Kaip nenudegti kelionėje, bet ne nuo saulės, o nuo kelionių agentūros?

Prasidėjo kalendorinis šiltasis metų laikas (sakau "kalendorinis", nes už lango praktiškai cepelinų spalvos dangus ir net balandžio 24 d., o kažkokia vasario 65 d.) ir jau pradėjo derėti turistų skundai dėl sugadintų atostogų. Šio straipsnio "herojus" yra 5 žvaigždutės Turkijoje: traktoriai paplūdimyje ir „kalėjimo dieta“ (2018), bet panašaus turinio "raudų siena" atsiranda reguliariai: Atostogas Turkijoje apkartino viešbutis: „Gražu tik nuotraukose, bet realybėje panašu į arklides“ (2017), Vietoje tobulų atostogų – nemalonios žinios ir pažeminimas Turkijoje (2016), Atsargiai! „Tez Tour“ garantuoja tik sugadintas atostogas (2005)...Taigi, ką reiktų daryti, kad atostogos pasisektų?

PAPILDYTA: Po atostogų Egipte – oro uoste 8-metės laukianti greitoji medicinos pagalba (2018)

Katinas Tel Avive. Iš kelionių archyvo.

Mano nuomone, Lietuvoje keliones parduodantys kelionių operatoriai/organizatoriai ir kelionių agentūros yra konvejeriai, ant kurių turistai yra tik smulkūs varžteliai. Keliones pirko, perka ir pirks, todėl prarasti kelis nepatenkintus zyzlius nėra kažkokia didelė netektis, dėl kurios turizmo paslaugas teikiančios firmos turėtų susirūpinti. Ypač tai reikia suvokti renkantis tokias populiarias kryptis kaip Turkija ar Egiptas, dabar prie jų galima pridėti ir tokias vis augančias kryptis kaip Bulgarija, Izraelis, Ispanijos kurortai. Turistas, deja, yra tik lašas vandenyne, o įrodyti savo teisybę ir gauti kompensaciją už sugadintas atostogas yra labai sunku, nes tenka eiti kryžiaus kelius ir minti nepaslankių valstybinių organizacijų slenksčius. Noriu duoti Jums vieną patarimą: už savo atostogas atsakingas esate Jūs pats.

"Pagrindinis dalykas – išsiaiškinti, kas yra tikrasis kelionės organizatorius, nes turistai dažnai painioja dvi sąvokas – kelionių agentūrą ir kelionių organizatorių. Kelionių agentūros dažniausiai yra tarpininkės, kurios tik parduoda jau parengtas keliones. Taigi labai svarbu išsiaiškinti, kas yra tikrasis kelionių organizatorius, nes nuo jo viskas ir priklausys."-Kaip išsirinkti kelionę atostogoms, kad vėliau netektų gailėtis. 

Prieš pasirašydami kelionės sutartį būtinai padarykite namų darbus. Visų pirma, kruopščiai išsirinkite atostogų šalį. Tarkime, tai bus ta pati Turkija. Tačiau Turkija yra didelė, "keliauti į Turkiją" yra tas pats, kas sakyti, kad vykstate "atostogauti į Europą". Taigi, sekantis etapas yra išsirinkti kurortą pagal pageidavimus. Alanija, Kemeras, Bodrumas, Antalija, Sidė... Šiek tiek informacios radau Makaliaus portale Populiariausi Turkijos kurortai: kurį pasirinkti? Svarbu teisingai pasirinkti kurortą, kad susiviliojus pigia kelione porai tylos ir ramybės panorusių pensininkų neatsipeikėti naktinio gyvenimo rojuje su diskoteka iki ryto, o pašėlti norintiems studijų draugams neatsirasti pensininkų miestelyje, kur visi eina miegoti "su vištomis". Daugiau informacijos apie kurorto ypatumus turėtų suteikti agentūroje, kurioje ketinate pirkti kelionę. Žinoma, atidžiai nagrinėkite viešbučių pasiūlymus. Šiai užduočiai teks sudeginti daug laiko, bet tai padaryti būtina. Pirmiausia skaitykite viešbučio aprašymą ir turizmo įmonei užduokite labai konkrečius klausimus, nepamirškite perskaityti kitų turistų paliktus viešbučio įvertinimus bent trijuose internetiniuose portaluose, tokiuose kaip TripAdvisor, Booking ar Agoda. Nepatingėkite pagūglinti pasakojimų apie dažniausiai pasitaikančias viešbučių problemas, kad galėtumėte konkrečiai užklausti dėl jų savo viešbučio atstovų, tarkime, ar "vaizdas į jūrą" ir yra vaizdas į jūrą, o ne kažkas toli mėlynai blizga tarp palmių, kurias matote iš kambario? Jūs nustebsite, bet nemažai viešbučių būtent tai ir reklamuoja kaip vaizdą į jūrą, ir jūs jokiam teismui neįrodyite, kad tos jūros nematėte. Kitas svarbus dalykas norintiems pasimėgauti jūros teikiamais malonumais yra realus atstumas nuo viešbučio iki paplūdimio, ar paplūdimys yra privatus viešbučio paplūdimys ar juo dalinasi keli viešbučiai ir dar pusė miesto ateina, ar nereikia kirsti judrios gatvės, ar būtina nuomotis gultus...Nemaloniausia staigmena būtų vietoje šilkinio smėliuko rasti grubų žvyrą, bet kai kuriose šalyse tai ir yra paplūdimys. 

