Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Londonas- visada gera mintis. Tik keista ten kartais būna.

Saturday, November 19, 2016

Šį kartą kelionė į Londoną turėjo labai konkretų tikslą- apsilankyti World Travel Market turizmo naujienų parodoje, kuri vyksta kasmet lapkričio mėnesį. Tuo pačiu pridėjau kelias dienas pabūti pačiame Londone ir apsilankyti jo turtinguose muziejuose. Skrydį iš Vilniaus pirkau su Ryanair gerokai iš anksto, todėl ir kainą gerą pagavau, bet reikia pastebėti, kad skrydžiai į Londoną ir taip nėra ypatingai brangūs. Londono viešbučiai mano kišenei per brangūs (nes negaliu sau leisti keliauti tik kartą per metus ir tam taupyti), todėl išsirinkau St. Christopher's Inn tinklo hostelį Grinvičo rajone, netoli turizmo naujienų parodos.

P1550592
Skrendame į Londoną. Man patinka, kad pavyko išlošti dvi valandas dėl laiko zonų skirtumo. 


P1550596
Garsusis arbatos kliperis Grinviče.
Vakare pasivaikščiojome po rajoną, ieškojome kur pavalgyti. Galiausiai užėjome į ispaniško maisto restoraną, nes mūsų apeiti britiški pabai atsisakė ne tik tiekti karštą maistą, bet net ir arbatą parduoti vakarais. Tiesa, mūsų hostelio pabas (aha, gyvenome hostelyje-pabe) tokiais prietarais nesivadovavo, bet pirmą vakarą visi apeiti pabai mus atbaidė savo triukšmu ir parduodamo alkoholio kiekiais. Ispaniškas restoranas buvo visai geras pasirinkimas tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu, o kitą dieną pradėjau Londono lankytinų vietų šturmą. Diena pasitaikė apsiniaukusi, nors visos kelionės metu rimto lietaus gavome tik vieną vakarą.




P1550598
Kūtvėla netgi rankinuką priderino prie Londono akcentų. 

P1550600
Ikoniška foto. 

P1550602
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Londono akcentais. 

P1550604
Big Benas, vienas geriausiai atpažįstamų Londono pastatų. 

P1550617
Kūtvėla Londone. 

P1550628
Parlamento rūmai ir transporto priemonių evoliucija- nuo arklio iki automobilio. 
Į Viktorijos ir Alberto taikomosios dailės muziejų labai patogu atvykti iki metro South Kensington ir tada požemine perėja nueiti iki paties muziejaus. Tai nebe pirmas mano vizitas šiame muziejuje ir tikrai ne paskutinis,- net ir dabar turėjau išeiti visko neapžiūrėjusi, nes kojas paskaudo ir nuo grožio akys apvarvėjo. Mano rekomendacija Londono muziejams: arba skirkite vieną dieną vienam muziejui, arba apsiribokite viena tema (sidabro dirbiniai, juvelyrika, skulptūra, keramika, islamo menas ir pan.). Nuolatinėje kolekcijoje šiame muziejuje rodoma 2.3 mln objektų ir jie iliustruoja 5,000 žmonijos gyvavimo metų- pabandykite tai įsivaizduoti! Žmonės kalba, kad šis muziejus yra romantiškiausias muziejus visoje Jungtinėjė Karalystėje.

P1550636
Stalo fontanas.
Meiseno porceliano stalo fontaną užsakė Saksonijos ministras pirmininkas grafas von Briulio. Grafas buvo atsakingas už rūmų diplomatiją, įskaitant ir pramogas oficialiems svečiams. Šis porceliano stalo fontanas buvo pastatytas jo rūmuose Drezdene ir naudotas per karališkas vestuves 1747 m. Ši Romos Piazza Navona miniatiūrinė replika leisdavo rožių vandens sroves. Seras Čarlzas Hanburis Viljamsas 1748 m. šį Meiseno porceliano šedevrą įvertino šešiais tūkstančiais dolerių- infliacijas skaičiuojantys tinklalapiai 2015 m. duomenimis (2016 m. dar nesuvesti) nurodo tai apytiksliai kaip virš 84,000 dolerių mūsų laikais.

