Mane galima sutikti:

Ryga, Glazgas ir/ba Edinburgas, Krokuvos Drakonų paradas ir Zakopanė; Amsterdamo Gėlių festivalis; Burbiškio tulpės ir pietų Latvija, Dublinas.

Kaip Ursulijus Lepečkojauskas tapo pirmuoju Lietuvos meškiumi kosmose: NASA paroda Varšuvoje.

Tuesday, March 14, 2017

Facebook'as yra mano mėgstama terpė kelionių fazanamas medžioti, o vienas pasirodė netgi labai riebus- nuo lapkričio mėnesio veikianti NASA remiama paroda Varšuvoje, iki kurios uždarymo liko vos pora savaičių! Atsisakius ekipažui iš Vilniaus, kelionės planus teko pakoreguoti ir netgi užsisakyti nakvynę Kaune. Bilietus į parodą nusprendėme pirkti brangiausius, po 70 PLN (apie 16 eurų), nes jie buvo su atvira lankymo data, o pigesni bilietai buvo su nurodyta įėjimo valanda. Kadangi mes nežinojome tikslaus savo atvykimo laiko, tai bilietai su atvira data buvo tiesiog idealus pasirinkimas. Tačiau ne viskas taip paprasta, kai kuriais klausimais Lenkija vis dar yra sovietinio bloko šalis: informacija apie parodą pateikiama lenkiškai ir angliškai (nes NASA konsultantai iš Hiūstono turbūt atsisakė lankyti lenkų kalbos pamokėles), bet internetinio bilietų pardavimo sistema buvo tik lenkiška. Bet čia lenkai dar walked the extra mile in client service ir padarė taip, kad net ir pagūglėtransleitinus pirkimo metu privalomai reiktų įvesti lenkišką ir tiktai lenkišką telefono numerį ir lenkišką adresą, kas pirkimą iš Wilno padarė neįmanomu. Lenkijos neapykanta turistams tiesiog žeidžia, tą jau patyriau savo praeitos viešnagės Varšuvoje metu. Bet, laimei, to paties Facebook'o drauguose turiu tokį Jaceką, kuris sutiko reabilituoti savo tėvynę, mums tarpininkauti ir tuos bilietus nupirkti. Bet tuom istorija nesibaigia- kai kelionės diena jau buvo ant nosies, pas Jaceką namuose dingo interneto ryšys. Nors sienomis lipk iš pasiutimo su valedoliu už abiejų žandų! Laimei, viskas išsisprendė, Jacekas susigrąžino internetus, nupirko mums bilietus, permetė man juos e-paštu ir netgi sutiko pinigus atgauti grynais eurais Varšuvoje.

Man liko padaryti pirmąjį žingsnį šioje kosminėje odisėjoje ir nusigauti iki Kauno (kur gyvena mūsų ekipažo vairuotoja Aistė) Kovo 11-osios dienos ryte  iki 08.00 val. On a side note, važiuoti į Varšuvą, lankyti amerikoniškas parodas, pirkti šampūnus užsienio kapitalo prekybcentryje- štai kur tas saldus Nepriklausomybės vaisius, apie kurį po 1990 m. gimusi ir sovietų lažo netempusi karta net nesusimąsto.

passport
Passport Index 2017: lietuviams nereikia vizų į 149 šalis. https://www.passportindex.org/
Latvija: 148/11/34; Estija: 147/12/35; Lenkija: 149/10/31. Mūsų kaimynams latviams viza papildomai reikalinga į Kubą, o mūsų draugams estams- į Kubą ir Gambiją.


Tačiau tas laisvos kelionės vaisius ne taip greitai nuraškomas, nes kaip niekas nedraudžia keliauti į Kauną ankstyvu traukiniu, taip niekas ir negarantuoja, kad pavyks tai padaryti: šventinės dienos proga nevažiavo pirmieji autobusai į stotį pro Baltupius, o pirmasis autobusas į stotį, kuris net nestoja prie geležinkelio stoties, šventinę dieną atvyksta ten 06.13 val., kai traukinys į Kauną išvažiuoja 06.20 val. Laimei, buvo keletas tarpmiestinių autobusų į Kauną panašiu metu, todėl nusiteikiau, kad vienu jų ir teks važiuoti. Šiaip autobusas man nepasirodė gera mintis dėl ilgesnės kelionės ir WC patogumų nebuvimo. Bet svarbiausia, kad kažkokie plano kontūrai jau buvo, o we will cross that bridge when we come to it. Ryte kėliausi tikrai anksti, įsidėjau maisto atsargų, Jo Žiurkėniškajai Malonybei Kristupėliui įpyliau dvigubą porciją jo dienos davinio (nedora moteris Gintarė vėl skaitydama sakys, kad jis storas, bet jis ne storas, jis žavingas, tik biškį smirda), ir maždaug septynios minutės iki traukinio išvykimo išlipau iš 1G autobuso geras gabaliukas kelio iki geležinkelio stoties.

