Ar Lietuvai reikalingas Valstybinis Turizmo Departamentas?

Pradėsiu nuo to, kad yra vienas svarbus dalykas, kurį Valstybinis Turizmo Departamentas moka daryti gerai- tai pasikviesti į svečius užsienio žurnalistus, kurie grįžę namo pasidalintų savo įspūdžiais su savo skaitytojais ir tokiu būdu pareklamuotų Lietuvą. Kokių šalių žurnalistai jau spėjo mus aplankyti, galite pasiskaityti 15 min. "Pasaulio žurnalistai vienas po kito lanko ir populiarina Lietuvą tarp užsienio turistų". Šalies žinomumo plėtra yra svarbus dalykas, tačiau ar tai nėra ta funkcija, kurią galėtų atlikti, sakykime, kad ir Užsienio reikalų ministerija?

2014 metų liepos 4 d. Valstybinis Turizmo Departamentas prie LR Ūkio ministerijos (toliau- VTD) gavo pranešimą, kad "Go Travel Planet" kelionių organizatorius yra nemokus. 2014 metų lapkričio 14 d. VST sustabdė kito kelionių organizatoriaus- "Fresh Travel" ("Plius Travel") veiklą dėl tos pačios priežasties-nemokumo. Vieni turistai nakvojo oro uoste, kitus -kaip kokie Somalio piratai- įkaitais laikė paėmę turkai viešbučiuose. Draudimo suma šiuo konkrečiu atveju buvo 700.000 LTL, iš kurių jau yra paskaičiuota, kad 600.000 LTL eis padengti skrydžiams, kuriais tautiečiai pargabenti namo. Lieka 100.000 LTL ir krūva pretenzijų- nesunku nuspėti, kaip viskas baigsis. VTD, kaip visada, jokių nerimo signalų nejautė, nors valstybinė institucija, kurios pavadinime yra žodis "turizmas", turi ginti ir saugoti turistų teises, o ne užsiimti nežinia kokia abrakadabra, kaip dabar.

2014 metų rugpjūčio pradžioje aš pati išvykau su viena kelionių agentūra (jos pavadinimo kol kas nepaviešinau, bet neketinu ir slėpti, jeigu kas nors susidomės) į vienos dienos kelionę į pajūrį. Šią kelionę su nelaimėliais tautiečiais šiltuosiuose kraštuose sieja tai, kad tai irgi buvo kuponu pirkta kelionė su nuolaida. Šitoje vietoje pasakysiu, kad jeigu perki kelionę pigiau, tai nereiškia, kad kokybė turi būti blogesnė, nei už pilną kainą, nebent autobusas-grabas ant ratų būtų aiškiai įvardintas kelionės sutartyje; kitu atveju, tikiuosi padoraus aptarnavimo. Kelionės įspūdžiai aprašyti buvo jau anksčiau (nuoroda čia), todėl kreipiausi į VTD, prašydama:

Prašau Valstybinį Turizmo Departamentą imtis reikiamų priemonių:

1. Užtikrinti, kad visi kelionių organizatoriai būtų atsakingi už transporto priemones, kurias siunčia į kelionę. Jos turi atitikti techninius saugumo reikalavimus, higienos reikalavimus, būti europinio komfortabilumo pavyzdžiai, o ne metalo laužas.
2. Patikslinti, ar minėtas „KELIONIŲ AGENTŪROS PAVADINIMAS“ dirba tvarkingai-galbūt seni autobusai yra samdomi dėl to, kad įmonė turi finansinių problemų ir negali sau leisti kokybiškų paslaugų teikimo, įskaitant patyrusį kelionių vadovą/gidą.
3. Patikslinti, ar minėtas kelionių vadovas VARDENIS PAVARDENIS, atstovavęs „KELIONIŲ AGENTŪROS PAVADINIMAS“ šios kelionės metu, yra kompetentingas toliau dirbti šį darbą- juk Valstybinis Turizmo departamentas tvirtina gidų licenzijas.

