Trumpas dangun ėmimo momentas: skrydis oro balionu virš Vilniaus.

Prieš kurį laiką su manimi susisiekė labai maloni ponia iš portalo Laisvalaikio Dovanos ir pasiūlė man...dovaną! Tai buvo kvietimas išbandyti kurią nors paslaugą/pramogą ir pasidalinti įspūdžiais su Kūtvėlos tinklaraščio skaitytojais. O kadangi Kūtvėla labai mėgsta dovanas, tai dabar ir skaitote reportažą apie skrydį oro balionu! Lietuva, sakoma, pirmauja pasaulyje pagal oro balionų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui.

Ursulijus Lepečkojauskas skrenda oro balionu.

Portale dovanas patogu filtruoti pagal gyvenamąją vietą, todėl pasirinkau Vilnių, o jame galima pasinaudoti net 591 šio dovanų portalo pasiūlymu! Kiek pasvarsčiusi, dėl etikos priežasčių atmečiau pasiūlymus su gyvūnais (pvz. fotosesija su žirgu), nes manau, kad gyvūnai neturėtų būti naudojami žmonių pramogoms. Šituom aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad šiame dovanų portale siūlomos paslaugos/pramogos su gyvūnais yra kokios nors neetiškos, tai yra mano asmeninis apsisprendimas. Netrukus dėl logistikos sunkumų teko atmesti ir intriguojantį pasiūlymą romantiškai vakarienei ir ekskursijai Norviliškių pilyje, nes iki jos nekursuoja tarpmiestinis susisiekimas autobusais, o aš nevairuoju. Ilgai svarsčiau SPA ritualo "Alyvų žiedai" pasiūlymą, į kurį įeina masažuojamasis kūno šveitimasi-įvyniojimas, veido masažas ir kaukė. Už lango dar buvo nenutirpęs sniegas ir todėl tos alyvos labai viliojo. Galiausiai, pasekiau Cezario pavyzdžiu, treptelėjau koja ir pasakiau sau alea iacta est-renkuosi tai, ką visada svajojau padaryti, bet iš baimės drebinau kinkas: noriu skristi oro balionu! Pasiūlymas skamba taip: "Siūlome išvysti Vilniaus panoramą kitu kampu! Skrydžio metu lėtai sklęsite virš senamiesčio bokštų ir grožėsitės nuostabiaisiais Lietuvos sostinės vaizdais. O galbūt norite ištrūkti iš miesto? Tuomet rinkitės skrydį oro balionu virš Trakų pilies ir žadą atimančio Trakų ežeryno. Ore Jus lydės jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos padanges skrodžianti „Hot Air Lines“ oreivių komanda, kuri garantuos puikius įspūdžius! Po skrydžio Jūsų lauks smagios oreivių krikštynos bei skrydžio diplomai, kurie primins šį nuostabų nuotykį! Pasiūlymą sudaro: pasiruošimas skrydžiui; skrydis oro balionu virš Vilniaus arba Trakų; oreivių krikštynos ir skrydžio diplomai; specialus aviacinis draudimas."

Dovanų kuponas netrukus atsirado mano elektroniniame pašte. Skrydžiui oro balionu reikėjo registruotis paslaugos teikėjo Hot Air Lines tinklalapyje užpildant nesudėtingą formą, pasirenkant skrydžio miestą ir laiką (rinkausi Vilnių ir savaitgalius). Kiek dvejojau tarp bilieto tipo "Pavienis" ar "VIP", nes ant mano kupono to nebuvo parašyta (arba nelabai raštinga esu ir nepamačiau), o paslaugos teikėjo tinklalapyje neparašyta, kuo šitie du bilietų tipai skiriasi. Pasirinkau "Pavienis", čia kaip skrendant su Ryanair yra "Priority" ir "Economy" klasės, bet nuo to, kad "Priority" klasės keleiviai įlipa pirmiau, juk lėktuvas anksčiau nepakyla, ar ne? Gavau patvirtinimą į elektroninį paštą, kad registracija atlikta sėkmingai ir dabar reikia laukti skambučio. Trauktis nebėra kur! Mamai nesakiau.

