Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Penktoji diena.

Šiandien dieną praleidau tiesiog puikiai. Delfinų rifas su relaksacijos baseinais yra neabejotinai Eilato brangenybė. Ypač kai diena apsiniaukusi ir vėjuota, bet čia tik tarp kitko. Įėjimas mokamas, bet jų internetiniame tinklalapyje pirkdami gausite nedidelę nuolaidą. Kaip jau minėjau viename iš ankstesnių reportažų, apsilankymą baseinuose reikia rezervuoti, nes vienu metu ten pliuškentis gali iki 20 asmenų. Pasirinkau programą už 165 NIS, į kurią įskaičiuoti ir pusryčiai. Mano suvalkietiški genai visą naktį šoko tango, o ryte tik išgėrusi arbatos išskubėjau relaksuotis. Kiek pro šalį, nes pusryčiai čia duodami po relaksacijos, nes su pilnu skrandžiu kas į baseinus eina? Tik Kūtvėla, niekas daugiau.

Rytas delfinų rife Eilate.

Taip ir kviečia prigulti.

Delfinų karalystė.

Katukas.

Mano programa truko 10.00-12.00 val. Tikrai labai apsimoka imti programą už 165 NIS, nes vien tik įėjimas į delfinų rifą kainuoja 65 NIS, o čia dar gauni 2 val. relaksacijos, priklauso nemokama neribojama kava, arbata, apelsinų sultys, vynas (baltas ir raudonas), sausainukai. Paskui-sotūs pusryčiai, ir gali būti komplekse iki uždarymo, kol pati delfinu pavirsi.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Ketvirtoji diena.

Po beviltiškai neturiningos vakarykščios dienos (jeigu ne ta taurė vyno, tai nors vilku stauk iš pykčio), šiandien nusprendžiau atsigriebti, bet kažkur griebdama turėjau įterpti turizmo informacijos centrą, nes mano kelionė į Timna parką vis panašėjo į miražą. Ryte susipakavau maudymuką (yay!) ir iškurnėjau pasimėgauti bene garsiausios Eilato pažibos -Delfinų rifo- teikiamais vandens malonumais.

Delfinų rifas, Eilatas.

Šitą nuotrauką rodau tyčia, nes gerbiamas Skaitytojas gali mane apkaltinti neobjektyvumu, kad man Eilate viskas šabakštynu atrodo. Tai jeigu gerbiamas Skaitytojas žino taiklesnį apibūdinimą tam turistų lankomam objektui nuotraukoje, tegul rašo į komentarus. Autobusas Nr. 15 mane operatyviai pristatė prie Delfinų rifo, bet čia ir paaiškėjo, kad sekmadieniais šildomi baseinai nedirba. O kai dirba, tai reikia juos rezervuoti iš anksto, mat vienu metu ten negali pliuškentis daugiau nei 20 relaksuojančių personų.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Trečioji diena.

Šiandien buvo viena visiškai be reikalingai iššvaistyta diena. Šeštadienį buvau suplanavusi išvyką į Timna parką, dar žinomą kaip karaliaus Saliamono kasyklos. Bet mano hostelio registratūros ponia niekaip manęs negalėjo niekam parduoti- tokie turai vyksta esant bent dviems žmonėms, ir per dvi paras, kurias jau praleidau Eilate, tas antras žmogus taip ir neatsirado. Man susidarė toks vaizdas, kad į Timna parką veža dvi agentūros, jos turi vieną džipą ir niekaip jo nepasidalija. Paskutinis lašas buvo kiekvieną dieną pasakojama nauja informacija- supratau, kad jie arba laukia didelės grupės, arba nedirba iš viso. Mano paskutinė viltis buvo turizmo informacijos centras, kuris šabo dieną, žinoma, ilsėjosi. Juk čia kurortas! Po šios kelionės man susidarė įspūdis, kad Eilate prekeiviai neapgaudinėja, bet apgaudinėja, t.y. jie parduos tau tai, ko nori, bet tik didesnį, t.y. brangesnį. Taip ir su lankytinomis vietomis-kuo labiau reklamuoja, tuo labiau tikėtinas nusivylimas.

Pirmasis šios dienos nusivylimas buvo Koralinis rezervatas (Coral Reef Reserve). Reklama suokia saldžiai, kad Eilato koralinis rifas yra gerai žinomas visame pasaulyje. Jis yra išsidėstęs paraleliai Eilato įlankai apie 1200 metrų. Tai yra šiauriausias koralinis rifas pasaulyje ir vienintelis toks Izraelyje. Ši ekosistema yra sudėtinga ir subtili, visiškai priklausoma nuo ekologijos balanso. Įėjimo mokestis 35 NIS. Kai atvažiavau turistams tikrai patogiu autobusu Nr. 15 iki Koralinio rezervato, man praėjo visas noras ten apsilankyti. Vietovė, kaip jau įprasta čia, priminė šabakštyną, o į dialogą įsileidęs apšepęs apsaugininkas ir bilietų pardavėjas neatrodė labai svetingi. Pažiūrėjau pro tvoros plyšiuką- jūra kaip jūra, paplūdimys kaip paplūdimys, koralus tai kaip ir mačiau povandeninėje observatorijoje...Taip ir numojau ranka.