Bet ar man tai- iššūkis? Aš gi maratonus begioju. Na, pusmaratonuose numatytas 5 km distancijas ežiukams, bet vis tiek, kas dar Lietuvoje gali pasigirti tokiais sportiniais laimėjimais, kaip Kūtvėla?

medal
Kūtvėla Minske, 2016 m. rugsėjis. 
Jau iš autobuso startavau su kuprine ant pečių (o Šventoji Agota, tas arbatos termosas turbūt sveria kokią toną), uždususi įpuoliau į geležinkelio stoties salę su informaciniu tablo, kur aiškiai švietė kelios man likusios minutės-traukinių privalumas tas, kad kitaip nei autobusai, jie niekada neišvyksta dviem minutėm per anksti-, o pro mane nešėsi bėgomis žmonės su bilietais rankose kaip į kokią evakuaciją. Pripuoliau prie bilietų kasos, išgąsdinau kasininkę, stvėriau bilietą ir kūlvirsčia nusiritau požemine perėja iki traukinio. Sugebėjau susisukti taip greitai, kad net liko dar pora minučių kvapui atgauti. O pirkdami traukinio bilietus keleiviai ir dovanų gavo- Lietuvos trispalvę su segtuku.

17103804_10206264166881906_4687419468964226614_n
Trispalvę reikia nešioti  prisegtą kaip V raidę- kaip Victoria, Pergalę. 
Džiugu, kad technologijos pažanga pagaliau pasiekė ir Lietuvos Geležinkelius, nes traukinyje veikė nemokamas wi-fi ryšys (Omnitel). Laikas kelionėje prabėgo greitai ir netrukus su Ursulijumi Lepečkojausku įsitvirtinome šturmano pozicijoje Aistės automobilyje. Su mumis važiavo ir tikras jos Vaikas.

17203257_10206272832778548_2344267447815061516_n
Važiuojame!!!

Ilgą laiką norėjau nupaveiksluoti Lenkijos pasienio ženklą, nes man patinka, kaip jie gražiai tą reikalą vadina- "panstwa" :-) Bet pasienio ruožą budriai iš abiejų pusių saugojo Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai, o ir sustoti automobiliui ten vietos nėra, todėl stojame kiek už ženklo esančiame pasienio poste su visais reikalingais formalumais (pinigų keitykla, WC, kelių vinjetės, baras...) ir pėsčia tipenu atgal iki pasienio ženklo.

20170311_095656
Panienka Kūtvėla pasieniauja. 
Išsikeičiau šiek tiek eurų į zlotus, nes norėjau turėti grynų vietinių pinigų ant rankų (WC čia kai kur mokami). Vilniuje nespėjau įšokti dar ir į valiutos keityklą, bet keičiantis atvykus į paskirties šalį visada būna geresnis kursas. Už 10 EUR gavau 42,80 PLN, neėmė komisino ir keitimo čekis davė 15 proc. nuolaidą bare (šį kartą nepasinaudojome). Bet pasienio tarnybos budrios ir stabdo mūsų ekipažą šiek tiek už Augustavo. Patikrino, ar nevežame nelegalų, pagarbiai nužvelgė bagažinėje sukrautą depozito tarą ir paleido. Beje, Aistė liepė prašė parašyti, kad naktimis Lenkijoje daug policijos ekipažų pakelėse. Turbūt tai susiję su sugriežtinta Šengeno zonos patikra?

17310583_10155041909474757_97519659_o
Oficiali mūsų versija- tara šventintam vandeniui iš Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčios parsivežti.
Iki Varšuvos važiavome su keliais sustojimais atsikvėpti (WC, kava, etc.), ėmėme kelią per Ostroleka Mazowiecka ir Legionowo, nes kitur Gūglė Mapsas rodė kelio darbus. Nors kelio tobulinimo trukdžių mums pavyko išvengti, važiavome garsiosiomis lenkų žiedinėmis sankryžomis (nuo kurių mane dabar, kelinta diena po kelionės, tebepykina), greičio ribojimas buvo 50-70 km per valandą, o Varšuvoje surinkome absoliučiai visas raudonas šviesas.