P1550644
Vėžlio kiautis dekoruotas baldas.
XVII a. kabinetas leido jo savininkui pasipuikuoti egzotinėmis prabangiomis medžiagomis. Vėžlio kiautas buvo importuotas iš Karibų per Antverpą, kur patekdavo ispanų arba portugalų prekybiniių tinklų dėka.

P1550639
Londono muziejuose yra autentiškų eksponatų, kuriuos galima paliesti. 
Šis XVIII a. ąžuolo drožinys greičiausiai buvo tvirtinamas prie medinių panelių sienų, tuo metu labai populiarių Prancūzijoje. Muziejaus knygyne nusipirkau keletą knygų. Viena jų- Viktorijos ir Alerto muziejaus turimos juvelyrikos kolekcijos istorija su didelėmis nuotraukomis.

Londone netrūksta privačių kolekcijų, dabar atvertų visuomenei. Voliso (Wallace) kolekciją sukaupė penkios markizų kartos. Rūmai, kur kolekcija eksponuojama, dydžiu ir lankytojų srautais neprilygsta garsiesiems konkurentams kaip Britų muziejus ar Viktorijos ir Alberto muziejus, bet čia tikras penas sielai kamerinėje aplinkoje Madam Pompadur ir Marijos Antuanetės gerbėjams. Rekomenduoju pasiteirauti dėl ekskursijos (nemokama, apie 2 val. ) ir tada tikrai parodys pačius pačiausius eksponatus. Būtinai užsukite ir ginklų kolekcijos sales.

P1550648
Voliso kolekcija. 
Ekskursija su gidu turi ryškių privalumų. Mūsų gide buvo pakankamai garbingo amžiaus dama- kitaip pavadinti ir negalėčiau- su iššokusiomis kojų venomis, bet oriai tipeno lakuotuose batukuose, vesdama mus paskui save iš salės į salę. Mūsų dama kalbėjo lėtai ir naudojosi užrašais, bet tai buvo tik privalumas. Vienas iš įdomesnių paveikslų šioje kolekcijoje yra šis:

Louis XIV of France and his family attributed to Nicolas de Largillière.jpg

Formerly attributed to Nicolas de Largillière Public Domain, Link
Portrete matome Prancūzijos karalių Liudviką XIV (sėdi krėsle). Iš abiejų pusių Karalių Saulę supa jo sūnus ir anūkas, o suknele vilki jo proanūkis- dar per mažas mūvėti kelnes. Moteris portrete- Madam de Ventadour, karališkoji guvernantė. Ji ėjo šias pareigas nuo 1704 m. ir rūpinosi mažaisiais broliukais Liudviku Bretaniečiu ir kitu Liudviku Anžujiečiu (taip, broliai turėjo vienodus vardus, Liudviko vardą buvo gavęs ir jų jau miręs broliukas). Pirmasis Liudvikėlis buvo sosto įpėdinis.

1712 m. liga pasiglemžė abiejų Liudvikėlių mamą, Mariją Adelaidę iš Savojos ir tėtę bei sosto įpėdinį Liudviką Burgundietį, jie išėjo savaitės skirtumu. Berniukai, dabar jau tiesioginiai sosto įpėdiniai, taipogi užsikrėtė. Vyresnėliui daktarai nuleido kraują, kas buvo visuotinai pripažintas gydymo metodas daugeliui ligų, tik medicinos korifėjams nepasisekė ir sosto įpėdinis mirė. Madam de Ventadour užsirakino su vienintele, dviejų metų amžiaus, Prancūzijos sosto viltimi bei trimis tarnaitėmis ir kategoriškai atsisakė prileisti gydytojus prie berniuko. Mažasis Liudvikas Anžujietis pasveiko ir tapo Liudviku XV būdamas penkerių metų amžiaus, po savo prosenelio Liudviko XIV mirties (šis valdė 72 metus ir 110 dienų). Štai kokią istoriją pasakoja šis portretas.

