Graikiški Kūtvėlos nuotykiai Atėnuose. Ekonomika turi būti ekonomiška. I dalis.

Viena iš priežasčių, kodėl mano viešnagė Graikijos sostinėje truko vos dvi dienas buvo ta, kad viešoji nuomonė apie Atėnus yra labai prasta. Kad turbūt padariau klaidą supratau tik paspaudusi apmokėjimo už skrydį mygtuką- juk Atėnai egzistuoja jau 3,500 metų! Per tiek laiko tikrai galima prikaupti ką rodyti turistams ir ilgiau nei dvi dienas, ar ne? Dar labai bijojau pasiklysti tose alfose ir omegose, nes net Gūglė savo žemėlapius man rodė graikiškai, už ką aš ant jo garsiai bariausi. Žmogui, kurio akis pripratusi prie lotyniškos abėcėlės, tie visi graikiški kringeliai atrodė kaip košmaras iš Guobų gatvės. Kita problema buvo sėkmingai susirasti nakvynės vietą rajone, kur tie baisieji spaudos aprašytieji imigrantai ir pabėgėliai iš Afrikos ir Vidurio Rytų manęs nenužudytų. Žinoma, būdama Kūtvėla, išsirinkau viešbutį, kaip rodė turistų atsiliepimai, bene pačioje pavojingiausioje Atėnų vietoje-Omonia rajone. Tiesą pasakius, praktiškai visi protingos kainos (2*-3*) viešbučiai turėjo atsiliepimus apie blogus rajonus, nelegalius imigrantus, prostitutes, narkomanus, o Atėnų metro kišenvagiams net graikų policija giedojo ditirambus...Kuom labiau artėjo kelionės data, tuom labiau iš siaubo plėtėsi mano akys. Bet trauktis nebuvo kur, todėl juostele pririšau piniginę rankinėje, pervedžiau kelionės biudžetą į Revolut kortelę ir išsiėmiau kelionės draudimą.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Atėnais.

Ryanair tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Atėnus truko apie tris valandas, todėl laikui prastumti Vilniaus oro uoste nusipirkau Dan Brown "Da Vinci code", šios knygos užteko ir atgaliniam skrydžiui. Atėnuose leidomės apie 16:00 val. Oro uoste susitikau su savo ukrainiete drauge Irina iš Kijevo, nusipirkome trijų dienų bilietus Atėnų visuomeniniam transportui (72 val/22 eur) ir susiradome metro, kuriuo su vienu persėdimu nuvažiavome iki artimiausios mūsų viešbučiui metro stoties. Išėjusios iš metro įsijungėme GoogleMaps ir susiradome savo viešbutį. Tiesa, šiek tiek paklaidžiojome, nes Atėnų gatvės labai painios, iš vienos sankryžos kartais atsišakoja penkios gatvės ir sunku suprasti, į kurią iš jų tas GoogleMaps tiksliai rodo. Rajonas, kaip teisingai rašė komentaruose kiti keliautojai, tikrai buvo ne iš geriausių: gatvės dvokia šlapimu, čia pat miega benamiai, pakampiuose rikiuojasi prostitutės ir narkomanai, grupelėmis sėdi jauni migrantai vyrai. Tačiau neteiskime ir nebūsime teisiami, sako Evangelija pagal Luką. Įsikūrėme savo kambaryje, pavakarieniavome registratūros darbuotojos parekomenduotame restorane (tokioje greito maisto graikų tavernoje) ir pirmąją pažintį su Atėnais užbaigėme Bar A, nuo kurio terasos matosi naktinis Akropolio kalvos vaizdas. Jie netgi turėjo Cosmopolitan kokteilį!

Monastiraki aikštė ir naktinis Akropolis. Jamam? 

Viena legenda pasakoja, kad seniai seniai Atėnų (tada miestas dar buvo be pavadinimo) karalius Kekropas, kuris buvo iš žemės gimęs pusiau žmogus ir pusiau gyvatė, sumanė surasti miestui dieviškąjį globėją. Dievas Poseidonas ir deivė Atėnė susiginčijo dėl šios garbės, o karalius Kekropas paprašė abiejų dievų padovanoti miestui ką nors vertingo. Poseidonas trišakiu trenkė į Akropolio uolas ir ištryško vandens šaltinis, o Atėnė iš savo ieties pasodino pirmąjį alyvmedį. Deja, Poseidono ištryškintas vanduo buvo jūrinis ir gerti netiko, todėl pergalė buvo priskirta Atėnei. Jos vardu miestas ir buvo pavadintas. Poseidonas įsižeidė ir Atėnus prakeikė linkėdamas, kad šie niekada normalaus vandens taip ir neturėtų. Šis prakeiksmas tęsiasi iki šiol.