51508700
Lenkiški keliai vienu sakiniu.
Prie parodos paviljono buvome  tik 14.15 val. vietos laiku (15.15 val. mūsų laiku). Ten mus sutiko mūsų gelbėtojas Jacekas, kuriam be grynų eurų dar įteikiau lietuviškos duonos.

Na, o dabar apie pačią parodą. Nors rekomenduojama apsilankymo trukmė buvo dvi valandos, mes apžiūrėjome viską per valandą. Automobilį palikome mokamoje aikštelėje (2 PLN/1 val.). Paroda buvo kažkokiame, iš pirmo žvilgsnio, apleistame angare ar kažkame panašaus. Žinoma, nespręskime apie knygą iš viršelio, viduje galėjo būti ir blogiau.

20170311_142131
NASA remiamos parodos paviljonas. 

Žinoma, be gido ir su tokiomis rudimentinėmis fizikos žiniomis kaip pas mane, buvo gana sunku susigaudyti gausiuose eksponatuose. Aš tik žinau, kad sudaužius gyvsidabrio termometrą reikia užpilti jį aliejumi, tik nežinau, rapsų ar saulėgrąžų, o ką daryti su sudužusiu elektroniniu termometru nežinau-manęs tam vidurinė mokykla neruošė. Šiek tiek gelbėjo informaciniai stendai, kur -ne be NASA spaudimo, įsivaizduoju- informacija buvo pateikiama ir anglų kalba. Kai kurie smulkesni eksponatai buvo originalūs, bet didelė dauguma-sumažinti arba net ir realaus dydžio modeliai.

20170311_143453
Tarptautinės kosminės stoties kupolo langas. 
Tarptautinė kosminė stotis yra bendras 15 šalių projektas. Kuopolas, iš kurio atsiveria kvapą gniaužianti Žemės panorama, buvo pastatytas Turine, Italijoje. Kupole yra septyni langai su užsklandomis. Kiekvienas langas susideda iš keturių plokščių: dvi (po 25 mm storio kiekviena) lango plokštes (išmieros tiesiog stulbina!) papildo viena plokštė, skirta apsaugoti nuo visokių nuolaužų iš išorės, o ketvirtoji plokštė skirta apsaugoti nuo pažeidimų iš vidaus. Šie langai yra didžiausi kada nors sumontuoti žmogaus valdomoje kosminėje stotyje.

Rašytojas Žiulis Vernas buvo įkvėpimo šaltinis daugeliui ankstyvųjų raketų mokslo specialistų. 1865 m. parašyta "Nuo Žemės į Mėnulį"turi panašumų su Apollo programa, nors knyga atsirado 100 metų prieš Mėnulio ekspedicijas. Beje, šios trilogijos nesu skaičiusi.

20170311_143717
Jeigu tikėti Žiuliu Vernu, kilti į Mėnulį reikia tik minkštos kėdės ir kopėčių, 
Pirmasis JAV satelitas, Explorer 1, buvo JAV atsakymas į Sovietų Sąjungos Sputnik pasisekimą. 1958 m. sausio 31 d., raketa Jupiteris-C nunešė Explorer 1 satelitą į kosmosą. Reikšminga tai, kad to satelito duomenimis buvo nenuginčijamai patvirtintas Van Allen radiacinės juostos egzistavimas -ši juosta (žiedas) saugo Žemę nuo žalingos Saulės radiacijos. Šios radiacinės juostos teorijos autorius Džeimsas Van Alenas iš Ajovos universiteto vadovavo Explorer 1 ir Explorer 3 misijoms.

20170311_144129
Pirmojo JAV kosminio palydovo maketas. 

Kas buvo tas Sputnikas, "pyptelėjimas, išgirstas visame pasaulyje"? Tai buvo pirmasis kosmoso palydovas žmonijos istorijoje ir jo paleidimas buvo ne tik Sovietų Sąjungos technologijos pasiekimas, bet ir kosminių lenktynių su JAV paskelbimas. Sputniką į kosmosą nunešė raketa Vostokas-K. Palydovo skersmuo buvo tik 58 cm., o keturios antenos transliavo radijo dažnius. Informaciją palydovas siuntė 22 dienas, o aplink Žemę sukosi tris mėnesius po savo paleidimo 1957 m. spalio 4 d. Sakoma, kad šis palydovas paspartino JAV technologijos, skirtos kosmosui, pažangą.