Skambučio sulaukiau greitai, vos po trijų savaičių. Planuojamas skrydis buvo...poryt! Reikėjo skubiai atsiversti kalendorių ir keisti planus. Tiesa, tai skamba baisiau negu buvo iš tikrųjų, nes rytinis skrydis buvo vykdomas intervale 6.30-10.00 val. ryto, todėl visa diena lieka prieš akis. Patvirtinau skrydžio datą, o galutinį patvirtinimą ir piloto kontaktus gavau dieną prieš skrydį: visada yra tikimybė, kad skrydis neįvyks dėl pasikeitusių oro sąlygų. Man buvo labai patogu atvykti iki pakilimo vietos prie Baltojo tilto pirmuoju rytiniu autobusu iš Baltupių. Susirinkimo laikas buvo 6.30 val. ryto, todėl žaisminga kaip žebenkštis nuliuoksėjau prie į Baltojo tilto pievutę įvažiavusio automobilio su priekaba, iš kurios netrukus tvirti vyrukai išstūmė oro baliono krepšį. Tada pamačiau, kad aplink šešiavietį oro baliono krepšį mūsų žaismingų kaip žebenkštys stovi kokie dvylika. Na, pamaniau, muštis-tai muštis.



Bet policijos įsikišimo neprireikė, nes netrukus pamačiau į Baltojo tilto pievutę įskukant dar kelis panašaus tūrio automobilius. Pasirodo, vienu metu savo keleivius čia pasiima net kelios oro balionų įmonės, o aš kėsinausi užgrobti svetimą oro transporto priemonę! Netrukus ranką man spaudė mūsų oro baliono pilotas Artūras Kukštys, bet ilgų ceremonijų su rankučių bučiavimu damoms ir cigarų rūkymu su džentelmenais nebuvo, nes visi oro balionai turi pasirengti pakilimui vienu metu ir reikėjo greitai paruošti mūsų transporto priemonę. Dar pasirašome reikalingus popierius. Visi Vilniaus oro balionai yra pavaldūs tam "centriukui", kuris koordinuoja Vilniaus oro uosto lėktuvų tūpimus ir kilimus, todėl dangus yra "nuvalomas" mūsų kilmui, o leidimasis bus kaip jau Dievas duos. Pilotas mums praveda trumpą instruktažą kaip ir kada reikės įlipti į pintinę (kabiną? saloną?) ir kaip bei kada reikės iš jos išlipti. Jokios demokratijos, keleivių teisių ir savivalės! Kitaip gali išlaipinti viduryje kelionės :-)

Ursulijus Lepečkojauskas džiaugiasi būsima pramoga. 

Mūsų oro balionas gulasi ant pievutės.

Mūsų oro baliono keleiviai įsidarbino ekipažo įgula. 

Kūtvėla dokumentuoja kiekvieną žingsnį ateities kartoms. 

Mūsų oro balionas po truputį pučiasi.

Patikrinu, ar Ursulijus Lepečkojauskas gerai pritvirtintas. 

Šypsena auga, bet ne tik pas oro balioną. Čia mane saugumo sumetimais pilotas paprašė palikti įvykio vietą. 

Kūtvėla nekantriai laukia savo pirmojo skrydžio oro balionu.

Ugnis! 

Mūsų kolegos/konkurentai jau pakilo. Reikės vytis! 

Pasiruošimas skrydžiui truko kažkur apie pusę valandos. Sulaukę piloto Artūro komandos, mes mitriai sulipome į pintinę, o jo kolega automobiliu, kuriame galima sekti oro baliono koordinates, pasiruošė važiuoti iš paskos ir paskui mus parvežti atgal į pakilimo vietą. Mūsų pintinėje buvo šeši keleiviai ir pilotas. Ūž-ūūūūūžt sušnypštė ugnis, ir štai- KYLAMEEEEEEEE!!!!!!!! Pakilome labai švelniai ir visiškai nebuvo baisu, tik štai nusivylimas- vėjas mus neša tolyn nuo Vilniaus senamiesčio, kuriuo iš paukščio skrydžio aš taip norėjau pasigrožėti... Deja, čia net ir mūsų pilotas bejėgis ką nors pakeisti-oro balionas visiškai paklusnus vėjo krypčiai. Tačiau skrendame palyginus neaukštai (iš namų stebint virš Baltupių skrendančius oro balionus jie atrodo taaaaaip aukštaaaai!) ir po mumis skleidžiasi neregėtas Vilnius.

Vilniaus Manhetenas.