Kaip matote, mano skundą stipriai įtakojo neseniai vykęs kelionių operatoriaus bankrotas. Skundą pateikiau elektroniniu paštu 2014 metų rugpjūčio 4 d. Kitą dieną gavau atsakymą, kad mano skundo nenagrinės, nes jis nepasirašytas. Ką gi, skundą atsispausdinau, užraičiau autografą, nuskenavau ir nusiunčiau vėl. 2014 metų rugpjūčio 22 d. parašiau paklausimą, kodėl iki šiol nesu gavusi jokio atsakymo, po trijų dienų man atsakingas darbuotojas atrašė, kad daug darbuotojų atostogauja, todėl mano skundo imsis, kai tik daugiau specialistų grįš iš atostogų. 2014 metų rugsėjo 11 d. vėl parašiau paklausimą, ar mano skundo klausimu kas nors iš viso vyksta, ir štai- o stebukle!- 2014 metų rugsėjo 15 d. elektroniniu paštu gavau visą pundą pažymų, ataskaitų, nuskenuotų atsiliepimų, ir t.t. Kelionių agentūra atsakomybės purtosi, gidas meluoja per akis-na, tiek to, tai jų sąžinės reikalas. O autobusas, pasirodo, turi techninės apžiūros dokumentus-jis visiškai tvarkingas.

Štai autobusas, kuriam nei kelionių agentūra, nei VTD priekaištų neturi- jis yra techniškai tvarkingas. Tik va nulėkė du ratai kažkodėl. 

Tačiau mane pritrenkė ir sužavėjo ne tai, kad mūsų gyvybe rizikavusi kelionių agentūra iki šiol sau smagiai keliones pardavinėja, bet paskutinis VTD atstovo, su kuriuo vyko mano susirašinėjimas, komentaras:

 Persiunčiame Jums gautus kelionių organizatoriaus paaiškinimus. Jeigu nesutinkate su paaiškinimais, tuomet reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nagrinėja skundus dėl netinkamos kokybės paslaugų ir turi įstatymais nustatytą teisę taikyti poveikio priemones. Departamentui tokia kompetencija nepriskirta, mes tik išvadas teikianti institucija, kuomet gavus skundą Tarnyba kreipiasi į mus su prašymu pateikti išvadą. 


Išvados, beje, taip ir negavau, tik krūvą popierinių įrodymų, kad skundžiamoji agentūra yra šventesnė už Popiežių. Ar dar lieka Jums klausimų dėl VTD reikalingumo? Man- ne. Ši institucija yra iš esmės neįgali spręsti kokius nors su turizmu susijusius klausimus, o ką veikia jai vadovaujantis Ūkio ministras- man išvis mistika. Visus, su turizmu susijusius klausimus pas mus puikiai sprendžia, kaip pasirodo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kiek biudžetui kainuoja ši abrakadabra ir viešaisiais ryšiais su žurnalistais užsiimanti įstaiga? Nei daug, nei mažai: VTD darbo užmokestis.

Keliaukite, mielieji, juk keliavimas plečia akiratį. Ypač-teisiniuose terminuose.

Su meile,

Kūtvėla

Kas liko už kadro Maltoje?

Tradiciniu tapęs įrašas pabaigia Maltos pasakojimų seriją. Atsiprašau, kad užtrukau taip ilgai, kol jį paskelbiau, bet RL* atsitiko. Taigi, Malta. Prieš išvykdama girdėjau atsiliepimus, kad Malta nepatiko ne vienam ten apsilankiusiam lietuviui. Kadangi mano prisiminimai dar iš 2009 metų kelionės buvo tik geriausi, aš tik gūžčiojau pečiais. Bet dabar suprantu, kodėl Malta gali nepatikti.