Kiti du įdomūs paveikslai siejami su Liudviku XV ir kabo virš centrinės laiptinės. Juos užsakė Belviu rūmams, gautiems dovanų nuo Liudviko XV, garsioji Madam de Pompadour. Paveikslus nutapė Francois Boucher, kuris tapo Gobelenų manufaktūros meno direktoriumi. Du paveikslai rodo saulėtekį ir saulėlydį per Apolono ir Tetės mitą, kur Apolonas (Liudvikas XV) palieka savo mylimąją ryte ir grįžta į jos glėbį vakare. Boucher nutapė nemažai ir savo globėjos Madam de Pompadour portretų. Po jos mirties jį ir jo meną užmiršti netruko, rokoko mada baigėsi.

Lapkritį švenčiama Fejerverkų naktis, skirta paminėti Guy Fawkes ir jo nepavykusį bandymą susprogdinti Parlamentą. Tiesa, kažkokių laužų ir iškamšų deginimo nebuvo -gal daugiau kaimo vietovėse?- bet kelis vakarus dangų raižė fejerverkai. Pasirinkau stebėti juos arčiausiai savo hostelio, Blekhyto rajone. Viešojo transporto eismas buvo nukreiptas ir vos nepavėlavome. Naktis buvo šalta ir fejerverkai vėlavo, bet buvo tikrai įspūdinga.

P1550656
Fejerverkai Londone.

P1550667
Grožimės fejerverkais. 

P1550672
Buvo iš tiesų gražių akimirkų. 
Antroji diena buvo ne mažiau turininga kultūros. Anksti ryte išsiruošiau į Karo muziejų. Buvo dar valanda laiko iki atidarymo (Londono traukiniai keleivius perveža raketos greičiu), todėl pasivaikščiojau po Karo muziejaus parką. Kažkada čia buvo pelkė. XVIII a. ją nusausino dėl miesto plėtros. 1815 m. čia atidarė psichiatrinę ligoninę Bedlamą, kuri išbuvo 100 metų. Tada visuomenė susirūpino dėl tankėjančio užstatymo ir vienas į žmones išėjęs ir titulą gavęs žmogus iš keturiolikos (14) vaikų šeimos nupirko šias žemes. Jis padovanojo jas miesto parkui su sąlyga, kad parkas buvo pavadintas jo motinos vardu. Ligoninė buvo perstatyta ir atiduota Karo muziejui, parke buvo atidarytas dirbtinis paplūdimys miestiečiams. Antrojo pasaulinio karo metais parke buvo auginamos daržovės.

P1550681
Karo muziejus Londone.

P1550693
O pas mus jau snigo.

P1550699
Tibeto sodas. 

P1550696
Tibeto sodas.

P1550702
Mandala.

P1550704
Berlyno sienos fragmentas. 

P1550707
Londono voverė.

P1550708
Pusryčiai. 

P1550710
Karo muziejaus eksponatas. 

P1550713
Žurnalistų šarvuotis. Reuters žurnalistai juo važiavo 2006 m., kai Palestinos ir Izraelio konflikte į šarvuotį pataikė raketa. 

P1550717
Karo anatomija.

P1550719
Kaip kilo Pirmasis pasaulinis karas?

P1550723
Reimso katedros vitražas. 

P1550729
Aguonos žiedas. 
Labai emocingas muziejus, poroje vietų šniurkščiojau nosį. Taipogi labai informatyvus, daug eksponatų. Karas tampa toks ranka paliečiamas...

Kitas muziejus mane nuliūdino. Nuliūdino ta prasme, kad Vilnius neturi sau skirto muziejaus, kokius turi Poznanė ar Londonas, ir tai -didelis mūsų sostinės trūkumas. Londono miesto muziejus pasakoja Londono istoriją per archeologinius radinius (įspūdingas romėniškas laikotarpis), atkurta miesto gatve su įvairiomis parduotuvėmis, ir kitas vizualias priemones.

P1550730
Londono miesto muziejus.

P1550734
Šalia muziejaus.
Kitas mano numatytas aplankyti ojektas- Auksakalių gildija- lankytojus priima labai nepatogiu laiku, todėl šį kartą teko tos minties atsisakyti.

P1550735
Tokių detalių galima rasti daug kur Londone. 

P1550736
Londono stop-kadras. 

P1550737
Šv. Pauliaus bažnyčia- Londono ikona. 