Naujas Kūtvėlos žaisliukas: Seat Guru ir sėdimos skrydžio vietos rekomendacijos.

Pradėjau ruoštis į kelionei Violetinį Miestą (taip vadinami Atėnai, senoji Jonija, nes graikiškai "ion" reiškia violetinę spalvą) ir susizgrimbau, kad jau pats laikas užsiregistruoti į skrydį. Skrendu, žinoma, su Ryanair (dėl savo aptarnavimo lygio dar žinomu kaip "Ryanair the Cattle Air" arba "skraidantis gyvulinis vagonas"), renkuosi, vėlgi žinoma, nemokamą sėdėjimo vietą (už skrydį jau ir taip 109 eurai suploti, tai kaip sąžinės reikia neturėti dar ir už sėdimą vietą pinigus lupti?) ir gaunu 33 eilę. Ir man tai kažkodėl nepatinka...Ne, ne todėl, kad mūsų tautosakoje skaičius trisdešimt trys reiškia trydą, tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo, bet todėl, kad man atrodo šią vietą būsiant visiškoje lėktuvo uodegoje. Puiki proga išbandyti naują žaisliuką: Seat Guru. Ši gudri priemonė man visą teisybę apie lėktuvą ne blogiau už Delfų orakulą pasakys.

Taigi, pirmas žingsnis: reikia susirasti skrydžio numerį ant įlaipinimo kortelės (arba, kas jau lietuviškai nebemoka, "bordingpaso"), jame esančią skrydžio informaciją suvesti į reikiamus langelius taip, kaip parodyta, ir spausti "Find Seat Map".

Skrydžio informacijos suvedimas.

Toliau, dėl kažkokių man nežinomų priežasčių, ta patį reikės pakartoti kitame puslapyje: galbūt sistema norsi įsitikinti, kad du kartus informaciją pasitikrinęs keleivis suves teisingus skaičius? Jeigu nežinote savo skrydžio numerio arba tingite kuistis ir ieškoti savo skrydžio bilietų, reikia spausti "I don't know my flight number" ir ten pagal iš kur skrendama, į kur skrendama bei datą kada skrendama sistema pati suras tinkamus variantus, tada reikės tik pasirinkti tą skrydį, kuris vyks nusipirktu laiku. Na, bet čia jeigu atmintis gera, man atrodo paparasčiau tą skrydžio bilietą ar įlaipinimo kortelę apžiūrėti iš visų pusių. Taigi, pakartotinai suvedame duomenis ir spaudžiame "Go". Štai dabar turi atsirasti skrydžio informacija, o norint sužinoti sėdynių išdėstymą reikia spausti "View Map". Nudžiugau, kad mane į Graikiją skraidins Boeing firmos lėktuvas, juose aš visada labai patogiai jaučiuosi, nes skrenda jie kaip per sviestą ir leidžiasi kaip ant pūkų.

Pakartotinas skrydžio informacijos suvedimas.

Atsidariusiame lėktuvo plane aiškiai išskiriamos dvi erdvės: 51 pagerinta vieta ir 138 ekonominės klasės vietos. Dabar reikia ieškoti mano 33 eilės: o gal ji visgi ne paskutinė?

Savo eilės paieška.

Deja, 33 eilė yra paskutinė šiame lėktuve, o už jos-tualetai. Man paskirta vieta prie praėjimo ("aisle seat"), ją pažymėjau žvaigždute. Šone matomi keleivių komentarai, kurie gali padėti išsirinkti gerą sėdimą vietą, jeigu esate išrankus keleivis.

Savo sėdimos vietos nustatymas.