Skrydis į Maltą yra mažiausia problema- iš Kauno kylantys Ryainair lėktuvai nugabena iki šios salos per maždaug 3 val 40 min. Iki Kauno oro uosto iš Vilniaus autobusų stoties veža Ollex firma.

Apgyvendinimas bus didžiausias galvos skausmas. Sala sėte nusėta kurortiniais miesteliais ir viešbučiais su bloga miego kokybe. Aš gyvenau Buggiba kurorte esančiame St. Paul's Bay miestelyje, mano viešbutis buvo orientuotas į pensijon išėjusių britų kontingentą, todėl diskoteka, kurios muzika skambėjo po visą pastatą ir dar toliau, baigdavosi vidurnaktį. Tautiečiai, kurie gyveno Valetoje, po savo langais muziką girdėjo iki 05.00 val. ryto. Viešbučių kainos ir apgyvendinimo sąlygos- kiekvienam pagal kišenę ir pageidavimus, bet savąjį išsirinkau pas Urkis Travel.

Pervežimas iš oro uosto į viešbutį ir atgal Maltoje gali būti užsakytas per Airport transfers arba įvairias kelionių agentūras. Jeigu atvyksite vėlai naktį, geriausia užsisakyti pervežimą iš anksto, bet dienos metu oro uostas yra gerai pasiekiamas ir viešuoju miesto transportu iš bet kurio salos kampelio.

Viešasis transportas Maltoje yra nebrangus, bet lėtas ir retas. Jeigu autobusas bus pilnas, vairuotojas nesustos stotelėje paimti naujų keleivių, ir tai gali kartotis tol, kol jums iš padų į šaligatvį šaknys išaugs. Reikiamas autobusas sustabdomas ranka, panašiai kaip stabdydavome mikriukus, o norintys išlipti spaudžia raudoną mygtuką dar prieš privažiuodami stotelę. Savaitės bilietas kainuoja 6.50 EUR, galima nusipirkti iš vairuotojo. Daugiau informacijos ieškokite Malta Public Transport svetainėje.

Bevielis internetas yra prieinamas tam tikruose taškuose nemokamai, kaip ir didesniuose viešbučiuose ar restoranuose, bet labai gali būti, kad kai kuriuose viešbučiuose jo nebus, arba bus mokamas.

Ir gyventojai nenusiteikę dalintis.

Maistas Maltoje yra nuostabus, ypač jeigu tai-ne Jūsų viešbučio pusryčiai. Savaitės pabaigoje į kiaušinius žiūrėti nebegalėsite. Tačiau drąsiai ragaukite jūros gėrybių patiekalus, sraiges, triušieną (pastarosios paragauti nedrįsau, nors atsiliepimai buvo geri). Maltos ir Gozo vynas manęs nesužavėjo, bet gerti galima. Valgyti restoranuose nėra pigu, karšto patiekalo kainos svyruoja 13.00-16.00 EUR ribose. Yra nebrangių supermarketų, taipogi galima nebrangiai pasigardžiuoti šviežių vaisių salotomis nuo lauko prekystalių.

Suvenyrai gana kičiniai, pagaminti Kinijoje. Keramika labai panaši į Sicilijos dirbinius. Norintys ko nors autentiško tegul ieško prieskonių turguose, filigrano juvelyrikos, likerių ir uogienių iš vietinių žaliavų, nėrinių. Gerų suvenyrų ir kainos geros- auskarų pora gali kainuoti nuo 20 EUR. Nenusivilsite įsigiję receptų knygą.

Lankytinos vietos. Muziejai nepigūs, 5-10 EUR už bilietą, bet galbūt ne visi tokie modernūs ir turtingi, kaip esame įpratę, bet bent jau šventyklas aplankyti reiktų. Norintys sutaupyti gali pasiskaityti daugiau apie Malta Pass ir Malta Heritage Pass tipo bilietus. Daugelyje viešbučių veikia turistinės atstovybės, kur padės įsigyti įvairius ekskursinius turus po salą. Malta siūlo tiek daug turų, kad neapsiimu nė bandyti juos visus aprašyti- geriausia yra klausti vietoje. Tokie turai kainuoja nuo 25 EUR žmogui. Norintys gali vykti dienos kelionei į Siciliją, prie Etnos ugnikalnio.

