Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Šiaurės Lenkija: Malborkas ir Sopotas (pirmoji diena).

Thursday, March 13, 2014

Buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų apie Šiaurės Lenkijos maršrutą, todėl dar kasmetinių kelionių atlaidų Adventur metu užsisakiau dviejų dienų kelionę su gera nuolaida. Deja, tos agentūros planuota kelionė kovo 10-11 d. neįvyko, nes nesusirinko grupė (kovo 10 d., pirmadienis, buvo darbo diena, išvis koks genijus sugalvojo taip kelionę sudėliot?). Buvau rimtai nukabinusi nosį, bet paskui per grupinio pirkimo portalus man pavyko įsigyti šią kelionę su panašia nuolaida. Prieš pervesdama pinigus dar pasiskambinau į agentūrą ir paklausiau, ar kelionė tikrai įvyks, kad antrą kartą nelikt ant ledo. Tada susikroviau maisto krepšelį ir uoliai nublizginau fotoaparato objektyvą. Išvykimas buvo iš Vilniaus kaip niekad anksti-pusę keturių ryto, todėl teko kviestis taksi. Labai nemaloniai nustebino įsijungęs įrašas, kad kokybei užtikrinti pokalbis bus įrašomas ir kad skambinu padidinto tarifo numeriu, t.y. 1 min/1 LTL. Kaip visada, visos operatorės buvo užimtos, todėl užtrukau 3 LTL+ PVM kol išsikviečiau taksi, kuris už 18 LTL pristatė mane nuo Baltupių iki Forum Palace. Iš karto pasakysiu-namo po kelionės ėjau pėsčia. Pasivaikščiojau, nešti nieko sunkaus neturėjau, kojas pamankštinau, sutaupiau litų,- matote, kokia nauda! Man, žygeivei Kūtvėlai, tie 4 km - vienas juokas. Autobusas buvo nepilnas, todėl galėjau kėpsoti per dvi vietas, kas iškart pakėlė kelionės komforto lygį. Visai apsimoka važiuoti į trumpas keliones-nebrangu, nepervargsti, nemažai pamatai, pakeiti aplinką.

P1280276
Pusiaukelėje užsinorėjau guminukų. Nom nom nom. 
Antrą valandą dienos pagaliau atvykome prie pirmojo šios kelionės lankytino objekto- Malborko pilies (arba Marienburgo, "Marijos miesto"). Reikėjo skubėti, nes mūsų laukė užsakytas gidas, o ne sezono metu muziejus dirba trumpiau. Prie Nogat upės įkurta pilis kažkada buvo didžiausia Europoje karo mašina. Po ekskursijos susidarė įspūdis, kad pabuvojau pilyje-mieste, kurioje yra viskas: hipokaustinis šildymas, nepriklausomas vandens tiekimas, maisto atsargos dviem metam, lazaretas, WC patogumai, pirtys, kapitulos salė, valgyklos, miegamieji, bažnyčia, bokštas signaliniam laužui ir galbūt net slaptas išėjimas- ir visa ši teritorija galėjo priimti virš šešiasdešimties ordino brolių. Šv. Onos koplyčioje ilsisi vienuolika Didžiųjų Magistrų. Nukariautose teritorijose Kryžiuočių ordinas (dar vadinamas Teutonų arba Vokiečių ordinu) sukūrė 120 pilių tinklą. Pilys stovėjo ne toliau kaip 35 km viena nuo kitos-regula draudė Ordino broliams nakvoti lauke, todėl pilis statė taip, kad, reikalui esant, būtų galima per dieną persikraustyti. XIV-XV a. laikotarpyje Malborko pilis buvo didžiausia pilis pasaulyje. Labai pasidarė smalsu, kas gi yra didžiausia pilis pasaulyje šiandien. Kadangi pilis išmatuoti sunku (kas yra pilis, kur ji prasideda, ir t.t.), tai tie skaičiavimai svyruoja, bet visgi va straipsnis su didžiausių pasaulyje pilių dešimtuku. Kaip manote, kas puikuojasi pirmojoje vietoje? Taip, taip- ta pati Malborko pilis!


