto žemėlapių pirkimą iš principo, ir šį kartą vėl buvau teisi-už kelių žingsnių buvo tikrasis turizmo informacijos centras su nemokamais žemėlapiais: pagrindinė atrakcija Toledo katedra šiandien atsidarys tik 14.00 val., bet El Greco namas-muziejus šiandien lankomas nemokamai. Iš to godumo kaipmat pakeičiau dienos planus, nors tas El Greco net ir po Prado muziejaus man nelabai ką sakė. Toledas yra labai status, tai pūkšdama krebždėjau iki senamiesčio centro. Nuo traukinių stoties iki senosios miesto dalies kursuoja miesto transportas, tai kas su mažais vaikais būsite, tai geriau juo ir pasinaudokite. Bet Kūtvėlai gi reikia, kad kuom sunkiau būtų, kad būtų čia apie ką pasigirti.

Madridas: negražus miestas su gera kava. Ketvirtoji diena.

Ryte grįžau prie Segovijos tilto, kurį XVI a. iš granito blokų per Manzanares upę pastatė architektas Juan de Herrera karaliaus Pilypo II nurodymu. Sezono metu prie jo paleidžiami fontanai. Man pasirodė labai fotogeniška vieta.

Tiltas į Segoviją, Madridas. 

Kūtvėla ir jos naujasis rankinukas prie tilto į Segoviją Madride. 

Ispanijos oro pajėgos. Turistai būriavosi prie barjero, matyt, galima lankyti.

Šiandien buvau susiplanavusi pamatyti ne pirmo svarbumo lankytinas vietas Madride, bet jau taip, kad viskas vertingiausia būtų kiek įmanoma apžiūrėta ir kitas tris dienas galėčiau skirti dienos išvykoms. Pradėti nusprendžiau nuo Amerikos muziejaus, kuriame eksponuojamas Pietų Amerikos paveldas. Muziejuje pagerbė mano ITIC pažymėjimą nemokamu bilietu. Amerikos muziejus nėra populiarus, nes beveik visa informacija yra tik ispanų kalba, jis yra toliau nuo centro, ir jo reklama nėra tokia galinga kaip kitų didelių muziejų. Bet aš labai rekomenduoju aplankyti šį turtingą muziejų (bilieto kaina iš vis juokinga, tik €3, sekmadieniais nemokamai) su įspūdingais eksponatais. Aš užsiėjau ne nuo tos metro stotelės pusės, tai teko kurį laiką eiti lygiagrečiai muziejui ir ieškoti pėsčiųjų perėjos. Orai jau po truputį niaukėsi, tai buvo bene paskutinės saulėtos mano valandos Madride.

Madridas: negražus miestas su gera kava. Trečioji diena.

Šiandien išaušo labiausiai kojas išvarginusi diena, nes- first world problems- reikėjo apeiti daug garsių pasaulinio lygio prestižinių muziejų. Pamenu istoriją, kaip į visuotinai žinomą Britų muziejų Londone lankytojus, netgi ir užsieniečius, leido su sąlyga, kad jie bus padoriai apsirengę. Va kur kultūros laikai buvo! Vienas Madrido muziejų privalumas yra tame, kad jie visi sutelkti viename rajone. Šiandien save palepinau ir pamiegojau ilgiau, nes muziejai be 10.00 val. ryto net ir neatsidaro, o papusryčiavau vietinėje kavinukėje. Paragavau garsiųjų Madrido  churros, tokių aliejuje virtų riestainių. Manoma, kad tai gali būti portugalų iš Kinijos parsivežtas dalykas, arba kad tai yra ispanų aviaganių patiekalas. Kad ir kaip ten būtų, paragauti reikia. Tiesa, man jie buvo per riebūs, todėl ne visą lėkštę įveikiau.

Pusryčiai Madride.

Papusryčiavau greičiau nei tikėjausi, todėl nusprendžiau prieš įlendant visai dienai į muziejus pasivaikščioti garsiąja Gran Via gatve, kuri pasirodė visai čia pat esanti. Apie 1850-sius m. Madride išaugo buržuazinė vidurinioji klasė, todėl miestas plėtėsi nušluodamas vargingus rajonus. Miesto galvos čia pamatė prasmę atsirasti naujai pagrindinei gatvei-Gran Via, kuri taptų Madrido simboliu, pats projektas buvo patvirtintas 1904 m. Gatvė ir ją supantys pastatai atsirado trimis etapais, o architektai galėjo pademonstruoti viską, už ką sviestą ant duonos tepasi, todėl šiandien čia galima pamatyti įdomios architektūros pavyzdžių.

Madridas: negražus miestas su gera kava. Antroji diena.

Šiandien ryte kėliausi nelabai anksti, nes pusryčiams buvau dar vakar pakeliui į savo hostal prigriebusi kelis kruasanus, todėl šiek tiek užkandau savo celėje. Šią dieną buvau nusprendusi pradėti nuo karališkųjų rūmų apžiūros. Žemėlapis rodė juos visai netoli esant, todėl šį kartą patraukiau pėsčiomis. Na ir pasisek tu man taip- visai netoliese aptikau Starbucks'ą. Nedidelis, gana apšnerkštas ir su neveikiančiais tualetais, bet kavos turėjo. Čia reiktų gudrauti ir pirkti išsinešimui ir tada eiti ieškoti kur atsisėsti, nes kava tikruose puodeliuose brangesnė.

Šiandien-mano gimtadienis.

Rytinė kava netoli Plaza de Espana. 

Man iš profesinės pusės buvo įdomu pamatyti Ispanijos karalių rūmus ir palyginti su atkuriamais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais Vilniuje. Be to, buvo smalsu, kur nuėjo tiek suplėšto Amerikos indėnų aukso. Kaip rašo kelionių gidas, Madrid's vast and lavish Royal Palace was built to impress. Tvirtovė ant upės kranto čia buvo ilgą laiką (nuo 1085 m. įvykusio krikščioniško Madrido nukariavimo (atkariavimo?) iš maurų) iki 1734 m. gaisro, po kurio Pilypas V užsakė vietoje buvusios tvirtovės pastatyti tikrus rūmus pagal Versalio pavyzdį. Po septyniolikos metų ir dviejų Burbonų valdovų, rūmai buvo baigti ir karališkoji šeima čia gyveno iki Alfonso XIII abdikacijos 1931 m. Šiandien šie rūmai naudojami reprezentacinėmis progomis, o karališkoji šeima gyvena kitur. Šiuose rūmuose buvo pasirašyta Ispanijos įstojimo į ES sutartis.

Madrido karališkieji rūmai.

Madrido karališkieji rūmai.

Kūtvėla prie Madrido karališkųjų rūmų.

Skveras prie rūmų.

Skveras prie rūmų.

Skveras prie rūmų.

Jeigu ketinate šiuose rūmuose apsilankyti jiems tik atsidarius, nusiteikite palaukti ilgoje eilėje. Bilietų kasos dirba greitai, bet iki jų dar laukia metalo detektoriai, pro kuriuos turi praeiti visi turistai. Būtent metalo detektorių naudojimas Madrido muziejuose mane labiausiai nustebino. Yra kelios eilės: pavieniams turistams, grupėms, ir turistams su bilietais (galima pirkti iš anksto internetu). Man labai pasisekė, nes su ITIC (tarptautiniu mokytojo pažymėjimu) man labai daug kas Madride buvo nemokama. Štai, pavyzdžiui, dabar sutaupiau €10! Bendroje sumoje kelionės pabaigoje man susitaupė €80 už muziejus-ne taip jau ir mažai.