Kalba yra anglų. Maltoje yra dvi kalbos: maltiečių ir anglų. Jeigu kai kur Europoje ir Izraelyje dar galima susikalbėti rusiškai, Maltoje to garantuoti negaliu, nors turistinis segmentas iš Rusijos yra pakankamai didelis. Tas vienos kalbos dominavimas tikrai gali sukelti nepatogumų vyresnio amžiaus lietuviams turistams, nemokantiems anglų kalbos, ypač bandant užsakyti kokias nors paslaugas ar ieškant informacijos.

Išlaidų išklotinė.

Skrydis: 420 LTL
Pervežimas: 36 LTL
Viešbutis: 630 LTL
Lankytinų vietų bilietai: Malta Pass su pristatymu 200 LTL, kiti bilietai 104 LTL
Transportas: savaitės bilietas 6.50 EUR, keltas į Gozo 4.65 EUR. Viso apie 40 LTL
Suvenyrai: 262 LTL
Maistas: trys vakarienės viešbutyje 30 EUR (apie 104 LTL), kitas maistas 255 LTL
Kitos išlaidos: 240 LTL

Viso: 2291 LTL

Dabar, žvelgiant iš šono, mane labai netenkina maistui išleista suma. Bet neatsilaikydavau nenusipirkusi kavos puodelio, pyragaičio, vaisių, o visa tai labai greitai susideda. Suvenyrams irgi išlaidos didesnės gavosi, nei kad būčiau norėjusi, bet dalis jų buvo lauktuvėms. Galima sutaupyti išties nemažai nesilankant muziejuose, nes pati sala yra kaip muziejus, galima grožėtis architektūra ir gamta. Jeigu man dar kada nors teks lankytis Maltoje, į muziejus jau neisiu.

Malta. 

Kodėl man nepatiko Maltoje? Visų pirma, didelės statybos labai keičia salos veidą ir netrukus čia bus antra Turkija su baseinais prie viešbučio ir viskuom įskaičiuotu. Salos autentika nyksta tiesiog akyse, auga šiukšlių kalnai, dingsta ramus miegas, viskas brangsta. Malta dar bando gelbėtis kviesdama kelionių tinklaraštininkus atvykti, pamatyti salą ir papasakoti savo gerbėjams apie savo patirtį, bet bijau, kad tikslinė tų tinklaraštininkų auditorija ir bus ta, kuri galutinai sunaikins šią salą.

Važiuokite į Maltą dar du metus, o paskui-viskas, Rojus užsidaro.

Su meile ir giliu liūdesiu širdyje, Jūsų

Kūtvėla Mikaldapranašaitė

*RL- mano studijų laikais taip buvo vadinamas Real Life- gyvenimas ne virtualioje erdvėje.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Audra prie Blue Grotto ir 14 kilometrų palei Grand Harbour arba Kaip Kūtvėla šventė savo gimtadienį.