Jeigu mėgstate pats pasirinkti (turbūt, mokamą?) sėdimą vietą lėktuve, tai pelės rodykle pakibus virš sėdimos vietos pasirodo toks langelis su detalesne informacija. Man buvo dvi naujienos: gera ir bloga. Gera naujiena buvo ta, kad tualetas labai netoli, o bloga naujiena buvo ta, kad juo naudosis visi kas netingės, yra netgi tokia kategorija žmonių, kuriems būtinai ten prireikia vos pilotas išjungia saugos diržų ženklą. Bet aktualu buvo sužinoti, kad virš šios eilės nėra lentynos bagažui pasidėti. Kadangi skrendu ekonomine klase ir be pirmenybinio įlaipinimo (my Mom didn't raise a fool!), tai vienas mano bagažo vienetas iš dviejų leistinų (t.y. viena nedidelė kuprinė) bus nemokamai paimtas prie įlaipinimo vartų ir man reikės jį atsiimti nuo bagažo karuselės jau nusileidus Atėnuose. Antrasis leistinas bagažo vienetas bus maža rankinė, kuri tilps po sėdyne. Tiesą sakant, neprisimenu, kad man kada nors būtų ko nors prireikę iš tos prikimštos kuprinės ant lentynos, o mažasis rankinukas visada keliauja prie manęs, nes ten būna piniginė ir Ursulijus Lepečkojauskas (apie Atėnų kišenvagius žinome, todėl rankinuke vešimės užtaisytus pelėkautus).

Papildoma detali informacija.

Lėktuvo salono plane kai kurios vietos pažymėtos specialiais ženklais. Mano atveju visa 33 eilė yra rožinė. Greta plano yra spalvų šifro raktas, o jame rožinė spalva įvardinta kaip "bloga vieta".

Spalvų kaleidoskopas.

Mano nuomone, ši sėdėjimo vieta tikrai yra prasta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, nėra bagažo lentynos. Šiuo atveju neturiu antro bagažo vieneto lėktuvo salone, todėl gal ir nelabai aktualu, bet žiemos metu skrendant nebūtų kur paltuko pasidėti, tektų prašytis pas kaimynus į jų lentynas, o to aš labai nemėgstu. Kita priežastis- beprotiškas šaltis. Esu ne kartą skridusi lėktuvo uodegoje ir ten arba siaubingai kondicionuoja, arba vyksta kažkoks globalinis atšalimas, nes būtinai reikia megztinio ilgomis rankovėmis,- turėkite tai omenyje, jeigu skrisite lėktuvo uodegoje. Turiu įtarimą, kad šio skrydžio registracija tik prasidėjusi (nemokamas vietas dalina gana ribotą laiką) ir man išmetė tokią prastą vietą dėl to, kad galėtų pasiūlyti ją pakeisti primokant papildomai, o kainos, priklausomai nuo skrydžio, Ryanair lėktuvuose vienam žmogui svyruoja apie 5 eurus, 7 eurus, 13 eurų...Aš truputį įsižeidžiau dėl tos 33 eilės, todėl išdidžiai joje atsėdėsiu. Tiesą sakant, už tokią kainą, kaip Ryanair skraidina Europoje, aš ir atstovėti visą skrydį galiu.

Yra ir pliusų. Sakoma, kad aviakatastrofos metu daugiausia šansų išgyventi (69-78 proc. tikimybė) turi būtent sėdintys lėktuvo uodegoje, tiesa, tai būtų vidurinės sėdėjimo vietos. Bye bye, first class passengers, taip sakant. Tačiau esu tikra, kad drebinti kinkomis Ryanair lėktuvuose nėra prasmės, nes ar kada esate girdėję apie sudužusį Ryanair lėktuvą? Taip, jų skrydžiai nukreipiami, atidedami, atšaukiami (žiūrau į jus, Prancūzijos streikų niekadėjai), bet jie nekrenta. Štai š.m. balandį Telegraph publikavo reportažą The airlines that have never had a single plane crash: nuo 1985 m. skrendantys Ryanair lėktuvai yra tame saugiame sąraše.Yra žinomas tik vienas sunkus nusileidimas Romoje 2008 m., kai į lėktuvą trenkėsi būrys paukščių. Kitas pliusas- nereikės laukti, kol pajudės prieš mane sėdintys keleiviai atidarius duris Atėnuose, nes išlipsiu pirma! Tai yra neabejotinas privalumas, jeigu reiktų pereiti pasų patikrą, kur nutįsta beprotiškos eilės.

