Būtinai apsilankyti šventyklų slėnyje Agridžente (it.-Agrigento) nusprendžiau tik pradėdama planuoti maršrutą Sicilijoje. Mano
šūstrasis registratūros darbuotojas (dažniausiai gaunantis naktines pamanais,
for a reason) man padėjo susigaudyti grafikais nusagstytoje lentoje.
Aš: I want to go to Agrigento.
Jis: (pritariamas galvos kinksėjimas): Good.
Aš: What's the best way to go there?
Jis: (baksnoja į lentą) There's a bus.
Aš: How about the train?
Jis: You said
the best way.
Matote, aš jam vis dėlto patinku. Buvo dar ankstus rytas, toli gražu dar ne pusryčių metas, tai aš užkandau savo lietuviškos duonos riekele ir išgėriau puodelį arbatos (porą arbatos pakelių tokiam atvejui buvau paėmusi nuo pusryčių stalo dar išvakarėse, nes čia net cukrus po raktu laikomas buvo). Tada iškrebždėjau ieškoti Nr. 101 autobuso į stotį. Teko šiek tiek pamaklinėti, nes žemėlapis sako viena, o realybė-kita, bet padedant geriems žmonėms susiradau tą stotelę. Vienintelis nerimas buvo tai, kad autobusų grafikai čia katastrofiniai, bet visgi nerimavau be reikalo, nes eismas tokią ankstyvą valandą labai minimalus, o ir netrukus atvažiavo man reikiamas autobusas į stotį.
Jeigu ketinate Palerme naudotis autobusais kaip tarpmiestinio susisiekimo priemone, tai iš anksto morališkai pasiruoškite. Yra autobusų stotis, kurioje aptarnauja autobuso į oro uostą klientus ir dar dvi firmas; visi turi atskirus langelius ir klusniai vykdo "Neparduok kitų bilietų, tiktai savo" įsakymą. Man reikalingo autobuso kasos buvo net ne stotyje, iš kurios mane pasiuntė laimės ieškoti į tokią
kamurkytę gatvėje.
Kamurkytė aptarnavo kelias firmas, bet ne tą, kuri veža į Agridžentą. Man susidarė toks įspūdis, kad firmos yra susitarusios, kur kas veža, ir rūpinasi tik savo maršrutais. Mano autobusas turėjo sustoti kitoje Via Paolo Balsamo pusėje, bet tą gatvę, kaip tyčia, remontavo, ir niekas nežinojo, kur perkelta stotelė. Pamačiau pro šalį važiuojant reikiamą autobusą, bet nepasivijau. Sugaišusi tris ketvirčius valandos šio mistinio autobuso paieškoms, spjoviau į viską ir nusipirkau traukinio bilietą. Jeigu kas norėsit bandyti laimę autobusu, ieškokite
Cuffaro firmos autobuso.
Traukiniai Sicilijoje turi labai blogą reputaciją- lėti, tvarkaraščiai nepatikimi, vėluoja. Bet man viskas pasisekė, dvi valandas grožėjausi peizažu pro langą. Buvome sustoję kokioms dešimt minučių, nes reikėjo pro tunelį praleisti kitą traukinį. Rekomenduočiau važiuoti traukiniu dar ir dėl to, kad jo stotis yra labiau centre nuvykus, vaizdai pro langą nuostabūs, o atvykimo laikas panašus į autobuso- tiesą sakant, labai ilgai netgi važiavome paraleliai, nes traukinys išvyko 7.45 val., o autobusas- 8.00 val.
 |
Vaizdas pro traukinio langą. |
 |
Vaizdas pro traukinio langą. |
Kelias į Agridžentą, tiksliau, traukinio bėgiai į jį, vingiuoja pro žemės ūkiui atiduotus laukus. Netgi šiek tiek nusivyliau, nes nebuvo daug žalumos ar vandens. Ir štai- Agrigento Centrale.