Nemažai keliautojų nudega nepasidomėję kada prasideda turizmo sezonas. Net jeigu kelionės aprašyme žadama atkelti vartus į Rojų, nesezono metu kai kurios paslaugos gali būti neteikiamos, o už jų neteikimą pinigai nebus grąžinami. Turistinio sezono pradžia Turkijoje tradiciškai laikoma balandžio pabaiga-gegužė ir viskas pradeda rimti rugsėjo-spalio mėnesiais. Patarčiau susirašyti asmeniškai su viešbučiu, kuriame planuojate ilsėtis, ir užklausti dėl sezono pradžios, remonto darbų ir pan. Ginčo atveju bent jau turėsite rašytinį įrodymą, kad sutartis nevykdoma. Pasidomėkite, kas įskaičiuota į kelionės kainą. Tai aktualu užsakant maitinimo planą. Čia vėl padės atsiliepimų skaitymas internetiniuose portaluose, ypač jeigu bus įkelta realių nuotraukų, kurios skirsis nuo reklaminio katalogo nuotraukų. Turistai dažnai parašo jeigu būna ilgos eilės restorane, jeigu būna vienodas meniu, jeigu nebūna vaisių, jeigu kas nors apsinuodija maistu. Patarčiau rinktis viešbutį, kurio meniu būtų ir europietiškos, lietuviams įprastos, virtuvės patiekalų, kad dėl egzotikos neprasėdėtumėte visų atostogų ant "porcelianinio sosto". Tai ypač aktualu keliaujant su vaikais. Būtinai prašykite detalios išklotinės ar išaiškinimo kas yra tokie burtažodžiai kaip "kontinentiniai pusryčiai", "a la carte"...

Dažnai nepatyrusius turistus nuvilia viešbučio vieta. Tai, kad jis yra Alanijoje, gali būti tas pats, kas pasakyti, kad viešbutis yra Vilniuje. Tik štai nuvažiavus į tą Vilniaus viešbutį pamatai, kad jis yra kokiose Grigiškėse ir iki lankytinų objektų ar artimiausios maisto parduotuvės reikės važiuoti su trimis persėdimais, o gal pro to viešbučio teritoriją net nekursuoja joks visuomeninis transportas, todėl teks mokėti už brangų taksi. Patariu įsivesti siūlomo viešbučio adresą į Google Maps ir pažiūrėti atidžiau. Labai daug tikrai pigių kelionių paketų "skrydis+pervežimas+viešbutis" siūlomi būtent į tolimiausiuose kampeliuose įsikūrusius viešbučius, kurie yra savarankiško keliautojo logistikos košmaras. 