Dar pasidomėjau Boeing lėktuvais (aš sakau "Bojingas" ir "Rajanėras", ir ką jūs man?): 1916 m. šią įmonę JAV įkūrė William Boeing (1881-1956). Deja, jis mirė nuo širdies smūgio metai prieš pirmąjį sėkmingą komercinį Boeing 707 skrydį. Beje, Boeing įmonė kūrė raketas devynioms JAV "Apollo" programoms į Mėnulį, viena iš jų pakėlė Neil Armstrong į jo istorinę kelionę. Trumpas filmukas apie Boeing 737 Next Generation sukonstravimą. Kai pasižiūrai, tai kaip ir nieko sunkaus nėra, galima tą Boeing lėktuvą ir namų sąlygomis susidėti.

 

Na, o kur Jūsų kitas skrydis ir ką gero/blogo apie Jūsų sėdimą vietą pasakė Seat Guru? O gal šiaip turite kokios įdomios informacijos apie sėdimas vietas lėktuve?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Bojingaitė

Trumpas dangun ėmimo momentas: skrydis oro balionu virš Vilniaus.

Prieš kurį laiką su manimi susisiekė labai maloni ponia iš portalo Laisvalaikio Dovanos ir pasiūlė man...dovaną! Tai buvo kvietimas išbandyti kurią nors paslaugą/pramogą ir pasidalinti įspūdžiais su Kūtvėlos tinklaraščio skaitytojais. O kadangi Kūtvėla labai mėgsta dovanas, tai dabar ir skaitote reportažą apie skrydį oro balionu! Lietuva, sakoma, pirmauja pasaulyje pagal oro balionų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui.

Ursulijus Lepečkojauskas skrenda oro balionu.

Portale dovanas patogu filtruoti pagal gyvenamąją vietą, todėl pasirinkau Vilnių, o jame galima pasinaudoti net 591 šio dovanų portalo pasiūlymu! Kiek pasvarsčiusi, dėl etikos priežasčių atmečiau pasiūlymus su gyvūnais (pvz. fotosesija su žirgu), nes manau, kad gyvūnai neturėtų būti naudojami žmonių pramogoms. Šituom aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad šiame dovanų portale siūlomos paslaugos/pramogos su gyvūnais yra kokios nors neetiškos, tai yra mano asmeninis apsisprendimas. Netrukus dėl logistikos sunkumų teko atmesti ir intriguojantį pasiūlymą romantiškai vakarienei ir ekskursijai Norviliškių pilyje, nes iki jos nekursuoja tarpmiestinis susisiekimas autobusais, o aš nevairuoju. Ilgai svarsčiau SPA ritualo "Alyvų žiedai" pasiūlymą, į kurį įeina masažuojamasis kūno šveitimasi-įvyniojimas, veido masažas ir kaukė. Už lango dar buvo nenutirpęs sniegas ir todėl tos alyvos labai viliojo. Galiausiai, pasekiau Cezario pavyzdžiu, treptelėjau koja ir pasakiau sau alea iacta est-renkuosi tai, ką visada svajojau padaryti, bet iš baimės drebinau kinkas: noriu skristi oro balionu! Pasiūlymas skamba taip: "Siūlome išvysti Vilniaus panoramą kitu kampu! Skrydžio metu lėtai sklęsite virš senamiesčio bokštų ir grožėsitės nuostabiaisiais Lietuvos sostinės vaizdais. O galbūt norite ištrūkti iš miesto? Tuomet rinkitės skrydį oro balionu virš Trakų pilies ir žadą atimančio Trakų ežeryno. Ore Jus lydės jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos padanges skrodžianti „Hot Air Lines“ oreivių komanda, kuri garantuos puikius įspūdžius! Po skrydžio Jūsų lauks smagios oreivių krikštynos bei skrydžio diplomai, kurie primins šį nuostabų nuotykį! Pasiūlymą sudaro: pasiruošimas skrydžiui; skrydis oro balionu virš Vilniaus arba Trakų; oreivių krikštynos ir skrydžio diplomai; specialus aviacinis draudimas."