Na ir pagaliau išaušo Londono turizmo naujienų parodos atidarymo diena. Buvau akredituota kaip spaudos atstovė. Deja, ši paroda mane labai nuvylė. Tai- tiesiog paroda kaip ir jos visos, niekuom neišskirtinė. Wi-fi signalas buvo toks silpnas, kad nei vienos nuotraukos nepavyko įkelti. Dieną pradėjau nuo spaudos pusryčių ir metinio pranešimo.

P1550738
Londono turizmo paroda.
Metinis turizmo rinkos pranešimas buvo įdomus. Turizmo industrija išlieka optimistiška ir per tris parodos dienas buvo tikimąsi sudaryti 2,5 bln svarų vertės turizmo sutarčių. Šalys, kurių turizmo rinka nukentėjo per keletą praėjusių metų, vis dar domina britų turizmo operatorius: Graikija sudomino 37 proc. turizmo verslo atstovų, Turkija- 29 proc., Egiptas- 17 proc., ir galiausiai Tunisas- 8 proc. Brexit gąsdina atostogautojus dėl to, kad 30 proc. apklaustų kelionių operatorių teigė pakelsiantys kelionių kainas. Iš kylančių turizmo šalių aiškūs lyderiai britų rinkoje yra Kinija, Indija, Islandija ir Kuba, iš jų net 39 proc. britų turistų norėtų aplankyti būtent Islandiją, kuriai kitais metais nusimato priimti 2 mln turistų. Aviacijos naujienose buvo paminėta Heathrow oro uosto plėtra ir galimi supersoniniai skrydžiai, kuriuos norima atnaujinti nuo 2020 m.  Net 27 proc. apklaustų bitų turistų patyrė skrydžio sutrikdymų dėl alkoholio paveiktų keleivių, tokiems netgi gręsia draudimas skraidyti tam tikrų oro linijų lėktuvais iki gyvenimo pabaigos. Augantis turizmas ne visur yra geros naujienos, todėl kai kur planuojama įvesti turizmo apribojimus (Tailandas jau uždraudė lankytis kai kuriose salose). JAV prezidento rinkimų tema irgi nebuvo apeita ir skaičiai įdomūs: 60 proc. apklaustųjų sakė, kad Hillary Clinton bus naudinga turizmo rinkai, ir tik 7 proc. taip pasakė apie Donald Trump. Atsakingas turizmas ir dalinimosi ekonomika taipogi buvo aptarti. Pasirodo, Airbnb sistema uždirba gerus pinigus, nes artimiausias jos konkurentas yra Hilton viešbučių tinklas. Terorizmas išlieka grėsme turizmui numeris vienas. Galiausiai, britų turistai pradėjo domėtis finansine atostogų aspauga, t.y. kad bankrutavęs kelionių organizatorius nepaliktų jų su nuostoliais.

Tai įdomu: 2015 metais net 34 proc. britų turistų atostogas užsisakė vartydami brošiūras. 2014 metais tokių buvo tik 4 proc.

P1550744
Ursulijus Lepečkojauskas sveikinasi su Pedingtonu iš Peru. 

P1550748
Slovakijos ir Vengrijos stendai. 

P1550750
Degustuojame slovakišką vyną/ 

P1550755
Lenkijos stendas. 

P1550759
Kipras išsiskyrė iš kitų stendų pasistatydinęs trobelę. 

P1550760
Danija pasitelkė trolius. 

P1550762
Bulgarijos stendas išsiskyrė savo dizainu. 

P1550767
Turkija nestokojo smalsuolių. 

P1550774
Kai kurie stendai rengė daržo gėrybių parodą. 

P1550776
Kroatija sėkmingai užpildė parodos erdvę. 

P1550786
Ispanija kaip visada vaišino sultimis. 

P1550793
Dar Ispanija vaišino kumpiais, sūriais...

P1550798
Ir vynu.

P1550801
Šiaurės Prancūzijos regionas turtingas karine tematika. 

P1550802
Prancūzijos stendas buvo dosniausias, 

P1550803
Izraelis vaišino gaiviaisiais gėrimais. 

P1550808
Baltarusijos stendas. 

P1550813
Ursulijus Lepečkojauskas susipažino su Dmitrijumi Jevrovizijonovičiumi. 

P1550814
Mezgame naudingas pažintis. 

P1550820
Mano naujas vaikinas. 