Baltojo tilto pieva.

Vilnius dar miega.

Vejamės kitus oro balionus.

Mus irgi vejasi!

Vilniaus sakuros iš paukščio skrydžio.

Ne senamiestis, bet irgi neblogai, ar ne?

Ursulijus Lepečkojauskas nedrąsiai dairosi iš padangių.

Neries kilpa.

Kylame aukštyn.

Paliekame Vilnių.

Vėjas neša mus kažkur link Molėtų. Skrendame pro Baltupius, tai man yra proga pasakyti "Gal galima trumpam namo nušokti?". Neatsilieka ir mano kolegos keleiviai, prasideda oro balionų skrydžiams tinkami anekdotai, kurie, mano manymu, pilotui jau turėtų būtų iki gyvo kaulo įgrisę, tokie iš serijos "Kelintas čia Jūsų pilotuojamas skrydis?"-"Antras." arba "Ar ilgai reikia mokytis pilotuoti oro balioną?"- "O ko ten mokytis, pasižiūrai YouTube ir skrendi." ir pan. Krizename sau patenkinti. Vėjas neša mus greitai, šis reisas bus vienas iš rekordinių, nes įveiksime 40 km atstumą nuo pakilimo vietos. Netrukus džiaugsmingai cypaujame pamatę apačioje liuoksinčias strinas.

Prasideda miškai.

Kūtvėla mėgaujasi skrydžiu oro balionu.

Čia toks "Kaip tai nėra stabdžių?" momentas.

Aukštai? Aukštai! 

Dirbami pasėliai ir pievos. Neregėta Lietuva.

Pelkės.

Mūsų oro baliono šešėlis virš arimo.

Kai nepavyko nusileisti iš antro karto, mano kvėpavimas šiek tiek pagilėjo. Paprastai skrydis trunka apie vieną valandą, bet mūsiškis užsitęsė ilgiau, nes mūsų pilotas nerado tinkamos vietos nusileisti. Nors dujų balione buvo su rezervu, leistis kada nors visgi reikėjo. Vėjas mus nešė labai miškingomis vietomis, o kai miškas išretėdavo, tai prasidėdavo pelkynas-visiškai netinkami variantai nutupdyti oro balioną, nors vieną kartą man pasirodė, kad tikrai tūpsime į medžius. Pirmą kartą nusileisti sutrukdė gražūs ūkininko pasėliai, antrą kartą per arti sušmėžavo stulpai su elektros laidais. Netrukus pamatėme, kaip greta skridęs oro balionas saugiai nutūpė su savo keleiviais, bet paties baliono medžiaga pasimovė ant medžių. Ir štai nuskambėjo mūsų piloto komanda pasiruošti nusileidimui: įsikibti į virves-rankenas, sulenkti kelius, pasiruošti planuojamam virtimui ant nugaros. Švelniai dunkstelėjome ant žemės, jau nusiteikiau virsti ant nugaros kaip koks kukulis ir tik pakyšt ranka ant pintinės-ogi mūsų piloto asistentas, kuris su automobiliu sekė iš paskos, jau pribėgęs laiko pintinę! Tiesa, ant nugaros su visa pintine visgi gulėmės, bet labai švelniai ir rūpestingai.

Iš įvykio vietos. Laimingi žemę pasiekę klientai.

Nors jau buvo duotas piloto leidimas palikti pintinę, bet gulsčiomis ant nugaros ne taip lengva yra išsikepurnėti į laisvę, todėl vienas kolega keleivis, jau anksčiau palikęs pintinę, mane džentelmeniškai už pažastų ištraukė. Dėkui, Zenonai!

Mūsų oro balionas po sėkmingo finišo.