Eilato žemėlapyje buvau aptikusi iki tol nežinotą ornitologinį centrą. Sulaukiau autobuso, išlipau prie Ice Mall (prekybos centras su ledo aikštele, kaip mūsų Akropolis), pasistiprinau McDonalde (Dieve, kaip aš pasiilgau Madrido ir jo kepinių rytais), ir tada patraukiau to ornitologinio centro ieškoti. Oficialiai jis vadinasi International Birding and Research Center in Eilat, kuris buvo įkurtas pagelbėti per Eilatą dukart metuose migruojantiems paukščiams. Projektas, giriasi reklaminė proklamacija, laimėjo ne vieną apdovanojimą. Parke yra keli pažintiniai takai ir regyklos, čia galima pastebėti daug paukščių ir šiaip laukinių gyvūnų. Dirba visus metus, lankymas nemokamas.

Datulių plantacija.

Žemėlapyje tas ornitologinis centras yra nupieštas ten, kur pasibaigia datulių plantacijos. Tik, kaip paaiškėjo, dailininkas buvo nekoks...

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Antroji diena.

Šiandien reikėjo būti efektyviai, nes šabo pradžia nusimatė apie 15.00 val., ir maždaug tuo metu nustoja kursuoti visuomeninis transportas. Tai gana keista, nes beveik visos lankytinos vietos dirba iki 17.00 val., bet čia pagal saulę orientuotinas dalykas.

Eilato autobusas Nr.15 važiuoja palei daug lankytinų vietų.

Autobusų tvarkaraščiai stotelėse pateikiami labai keistai- duodamas išvažiavimo iš pirmos ir paskutinės stotelės laikai. Pavyzdžiui, jūs žinosite, kad autobusas Nr. 15 iš centrinės autobusų stoties išvažiuoja kas valandą 00 min., o iš paskutinės stotelės Taba sienos kirtimo punkte su Egiptu, kažkodėl tapęs Nr. 16., išvažiuoja kas valandą 40 min. O kada jau jis konkrečiai bus toje stotelėje, kur jūs dabar laukiate, niekam, išskyrus jus patį, neįdomu ir žinoti nereikalinga, burkite iš kavos tirščių. Kurį laiką buvo keblumų su mano Rav Kav Card, nes jinai įvesta tik nuo šių metų sausio, todėl net patys vairuotojai nelabai žinojo ką ten su ja reikia daryti, bet paskui aš jau jiems pasakydavau.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Pirmoji diena.

Kai prieš bene gerą pusmetį Ryanair paleido pirmus bilietus į Eilatą Izraelyje, pasičiupau sau skrydį sausio pabaigai. Pasidaviau masinei psichozei, galima sakyti. Tada atsiverčiau žemėlapį ir pasižiūrėjau, kur tas Eilatas yra, ir man nutirpo kojos. Tačiau siena su Jordanija buvo Eilate, ir mintis aplankyti Petrą ir kitas žymias Jordanijos vietas labai viliojo. Netgi pažiūrėjau filmą "Marsietis", kuris buvo filmuotas Jordanijoje, o šiuo metu skaitau ir knygą originalo kalba. Tačiau politinė situacija regione blogėjo ir galiausiai įvyko tai, apie ką visi ilgą laiką kalbėjo tik puse lūpų- Jordanija įvedė išankstines vizas turistams, o Baltijos šalys yra priskirtos Jordanijos konsulatui Hagoje. Tiesa, lygtais vizos vis dėlto nereikia įsigijusiems "Jordan Pass" turistinę kortelę, o akredituotos Izraelio kelionių agentūros gali gauti turistams vizas Eilato/Aravos sienos kirtimo punkte. Kol svarsčiau ką daryti, kelionės laikas artėjo, o aiškumo taip ir nebuvo- jokia oficiali institucija Jordanijoje į mano laiškus neatsakinėjo. Tai aš ir pagalvojau, kad taip jiems tų turistų ir reikia, aš palauksiu, kol atšauks vizų režimą, nes šita nesąmonė ilgai tęstis negali. Labai daug lankytojų rinkosi vienos dienos keliones iš Eilato į Petrą, kur ir taip mokėjo absurdiškus sienos kirtimo mokesčius Izraelio pusėje, todėl  prisidėjęs vizos klausimas dar labiau pabrangins tokias vienadienes išvykas (man vietinės agentūros Eilate pasiūlyta vienos dienos ekskursijos į Petrą kaina buvo 230 EUR žmogui).

Tačiau apsisprendus likti Eilate iškilo kita problema- nakvynės paieškos kurortiniame mieste. Izraelis ir šiaip nėra pigi šalis, o savaitė Eilato viešbutyje kainuoja 500-700 EUR ir daugiau. Jordanijos privalumas buvo prieinamos viešbučių kainos. Pagaliau man pavyko rasti biudžetinį variantą-apsistojau "Arava Hostel", 7 naktys už 123 EUR, be pusryčių, bendrame moterų kambaryje, o mano visos kelionės biudžetas buvo 500 EUR. Nors Izraelio perlu vadinamas Eilatas neturi geros reputacijos turistų tarpe, nes iš esmės tai tokia didelė Palanga, kurioje yra promenada prie jūros, daug viešbučių, bet pats pažintinis turizmas išplėtotas menkai, kai pradėjau rinkti medžiagą savo pažintinei programai maloniai nustebau, kad vis dėlto Eilate yra kuo užsiimti, įdėjus šiek tiek pastangų. Aš rinkau medžiagą, o mano piniginė raudojo pasikūkčiodama.

Kūtvėla lankosi Eilate, Izraelyje.