Malborko pilis skaičiais.
1280- viena svarbiausių Vokiečių ordino pilių, vienuolynas.
1309-po Gdansko Pomeranijos nukariavimo čia įsikuria iš Venecijos persikėlęs Didysis Magistras, Malborkas- vokiečių valstybės Prūsijoje sostinė. Malborko pilis plečiama ir tampa didžiausia pilimi pasaulyje.
1410-nepaimta po Žalgirio mūšio, kurį laiką užtikrina ordino likučių išlikimą.
1457- pilį nusiperka Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis. Jis prietaringai liepia užmūryti vartus, pro kuriuos atvyko-kad niekas kitas čia nešeimininkautų. Ir netikėk prietarais- Lenkijos karaliai valdo Malborko pilį tris šimtus metų.
1772- pirmasis ATR padalijimas, Malborko pilis atitenka Prūsijos valdovui Frederikui II.
1803-atstatyta kaizerio Vilhelmo III įsakymu kaip vokiečių nacionalinis paminklas.
1882- restauracijos darbai grąžina piliai gotikos formas.
1945- po Antrojo pasaulinio karo stipriai apgriauta pilis vėl atitenka Lenkijai. Restauracijos darbai tęsiasi ir šiandien.
1997- Malborko pilis įtraukiama į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Apie 20 hektarų- aukštutinė ir vidurinė pilis bei priešpilis.

XIV a. ši ordino valstybė buvo vienintelė jėga Europoje, kuri neturėjo finansinių rūpesčių ir nei vienos skolos. Kaip? Pajamos buvo įvairios. Ordinas valdė 170 fermų, daug miškų, žuvų veisyklų, plytų gamyklų, malūnų, stiklo gamyklų, monetų kalyklų, kalvių, o kur dar nuosavybė užsienyje, nuoma, uosto mokesčiai, kontribucijos, grūdų, vilnos ir gintaro eksportas-be galo, be krašto. Tikrai upės čia turėjo pienu ir medumi plaukti. Ypač daug pelno nešė gintaras. Dar XIV a. Ordinas užsitikrino gintaro rinkimo ir prekybos monopolį, o sulaužius šiuos įstatymus grėsė mirties bausmė.  Liubeko ir Briugės meistrai iš per Kionigsbergą gautų gintarų darė rožančius. Ordino teritorijose cirkuliavo savi pinigai. XIV-XV a. pajamos buvo kolosalios, bet jos ir ėjo brangioms karo reikmėms (pilių statyba, ginklai ir karo mašinerija) bei prieskoniams, aukso ir sidabro indams ir juvelyrikos dirbiniams.

Užteks kalbų, pereiname prie nuotraukų. Daug nuotraukų darytos prieš saulę, nes buvo labai graži saulėta ir šilta diena.

P1280278
Pirmas Malborko pilies vaizdas nuo nedidelės autobusų aikštelės. Kur jie ten sezono metu telpa-neaišku.

P1280279
Malborko pilies stogo fragmentas. 

P1280280
Malborko pilies mūrų fragmentas. 

P1280287
Neįveikiama tvirtovė. 

P1280289
Kūtvėla prie Malborko pilies. 

P1280293
Tiltas per griovį. Vandenį čia atvesdavo iš už keliasdešimties kilometrų esančių ežerų, nors čia pat buvo upė. 

P1280295
Ordino globėjos vaizdas virš vartų. 

P1280312
Ordino globėja- Mergelė Marija. 

P1280315
Geležiniai vartai. Dabar virš jų yra muziejaus direktoriaus kabinetas, kuris vartus numeta ant be bilieto bandančių praslinkti turistų. Jumoras :-)

P1280321
Vidurinės pilies kiemas. 

P1280323
Vidurinės pilies kiemas ir keli užklydę turistai. 

P1280324
Ažuolas. 

P1280328
Prausykla. 

P1280330
Sienos puošybos detalė. 

P1280340
Malborko vidurinės pilies fragmentas. 

P1280343
Garsioji salė su vėduokliniais skliautais. 

P1280349
Buvusių freskų liekanos. 

P1280351
Kolona ir skliautas. 

