Trečias kartas nemeluoja: Jelgavos ledo skulptūrų festivalio fiasko.

Kai perskaičiau, kad šiemetiniame Jelgavos ledo skulptūrų festivalyje laukiama 40,000 žmonių, supratau, kad uodegą į eketę įmerkiau kaip reikiant. Šiais metais jau trečią kartą iš eilės važiavau pasigrožėti iš ledo sukurtomis skulptūromis, o kartu su manimi važiavo mama ir dvi jos draugės,- joms visoms tai buvo pirmoji pažintis su šiuo festivaliu. Turbūt ir paskutinė. Nors skulptūroms buvo paruošta apie 70 tonų ledo, kurio storis siekė 22 cm, o paties festivalio biudžetas siekė 300,000 EUR, žiemos magija išsisklaidė sulig pirmaisiais mūsų žvilgsniais į "Pasaulio stebuklų" temos konkursinius darbus.

Šiemet organizatoriai, mano manymu, padarė dvi grubias klaidas. Visų pirma, gelbėdami skulptūras nuo kritulių jie uždengė jas tentais, kuriuose susidarė antroji klaida- nevaldoma žmonių grūstis. Skulptūros po tentais buvo sunkiai prieinamos, žmonės grūdosi nevaldomai, fotografuotis norintys paralyžiuodavo bet kokį judesį, ir taip aptirpusios skulptūros tirpo po karštu kvėpavimu. Renginio neištraukė net fejerverkai, kurie buvo tikrai nuostabūs, bet truko vos kelias minutes. Išvada peršasi viena: festivalis nupopsėjo. Ledo skulptūros šiemet irgi nepaliko beveik jokio įspūdžio. Labai apmaudu, nes kelionė, į kurią buvo sudėta tiek vilčių, taip nuvylė. Teks ieškotis naujos kelionių krypties žiemą.

"Haiku", Marina Erkovich (Rusija), Danas Aleksa (Lietuva).

"Haiku".

"Galimybė skristi", Agnese Rudzite-Kirillova (Rusija), Mariia Mazunina (Rusija).

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Septintoji diena ir kelionė namo.

Ryte atsikėliau nekęsdama karaliaus Saliamono, nors gyvas būdamas jis man nieko blogo nepadarė, o miręs -tuo labiau. Man skaudėjo visas kojas nuo kopimo į deivės Hathor šventyklą taip, kad atsisėdus atsistoti jau buvo skaudu, geriausia išvis buvo nesisėsti nei valgant, nei važiuojant autobusu. Šiandien baigė galioti mano šešių dienų bilietas visuomeniniame transporte, todėl Rav Kav Card papildžiau dienos bilietu už 7.80 NIS. Prieš porą dienų bekuisdama reklamines proklamacijas aptikau, kad paplūdimys prie Princess Hotel, netoli Taba sienos kirtimo punkto, turi tiltus, nuo kurių galima (nemokamai!) stebėti koralinį rifą ir žuvis. Kadangi sveikatos būklė buvo nekokia, nusprendžiau šiandien tursinėti lėtai ir atsisakyti dar vieno žygio į kalnus. Bet pirmiausia reikėjo įsitikinti, koks ten žuvingumo lygis tame Princess Hotel paplūdimyje.

Nesezonas ir neoras šiandien Eilate.

Gal kas pasimaudyti norite?

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad maudymosi kostiumėlį buvau pasiėmusi, bet kai įbridau, tai atšalau kojų pirštų panages, sėdynę ir dantenas. O jeigu vanduo būtų buvęs šiltas, maudytis būtų reikėję su specialiu apavu, nes dugnas kaip matote, ir dar jūros ežiai baisiai dygliuoti. Tačiau žuvų pastebėti tikrai pavyko, nors per bangas koralų nelabai matėsi.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Šeštoji diena.

Šiandieną važiuoju į Timna parką!

Per dienas tiek nusilakstydavau, kad miegoti eidavau 19.00 val., bet ir keldavausi 7.45 val. ryte. Mano hostelyje virtuve naudotis leisdavo iki 23.00 val., o tada iki 8.00 val. ryto teoriškai būdavo ramybės laikas (praktiškai tai vokiečių ir amerikiečių kuprinėtojų stūgavimo koridoriuose laikas) ir iš virtuvės būdavo konfiskuojamas virdulys. Kadangi viryklę konfiskuoti buvo sunkiau, puodų skalambijimas tęsdavosi iki tol, kol aš išlįsdavau iš savo tamsaus kambarėlio ir užrikdavau. Taigi, kol ryte išnirdavau iš dušo, virdulys lygiai aštuntą nulis nulis jau būdavo savo vietoje ir būdavo galima pusryčiams užsipilti kokios nors chemijos (kavos trys viename ar makaronų, pusryčiai perkant registratūroje kainuoja 20-30 NIS). Beje, šitame hostelyje nebuvo nemokamos kavos ir arbatos, kas kiek nebūdinga hosteliams, bet buvo galima nusipirkti karštą gėrimą už 5NIS.