20170311_144421
Sputnikas.
R-7 Semyorka raketų šeima buvo sovietų kosmoso lenktynių pionieriai. Vostok, varomas skystu deguonimi ir kerosinu, buvo sukurtas būtent jau žmonių siuntimo į kosmosą programai ir pirmą kartą pakilo 1960 m. kovo 15 d. Neaišku, ar Vostok išgarsino Jurijų Gagariną, ar Jurijus Gagarinas išgarsino Vostok pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą metu 1961 m. balandžio 12 d.

20170311_144536
Kūtvėla prie Vostok modelio. 

Na, o kadangi po komosą nuogas nešmirinėsi-nes ką pasakys maži žali žmogeliukai?-tai reikia ir atitinkamų drabužėlių. Parodoje matėme visokių kosmoso madų. Man visgi pasirodė įdomiausias Gagarino kosmoso garderobas. Sokol SK-1 buvo sukurtas jam minėtajai 1961 m. misijai. Šį kostiumą sėkmingai naudojo ir vėlesni kosmonautai iki 1963 m. Valentina Tereškova naudojo šio kostiumo variaciją SK-2., kuris dar saugojo ją nuo galimos dekompozicijos kapsulėje.

20170311_144812
Sokol SK-1.

Ne veltui tas gabalėlis žmonijos istorijos vadinamas kosmoso lenktynėmis- JAV irgi siekė išsiųsti žmogų į kosmosą. Jų "Merkurijus"pirmą kartą pakilo 1959 m. ir buvo sėkmingai naudojamas iki 1963 m. Kosminis laivas-taip jį įvardina infomacinis stendas, spaecraft-nebuvo valdomas kompiuteriu, visą darbą atliko taimeriai arba pats kosmonautas. Raketos Mercury-Redstone ir Mercury-Atlas išnešė šias kapsules į kosmosą. Kosmonautų ūgis turėjo būti iki 1,8 m., nes kapsulės-kosminio laivo dydis irgi buvo mažas: 345,4 cm aukštis, 1360,8 kg svoris ir 188 cm maksimalus diametras.

20170311_144849
"Merkurijus".
Pagarbiai padėbsojome ir į Voskhod raketos modelį. Ši raketa pirmą kartą pakilo 1963 m. lapkričio 16 d. išnešdama į kosmoso platybes pirmąjį kosminį skrydį su daugiau nei vienu komosnautu. Šio skrydžio metu Aleksejus Leonovas (1965 m. kovo 18 d.) tapo pirmuoju žmogumi, pasivaikščiojusiu kosmose. Jis išbuvo lauke, t.y. už kosminio laivo sienų, 12 min 9 sek., pasirišęs prie laivo specialiu diržu. Ši promenada galėjo baigtis liūdnai, nes jo kosminis kostiumas sugebėjo išsipūsti ir Leonovas nebetilpo pro kosminio laivo angą. Jam teko kosmose kiek nuleisti oro iš savo kostiumo  ir tada sunkiai, bet saugiai, jis grįžo į kapsulę. 2017 m. kovo mėnesį Aleksejus Leonovas buvo vienintelis gyvas Voskhod programos dalyvis.

20170311_145120
"Mariner" kosmoso zondas.
JAV turėjo dešimt tokių robotizuotų tarp-planetinių zondų "Mariner" programoje, skirtų tirti Marsui, Venerai ir Merkurijui. Ši programa buvo plėtojama 1962-1973 m. Pirmuosius penkis zondus paleido Atlas-Agena raketos. Ši zondų programa buvo pirmų kartų lobis: pirmos kitos planetos fotografijos, pirmas planetarinis orbitinis skrydis, pirmasis gravitacinis manevras. Mariner 3 ir Mariner 4 dalyvavo programoje "Mariner-Mars" 1964 m. Nuotraukoje matome Mariner 4 modelį, jo originalas buvo paleistas 1964 m. lapkritį ir atliko pirmą sėkmingą praskridimą pro Marsą ir suteikė pirmuosius Raudonosios planetos vaizdus iš arti.

Deja, kartais atsitinka nelaimės.

