Pergamono muziejus Berlyne: Islamo meno paroda

Mano trečias kartas Berlyne, trečias kartas Pergamono muziejuje, bet pirmas kartas Islamo meno skyriuje. Šį kartą aplenkiau tokias garsenybes kaip Ištar vartai ar Pergamono altorius. Jeigu būsite Pergamono muziejuje pirmą kartą, tikrai verta apeiti jį visą, tik turėkite omenyje, kad tai didelis kompleksas ir drąsiai skirkite tam visą dieną. Islamo meno skyrius buvo palyginti nedidelis, jeigu imti viso muziejaus dydį kaip atskaitos tašką. Į bilieto kainą įeina audiogidas, kurį rekomenduoju naudoti, nes pasakojimo metu sužinosite daugiau apie pačius svarbiausius parodos objektus. Nuolatinė paroda skirta Islamo menui nuo VIII- IX iki XIX a. Eksponatai atkeliavo iš įvairių šalių, tokių kaip Ispanija ar Indija, bet pagrindinis akcentas yra Vidurio Rytai-Egiptas ir Iranas. Štai keletas įdomiausių ekspozicijos akcentų.

Sienų puošyba. Sunku pasakyti, ar tai mozaikinė dėlionė ar akmuo iškaltas.





Keletas mihrabų iš mečečių-arkos, atgręžtos į Meką.

Medinės lubos iš Alhambra Granadoje, Ispanija. 





Dailus puošybos elementas su medžioklės scena.



Mshatta rūmai, Jordanija (nors originalus pavadinimas nežinomas). VIII a. statinys, muziejaus įsigytas 1889 m. Fasadas buvo atkastas apie 30 km į pietus nuo db. sostinės Omano. Manoma, kad šis pastatas dykumoje buvo žiemos rezidencija arba saugykla. Po kalifo mirties, jis liko nebaigtas statyti ir sunaikintas žemės drebėjimo. Nors jau buvęs saugomas muziejuje, statinys nukentėjo per Berlyno bombardavimą Antro pasaulinio karo metu. Šiandien tai yra Islamo meno ekspozicijos pažiba.











Muziejuje yra vertinga ir turtinga kilimų kolekcija.



Aleppo kambarys irgi laikomas vienu vertingiausių parodos eksponatų, tačiau jis sulaukia mažai dėmesio dėl to, kad jį nuo lankytojų skiria stiklo siena, todėl neįmanoma nei nufotografuoti, nei iš arti apžiūrėti. Otomanų laikų kūrinys atkeliavo iš Sirijos. Turtingas Aleppo gyventojas užsakė ištapyti kambarį XVII a.pr. , ir tai yra anksčiausias to periodo tapybos pavyzdys. Kambarys buvo skirtas atvykstantiems svečiams užeiti. Tapybos temos yra tradicinės kaip gėlės ar geometriniai ornamentai, bet taipogi ir krikščioniški, nes užsakovas irgi buvo krikščionis, todėl galima pamatyti ir scenas iš Biblijos. Gaila, bet dėl stiklo sienos nebuvo įmanoma apžiūrėti šių grožybių iš arčiau.



Kaip jau minėjau, ekspozicija nėra didelė, jai pilnai užteks valandos laiko. Man didžiausią įspūdį visgi paliko Mshatta facadas. Kilimai neįpatingai sužavėjo, nors turbūt didžiai vertingi. Labai nuvylė Aleppo kambario stiklo siena, nes eksponatas padarytas visiškai neprieinamu apžiūrai.

Kol kas savo internetinės svetainės muziejus neturi, lankymo valandas ir bilietų kainas bei kaip atvykti galima pasitikrinti čia: Staatliche Museen zu Berlin (anglų kalba).