Dovanų kuponas netrukus atsirado mano elektroniniame pašte. Skrydžiui oro balionu reikėjo registruotis paslaugos teikėjo Hot Air Lines tinklalapyje užpildant nesudėtingą formą, pasirenkant skrydžio miestą ir laiką (rinkausi Vilnių ir savaitgalius). Kiek dvejojau tarp bilieto tipo "Pavienis" ar "VIP", nes ant mano kupono to nebuvo parašyta (arba nelabai raštinga esu ir nepamačiau), o paslaugos teikėjo tinklalapyje neparašyta, kuo šitie du bilietų tipai skiriasi. Pasirinkau "Pavienis", čia kaip skrendant su Ryanair yra "Priority" ir "Economy" klasės, bet nuo to, kad "Priority" klasės keleiviai įlipa pirmiau, juk lėktuvas anksčiau nepakyla, ar ne? Gavau patvirtinimą į elektroninį paštą, kad registracija atlikta sėkmingai ir dabar reikia laukti skambučio. Trauktis nebėra kur! Mamai nesakiau.

Skambučio sulaukiau greitai, vos po trijų savaičių. Planuojamas skrydis buvo...poryt! Reikėjo skubiai atsiversti kalendorių ir keisti planus. Tiesa, tai skamba baisiau negu buvo iš tikrųjų, nes rytinis skrydis buvo vykdomas intervale 6.30-10.00 val. ryto, todėl visa diena lieka prieš akis. Patvirtinau skrydžio datą, o galutinį patvirtinimą ir piloto kontaktus gavau dieną prieš skrydį: visada yra tikimybė, kad skrydis neįvyks dėl pasikeitusių oro sąlygų. Man buvo labai patogu atvykti iki pakilimo vietos prie Baltojo tilto pirmuoju rytiniu autobusu iš Baltupių. Susirinkimo laikas buvo 6.30 val. ryto, todėl žaisminga kaip žebenkštis nuliuoksėjau prie į Baltojo tilto pievutę įvažiavusio automobilio su priekaba, iš kurios netrukus tvirti vyrukai išstūmė oro baliono krepšį. Tada pamačiau, kad aplink šešiavietį oro baliono krepšį mūsų žaismingų kaip žebenkštys stovi kokie dvylika. Na, pamaniau, muštis-tai muštis.

Atviros architektūros savaitgalis Open House Vilnius 2018: nuodėmė sėdėti namie!

Neįtikėtinai šiltą balandžio savaitgalį Vilnius buvo pilnas patogia avalyne avinčių žmonių, uoliai rankose gniaužančių mėlynas Open House Vilnius knygeles su lipdukais, nes lankytojams duris atvėrė net šešiasdešimt du pastatai, paprastai labai ribotai prieinami arba visiškai neprieinami paprastam žmogui. Nors iš pradžių planavau lankytis tik tuose pastatuose, kurie nereikalavo išankstinės registracijos, į mano norimų aplankyti pastatų sąrašą pateko LR generalinė prokuratūra ir į jos ekskursiją jau teko registruotis (kaip sakoma, nori Dievą prajuokinti-papasakok jam savo planus). Žinoma, visada galima bandyti ten patekti ir be išankstinės registracijos, tarkime, išgrobstant ką nors stambiu mastu, tai netgi būtų added bonus, nes po to sektų privati ekskursija Lukiškėse. Kažkiek susiorientuoti lankymui atvertų pastatų žvaigždyne man padėjo kolega blogeris ir skaitmeninis klajoklis Augustinas Žemaitis savo blogo įraše Open House Vilnius 2018 – kur verta eiti. Nusipirkau trijų dienų terminuotą visuomeninio transporto bilietą (8 eur), su kuriuo visą savaitgalį galėjau važinėtis po Vilnių ir varstyti visas atviras duris.

Taigi, savo Open House Vilnius 2018 reikalą pradėjau ten, kur nemažai žmonių savo reikalus baigia- Lietuvos respublikos generalinėje prokuratūroje (LR prokuratūrų administraciniame pastate).

LR generalinė prokuratūra. K.Lupeikis, 2008 m.