20170311_145236
Pranašingi žodžiai, pasituoti "Times" jau po katastrofos.
1967 m. sausio 27 d. gaisro metu žuvo trys astronautai: vienas iš originaliųjų "Merkurijų" astronautų Virgil I. Grissom, pirmasis kosmose "pasivaikščiojęs" amerikiečių astronautas Edward H. White ir į pirmąjį savo skrydį ruošęsis Roger B. Chaffee. Jie buvo pirmieji amerikiečių astronautai mirę tarnyboje, bet ironiškai tai įvyko ant žemės, bandymo metu. Ryšių su visuomene atstovas tvirtino juos mirus staiga.

20170311_145400
Apollo 11, pirmosios Mėnulio misijos, atsronautų Neil Armstrong, Buzz Ardrin ir Michael Collins rankų gipsiniai modeliai, skirti jų kosminėms pirštinėms pagaminti. 

20170311_145425
Mėnulio raketa " Saturnas V".

20170311_145719
Mėnuleigio modelis.
Šis modelis rodo realaus dydžio mėnuleigį. Jis yra varomas baterija ir skirtas riedinėtis ant Mėnulio. Tris tokius į Mėnulį nugabeno Apollo 15, 16 ir 17 misijų metu (1971-1972 m.). Parodos lankytojams tenka pasitenkinti modeliu, nes originalai tebėra Mėnulyje- reikia tikėtis, kad kelionių į Mėnulį metu galėsime juos apžiūrėti. Didesnių nusiskundimų jų veikla nenustatyta, o didžiausias greitis išvystomas iki 17 km per valandą.

Bandomajame Apollo Soyuz projekte abidvi kosmoso supervalstybės nusprendė suvienyti pajėgas 1975 m. Buvo sukurtas "hardas" sujungti abiejų valstybių kosminėms pajėgoms. Čia matome treniruoklį, skirtą Soyuz orbitiniam moduliui. Juo treniravosi jungtinė amerikiečių ir sovietų komanda.

20170311_150033
Apollo Soyuz programa.

20170311_150107
Jungtinės kosmoso pastangos atrodė maždaug taip. 
Apollo 11 buvo pirmoji misija, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Tai įvyko 1969 m. liepos 20 d.

20170311_150358
Žinutė kosmosui iš Žemės.
Apollo 17 buvo paskutinė žmogaus valdoma misija į Mėnulį, kur iš viso pabuvojo 12 žmonių. Lyginant su ankstesnėmis misijomis, Apollo 17 įgula nukeliavo didžiausius atstumus, dėka Mėnulio visureigių. Jie taipogi surinko didžiausias kolekcijas mineralų ir dirvos pavyzdžių. 1972 m. gruodžio 14 d. Eugene Cernan tapo paskutiniu žmogumi, vaikščiojusiu Mėnulyje.

Galinga eilė nusidriekė nusifotografuoti su skafandru. Labai keistas jausmas- nieko nesigirdi, labai blogas matomumas...

SpaceMe
Ursulijus Lepečkojauskas tapo pirmuoju Lietuvos meškiumi kosmose. 

Sekanti salė buvo žymiai įdomesnė, nes-nors modeliai ir buvo vietoje originalų- realaus dydžio dalykai leidosi čiupinėjami ir landžiojami.

20170311_152803
Kosminė stotis "Mir".
1995 m. birželio 25 d. kosminis laivas "Atlantis" pirmą kartą susijungė su rusų kosmine stotimi "Mir". Nors tai nebuvo toks pirmasis abiejų kosmoso supervalstybių susijungimas, šis buvo labai simboliškas kaip Šaltojo karo pabaiga.

20170311_153056
Ne silpniems nervams-viskas pakreipta kampu, net supriklino.

20170311_153156
Mėnulio akmuo-meteoritas iš Sacharos dykumos. 

20170311_153350
Kūtvėla liečia Mėnulį!
Tada pasigrožėjome kaip atrodo supakuotas vakuume kosmonautų maistas. Atrodė labai neapetitiškai, bet įvairovė pribloškė- nuo krevečių asorti iki itališkos pastos.

20170311_153706
Reikia ir atsigerti kosmose.
Kosminis tualetas irgi buvo įdomus ekponatas. Nulinės gravitacijos tualetai naudoja technologiją tam tikru būdu išsunkiančią, iščiulpiančią ekskrementus nuo kūno (įsivaizduoju, veikia kaip koks dulkių siurblys). Ilgasis reikalas yra išdžiovinamas ir saugomas saugykloje, o šlapimas yra siunčiamas į perdirbimo sistemą ir tada įgulos suvartojamas. Fe :-(((

20170311_153816
"Mir" kosminė stotis, 1986-1997 m. 

