Yra toks nedidelis pasienio miestelis Latvijoje, kur kasmet susitinka
giminės, draugai ir pažįstami- Jelgava (buv. Mintauja). Čia į
kasmetinį ledo skulptūrų festivalį suvažiuoja visa Lietuva. Nors
į Jelgavą dabar jau galima nuvažiuoti iš Vilniaus tiesiogiai
traukiniu, pasvėrus visus už ir prieš nusprendžiau, kad
optimaliausias variantas bus parsiduoti kokiais nors kelionių
agentūrai. Pasirinkimas-nors vežimu vešk. Kelionės pasiūlymą
sudaro dvi dalys: programa iki Jelgavos ir programa Jelgavoje.
Turistai gali rinktis teatralizuotą ekskursiją Jaunpilyje,
pažintinę ekskursiją Rygoje, degustaciją sūrių, sulos, česnakų
ar grybų ūkyje Latvijoje, Biržų alaus kelią, mano programoje
buvo pasiūlymas važiuoti per Šiaulius aplankant „Rūtos“
šokolado gamyklą.
 |
Jelgavos ledo skulptūrų festivalio laureatas. |
Šeštadienio rytas paškudnas,
lynoja. Iki 2G autobuso brendu per suplaktą su smėliu sniegą kaip
ta eilėraščio ragana-nepalikdama pėdų. Iš po nosies nuvažiuoja
vienas autobusas, laimei-sekantis už keturių minučių, kitaip jau
vėluočiau atvykti į išvykimo vietą prie Spaudos rūmų.
Autobusas vėžlina, surenka visus raudonus šviesoforus, todėl prie
mūsų turistinio autobuso puolu lyg ten būčiau pamačiusi vartus į
Rojų. Grupė pasitaikė labai punktuali, todėl išvykstame laiku.
Važiuoti reikės, deja, bet per Kauną, nes pusė grupės įlips
tenai. Sustojimą į tualetus tenka vos ne išsireikalauti, nes
kažkodėl išvykę laiku jau vėluojame, bet, turbūt, gamtoje
kitaip ir nebūna. Šitam šventam reikalui stojame nedidelėje
degalinėje, o paskui jau tik Kryžkalnyje, kur pasiseka eilėje prie
infrastruktūros išsirikiuoti prieš privažiuojant kitam
turistiniam autobusui. Įdomumo dėlei- mūsų grupėje buvo 48
turistai.
Megaturas
firmos autobusas pasirodė be galo komfortabilus. Daug erdvės
kojoms, patogios atsilenkiančios sėdynės, vairuotojas pasirūpino
netgi prailgintoju su rozetėmis pasikrauti telefonams, o gidė
priminė prisisegti saugos diržus. Pasaulis mažas, nes sutinku
keliautoją, kuri mane prisimena iš kelionės į Gotlando salą.
Kelias neprailgsta, nes jį trumpina gidės pasakojimas ir jos
vykdomos fiskalinės operacijos, nes reikia surinkti pinigus už
Šokolado muziejų Šiauliuose ir organizuotus pietus.
Prieš
kurį laiką klausiau Jūsų, ar verta eiti į Šokolado muziejaus
programą. Mums siūlyta ekskursija po muziejų ir edukacija, kurios
metu galima pasidaryti savo šokoladinių saldainių, paskui pietų
metas ir laisvas laikas apsipirkti firminėje parduotuvėje.
Ekskursija su edukacija vienam žmogui kainuoja 25 EUR. Man
asmeniškai tai pasirodė per brangu, bet lemiantis faktorius buvo
tas, kad apie šią pramogą nėra jokių atsiliepimų. Dabar kainos
visur labai sukilusios, žmonės ieško geriausio vertės ir kokybės
santykio, todėl aš pasišykštėjau ir nusprendžiau tiesiog turėti
daugiau laisvo laiko Šiauliuose. Mano šios dienos tikslas visgi
buvo Jelgava. Kiek šnekėjau su žmonėmis po pietų, įspūdžiai
labai skirtingi-vieniems patiko, kitiems-nelabai. Firminėje
parduotuvėje eilė ilgiausia, dirba tik viena kasa, tai pardavėja
po devintu prakaitu, nenuostabu, kad nelabai mandagi. Pagundai
įsigyti šokoladinių saldainių neatsispiriu ir aš.