Kadangi į šią ekskursiją reikėjo iš anksto registruotis internetu, tai pusvalandis iki registracijos pradžios jau nekantriai skrebenau nagais į ID kortelę. Penkiolika minučių iki registracijos pradžios užlūžo organizatorių serveriai ir Facebook'e iškilo "raudų siena". Dešimt minučių po registracijos pradžios serveriai atsigavo, o pusvalandis po registracijos pradžios į populiariausius pastatus užsiregistruoti jau nebebuvo galima-neliko vietų, o norinčių eilės buvo iki kitų metų; Lukiškės užsipildė per šešias minutes. Tiesa, mane į LR generalinę prokuratūrą sistema sugebėjo užregistruoti du kartus, taip atimdama iš kažko kito galimybę dalyvauti ekskursijoje-laimei, kelis į registraciją nepatekusius žmones visgi priėmė vietoje (kas tada kelia klausimą dėl išankstinės registracijos būtinumo, kurios metu, bent jau teoriškai, lankytojus reiktų patikrinti ar ne psichai kokie).

Kaip nenudegti kelionėje, bet ne nuo saulės, o nuo kelionių agentūros?

Prasidėjo kalendorinis šiltasis metų laikas (sakau "kalendorinis", nes už lango praktiškai cepelinų spalvos dangus ir net balandžio 24 d., o kažkokia vasario 65 d.) ir jau pradėjo derėti turistų skundai dėl sugadintų atostogų. Šio straipsnio "herojus" yra 5 žvaigždutės Turkijoje: traktoriai paplūdimyje ir „kalėjimo dieta“ (2018), bet panašaus turinio "raudų siena" atsiranda reguliariai: Atostogas Turkijoje apkartino viešbutis: „Gražu tik nuotraukose, bet realybėje panašu į arklides“ (2017), Vietoje tobulų atostogų – nemalonios žinios ir pažeminimas Turkijoje (2016), Atsargiai! „Tez Tour“ garantuoja tik sugadintas atostogas (2005)...Taigi, ką reiktų daryti, kad atostogos pasisektų?

PAPILDYTA: Po atostogų Egipte – oro uoste 8-metės laukianti greitoji medicinos pagalba (2018)

Katinas Tel Avive. Iš kelionių archyvo.

Mano nuomone, Lietuvoje keliones parduodantys kelionių operatoriai/organizatoriai ir kelionių agentūros yra konvejeriai, ant kurių turistai yra tik smulkūs varžteliai. Keliones pirko, perka ir pirks, todėl prarasti kelis nepatenkintus zyzlius nėra kažkokia didelė netektis, dėl kurios turizmo paslaugas teikiančios firmos turėtų susirūpinti. Ypač tai reikia suvokti renkantis tokias populiarias kryptis kaip Turkija ar Egiptas, dabar prie jų galima pridėti ir tokias vis augančias kryptis kaip Bulgarija, Izraelis, Ispanijos kurortai. Turistas, deja, yra tik lašas vandenyne, o įrodyti savo teisybę ir gauti kompensaciją už sugadintas atostogas yra labai sunku, nes tenka eiti kryžiaus kelius ir minti nepaslankių valstybinių organizacijų slenksčius. Noriu duoti Jums vieną patarimą: už savo atostogas atsakingas esate Jūs pats.

"Pagrindinis dalykas – išsiaiškinti, kas yra tikrasis kelionės organizatorius, nes turistai dažnai painioja dvi sąvokas – kelionių agentūrą ir kelionių organizatorių. Kelionių agentūros dažniausiai yra tarpininkės, kurios tik parduoda jau parengtas keliones. Taigi labai svarbu išsiaiškinti, kas yra tikrasis kelionių organizatorius, nes nuo jo viskas ir priklausys."-Kaip išsirinkti kelionę atostogoms, kad vėliau netektų gailėtis. 

