Pagiriamasis žodis sūriui

Globalėjančiame pasaulyje labai sunku darosi surasti originalių suvenyrų parsivežti iš kelionių. Raudonas telefonų būdeles-taupykles Anglijoje jau gamina Kinija, magnetai ant šaldytuvų jau pabodo iki skausmo, atvirukai-praeitas etapas...Tai pamažu gimė mintis vežtis valgomus dalykus, vietinius produktus, ir surengti mini degustaciją rodant kelionės nuotraukas šeimai ir draugams, taip padovanojant jiems dalelę tos šalies skonio. Geriausiai keliones ištveria du produktai: vynas ir sūris.

Pernai nupirkau šeimai lauktuvėms vokiško sūrio. Parduotuvėse sūrio pasirinkimas tikrai didelis: prancūziškas, austriškas, vokiškas...tik lietuviško nebuvo; paprašiau, kad pardavėja man savo nuožiūra įdėtų gero vokiško sūrio. Pirkau iki kelionės namo likus porai dienų, kad nereiktų lakstyti po parduotuves skubos tvarka. Kitos dienos vakare nosį surietusi sūrį įkišau į polietileninį maišelį. Mūsų kambaryje nebuvo šaldytuvo, dar buvo įjungtas centrinis šildymas, todėl sūris pradėjo skleisti savo gurmanišką aromatą. Nesupraskite neteisingai, sūris buvo geras, tik labai gurmaniškas smirdukas. Dar kitos dienos vakare maišelių buvo jau keli ir mintyse drebėjau, kad "airBaltic" neatsisakytų skraidinti lagamino, jeigu sūris ir toliau kvips. Namuose po nuotraukų peržiūros ir degustacijos sūrį pasidalinome tarp manęs, tevų ir sesės su vyru.

Tėtė nunešė gabaliuką paragauti savo draugui, gurmanui. Jis vakare paskambino tėtėi, atraportavo, kad su žmona tiesiog gardžiavosi šituo sūriu ir sakė "чудестний". Sesei vyras uždraudė sūrį neštis į namus, todėl jis liko mašinoje. Savaitgaliui. Jau šiltą pavasario metą. Kai pirmadienį važiuoti į darbą švogeris atidarė mašios dureles, jį pasitiko ypatingai gundantis gurmaniškas aromatas. Sesei buvo prisakyta daryti ką nori, bet atsikratyti šito turto. Ką gi, nusivežė ji jį į darbą, kolegas pašiurpint pavaišint. Ir susirgo, pasiėmė biuletenį. Po poros dienų jai paskambino iš darbo ir paklausė, ar jinai kai ko nepamiršusi ir gal galima TAI sunaikinti, nes, visgi, žinai, čia su žmonėmis dirba, o toks aromatas... Bet pasitaikė vienas gurmaniškas kolega, kuris ėmėsi naikinamojo darbo, uodė sūrį, sakėsi aptikęs apelsino aromato....Jis buvo kaipmat su džiaugsmu išgrūstas gurmanintis į parką, su vėjeliu. Deja, šiandien jis ten nebedirba (bet sūris čia niekuo dėtas).

Šitas sūris raikosi gerai, plonomis ir veik permatomomis riekelėmis, o kvapą jam priduoda jo odelė su visokiomis žolelėmis irgi gėlėmis. Skonis šito sūrio yra tikrai puikus. Jis būtų Idealus Sūris, jeigu ne kvapas, kuris ne visiems gali pasirodyti priimtinas. Nesupraskit neteisingai, jis nedvokia ir netrenkia neskalbtomis kojinėmis ar ką, jis tiesiog yra šiek tiek aštriai piktokai dirginantis uoslę.

Taigi, atėjo laikas atskleisti šio gardumyno vardą: Wildblumen Käse. 









Jį galima nusipirkti Berlyne, Alexanderplatz esančioje Galeria Kaufhof parduotuvėje, pirmame aukšte, maisto prekių skyriuje.

Ar vis dar galvojate, kad legendinis sūris yra "Džiugas"?

Su meile,

Kūtvėla Gurmanaitė

ITB Berlin 2013: tarptautinė turizmo paroda Kūtvėlos uoslės, regėjimo, skonio ir lytėjimo receptoriais

Pagrindinė mano kelionės į Berlyną priežastis buvo apsilankymas ITB Berlin kelionių parodoje. Jau yra pateikiama oficiali renginio statistika: parodos lankomumas išaugo 25%,  dalyvavo 10,086 prisistatantys parodos dalyviai iš 188 šalių, apsilankė 110,000 lankytojų-profesionalų, kurių 43% buvo iš užsienio, 21,000 šių lankytojų apsilankė 200 paskaitų, diskusijų ir seminarų (tai 25% daugiau nei pernai), lankytojų-paprastų žmonių buvo 60,000 ir jie pirmą kartą galėjo užsisakyti keliones būtent šio renginio metu (1 iš 3 sakėsi dėl to ir atėjęs). Šių metų šalis partnerė buvo Indonezija. 6, 000 akredituotų žurnalistų iš 80 šalių bei 250 kelionių tinklaraštininkų atvyko į renginį. 350 diplomatų ir politikų apsilankė parodoje, taip pat 77 ambasadoriai ir 47 užsienio reikalų ministrai.