P1550830
Falklandų salos. 

P1550832
Taivano stendas. 

P1550838
Ursulijus Lepečkojauskas rado egzotinę draugę. 

P1550839
Kataro stendas ėmė lankytojus prabanga. 

P1550840
Ursulijis Lepečkojauskas tyrinėja perlus. 

P1550842
Šiaurės Airija pristato uolų taką. Įspūdinga! 

P1550843
Degustuojame toliau.

P1550844
Galimybė nusifotografuoti, jeigu nėra galimybės nukeliauti. 

P1550849
Ursulijus Lepečkojauskas domisi skrydžių galimybėmis. 

P1550855
Gavome dovanų! 

P1550860
Regbio gerbėjai supras.

P1550864
Jis pats pasisiūlė Ursulijų Lepečkojauską palaikyti!

P1550865
Svajonė....

P1550866
Persimetame žodeliu su svečiais iš užjūrio. 

P1550867
Kubos romu dar ir apsilaistėme abudu. 

P1550868
Moterims patinka pūkuotukai. 
Šiaip šioje parodoje buvo keletas ryškių minusų. Visų pirma, nei viena iš Baltijos šalių- Estija, Latvija, Lietuva- nebuvo atstovaujamos. Mane tai labai nustebino. Lenkijos stende paieškojau informacijos apie Zakopanę- maniau, bus daugiau informacijos, kurios man reikia planuotis kelionei kitais metais, deja, gavau labai mažai naudos. Ukrainos stendas buvo labai kuklus, pagrinde Kijevas ir Lvovas, o daugiau informacijos apie likusias turizmo galimybes ir nebuvo. Jordanija turizmo skatinimu apsiribojo dalindama žemėlapius. Baltarusijos stende gavau kontaktus dėl pagalbos su beviziu įvažiavimu, bet irgi nelabai ten aišku kas ir kaip. Italijos stende ieškojau informacijos apie Barį, kur dar tiesiogiai skraidina iš Lietuvos, tai iš viso nieko neturėjo apie tą miestą. Man susidarė toks vaizdas, kad stendai yra visiškai nepasiruošę suteikti informaciją apie plečiamas kelionės kryptis. Žinoma, pliusas tame, kad popierines brošiūras visada galima gauti nuvykus į vietą. Iš kitų minusų galima paminėti susitraukusį dosnumą lyginant su Berlyno paroda: mažai degustacijų ir suvenyrų. Labai daug vietos užėmė viešbučių, pervežimo firmų, automobilių nuomos įmonių stendai, kurie man nepasirodė aktualūs- šią informaciją tikrai galima rasti internete. Galiausiai, pritrūko interaktyvumo- nei šokių, nei muzikos, ribotas amatų demonstravimas. Trumpai reziumuojant, ši paroda nepateisino lūkesčių. Mane pasiekė gandai, kad vis daugiau šalių traukiasi iš Londono parodos. Bet užtat turėju laiko nueiti į "Streetcat named Bob" premjerą nedideliame kino teatre netoli mūsų hostelio Grinviče. Ten peržiūros salėje yra baras!

Paroda truko tris dienas. Mano nusivylimas buvo toks didelis, kad kitas dvi dienas nebegrįžau. Vietoje to vaikščiojau po Londoną ir pakartotinai užsukau į savo mylimiausius muziejus. Viename metro man pasidarė kiek negera, tai išlipau ir pasivaikščiojau gryname ore po dangoraižių rajoną.

P1550871
Londono dangoraižių rajonas. 

P1550879
Sutvarkyta krantinė. 

P1550881
Gamtos mokslų muziejus. 

P1550886
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi architektūra. 

P1550887
Fotogeniškoje aplinkoje. 

P1550890
Topazas. 
2 kg. svorio topazas buvo surastas apie 1985 m. Amazonės džiunglėse Brazilijoje. Jo suradėjas Max Ostro savo bografija gali būti lyginamas su Indiana Jones (gimęs Lenkijoje, jis išgyveno kelis bandymus būti išsiųstas į koncentracijos stovyklas Treblinkoje ar Ausšvice).  Max mirė 2010 m., o jo šeima nusprendė pasidalinti su visuomene savo šeimos sukauptomis vertybėmis.