Kokias papildomas paslaugas dar reiktų įsigyti? Tai gali būti pervežimas iki oro uosto, papildomas maitinimas (vakarienės), internetas (taip, jis labai daug kur mokamas ir labai brangiai), arbatinukas kambaryje, seifas (dažnai būna mokamas), oro kondicionierius (gali būti mokamas), kelionės draudimas, paplūdimio gultai, šaldytuvas...Ar tai įskaičiuota į akcijinės kelionės kainą ar ne? Jeigu ne, gal verta imti brangesnį viešbutį be jokių tokių priemokų? Dažnas turistų pelėkautas yra mini-baras, kuriame gėrimai ir užkandžiai kainuoja tris kartus brangiau nei supermarkete. Jeigu kambaryje būna padėta kavos/arbatos ir šokoladukas prie arbatinuko ("welcome pack"), būtinai klauskite registratūroje kiek tai kainuoja, nes dažnai būna pirmas arbatos pakelis nemokamas, o jeigu kambarinė papildo ką sunaudojote kitą dieną ir vėl sunaudojate, tai jau skaičiuoja į kambario sąskaitą.

Jeigu nenorite vien tik kepintis ant saulės, o norite ir kultūros pažinti, galima užsakyti įvairias ekskursijas. Standartiškai turistai teigia, kad pirkti iš vietos agentūrų yra žymiai pigiau negu iš turizmo paslaugų firmos, per kurią perkate kelionę. Turizmo paslaugų firmos gi tvirtina, kad jų ekskursijos saugesnės ir jie turi visas licencijas. Čia vėl reiktų skaityti turistų atsiliepimus, klausti kelionių forumuose ir socialiniuose tinkluose, prašyti nuotraukų iš ekskursijų, rinktis įmones su gerais turistų vertinimais. Patarčiau sumokėti brangiau, bet gauti kokybę: naują autobusą, profesionalų gidą...Aš asmeniškai nesirinkčiau į rusakalbius orientuotos ekskursijos, nes rusakalbių turistų yra daug ir vėlgi su laiku ima veikti tas pats konvejerio principas. Žinoma, jeigu rusų kalba yra vienintelė užsienio kalba kurią mokate, kitos ekskursijos galite ir negauti. Kartais apie rusakalbį gidą sužinoma tik įlipus į autobusą, nes nemažai turizmo firmų Turkijoje ar Egipte laiko savaime suprantama, kad šia kalba turistai iš Lietuvos susikalba, o lietuvius ar anglakalbius gidus samdyti jiems yra tiesiog prabanga. 

Paskutinis patarimas: būkite protingi. Dviejų savaičių atostogos su "ultra all included" 5* viešbutyje ant jūros kranto negali kainuoti grašius. Nesakau, kad nebūna paskutinės minutės pasiūlymų ar gerų išankstinio pirkimo sąlygų, bet tai bus 30 proc. pigiau negu prasta kaina, o ne 30 proc.įprastos kainos! Geri viešbučiai yra paklausūs, juos užsako turtingi žmonės, kurie perka kokybę ir ramią galvą, todėl biudžetinėms pelėms, kurios skaičiuoja trupinius, ten vietos nebūna. Tokie viešbučiai net nesiūlo nuolaidų ar išpardavimų, nes juos vis tiek užsako pilna kaina! Ir Jums galva ant pečių uždėta ne tam, kad lietus į kaklą neprilytų, todėl iniciatyvos dėl savo atostogų imtis turite būtent Jūs, o ne Novaturas, Tezturas, Topturas, Pravalturas...

Kūtvėla nėra niekaip susijusi su nei viena straipsnyje paminėta turizmo paslaugas teikiančia įmone. Šis straipsnis nėra užsakomasis ir atspindi mano asmeninę nuomonę. 

Nagi, pasidalinkite savo atostogų košmarais :-)

