Dienos kelionė į Rygą: gal dar ne viskas prarasta?

Šiemet Mindaugą karūnavau Rygoje (kaip supratau iš lietuvių kalbos paplitimo Latvijos sostinėje, tokia pat geniali mintis vienu metu šovė ne vienai dešimčiai mūsų tautiečių). Gerokai iš anksto pavyko pagauti akciją Lux Express autobuso bilietams (nepilnai 10 EUR į abi puses), todėl pasidėliojau tokią programą, kad būčiau Rygoje apie 11.00 val. ryte ir išvažiuočiau iš jos 17.00 val. reisu, kuris į Vilnių atvyksta apie 21.00 val. Tai buvo labai protingas planas, nes netikėtai išėjau sesės katino priežiūros atostogų. Pagrindinis šios kelionės tikslas buvo apsilankyti Nacionaliniame Latvijos meno muziejuje ir pamatyti, kaip jis atrodo po lietuvių architektų atliktos restauracijos. Jau kiek vėliau sužinojau apie į Rygos zoologijos sodą atvežamus Humoldto pingvinus, kuriuos užsidegiau pamatyti. Ir dar naktimis miegoti neleisdavo mintis, kad Art Nouveau rajone vienoje laiptinėje taip ir nepažiūrėjau aukštyn. Pora minučių su Google Maps su Rygos viešojo transporto tvarkaraščiais ir štai viskas sounds like a plan. Rygoje orų prognozė žadėjo iki +21'C šilumą, stiprų lietų visą dieną ir netgi krušą. Sinoptikai, kaip visada, apsiriko, gerai, kad tik pėdkelnes buvau užsitempusi, o ne žiemines baisiakelnes. Netgi Ursulijų Lepečkojauską namie palikau.

Nedaug trūko, kad iš to sounds like a plan būtų likę sounds like grįžtam į lovą ir miegam bent iki aštuonių, jeigu katinas nesibalados. Pirkdama bilietus nepasigilinau į Vilniaus visuomeninio transporto darbo laiką rytais per valstybines šventes, todėl tikimybė pirmąja reikiama transporto priemone atvažiuoti į stotį (jeigu ta priemonė nevėluos, kas Vilniuje net ankstyvą rytą esant tuščioms gatvėms yra neįmanoma) buvo rizika ten atsirasti 6.24 val, kai autobusas išvyksta 6.30 val.  Baisiai ne kažką.

Kviečiu taksi. Atsiliepia greitai ir pradžiugina, kad Perkūnkiemyje jie artimiausiu metu mašinų neturės. Gal už valandos, gal. O jau 5.20! Virpančia ranka renku kitą numerį, mintyse jau dėliojuosi, kokiu kampu kertant galima pasiekti taksi automobilių pilnesnį rajoną...Užsakymą priėmė. Gaunu žinutę- rastas automobilis, 8 min. Tai buvo labai, labai ilgos aštuonios minutės. Vairuotojas net nusistebėjo, kad šiame rajone taksi gali būti tik už valandos. Įdomiausia, kad atvažiavo taksi iš tos firmos, kurios numeriu pirmą kartą ir skambinau. Gal ten dispečerė apsimiegojusi dar?

Ryga pasitiko saule ir tokia šiluma, kad nors, anot mūsų gerai žinomo klasiko, su pelėm ir kurmiais ją girk. Ir jokios krušos tą dieną, žinoma, nebuvo. Autobusų stotyje esančiame turizmo informacijos centre susižinojau kas mane domino ir spaudos kioske įsigijau elektroninį taloną su dienos bilietu visuomeniniam transportui. Man patiko, kad ant Rygos miesto žemėlapio nurodyti autobusų, troleibusų ir tramvajų numeriai su sustojimais, todėl nereikia sukti sau galvos kaip iki kur nuvažiuoti. Šitu aspektu mums Vilniuje dar reikia tobulėti.

Kūtvėlos Kvailionės Kroatijoje: visokie rimti ir nerimti atsitikimai prie Adrijos jūros. Penkta dalis.

Mūsų viešbutis "Hotel Brioni" buvo prie jūros, kiek toliau nuo miesto centro. Jūra-žodis sąlyginis, nes pakrantė pilna aštrių akmenukų, o jūroje neatidžių poilsiautojų tyko jūros ežiai. Pats viešbutis statytas šlovingos Jugoslavijos laikais, wi-fi gaudo tik registratūros zonoje. Maitino (pusryčiai ir vakarienė+ gėrimai vakarienės metu) skaniai ir gausiai. Deja, netoli jo buvęs akvariumas nepriima bankinių kortelių, o grynosios kunos jau buvo pasibaigusios.

Mūsų viešbutis.

Bet negi Kūtvėla jums sėdės ramiai viešbutyje? Jau pirmą poilsiui skirtą dieną išzvimbiau į Pulą (o dalis mūsų grupės išvyko į nacionalinį parką, bet ne visi liko patenkinti tuom, ką gavo už tokią kainą). Netoli viešbučio yra viešojo transporto stotelė, iš kurios 3A autobusu galima nuvažiuoti ik Pulos centro (kainuoja 11 kunų, mokama vairuotojui). Romėnų kolonija Puloje buvo įkurta Julijaus Cezario laikais 46-45 m. pr.m.e. ir suklestėjo imperatorių Augusto ir Antonino Pijaus laikais. Vienas iš žymiausių gyventojų antplūdžio į Pulą buvo rytų gotų laikais 493-538 m. Po to sekė ilgas Bizantijos laikotarpis 538-788 m. Jau VI a. pab. atvyko slavų kilmės gyventojai. Nuo 788 m. Pulą valdė frankai. 1331 m. Pula atiteko Venecijai ir išbuvo jos sudėtyje iki 1797 m., kai Veneciją pakeitė Austrijos-Vengrijos imperija. Šios valdymo laikas buvo trumpas, nes jį sudrumstė Napoleonas, paskyręs Pulą Ilirijos provincijoms. Po Napoleono pralaimėjimo Austrija vėl pareiškė savo teises į Pulą ir valdė ją iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Pula tapo vienu žymiausių Austrijos imperijos uostų. Mieste maišėsi kroatai, italai, vokiečiai. Nors kroatų buvo dauguma, jie politiškai buvo marginalizuojami. 1918 m. po Austrijos imperijos žlugimo Pulą buvo užėmusi Italija ir fašistinis režimas išsilaikė iki 1945 m. Du metus Pulą valdė anglai ir amerikiečiai, kol galiausiai 1947 m. ji prisijungė prie likusios Kroatijos.