Gana ilgai užtruko oro baliono nuorinimas, išardymas, supakavimas ir pakrovimas į priekabą, mano kolegoms keleiviams teko ir ant išleisto baliono pasėdėti. Aš tuo tarpu šildžiausi automobilyje, nes lauke nebuvo labai šilta. Malonus mūsų pilotas Artūras man net savo specialią oreivišką striukę pasiūlė. Bet šiltoje vietelėje kiūtojau neilgai- teko išlipti krikštytis. Pasirodo, seniai seniai pirmuoju oro balionu Europoje pakilo prancūzas. Tuo metu buvo tikima, kad oro balionas skrenda ne karšto oro dėka, o dūmų, todėl pintinėje buvo sukrautas tikras laužas. Žinoma, skrido jis neilgai ir nutūpė kažkokio ūkininko pasėliuose. Žmonės tada buvo religingesni nei dabar ir pamanė, kad čia Antikristas ir puolė su šakėmis ir dalgiais. Bet koks prancūzas į oro balioną lipa be šampano? Taigi, minėtasis prancūzų oreivis pavaišino piktus kaimiečius šampanu ir taip išsigelbėjo nuo dalgio. Nuo to laiko yra tradicija pirmą kartą skridusius oro baliono keleivius krikštyti ugnimi, šampanu ir žemele, nes visgi tas skrydis oro balionu yra geras dalykas, tik ant žemelės saugiai sugrįžti yra dar geriau. Gavome ir pirmojo skrydžio diplomus!

Kūtvėla nusiima kepurę ir atkiša atliekamą garbaną.

Ugnis ir šampanas!

Žemelės grumstas ant kaktos.

Kūtvėla atsiima pirmojo skrydžio oro balionu diplomą. 

Šampano taurė žalioje pievoje.

Į Jūsų sveikatą, gerbiamas Skaitytojau.

Ursulijus Lepečkojauskas džiaugiasi saugiai sugrįžęs ant žemės.

Pasakojimą noriu užbaigti keletu praktinių patarimų, jeigu ir gerbiamas Skaitytojas sumanys paskraidyti oro balionu. Apranga turi būti laisvalaikio/sportinė, patarčiau turėti kepurę ir pirštines (nebūtinai žiemos sezono, bet džiaugsitės tai turėdami jeigu prireiks). Oro balionų skrydžiai vykdomi esant palankioms oro salygoms, t.y. be kritulių ar įvairių kataklizmų, todėl gali tekti sulaukti staigaus skambučio "skrendame rytoj", bus sunku suplanuoti savo užimtumą kokiam mėnesiui į priekį, nes taip toli į ateitį oro prognozės nemato. Taip kad po užsiregistravimo skrydžiui reikės būti "nuolatinėje karinėje parengtyje". Kylama iš įvairių vietų, Vilniuje tai gali būti Baltojo tilto pieva, Vingio parkas, Valakampiai, netgi Pūčkorių atodanga. Tačiau iškyla tam tikra problema dėl WC, nes ankstyvo skrydžio metu nedirba jokios aplinkinės įstaigos, o ekstra atveju praverčiantys krūmai mieste ant asfalto neauga. Laimei, netoli Baltojo tilto yra Radisson Blu viešbutis, jo personalas man maloniai leido pasinaudoti paslaugomis. Ar labai baisu skristi? Tiesą sakant, visiškai nebaisu. Skrendama palyginus žemai, tikrai neneriama į nepermatomus debesis kaip lėktuvuose. "Ar vėmei?"- dalykiškai pasiteiravo kolega gidas Donatas. Prisipažinsiu-mintis buvo, bet neilgai, nes kurį laiką tiesiog nežiūrėjau žemyn. Draudimo bendrovės BTA pateiktais 2016 m. duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruota 110 karšto oro balionų. Tai-viena iš saugiausių oro transporto priemonių, per metus užregistruojama keletas smulkių įvykių. Pilotai turi turėti specialias licencijas, o oro balionas privalo kasmet praeiti techninę apžiūrą.

Atskiras ačiū mūsų pilotui Artūrui Kukščiui, kuris savo profesiolumu ir ramybe suteikė man pasitikėjimo atsiplėšti nuo žemės. Net ir nepavykus nusileisti iš antro karto nebuvo jokios panikos ir nepadžiovėme baliono ant miško ar elektros stulpo. Labai rekomenduoju visiems išbandyti skrydį oro balionu! Na, o jeigu pakilti nuo žemės visgi nedrąsu ir Jums užkopti į piliakalnį jau yra alpinizmas, tai portale Laisvalaikio Dovanos tikrai rasite kitą patinkančią paslaugą/pramogą.

Šis reportažas parengtas bendradarbiaujant su portalu Laisvalaikio Dovanos. Tai nėra užsakytas ir apmokėtas reklaminis reportažas. Pasakojime išsakyta Kūtvėlos asmeninė nuomonė apie išbandytą paslaugą/pramogą, dovana tam įtakos neturėjo.