Su meile,

Kūtvėla

Knygų mugė 2013

Savaitgalis buvo kaip niekad turiningas. Pirmoje dienos pusėje dalyvavau instruktaže gidams atkuriamuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Mums panorėjus ir statybininkams leidus, pasivaikščiojome po būsimas ekspozicijų erdves, susipažinome su jau atkurtais elementais. Aiškėja būsimų ekskursijų vedimo tvarka. Sekite naujienas mano internetiniame dienoraštyje, nes tikrai rinksiu grupes ekskursijoms. Atidarymo data (pirmasis rūmų atkūrimo etapas): 2013 liepos 6. Sukviesta visa Europa, trauktis nėra kur.  




Labai patogiai nuo Katedros aikštės buvo autobusas į knygų mugę. Kadangi nemokamas, tai norintys net kekėmis kabojo. Akis badė pakelės nustatytos automobiliais, nes tą vieną knygą lietuvis rankoje gi neparsineš, reikia automobilio, juk dar nevaikščiojantį vaiką reikia neštis su savimi...Kadangi strategiškai pinigus buvau išleidusi jau anksčiau, tai ramiai sau vaikščiojau po mugę žinodama, kad tikrai neišlaidausiu.

Žmonių buvo jūra. Iš visų pusių skambėjo pasiūlymas organizatoriams daryti tokį populiarų renginį vasaros metu, nes grūstys ir eilės prie rūbinių buvo siaubingos, jau nekalbant apie kilometrinę eilę prie bilietų kasų.





Kaip minėjau, knygų pirkti šiemet neketinau, juolab kad jau buvau internetu apsipirkusi. Bet mugėje buvo įvairių atrakcijų lankytojams.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo stende demonstravo J. Statkevičiaus sukurtus operos "Manon Lesko" kostiumus.

Prie kito stendo lankytojai galėjo pasimatuoti visokių gražių dalykų.

Bukinistų salė buvo surengusi ekspoziciją tema "Gyvenimas 1960-siais".

Tokias ledų taureles aš prisimenu iš savo vaikystės.

Skaitmeninė fotografija nė per pusę nėra tokia darbšti kaip juostinė.

Flopikai....Nostalgie....

Išmanusis peidžeris :-)

Dabar skaitysiu jau trečią knygą apie Pietų Ameriką. "Pietų Amerika 364 dienos" bei "Pietų Amerika" esu pirkusi internetu, susitaupė kažkur po 8 LT nuo knygyno kainos. Autografų gauti knygų mugėje nepavyko, bet juk dar visas gyvenimas prieš akis.



Ar buvote knygų mugėje? Ką šiuo metu skaitote?

Su meile,

Kūtvėla

Akcija "Nepalik Kūtvėlos nakvoti ant suoliuko Klaipėdoje!"

Klaipėdos TIC duomenimis, šių metų balandžio 19-21d. Klaipėdoje lankysis šitas grožis:

By Żeglarz (Own work) [Public domain], via Wikimedia Commons

Čia garsusis "Kruzenshtern", o ne šiaip sau kokia suskilusi gelda, todėl jau įsigijau autobuso bilietus. Ir dabar patiriu baisias nakvynės paieškos kančias.

Variantas I. Couchsurfing. NE: nežinau kada norėsiu ateiti ar išeiti, o per prievartą bendrauti ir "rodyti dėmesį" šeimininkams man nepriimtina. Be to, vis tiek kažką lauktuvėms reiks pirkt.

Variantas II. Hostelis. NE: visi Klaipėdos hosteliai, kurie man tiktų kainos atžvilgiu, siūlo mixed dorm variantą. Man tai nepriimtina, nes vyriškoji kambario dalis mėgėjai triukšmauti, duris trankyti, nesiprausti, daiktus mėtyti kur papuola ir vaikščioti vienais apatiniais.

Variantas III. Svečių namai. NE: kaina ir prekė nesuderinamos. Sovietų laikų sofkutė, du nutrinti foteliai ir kraupios užuolaidos, be pusryčių, susitarti iš anksto dėl raktų perdavimo ir pan., nuo 80LT naktis žmogui.