Toks kritinis momentas tinklaraštininkės gyvenime- angliškus pavadinimus nuo šiol rašysiu angliškai, tepasiunta visi, kam nepatinka. Visų pirma, originalo kalba jie geriau skamba. Lietuvių kalba yra puiki kalba, turinti tuntus žodžių nusakyti judėjimui ( judėti, eiti, bėgti, pulti, skirsti, trepsėti, šlepsėti, krebždėti, krutėti, slinkti, judintis, nešti užpakalį, drožti, kulniuoti, pleventi, nešti kudašių, kilnoti kojas, prisitrinti pūsles ir t.t.), kai normalioje anglų kalboje visa tai puikiai atitinka vienas žodis "go". Sakau normalioje, nes visi išvardinti lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi savo atitikmenis anglų kalba, bet joks sveiko proto anglas jų nevartos, jeigu galima pasakyti paprasčiau, o tikrai galima. Visų antra, iškyla grynai laiko gaišimo krapštant smegenis ir ieškant tinkamo atitikmens problema. Štai kad ir praeitame reportaže iš Gozo minėtas Azure Window. Su "window" problema menka, langas ir Lietuvoje langas, bet su "azure" jau sudėtingiau. Čia ne mėlynas, ir net ne žydras langas, o vat būtent azūrinis. Su "harbour" vėlgi savi niuansai- kodėl ne "port"? Anglų kalboje žodis sugeba užkoduoti prasmę, kurią atrandi tik atsivertęs normalų klasikinį aiškinamąjį žodyną, ir tarp "harbour" bei "port" gali slypėti prasmės bedugnė, kurią bandytų klaidingai uždengti lietuviškas žodis "uostas". Ir aplamai apie vertimų dos ir donts žmonės daktaro disertacijas rašo, todėl labai čia nesiplėsiu.

Kiekvienais metais per savo gimtadienį stengiuosi kur nors išvažiuoti. Taip pasidarau sau dovaną ir išvengiu prievolės gimtadinėti su tostais, balta staltiese ir dar baltesne mišraine. Gimtadienio šventimas man yra trauma nuo vaikystės, todėl  dabar labai džiaugiuosi galėdama pabėgti nuo sveikinimų lavinos ir neatsakinėti į skambučius (išskyrus mamos, nes, nu.). Ir štai kaip tik dieną prieš išvykimą iš Maltos ir išpuolė mano gimtadienis. Iš pradžių buvau planavusi tą dieną kopti į Etnos ugnikalnį, bet žmogaus planai skirti tik Dievui prajuokinti, todėl likau Maltoje. Ryte sugaišau kokias dvi valandas, kol iš viešbučio pavyko atvažiuoti iki Valetos, o iš jos- iki mažo miestelio Žebbug, iki kurio nuo Valetos yra vos šeši kilometrai, bet autobusas vingavo vos ne pusę valandos, o iš to Žebbug dar reikėjo važiuoti kitu autobusu iki Blue Grotto. Kol trepokavau aplink stotelę Žebbuge, įsišnekėjau su trimis ispanais turistais. Jie atskrido trim dienoms, tai lakstė kaip įkirpti po salą, kad viską pamatytų. Aš išlipau prie Blue Grotto, o jie nuvažiavo toliau prie šventyklų. Deja, diena prasidėjo nekaip, nes visą savaitę laukta audra ėmė ir atsitiko šiandien. Na, tikra audra jos nepavadinsi, bet bangavo nemaloniai.

Blue Grotto yra kažkur ten.

Čia esančios olos, kurias galima aplankyti laiveliu, ir saulėtekio žydrai nudažomas vanduo vilioja turistus, todėl yra sukurta nedidelė infrastruktūra su atovėjimo aikštele, švariai užlaikomu nemokamu tualetu, kavine, suvenyrų parduotuvėmis, pasiplaukiojimais laiveliu.

Laiveliai į Blue Grotto. 

Prieplauka. 

Tokio bangavimo jau užtenka, kad laiveliai neplauktų.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Plaukiame į Gozo salą.

Gozo sala yra turbūt geriausiai reklamuojamas Maltos turistinis produktas, ir ne be reikalo. Šiandien teko keltis taip anksti, kad net viešbučio registratūroje naktavojęs darbuotojas krūptelėjo, ir tada reikėjo dar su tamsa vingiuoti per pusę salos autobusu iki kelto. Prie stotelės įsikūrusi nedidelė kepyklėlė jau traukė iš krosnies karštus pyragėlius ir skaniais kvapais gundė belaukiančius autobuso į įvairius salos viešbučius vykstančius darbuotojus. Didelė problema buvo mano visiškai prarastas balsas- kosulys nepasidavė vidiniam ir išviršiniam trynimui spiritu ir šiandien visiškai atėmė man balsą. Keltas į Gozo pusę nemokamas, bet grįžtant reikia apmokėti kelionę į abi puses (nepilnai 5 EUR).