P1280354
Hipokaustinis šildymas. 
Hipokaustinio šildymo principas yra iki raudonumo įkaitintų akmenų skleidžiamą karštą garą specialiais kanalais tiekti į reikiamas patalpas. Atidarius angą grindyse, karštas garas patekdavo kambarin ir jį šildydavo. Žinoma, toks sudėtingas inžinerinis sprendimas buvo įrengiamas ne visose patalpose. Ordino brolių bendrabučio tipo miegamieji (iki 20 asmenų viename kambaryje miegojo apsirengę ir su ginklu pašonėje-dėl visa ko)  nebūdavo šildomi. Jie netgi parašė peticiją Šventajam Tėvui Vatikane, bet šis tik patarė lovas apsupti odomis ir šildytis tokiame gaubte susidarančiais savo pačių kvėpavimo garais.

P1280356
Tai gražūs tie skliautai. 

P1280358
Kūtvėla prie kolonos su gražiais skliautais. 

P1280359
Be galo įspūdinga. 
Pilies sienos buvo ištapytos, o grindys-irgi spalvotos.

P1280364
Lubų tapyba. 

P1280367
Grindų fragmentas. 

P1280370
Lubų tapyba. 

P1280376
Židinys viename iš valgomųjų. 

P1280379
Akmuo virš židinio.
Po Žalgirio mūšio jungtinė LDK ir Lenkijos kariuomenė ilgai laikė apgulusi Malborko pilį, bet paimti neįstengė. Jau minėjau, kad maisto čia buvo sunešta dviem metams, o sienas patys matote nuotraukose. Tokias pilis paimti padeda du dalykai: badas (Malborko piliai šis variantas iš karto atpuola) arba išdavystė. Buvo susitarta, kad posėdžiaujantiems aukšto rango asmenims patarnaujantis tarnas padės ant palangės savo kepurę taip, kad akmuo iš specialaus prietaiso būtų nutaikytas, orientuojantis pagal tą kepurę, į patalpos skliautus laikiusią koloną- bene garantuota mirtis patalpoje buvusiems. Tik matyt kepurė buvo kreivai padėta arba šauliui ranka sudrebėjo, nes  sviedimas buvo pro šalį, ir akmuo įsipaišė virš židinio. Nors išgąsčio turėjo sukelti nemažai :-)

P1280381
Labai gražūs langai. 

P1280383
Malborko pilies langai. 

P1280387
Heinricho von Plaueno herbas.
Heinrichas von Plauenas iki Žalgirio mūšio buvo tik komtūras, bet jo veiksmai po Žalgirio mūšio (sutelkus mūšyje nedalyvavusias pajėga ir atskubėjus į Malborką) išsaugojo Ordiną kaip valstybę. Už tai jis buvo paskirtas Didžiuoju Magistru. Du mėnesius truko Malborko pilies apgultis, bet jungtinė LDK ir Lenkijos kariuomenė nieko nepešė.

P1280391
Atkurtas salės interjeras.

P1280392
Didieji Magistrai. 
Žalgirio mūšyje (kitaip-Tanenbergo mūšyje) žuvo Ordino Didysis Magistras Ulrichas von Jungingenas. Jo neapsaugojo net ant šarvų dėvėta Nukryžiavimo kryžiaus relikvija.

P1280397
Italijai būdingi langai. 

P1280402
Kūtvėla prie Malborko pilies.

P1280405
Malborko vidurinės pilies kiemas. 
Ekskursija su gidu truko iki pat pilies uždarymo, bet to laiko buvo mažai. Šitam visam kompleksui normaliai apžiūrėti reikia mažiausiai trijų valandų. Rimtai svarstau dar kartą čia sugrįžti. Yra galimybė gauti audiogidą.

P1280407
Geltonos rodyklės- Ordino ekspansija į mūsų kraštus. 

P1280408
Riterių turnyrai. Ordino broliai juose nedalyvaudavo, bet pasaulietiniams riteriams nedrausdavo. 

P1280411
Arklio šarvai. Vargšas kūzia, juk ant jo dar ir šarvuotas raitelis sėdėdavo. 

P1280412
"Kur skaudžiai daužt priešininką" vaizdinė medžiaga. 

P1280420
Plunksnos, sakoma, skleidė priešams iš siaubo kraują gyslose stingdančius garsus.

P1280428
Signalinis bokštas. 

P1280434
Kristaus simbolis drąsko sau krūtinę ir maitina savo vaikus. 