Variantas IV. Viešbutis. NE:  net vienos nakvynės kaina nesveikai astronominė, kai kur net triženklis skaičius.

Ar kainos Klaipėdoje visai nuo proto nušoko, ar mano alga per maža? Atrodo, išsvajotą savaitės laiko Žemaitijos turą vasaros metu teks pakeisti gerokai pigesnėmis atostogomis Egipte. Ar Turkijoje. Ar Tenerifėje.

Tai štai, kreipiuosi į savo skaitytojus patarimo: TAI KĄ MAN DABAR DARYTI? Protingi žmonės sako, nuomotis kažką Palangoje. Jeigu esate nakvynės paslaugų Klaipėdoje teikėjas ir galite priglausti barteriniais pagrindais labiausiai susivėlusią Lietuvos tinklaraštininkę š.m. balandžio 19-21d., rašykite (e-mail rasite Kontaktuose).

Trys slidininkai ir viena Kūtvėla Taurijos girioje: pelkiniai pafilosofavimai

Kai šiandien atvykau į Vilniaus geležinkelio stotį pamaniau, kad žygeiviai pagaliau neapsikentė ir nusprendė iškrėsti savo Kūtvėlai piktą pokštą ir neateiti į žygį. 10 min. iki traukinio išėjimo nebuvo nei vieno pažystamo veido ar bent jau žygeiviškos išvaizdos būtybės- studentiško amžiaus, su slidėmis ir kuprine (na, žygio informacija buvo paskelbta gana vėlai Vasario 16-sios vakare, tai suprantama, švenčia žmonės). Bet užtat paaiškėjo, kad vienintelis vyras su slidėmis laukimo salėje prie kurio aš neplanuotai prisėdau visgi buvo mano žygio kolega. Taigi, į Mickūnus vykome keturiese: Laimis, Fredis, Tadas ir Kūtvėla: trys poros slidžių, patirties ir energijos bei viena pora vaikščiojimo lazdų, gerų norų ir naujų blauzdinių voverėms sužavėti. Šiandien atsiėmiau už visas, absoliučiai visas numuilintas fizinio lavinimo pamokas mokykloje ir vienoje vietoje net šnekėjausi su angelų choru. Bet apie viską-po truputį.


Pirmiausia Mickūnuose slidininkai apginklavo savo kojas ekipiruote prieš pelkes. Žemiau esančioje nuotraukoje matote kaip patirtis ir energija glaudžiai bendradarbiauja:




Aš fotografavau ir krizenau, kad šis "kompromatas" vertas ne mažiau dėžės konjako. Vat ir nubaudė mane pelkių dvasios už ilgą liežuvį.

Vasario 16-sios ekskursija : keliai, pirkliai, pinigai...

Istorijos pamokos mano mokykloje buvo graudžiai nuobodžios. Konspektuodavome iki pamėlynavimo kažkokias Kazimiero privilegijas ir panašius prieš N metų įvykusius įvykius, bet Antantės nuo Trilypės Sąjungos iki šiol neskiriu. Istorijos egzamino tegavau 38% ir į tėvų svajotą teisę taip ir neįstojau. Gal ir gerai, nes Kūtvėla teisėje būtų tiek visko suvėlusi... Bet šiandien buvo puikus pavyzdys, kaip istoriją galima dėstyti gyvai ir įdomiai. DNB bankas surengė Vilniaus ekskursijų dieną ir dovanojo ekskursijas Lietuvos valstybingumo istorijos keliui atminti. Buvo galima registruotis į nemokamą ekskursiją (kaip paskui patyriau, žmonės tuo pasinaudojo ir ėjo net į keletą ekskursijų) internetu. Aš pasirinkau temą "Keliai, pirkliai, pinigai...".

Piešiniai prie Rotušės. Vaikai piešia Laisvę.