Išvykstame.

Kūtvėla keliauja į Gozo. 

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Sodų, auskarų, ir šventyklų diena.

Kadangi mano atostogos tiesiog vėju švilpė, vis likdavo tai šis, tai tas nepamatytas. Šiandien į planą sugrūdau viską, ką buvo galima sugrūsti pagal transportą, darbo laiką ir geografiją. Vakar aplankytus Parizio šeimos rūmus buvau suplanavusi derinti su Villa Bologna, nes abudu miesteliai buvo ant to paties autobuso trąsos, bet, kaip jau rašiau praeitame reportaže, tokį planą teko pakoreguoti, ir šiandienai liko tik Villa Bologna. Ja susidomėjau radusi labai gražiai išleistą reklaminį lankstinuką kažkuriame turizmo informacijos centre. Jeigu tik kur nors yra rūmai/vila/dvaras ir sodas, tai yra garantija, kad anksčiau ar vėliau čia apsilankys Kūtvėla.

Šią vilą 1745 m. pastatė Fabrizio Grech savo dukrai jos vestuvių proga. Nors pats ponas Grech ėjo labai atsakingas valstybines pareigas (buvo Didžiojo Magistro patarėjas), iš jo buvo šaipomąsi dėl to, kad žmogus buvo jis turtingas, tik žemos kilmės, neturėjo net šeimos rūmų. Šis Villa Bologna (Bologna buvo jo žento pavardė) projektas turėjo nutildyti visus kritikus. 1890 m. vilą paveldėjo to meto garsus politikas seras Gerald Strickland, Maltos ministras pirmininkas ir atstovas JK Bendruomenių rūmuose. Likęs našliu, jis vedė Margaret Hulton, turtingą paveldėtoją, kurios pageidavimu buvo įkurti sodai. Senos arklidės 1950 m. buvo paverstos keramikos dirbtuvėmis. Šiuo metu vila priklauso ponui Gerald de Trafford, sero Strickland anūkui. 2012 m. buvo gautas ES finansavimas vilos atkūrimo darbams.

Išlipau iš X3 autobuso prie įėjimo į San Anton sodus, kur šiek tiek paklaidžiojau ieškodama įėjimo į vilą. Tiesą sakant, nesu tikra, ar ten ir turėjo būti autobuso sustojimas, ar vairuotojas mane, kaip vienintelę susirūpinusią turistę autobuse, tiesiog išsodino ten, kur pasakiau važiuojanti- į San Anton Gardens; maltiečių autobusų vairuotojai dažnai taip daro. Mane pasitiko labai maloni mergina, apibilietavo, davė vietovės planą ir planšetinį kompiuterį su maršruto komentarais. Taip apginkluota, porą kartų pasiklydusi keramikos dirbtuvės labirintuose, ištrūkau į pirmykštės gamtos valdomus sodus. Apsilankymas šioje viloje man paliko labai keistą įspūdį. Jeigu Jūsų žmona pradėtų zyzti, kaip jai norisi nuosavo žemės lopinėlio, kur jinai galėtų pasisodinti eilę morkų ir eilę salotų, atveskite ją čia- visas noras praeis. Soduose plušėjo du žmonės ir traktoriukas, bet rezultato nesimatė. Žinoma, gamta čia tokiame klimate visli, todėl kova su piktžolėmis yra amžina. Vila tvarkoma iš pagrindų, bet arti ir akėti čia reiks dar ilgai. Lankstinukas buvo labai apgaulingas. Bet kad jau atėjome, tai apsižiūrėkime.

Pergolės su vynuogėmis. Neatsilaikiau, užsikišau vieną už žando-saldi.