Britų muziejus vertas visos dienos, jeigu ne savaitės. Rekomenduoju nusipirkti knygutę-gidą ir apeiti bent svarbiausius objektus. Mane labiausiai sužavėjo graikų vazos. Labai norėčiau nusipirkti rimtą knygą su graikiškų vazų istorija ir geriausiais pavyzdžiais. Taip susižavėjau, kad trumpam buvau pametusi Ursulijų Lepečkojauską!

P1550894
Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Britų muziejuje. 

P1550898
Nuvažiavome į Pedingtono stotį pasimatyti su pačiu Pedingtonu. Kada nors bus ir Ursulijaus stotis. 
Kitą dieną- Camden Town turgus, pakartotinis vizitas į Britų muziejų, ir Londono panorama. Vienas iš dalykų, kurių Londone dar nebuvau dariusi, tai panoramos apžvalga. Apie Sky Garden sužinojau skaitydama Gyvenu Gerai blogo įrašą apie Londoną, o tada jau gaudžiau bilietus, nes apsilankymas ten nemokamas, o bilietus sistema išmeta tris savaites prieš planuojamą apsilankymo dieną. Man pavyko nutverti bilietus mūsų išvykimo dienos vakarui. Malonu buvo pasimatyti su Londone gyvenančia Agne- gaila, kad trumpai, bet Londonas yra mano miestas, būtinai vėl užsuksiu. Skrydis tik 2,5 val-vienas juokas. Dar užsukau į knygyną netoli Piccadilly Circus- ten reikia lifto, nes per šešis aukštus viskas, net apsiašarojau nuo to gėrio.


P1550902
Londonas saulei leidžiantis. 

P1550903
Didelis tas Londonas.

P1550906
Uždegamos šviesos bare. 

P1550909
Matosi garsusis Agurkas. 

P1550910
Rimtai sutemo. 
Ryte turėjome išsikraustyti iš hostelio, bet iki skrydžio buvo likę nemažai laiko, todėl užrakinome daiktus hostelio saugojimo kameroje ir išėjome porai valandų pasivaikščioti po Grinvičo rajoną.

P1550925
Angliškas pabas.

P1550929
Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Grinviče.

P1550930
Jūreivystės muziejus.

P1550932
Jūra yra istorija.

P1550934
Princo Frederiko barža dabar specialistų rankose. Ursulijus Lepečkojauskas grožisi aukso liūtais.

P1550936
Laivo priešakis.
Jūreivystės muziejus Grinvičo rajone yra puikus. Mane labiausiai sudomino prekybos kelias. Tada vietiniame pabe užkandome (rekomenduoju užsukti į Grinvičo turgų, kur yra ir gatvės maisto) ir traukiniais nusigavome iki Stanstedo oro uosto. Nors viskas klostėsi gerai, pakilti vėlavome, nes ant pakilimo tako teko stoti į eilę. Vilniuje vos ne valandą stovėjome pasų patikroje. Šiaip po Londono mane daug kas Vilniuje erzina- nusileido pilnas lėktuvas, o pasų patikroje trūksta personalo. Autobusai nešvarūs ir retai kursuoja. Muziejuose nėra tokio puikaus personalo kaip Londone, o ir patys muziejai netraukia užsukti su šeima praleisti laiko. Ir net ne piniguose esmė, o mūsų mentalitete.

Išlaidos savaitei Londone sudarė apie 350 eurų. Išklotinė atrodytų maždaug taip:

Skrydis su Ryanair: 58 eurai į abi puses
London Stansted ekspresas į miestą: išankstinė kaina, į abi puses, apie 20 eurų
Savaitės transporto kortelė zonoms 1-3: apie 45 eurai
Nakvynė hostelyje su pusryčiais: apie 140 eurų
Maistas, suvenyrai: apie  40 eurų, neskaitant taksi iš oro uosto (grįžome vidurnaktį). Brangiausiai kainavo knygos: 20 svarų už knygą apie juvelyrikos kolekciją Viktorijos ir Alberto muziejuje, 20 svarų už karalienės Viktorijos biografiją ir 9 svarai už Dafnės diu Morje "Rebeką".


Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Londonasyramanomiestasaitė

0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...