Pulos amfiteatras. 

Kūtvėlos Kvailionės Kroatijoje: visokie rimti ir nerimti atsitikimai prie Adrijos jūros. Ketvirta dalis.

Jau kiek laiko prabėgo kelionėje į Kroatiją, o mes-vis dar Slovėnijoje. Bindzinėjame tokiame mažame Pirano miestelyje. Tai toks mažas, istorinis, senovine architektūra garsėjantis miestelis. Tiesą sakant, jis mums visiems pasirodė toks mažytis ir nereikšmingas, kad visiškai be reikalo įtrauktas į mūsų programą. O ir užsibuvome čia ilgiau negu reikia, bet ne savo noru.

Piranas, Slovėnija.

Jaučiasi itališka įtaka.

Kūtvėlos Kvailionės Kroatijoje: visokie rimti ir nerimti atsitikimai prie Adrijos jūros. Trečia dalis.

Šiandien buvo urvinėjimų diena. Pirmu taikymu spaudėme į vieną iš žinomiausių Slovėnijos turistinių atrakcijų- Postojnos urvus. Mūsų bilietas buvo jungtinis, t.y. Postojnos urvai su Predjamos pilimi. Prie Postojnos urvų buvome šiek tiek prieš 10.00 val., bet įėjimą gavome tik 13.00 val.

Kūtvėla beveik lankosi Postojnos urvuose Slovėnijoje.

Ursulijus Lepečkojauskas beveik lankosi Postojnos urvuose Slovėnijoje.

Čia gyvena toks gyvis.

Kūtvėla apsišiltino urvams. Biškį be reikalo.

Kadangi bilietas, kaip jau minėjau, buvo jungtinis, tai sėdome į autobusą ir nuzvimbėme prie Predjamos pilies. Šiuos du turistinius objektus skiria tik 9 km. Patys slovėnai savo turistinėms atrakcijoms komplimentų negaili: Picturesque, magnificent, defiant, mysterious and impregnable, it has been dominating the surrounding area, perched high up in the 123-metre high cliff, for more than 800 years. It is listed among the Guinness World Records as the largest cave castle in the world. Šaltinis: Predjama Castle. Slovėnai turi ir savo Tadą Blindą- baroną Erazemą, kuris šioje pilyje užsibarikadavęs metus laiko atsilaikė prieš savo priešus, o slapti urvai po pilimi suteikė prieigą prie geriamo vandens ir galimybę sukaupti maisto atsargas. Erazemo mirties aplinkybės iki šiol nėra aiškios. Yra tik žinoma, kad jį išdavė tarnas. Istorikai tvirtina, kad po išdaviko ženklo patrankos sviedinys nužudė Erazemą jo miegamajame, o paskui jo priešai sukurpė žeminančią istoriją, kad, būktai, Erazemas žuvo nuo patrankos sviedinio tualete su kelnėmis žemiau kelių.

Kūtvėlos Kvailionės Kroatijoje: visokie rimti ir nerimti atsitikimai prie Adrijos jūros. Antra dalis.

Ryte kėlėmės anksti, bet daiktus susidėjome išvis rekordiniu greičiu (per trylika minučių!) ir kai jau braškinomės į laisvę pasirodė į chalatą susisupusi apsimiegojusi moteriškė, kuri dar bandė siūlyti kavos. Atsisakėme, nes pusryčiauti turėjome viešbutyje, kuriame nakvojo didžioji mūsų grupės dalis, o nueiti iki jo tai visai ne žadėtieji 300 metrų. Liolekas "sužibėjo" pagelbėdamas pasidėti daiktus į autobusą, o rytinė kava, kaip jau anksčiau minėta, buvo pobaisė. Tačiau patys pusryčiai buvo sotūs ir štai mes jau važiuojame Savicos krioklių link.

Mūsų ledainė-viešnamis-viešbutis.

Krioklys tolumoje.

Vaizdingos apylinkės.

Kūtvėla ieško Savica krioklio.

Paslaptingi akmenys.

Kūtvėla rocks :-)

Pagal lankytojų statistiką, Savica krioklys yra vienas populiariausių Slovėnijos turistinių objektų. Poetas Francas Prešerenas prisidėjo prie šio krioklio išpopuliarėjimo savo kūriniu "Krikštas prie Savicos". Iš krioklių tarpo, tai jis yra pats lankomiausias visoje šalyje. A raidės formos krioklys turi dvi sroves, 78 m. ir 25 m. aukščio. Krioklį maitina 500 m. virš jo esantis Črno Jezero ežeras. Savica krioklys yra Triglavo nacionaliniame parke (Triglavas buvo trigalvė slaviška dievybė). Yra ir Savica hidroelektrinė- šiai dienai jos dėka susitaupė 600,000 vagonų anglies- jeigu juos išrikiuotume traukinio sąstatu, jis prasidėtų Bohinj vietovėje prie Savica krioklio ir baigtųsi Stokholme.