P1280437
Lauko galerijų lubų tapyba. 
Miegamosios patalpos dažnai buvo sujungiamos ilgu koridoriumi su tualeto kambariu-turistams ši tema yra tikra aukso kasykla, nė nepridėsi prie kokios ten audiencijų salės ar kapitulos kambario. Pilies sienose būdavo tokie sparnuoti velniukai, iš kurių sparnų suglaudimo būdavo aišku, ar toli iki nykštukų.

P1280439
Pakentėk, riteri, jau nebetoli. 
Kilmingiems ir garbingiems asmenims naudotis buvo kilnojami tualetai-kėdės, o paprastiems mirtingiesiems tekdavo pėdinti iki tualeto bokšto, kuris dar buvo įrengtas kaip paskutinis gynybos punktas jeigu pilis būtų paimta. Na, bent jau laukiant atžygiuojant pagalbos nereikėtų laikyti ir gauti kokį pūslės uždegimą :-) Iš bokšto nešvarumai krisdavo į gynybinio griovio vandenį ir būdavo išplaunami toliau- ne veltui vandenį gerti buvo stipriai nerekomenduojama, o alus buvo toks populiarus.

P1280445
WC patogumai . 

P1280447
WC patogumai iš lauko pusės. 

P1280451
Žaliasis augalas padeda išnaikinti drėgmę iš molio plytų, bet tuo pačiu jas ir ardo. 

P1280452
Karo pėdsakai. 
P1280455
WC patogumai.
Mūsų lankymosi metu irgi vyko nemažai restauravimo darbų. Ne visas patalpas pamatėme, bet sočiai užteko to, ką aplankėme, nors būtų buvę įdomu pamatyti garsųjį gintaro kabinetą ir kitus dirbinius. Būtinai apsilankykite Malborko pilyje, kai keliausite po Šiaurės Lenkiją. Iš Varšuvos ir Gdansko yra traukiniai.

Daugiau įspūdžių:
Busikas.lt Kelionė po Lenkijos pilis
MyTrips.lt Šiaurės Lenkija
Journeys by Jordan Malbork Castle, Poland
Snarky Nomad Malbork Castle, the biggest brick fortress in the world
Hecktic Travels Malbork Castle in Photos
Curious Cat Bored At Malbork Castle

Toliau mūsų kelias mažais miestukais su ribojamu greičiu ir gėlėmis apsodintais kvietkais, kad juos kur dilgėlės, vingiavo iki Sopoto.

Pirmas rašytinis Sopoto paminėjimas yra XIII a., kai šešiolika kaimų buvo užrašyti Cistersų vienuoliams mainais į Kryžiuočių Ordino paimtas jų žemes. Cistersai čia gyvuos net penkis šimtus metų iki pirmojo ATR padalijimo. 1466 m. antrosios Torūnės taikos sutarties sąlgyomis Sopotas atitenka Lenkijai. XVI a. prasideda vasarnamių statybos, kas ir padaro Sopotą atostogų kurortu. 1733-1734 m. Sopotas nuniokojamas Rusijos karių. 1772 m. po antrojo ATR padalijimo Soptas atitenka Prūsijai. 1819 m. verslininkas Karlas Kristoforas Wegneris bando sukurti Sopote kurortinę infrostruktūrą; tuo metu mieste gyveno 350 gyventojų ir buvo 23 namai. 1823 m. Jean Georges Haffneris, Napoleono armijos gydytojas, plečia miesto kurortinę infrastruktūrą, pastato vonias, pradeda molo statybą. 1870 m. Gdanską ir Koszaliną sujungia geležinkelis iki Berlyno, todėl Sopotas pasidaro pasiekiamas atostogautojams; miestas greitai auga ir 1900 m. sulaukia 12,500 lankytojų. 1901 m. kaizeris Vilhelmas II suteikia Sopotui miesto teises (ir turi čia savo vilą). 1914 m. mieste gyvena 17, 400 gyventojų, o kasmet apsilanko apie 20,000 lankytojų. 1920 m. Versalio sutarties sąlygomis Soptas įeina į laisvojo Dancigo miesto sudėtį. 1928 m. molas pasiekia savo dabartinį ilgį-512 m.; jis tampa ilgiausiu molu Europoje. 1945 m. Raudonoji armija išgena vokiečių tautybės gyventojus iš miesto. 1961 m. įvyksta pirmasis Sopoto dainų festivalis. 1990 m. įvyksta pirmieji laisvi rinkimai po Sovietų sąjungos subyrėjimo.