Jūsų Kūtvėla

Imkite į mane ir ateikite-Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Studijų laikais (2000-2004 m.) man teko tik tvirtai visomis keturiomis įsikabinus į durų rankeną porą kartų praverti sunkiasvores M. Mažvydo bibliotekos duris, o priėjimą prie skaityklų saugojo piktas dėdė su uniforma, leidęs prasinešti tik tušinuką ir bloknotą plastikiniame permatomame maišelyje. Sprendžiant iš visko, knygos tada buvo labiausiai kėsinamąsi nugvelbti nacionalinė vertybė, ir net sąžiningi piliečiai, tokie kaip Vilniaus arkivyskupas, priešais to pikto dėdės su uniforma žvilgsnį susimąstydavo dėl savo sąžinės tyrumo. Šiandien tai-tolimas nemalonus prisiminimas. Mažvydo biblioteka dalyvaus kitą savaitgalį vykstančiame Open House Vilnius renginyje, todėl čia ir užsukau pirmiausia. Dabar man nebereikės laukti eilėje atviros architektūros renginio metu, nes nemokamos ekskursijos M.Mažvydo bibliotekoje rengiamos dažnai. Kviečiu pasmalsauti!

Lietuvos nacionalinė biblioteka.

Nuo 1387 m. Lietuvos krikšto, LDK Romos katalikų bažnyčia buvo priskirta Gniezno vyskupijai. Mažai tikėtina, kad vartoti lietuvių kalbą bažnyčiose iš Gniezno būtų nurodyta. Juk net to meto svarbūs valstybės dokumentai rašyti lotynų, kanceliarine baltarusių, bažnytine slavų kalbomis, korespondencija su Ordinu buvo vokiška, dėl valdovų personalinių unijų su Lenkija kelią į mūsų visuomenę atkakliai skynėsi lenkų kalba... Jeigu bažnytinėse apeigose greta lotynų kalbos ir buvo leista vartoti gimtąją, t.y. lietuvių kalbą, trūko ja mokančių dvasininkų, o pagrindine aukštąją mokykla dvasininkams iš Lietuvos buvo Krokuvos universitetas. Vilniaus regionas XVI a. buvo vis dar stipriai lietuviškas, priešingai, nei tvirtina dažnai cituojami šaltiniai, kad, neva, čia viskas buvo sulenkinta vos ne nuo akmens amžiaus.

Dienos kelionė į Klaipėdą ir Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo lankymas. Lietuva ir "Titanikas"?-Ryšys egzistuoja!

Mano susidėliota Klaipėdos pažintinė programa buvo tokia plati, kad uostamiestyje ketinau praleisti tris dienas. Labai norėjau sutikti pirmąjį 2018 metų kruizinį laivą (šiemet tai "Astoria", plaukianti po Portugalijos vėliava), bet susirašinėjimas su šio laivo viešųjų ryšių atstovais nieko nepešė, tik spengiančią tylą eteryje. Šią kelionę planavausi būtent balandžio mėnesiui ir netrukus reikėjo apsispręsti galutinai, nes gegužė visa jau užkimšta išvykomis, birželis rezervuotas gidavimo akreditacijai ir kelionei į Alytų, kur ketinui eiti Camino Lituano keliu, o ir kiti mėnesiai pamažu "apauga" naujomis kelionių kryptimis. O čia netikėtai mano akys nukrypo dar ir į Augustavą, nes dienos kelionė į Suvalkus pateisino mano lūkesčius, ir tada kilo grynai buitinis finansinis klausimas dėl kelionės krypties, nes traukinio bilietas į abi puses iš Vilniaus į Klaipėdą (tiesiogiai) ir Augustavą (su persėdimu Kaune) kainavo beveik tiek pat. Čia man protingai patarė mano Kūtvėlos Facebook paskyros sekėjai: vėsų pavasarį geriau leisti laiką uždarame Klaipėdos akvariume, o šiltą vasarą geriau leisti atvirame Augustave. Beliko apsispręsti iš esmės: ar man vis dėlto reikalinga nakvynė Klaipėdoje? Čia savo žodį tarė biudžetas, kuris yra toks, koks yra: ne, nereikalinga. Viskas labai paprasta: nakvynė biudžetiniame no frills sektoriuje reiškia papildomas išlaidas vakarienei ir pusryčiams, o nakvynė labiau high end sektoriuje iš esmės ir reiškia... brangesnę nakvynę. Jūs nepatikėsite, kaip brangu yra nakvoti Klaipėdoje! Mano paskaičiavimais, naktis Klaipėdoje man kainuotų papildomai nuo 30 eurų. Išbraukus nakvynę iš kelionės plano, liko surasti tokį traukinio ar autobuso grafiką, kuris darbo dieną duotų man daugiausiai laiko Klaipėdoje, bet būtų proto ir biudžeto ribose. Kodėl darbo dieną? Visų pirma, dažnai savaitgalio maršrutai iš Vilniaus turi pakankamai vėlyvus išvykimus; visų antra, nenorėjau būti sutrypta organizuotų nusikalstamų vaikų grupių, kokių tikrai nepavyks išvengti savaitgalį. Po ilgų knaisiojimųsi po traukinių ir tarpmiestinių autobusų grafikų džiungles išsirinkau TOKS NEO reisą Vilnius-Klaipėda-Vilnius, kuris mane pristatytų į Klaipėdą 09:50 val ryte ir namo išvežtų 17:45 val vakare. Rinkausi būtent NEO liniją dėl to, kad šiame autobuse būna WC, kuriuo-dabar pusė Lietuvos autobusinių agentūrinių keleivių griebsis už širdies-keleiviams naudotis leidžiama, o man po pernai patirtos avarijos ir dubens kaulų operacijos (aš pusę metų nevaikščiojau) į WC reikia dažniau negu anksčiau. Šios vienos dienos išvykos planas buvo apsilankyti atnaujintame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume ir pasivaikščioti po pačią Smiltynę bei Kopgalį pagal turistinį lankstuką iš šių metų Adventuro parodos. O kadangi buvo penktadienis ir dar trylikta diena, tai išvyka žadėjo būti nenuobodi ir nedaug trūko, kad ilgai ir kruopščiai planuota kelionė į Klaipėdą būtų neįvykusi.