Lygiai 9.30 val. ryto su pilna žygio ekipiruote, išdažiusi bulka humuso indelį, būdravau savo deimantų turo. Beje, vakar ryte buvo prisistatęs į hostelį kažkoks vyrukas, rusiškai kalbino deimantų pasižiūrėti. Nemokamai, sakė, čia netoli. Tai žinoma, kad nemokamai, deimantų žiūrėjimų dar niekur neapmokestino, bet va išsinešti nemokamai tai juk neduos? Čia manau atsekė jie mane (aš ir neslėpiau, kur gyvenu, juk mane pasiimti reikės), pabandė užmesti tinklą, gal koks užsimaskavęs olegarchas hostelyje apsistojo. Kažkur 9.40 val. privažiavo didelis autobusas-visgi neapgavo.

Timna parkas yra maždaug už 15-20 min. kelio autobusu nuo Eilato. Pakeliui pravažiavome statomą naują Eilato oro uostą. Dabartinio, miesto centre esančio, oro uosto žemė jau parduota būsimam prekybos centrui, o Ovdos oro uostas visgi karinis dalykas, todėl civilinių lėktuvų priėmimas ten sukelia nepatogumų. Taigi, Izraelis statosi naują oro uostą, priimsiantį visų šiandien žinomų modelių lėktuvus. Kaimyninė Jordanija labai tuo piktinasi, nes žlugo jos idėja turėti tranzitinį oro uostą su Eilatu ir iš to gauti pinigų. Kadangi Jordanijos pusėje Akaboje irgi yra oro uostas, šie apskundė Izraelį, kad bus per daug lėktuvų ore ir kils saugumo problemų, bet šiuo metu Izraelis yra laimėjęs visus tarptautinius teismus,-pasakojo gidas Vladimiras.

Kas dėl karaliaus Saliamono, tai Timna vario kasyklos buvo naudojamos dar gerokai iki jo, bet karalius Saliamonas yra geriausiai išreklamuotas vardas, ir tuo čia naudojamasi. Juk visi žinome, kad Saliamonas garsėjo savo išmintimi. O savo išmintimi jis garsėjo, nes turėjo 700 žmonų ir su jomis visomis tarėsi. Dar turėjo 300 sugulovių, bet su jomis greičiausiai nesitarė.

Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Timna parke.

Timna parkas yra pati seniausia vario kasykla pasaulyje, kai čia pradėta kasti varį prieš 6,000 metų. Šis laikotarpis žymi šuolį technologijose, nes žmogus išmoko naudoti metalą. Egiptiečiai čia buvo sukūrę ištisą vario gavybos industriją (XIV- XII a.pr.m.e.). Asiliukais iškastas varis buvo gabenamas iki Eilato įlankos, kur laivais plukdytas į Egiptą. Be žmogaus veiklos, gamta irgi paliko įspūdingų kūrinių.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Penktoji diena.

Šiandien dieną praleidau tiesiog puikiai. Delfinų rifas su relaksacijos baseinais yra neabejotinai Eilato brangenybė. Ypač kai diena apsiniaukusi ir vėjuota, bet čia tik tarp kitko. Įėjimas mokamas, bet jų internetiniame tinklalapyje pirkdami gausite nedidelę nuolaidą. Kaip jau minėjau viename iš ankstesnių reportažų, apsilankymą baseinuose reikia rezervuoti, nes vienu metu ten pliuškentis gali iki 20 asmenų. Pasirinkau programą už 165 NIS, į kurią įskaičiuoti ir pusryčiai. Mano suvalkietiški genai visą naktį šoko tango, o ryte tik išgėrusi arbatos išskubėjau relaksuotis. Kiek pro šalį, nes pusryčiai čia duodami po relaksacijos, nes su pilnu skrandžiu kas į baseinus eina? Tik Kūtvėla, niekas daugiau.

Rytas delfinų rife Eilate.

Taip ir kviečia prigulti.

Delfinų karalystė.

Katukas.

Mano programa truko 10.00-12.00 val. Tikrai labai apsimoka imti programą už 165 NIS, nes vien tik įėjimas į delfinų rifą kainuoja 65 NIS, o čia dar gauni 2 val. relaksacijos, priklauso nemokama neribojama kava, arbata, apelsinų sultys, vynas (baltas ir raudonas), sausainukai. Paskui-sotūs pusryčiai, ir gali būti komplekse iki uždarymo, kol pati delfinu pavirsi.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Ketvirtoji diena.

Po beviltiškai neturiningos vakarykščios dienos (jeigu ne ta taurė vyno, tai nors vilku stauk iš pykčio), šiandien nusprendžiau atsigriebti, bet kažkur griebdama turėjau įterpti turizmo informacijos centrą, nes mano kelionė į Timna parką vis panašėjo į miražą. Ryte susipakavau maudymuką (yay!) ir iškurnėjau pasimėgauti bene garsiausios Eilato pažibos -Delfinų rifo- teikiamais vandens malonumais.

Delfinų rifas, Eilatas.

Šitą nuotrauką rodau tyčia, nes gerbiamas Skaitytojas gali mane apkaltinti neobjektyvumu, kad man Eilate viskas šabakštynu atrodo. Tai jeigu gerbiamas Skaitytojas žino taiklesnį apibūdinimą tam turistų lankomam objektui nuotraukoje, tegul rašo į komentarus. Autobusas Nr. 15 mane operatyviai pristatė prie Delfinų rifo, bet čia ir paaiškėjo, kad sekmadieniais šildomi baseinai nedirba. O kai dirba, tai reikia juos rezervuoti iš anksto, mat vienu metu ten negali pliuškentis daugiau nei 20 relaksuojančių personų.