Sezono metu pasivaikčiojimas molu būna mokamas, yra net bilietų būdelės pastatytos, bet mums nereikėjo mokėti, nes dar ne sezonas.

P1280460
Paminklas Haffneriui. 

P1280464
Molas. 

P1280466
Grandotelis ir įdomūs medžiai. 

P1280475
Sopotas temstant. 

P1280478
Ant molo. 

P1280481
Saulėlydis. 

P1280486
Sopoto molas saulei leidžiantis. 

P1280487
Sopoto molas. 

P1280488
Sopoto molas. 

P1280490
Sopoto molas ir Kūtvėla. 

P1280494
Gulbės. 

P1280503
Kūtvėla ant Sopoto molo. 

P1280507
Kreivasis namelis.

P1280511
Kreivoji namelio detalė. 

P1280514
Kreivasis namelis. 
Kadangi daugiau niekur skubėti nebereikėjo, gavome nemažai laisvo laiko. Gaila, kad fotografuoti jau negalėjau, nes buvo sutemę. Dienos metu ten tikrai yra į ką pasižiūrėti.

P1280518
Gražiai apšviesti medžiai. 
Nors maisto krepšelyje autobuse turėjau, bet nusprendžiau pavalgyti normaliai, juo labiau, kad ir laiko buvo sočiai likę ir oras stipriai atvėso. Užėjau į vieną iš daugelio Sopoto restoranų ir užsisakiau koldūnų pierogi su mėsa. Šiaip esu su jais stipriai nudegusi, nes Varšuvoje nė kąsnio praryti nesugebėjau, tokie baisūs buvo, nuo to laiko šlykštėjausi vien apie juos pagalvojusi.  Bet kelionės tuom ir gerai, kad gali sau ir kitiems suteikti antrą šansą.

P1280517
Pierogi su mėsa, kumpio padažu ir rukola. Skanumėlis. 
Šį kartą man koldūnai tikrai patiko. Ieškokite jų Restauracja Chata Smakosza, ul. Bohaterow Monte Cassino 41, 81-767 Sopot. Šią gatvę pavadino lenkų karių garbei. 1943 m. Sąjungininkai sėkmingai įsiveržė į Siciliją. Jie skėmingai žygiavo iki kalnų, užstojusių kelią į Romą. Tenais vokiečių kariai gynė Gustavo liniją, kurios viduryje buvo Monte Cassino vietovė. Nuo sausio 20 iki gegužės 18, 1994 m., buvo keturi rimti ginkluoti susirėmimai. Paskutinis susirėmimas įvyko prie 1,300 metų senumo Benediktinų vienuolyno 1,100 metrų aukštyje. Kova už kiekvieną centimetrą buvo lėta ir žiauri, net 25,000 žmonių atidavė savo gyvybes. Tačiau gegužės 18 d. rytą Dvyliktojo Podolės ulonų pulko kariai pralaužė Gustavo liniją ir Sąjungininkams kelias į Romą buvo atvertas. Vietiniai šią gatvę vadinia Monciak.

Nakvynei mums buvo užsakytas Oliwski viešbutis. Moteris, su kuria buvau suporuota, nevyko dėl ligos, todėl turėjau visą kambarį sau.

P1280549
Visa tai man, man, man!!!
Atsakančiai pasidušinau ir įnikau studijuoti Gdansk In Your Pocket leiduką, kurį pasiėmiau nemokamai iš registratūros. Viešbutis siūlo svečiams nemokamą belaidį internetą. Vienas negerumas buvo tas, kad kambario langai žiūrėjo į 24/7 dirbantį McDonaldą, todėl eismas buvo judrus. Bet užtat niekas neknarkė!
Bendrai paėmus, keliauti ne sezono metu yra gerai, nes nėra žmonių grūsties ir gaunasi pigiau. Kita vertus, lankytinos vietos dirba trumpiau ir oras nėra ypatingai geras.

Ar teko patiems keliauti po Šiaurės Lenkiją? Kokie įspūdžiai?

Su meile,

Kūtvėla

0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...