Prieš pasirašydami kelionės sutartį būtinai padarykite namų darbus. Visų pirma, kruopščiai išsirinkite atostogų šalį. Tarkime, tai bus ta pati Turkija. Tačiau Turkija yra didelė, "keliauti į Turkiją" yra tas pats, kas sakyti, kad vykstate "atostogauti į Europą". Taigi, sekantis etapas yra išsirinkti kurortą pagal pageidavimus. Alanija, Kemeras, Bodrumas, Antalija, Sidė... Šiek tiek informacios radau Makaliaus portale Populiariausi Turkijos kurortai: kurį pasirinkti? Svarbu teisingai pasirinkti kurortą, kad susiviliojus pigia kelione porai tylos ir ramybės panorusių pensininkų neatsipeikėti naktinio gyvenimo rojuje su diskoteka iki ryto, o pašėlti norintiems studijų draugams neatsirasti pensininkų miestelyje, kur visi eina miegoti "su vištomis". Daugiau informacijos apie kurorto ypatumus turėtų suteikti agentūroje, kurioje ketinate pirkti kelionę. Žinoma, atidžiai nagrinėkite viešbučių pasiūlymus. Šiai užduočiai teks sudeginti daug laiko, bet tai padaryti būtina. Pirmiausia skaitykite viešbučio aprašymą ir turizmo įmonei užduokite labai konkrečius klausimus, nepamirškite perskaityti kitų turistų paliktus viešbučio įvertinimus bent trijuose internetiniuose portaluose, tokiuose kaip TripAdvisor, Booking ar Agoda. Nepatingėkite pagūglinti pasakojimų apie dažniausiai pasitaikančias viešbučių problemas, kad galėtumėte konkrečiai užklausti dėl jų savo viešbučio atstovų, tarkime, ar "vaizdas į jūrą" ir yra vaizdas į jūrą, o ne kažkas toli mėlynai blizga tarp palmių, kurias matote iš kambario? Jūs nustebsite, bet nemažai viešbučių būtent tai ir reklamuoja kaip vaizdą į jūrą, ir jūs jokiam teismui neįrodyite, kad tos jūros nematėte. Kitas svarbus dalykas norintiems pasimėgauti jūros teikiamais malonumais yra realus atstumas nuo viešbučio iki paplūdimio, ar paplūdimys yra privatus viešbučio paplūdimys ar juo dalinasi keli viešbučiai ir dar pusė miesto ateina, ar nereikia kirsti judrios gatvės, ar būtina nuomotis gultus...Nemaloniausia staigmena būtų vietoje šilkinio smėliuko rasti grubų žvyrą, bet kai kuriose šalyse tai ir yra paplūdimys. 

Nemažai keliautojų nudega nepasidomėję kada prasideda turizmo sezonas. Net jeigu kelionės aprašyme žadama atkelti vartus į Rojų, nesezono metu kai kurios paslaugos gali būti neteikiamos, o už jų neteikimą pinigai nebus grąžinami. Turistinio sezono pradžia Turkijoje tradiciškai laikoma balandžio pabaiga-gegužė ir viskas pradeda rimti rugsėjo-spalio mėnesiais. Patarčiau susirašyti asmeniškai su viešbučiu, kuriame planuojate ilsėtis, ir užklausti dėl sezono pradžios, remonto darbų ir pan. Ginčo atveju bent jau turėsite rašytinį įrodymą, kad sutartis nevykdoma. Pasidomėkite, kas įskaičiuota į kelionės kainą. Tai aktualu užsakant maitinimo planą. Čia vėl padės atsiliepimų skaitymas internetiniuose portaluose, ypač jeigu bus įkelta realių nuotraukų, kurios skirsis nuo reklaminio katalogo nuotraukų. Turistai dažnai parašo jeigu būna ilgos eilės restorane, jeigu būna vienodas meniu, jeigu nebūna vaisių, jeigu kas nors apsinuodija maistu. Patarčiau rinktis viešbutį, kurio meniu būtų ir europietiškos, lietuviams įprastos, virtuvės patiekalų, kad dėl egzotikos neprasėdėtumėte visų atostogų ant "porcelianinio sosto". Tai ypač aktualu keliaujant su vaikais. Būtinai prašykite detalios išklotinės ar išaiškinimo kas yra tokie burtažodžiai kaip "kontinentiniai pusryčiai", "a la carte"...

Dažnai nepatyrusius turistus nuvilia viešbučio vieta. Tai, kad jis yra Alanijoje, gali būti tas pats, kas pasakyti, kad viešbutis yra Vilniuje. Tik štai nuvažiavus į tą Vilniaus viešbutį pamatai, kad jis yra kokiose Grigiškėse ir iki lankytinų objektų ar artimiausios maisto parduotuvės reikės važiuoti su trimis persėdimais, o gal pro to viešbučio teritoriją net nekursuoja joks visuomeninis transportas, todėl teks mokėti už brangų taksi. Patariu įsivesti siūlomo viešbučio adresą į Google Maps ir pažiūrėti atidžiau. Labai daug tikrai pigių kelionių paketų "skrydis+pervežimas+viešbutis" siūlomi būtent į tolimiausiuose kampeliuose įsikūrusius viešbučius, kurie yra savarankiško keliautojo logistikos košmaras. 