Rūšių draugystė.

Apie ką paslaptingai tyli Kernavės piliakalniai? Dienos kelionė į pirmąją LDK sostinę.

Kernavės archeologinė vietovė dar vadinama Lietuvos Troja, Lietuvos Pompėja...Šios vietovės reljefą suformavo paskutinis ledynmetis (prasidėjęs prieš 2,6 mln metų ir pasibaigęs, įvairiais skaičiavimais, prieš 10,000-15,000 metų), o čia apsigyvenęs žmogus patobulino šį gamtos kūrinį pagal savo poreikius. Kernavės pavadinimas, kaip ir dažnas reiškinys Lietuvoje, turi du paaiškinmus: faktinį ir legendinį. Manoma, kad vietovės pavadinimas yra hidroniminės kilmės, t.y. pagal artimiausią vandens telkinį, o Kernavė tokius turi netu du, nes Pajautos slėnyje teka Kernavės ir Kernavėlės upeliai. Legendinė pavadinimo kilmė siejama su Romos didiko Palemono anūku Kerniumi. Žinomas istorikas Mečislovas Jučas taip aiškina :" Bychovco kronikos legendinėje dalyje lietuvių kilmės iš romėnų pradininkas yra ne imperatoriaus Nerono giminaitis Palemonas, atvykęs į Lietuvą 18 m. po Kristaus, o Romos kunigaikštis Apolonas, dėl Atilos persekiojimų palikęs savo kraštą 401 m. ir atvykęs Lietuvon [...] bei pasivadinęs Palemonu." Taigi, sakoma, šio Apolono-Palemono sūnus Kunas įkūrė Kauną, o jo anūkas Kernius- Kernavę. Kadangi mūsų krašto didikai mėgdavo pasididžiuoti legendiniais protėviais iš Romos, sakoma, kad iš Kerniui priskiriamo Kitauro herbo giminės kilo didikai Alšėniškiai, Giedraičiai.

Apie Kernavę gerbiamas Skaitytojas turbūt bus jau ne kartą ir ne du skaitęs internetuose, bet tai greičiausiai bus ne taip trūkstami šios vietovės kelionės aprašymai, kuriuos galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, o karčios (nors teisingos) kritikos negailintys straipsniai. Vienas tokių straipsnių Kodėl Kernavė, pirmoji Lietuvos sostinė – gyvas paveldas, tokioje varganoje padėtyje? (2017 m. balandis) kėlė klausimus dėl išskirtinių kelio ženklų nebuvimo, turistams nepritaikytos autobuso stotelės, prasto visuomeninio susisiekimo su Vilniumi, minimaliu turistinių paslaugų skaičiumi pačioje Kernavėje, turizmo informacijos centro nebuvimo...Dažnai kaltinamas sezoniškumas, nes sezonas Kernavėje tradiciškai prasideda gegužę ir trunka iki rugsėjo. Tačiau, kaip sako tie patys mūsų didikų protėviai lotynai, "praemonitus praemunitus", t.y. "kas įspėtas, tas apginkluotas". Taigi, apsiginkluojame ir- į Kernavę!