20170311_153943
Dartas Veideris ir Darth Koot (aš).

20170311_154206
"Destiny" mokslinė laboratorija kosmose. 
Bendrai paėmus, paroda nebloga, tik kaip už 16 eurų tai per daug modelių ir per mažai originalų. Galėjo būti sukurtas ir interaktyvus audiogidas, daugiau hands-on dalykėlių. Nebuvo normalaus parodos katalogo ar noramalių suvenyrų (magnetukai ir marškinėliai nesiskaito). Rūbinė mažoka, atvažiuoja du lietuvių autobusai ir viskas, reikia laukti. Specialiai vien į šią parodą neverta važiuoti, bet dar galima aplankyti Varšuvos įžymybes ir apsipirkti, todėl finale kelionę galima vadinti sėkminga.

Apsipirkome ir mes. Aistė buvo nužiūrėjusi Tesco prekybos centrą. Nevarginsiu gerojo Skaityto apsipirkimo smulkmenomis, tik paminėsiu tą faktą, kad -be visa ko kitko-pirkau Nivea linijos šampūno buteliuką savo Kūtvėlos garbanoms apdoroti. Už 400 ml dydžio Nivea šampūno buteliuką sumokėjau 11,49 PLN (apie 2.65 EUR). Mūsų vieno prekybcentrio parduotuvėje 250 ml Nivea šampūno (400 ml niekas Lietuvoje niekas neparduoda) kainuoja 2.99 EUR, o su nuolaida 1.79 EUR. Paprastu matematiniu veiksmu- 250 ml šio šampūno "vertas" 1,65 EUR Lietuvoje, jeigu be nuolaidos, todėl arba reikia laukti akcijos ir imti už 1.79 EUR arba garsiai piktintis, kodėl jis kainuoja 2.99 EUR ir jo yra tik 250 ml. Čia 11,49 PLN jau su 23 proc. PVM!!!

Parduotuvėje užtrukome ilgiau nei planavome, todėl Kaune buvome apie pusę dviejų nakties. Nakvynę buvau užsisakiusi viešbutyje "Magnus 3***" netoli autobusų stoties. Kainos ir kokybės santykis (32.50 EUR už nakvynę su pusryčiais ir turisto mokesčiu) man nepasirodė geras, bet kiti variantai arba dar brangesni, arba hosteliai be moterų kambarių. Viešbučio kambarys buvo spartietiškas, su šiokiais tokiais liapsusais, bet yra šildomos vonios grindys, pusryčiai prasti. Nerekomenduoju. Užmečiau akį į naująją autobusų stotį ir mikroautobusu parvažiavau į Vilnių.

Tai tokia ir buvo ta mūsų kelionė į kosmosą. O kaip Jūs atšventėte Kovo 11-ją?

Su meile ir, kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Orbitaitė

9 comments:

Anonymous said...

Alio, smulkmenos kaip tik labai laukiamos :-)

said...

Ar apsipirkimo smulkmenos?

Anonymous said...

Taip. Niekur tokių dalykų nerasi, todėl ir domina. Ir taip kai keliauji mieloji smalsu ką valgai ir pan

Anonymous said...

Tai kam buvo reikalinga ta depozitinė tara iš tikrųjų?

said...

Kadangi aš valgau kad gyvenčiau, o ne gyvenu kad valgyčiau, tai maitinuosi daugiau tuom, kas pakeliui (dažnai-kava ir bulkutės). Žinoma, gerai kas skanu pasitaiko. Šios kelionės metu užkandau McDonalde, nes man visai patinka greitas maistas. Varšuvoje Tesco buvo bistro, ten užkandau iš gatavo meniu (vištiena, bulvės, daržovės). Pirkau visokių moteriškų niekniekių, kaip šampūnas ar drėgnos servetėlės.

Taros paskirtis dar tikslinama pas taros savininkę, bet manau, kad visgi teks patikėti piligrimine įvykių versija.

said...

Puikus humoro jausmas:)

said...

Ačiū 😆

Magda said...

Super, labai norėčiau pati ten nuvykti!

Anonymous said...

Linkiu kuo greičiau pasveikti, Jūs puiki tinklaraštininkė!

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...