Kokias papildomas paslaugas dar reiktų įsigyti? Tai gali būti pervežimas iki oro uosto, papildomas maitinimas (vakarienės), internetas (taip, jis labai daug kur mokamas ir labai brangiai), arbatinukas kambaryje, seifas (dažnai būna mokamas), oro kondicionierius (gali būti mokamas), kelionės draudimas, paplūdimio gultai, šaldytuvas...Ar tai įskaičiuota į akcijinės kelionės kainą ar ne? Jeigu ne, gal verta imti brangesnį viešbutį be jokių tokių priemokų? Dažnas turistų pelėkautas yra mini-baras, kuriame gėrimai ir užkandžiai kainuoja tris kartus brangiau nei supermarkete. Jeigu kambaryje būna padėta kavos/arbatos ir šokoladukas prie arbatinuko ("welcome pack"), būtinai klauskite registratūroje kiek tai kainuoja, nes dažnai būna pirmas arbatos pakelis nemokamas, o jeigu kambarinė papildo ką sunaudojote kitą dieną ir vėl sunaudojate, tai jau skaičiuoja į kambario sąskaitą.

Jeigu nenorite vien tik kepintis ant saulės, o norite ir kultūros pažinti, galima užsakyti įvairias ekskursijas. Standartiškai turistai teigia, kad pirkti iš vietos agentūrų yra žymiai pigiau negu iš turizmo paslaugų firmos, per kurią perkate kelionę. Turizmo paslaugų firmos gi tvirtina, kad jų ekskursijos saugesnės ir jie turi visas licencijas. Čia vėl reiktų skaityti turistų atsiliepimus, klausti kelionių forumuose ir socialiniuose tinkluose, prašyti nuotraukų iš ekskursijų, rinktis įmones su gerais turistų vertinimais. Patarčiau sumokėti brangiau, bet gauti kokybę: naują autobusą, profesionalų gidą...Aš asmeniškai nesirinkčiau į rusakalbius orientuotos ekskursijos, nes rusakalbių turistų yra daug ir vėlgi su laiku ima veikti tas pats konvejerio principas. Žinoma, jeigu rusų kalba yra vienintelė užsienio kalba kurią mokate, kitos ekskursijos galite ir negauti. Kartais apie rusakalbį gidą sužinoma tik įlipus į autobusą, nes nemažai turizmo firmų Turkijoje ar Egipte laiko savaime suprantama, kad šia kalba turistai iš Lietuvos susikalba, o lietuvius ar anglakalbius gidus samdyti jiems yra tiesiog prabanga. 

Paskutinis patarimas: būkite protingi. Dviejų savaičių atostogos su "ultra all included" 5* viešbutyje ant jūros kranto negali kainuoti grašius. Nesakau, kad nebūna paskutinės minutės pasiūlymų ar gerų išankstinio pirkimo sąlygų, bet tai bus 30 proc. pigiau negu prasta kaina, o ne 30 proc.įprastos kainos! Geri viešbučiai yra paklausūs, juos užsako turtingi žmonės, kurie perka kokybę ir ramią galvą, todėl biudžetinėms pelėms, kurios skaičiuoja trupinius, ten vietos nebūna. Tokie viešbučiai net nesiūlo nuolaidų ar išpardavimų, nes juos vis tiek užsako pilna kaina! Ir Jums galva ant pečių uždėta ne tam, kad lietus į kaklą neprilytų, todėl iniciatyvos dėl savo atostogų imtis turite būtent Jūs, o ne Novaturas, Tezturas, Topturas, Pravalturas...

Kūtvėla nėra niekaip susijusi su nei viena straipsnyje paminėta turizmo paslaugas teikiančia įmone. Šis straipsnis nėra užsakomasis ir atspindi mano asmeninę nuomonę. 

Nagi, pasidalinkite savo atostogų košmarais :-)

Jūsų Kūtvėla