Kernavės archeologinė vietovė. © Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.

Iš Vilniaus į Kernavę patogu atvykti autobusu iš Vilniaus autobusų stoties. Patariu pradėti kelionę būtent iš autobusų stoties, o ne lūkuriuoti vienoje iš tarpmiestinio susisiekimo stotelių Vilniuje, nes kartais į reisą išleidžiamas mažylis mikroautobusas ir gali nelikti sėdimų vietų. Bilietas į Kernavę perkamas iš vairuotojo, Vilniaus autobusų stoties kasose ir internetu jis neparduodamas. Ateikite kiek anksčiau ir užsiimkite eilę prie autobuso platformos. Pilna bilieto kaina Vilnius-Kernavė yra 2,90 eur, atgal grįžti kainuos panašiai. Autobuso grafikus rasite čia: Autobusų bilietai. Atkreipkite dėmesį, kai kai kurie reisai yra tiesioginiai, o kai kurie-su persėdimu.

Kūtvėla keliauja į Suvalkus: lankytinos vietos (ir apsipirkimas) Lenkijos šalčio poliuje.

Lietuviai Suvalkus net nesustodami pravažiuoja pakeliui į Varšuvą arba važiuoja tik į šios apsipirkimų Mekos parduotuves, o štai mane suintrigavo dažnai nuošalyje liekantis Suvalkų turistinis potencialas, tik detalesnės informacijos ar žemėlapių neturėjo Lenkijos atstovai nei Adventure Vilniuje, nei ITB turizmo naujienų parodoje Berlyne. Taigi, informaciją apie lankytinas vietas Suvalkuose teko po fragmentą rankiotis iš interneto, o trumpas lankytinų vietų aprašymas ir nedidelis žemėlapis yra nedideliame kelionės vadove "Seinų ir Suvalkų kraštas". Internetas man pasakė, kad Suvalkuose yra turizmo informacijos centras, į kurį aš dėl jau pasitaikiusių turistinės informacijos precedentų daug vilčių nedėjau. Į šią vienos dienos pažintinę kelionę (žinoma, su apsipirkimu, nesu juk ant galvos kritusi!) pasirįžau sužinojusi, kad Lux Express autobusai vis dar tęsią savo naujametinę išpardavimų akciją, todėl bilietą Vilnius-Suvalkai-Vilnius įsigijau prieš kelis mėnesius iki kelionės už 13,00 eur. Keliavau be nakvynės, nors Suvalkuose tikrai yra kur patogiai ir nebrangiai apsistoti.

Labai patogu sustoti turistiniam autobusui.

Kelionės dieną teko keltis apie 4 val. ryto, nes autobuso išvykimo laikas buvo 6.30 val. Nusimatė beveik para be miego, nes numatytas grįžimas į Vilnių buvo apie 00:20 val. sekančią naktį. Perkant bilietus man tai nepasirodė neįveikiama kliūtis, nes išlaidauti nakvynei šį kartą tikrai nenorėjau,- kaip nori sukis, o mažiau 30 eurų nakčiai ir nepalieki. Dabar galiu pasakyti, kad nors ir pavargau kelionėje, bet pagrindines lankytinas vietas ramiai apėjau, spėjau apsipirkti ir net kelis kartus pavalgyti, todėl tos nakvynės kaip ir nepasigedau. Mūsų autobusas vėlavo atvykti į Suvalkus apie 20 min., nes teko laukti Panoramos stotelėje vėluojančio Rygos reiso, iš kurio į mūsų autobusą persėdo nemažai keleivių. Autobusas buvo beveik pilnas, nors Suvalkuose išlipau tik aš viena-kiti keleiviai tęsė kelionę iki Varšuvos.