Na, o dabar pasidalinsiu pačiais-pačiausiais renginio įspūdžiais, kuriuos pavyko užfiksuoti fotoaparatu. Parodoje iš viso praleidau 2,5 dienas.

Lenkijos salė daug dėmesio skyrė būtent taip vadinamam wellness tourism, t.y. spa, masažai, druskos kambariai, etc. Sakėsi sulaukę didelio susidomėjimo. Šiaip aš pro jų stendus pratipenau greitai, nes bent jau artimiausiu metu į jokį lenkišką spa neketinu eiti. Vienintelis mane sudominęs stendas buvo Ščecino. Rugpjūčio pradžioje tenais vyks burlaivių regata. Daugiau info: The Tall Ships Races 2013 Turėtų būti gražus renginys ir reginys.

Pergamono muziejus Berlyne: Islamo meno paroda

Mano trečias kartas Berlyne, trečias kartas Pergamono muziejuje, bet pirmas kartas Islamo meno skyriuje. Šį kartą aplenkiau tokias garsenybes kaip Ištar vartai ar Pergamono altorius. Jeigu būsite Pergamono muziejuje pirmą kartą, tikrai verta apeiti jį visą, tik turėkite omenyje, kad tai didelis kompleksas ir drąsiai skirkite tam visą dieną. Islamo meno skyrius buvo palyginti nedidelis, jeigu imti viso muziejaus dydį kaip atskaitos tašką. Į bilieto kainą įeina audiogidas, kurį rekomenduoju naudoti, nes pasakojimo metu sužinosite daugiau apie pačius svarbiausius parodos objektus. Nuolatinė paroda skirta Islamo menui nuo VIII- IX iki XIX a. Eksponatai atkeliavo iš įvairių šalių, tokių kaip Ispanija ar Indija, bet pagrindinis akcentas yra Vidurio Rytai-Egiptas ir Iranas. Štai keletas įdomiausių ekspozicijos akcentų.

Sienų puošyba. Sunku pasakyti, ar tai mozaikinė dėlionė ar akmuo iškaltas.





Keletas mihrabų iš mečečių-arkos, atgręžtos į Meką.

Medinės lubos iš Alhambra Granadoje, Ispanija. 





Dailus puošybos elementas su medžioklės scena.



Mshatta rūmai, Jordanija (nors originalus pavadinimas nežinomas). VIII a. statinys, muziejaus įsigytas 1889 m. Fasadas buvo atkastas apie 30 km į pietus nuo db. sostinės Omano. Manoma, kad šis pastatas dykumoje buvo žiemos rezidencija arba saugykla. Po kalifo mirties, jis liko nebaigtas statyti ir sunaikintas žemės drebėjimo. Nors jau buvęs saugomas muziejuje, statinys nukentėjo per Berlyno bombardavimą Antro pasaulinio karo metu. Šiandien tai yra Islamo meno ekspozicijos pažiba.











Muziejuje yra vertinga ir turtinga kilimų kolekcija.



Aleppo kambarys irgi laikomas vienu vertingiausių parodos eksponatų, tačiau jis sulaukia mažai dėmesio dėl to, kad jį nuo lankytojų skiria stiklo siena, todėl neįmanoma nei nufotografuoti, nei iš arti apžiūrėti. Otomanų laikų kūrinys atkeliavo iš Sirijos. Turtingas Aleppo gyventojas užsakė ištapyti kambarį XVII a.pr. , ir tai yra anksčiausias to periodo tapybos pavyzdys. Kambarys buvo skirtas atvykstantiems svečiams užeiti. Tapybos temos yra tradicinės kaip gėlės ar geometriniai ornamentai, bet taipogi ir krikščioniški, nes užsakovas irgi buvo krikščionis, todėl galima pamatyti ir scenas iš Biblijos. Gaila, bet dėl stiklo sienos nebuvo įmanoma apžiūrėti šių grožybių iš arčiau.



Kaip jau minėjau, ekspozicija nėra didelė, jai pilnai užteks valandos laiko. Man didžiausią įspūdį visgi paliko Mshatta facadas. Kilimai neįpatingai sužavėjo, nors turbūt didžiai vertingi. Labai nuvylė Aleppo kambario stiklo siena, nes eksponatas padarytas visiškai neprieinamu apžiūrai.

Kol kas savo internetinės svetainės muziejus neturi, lankymo valandas ir bilietų kainas bei kaip atvykti galima pasitikrinti čia: Staatliche Museen zu Berlin (anglų kalba).

Su meile,

Kūtvėla

Knygų mugė 2013

Savaitgalis buvo kaip niekad turiningas. Pirmoje dienos pusėje dalyvavau instruktaže gidams atkuriamuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Mums panorėjus ir statybininkams leidus, pasivaikščiojome po būsimas ekspozicijų erdves, susipažinome su jau atkurtais elementais. Aiškėja būsimų ekskursijų vedimo tvarka. Sekite naujienas mano internetiniame dienoraštyje, nes tikrai rinksiu grupes ekskursijoms. Atidarymo data (pirmasis rūmų atkūrimo etapas): 2013 liepos 6. Sukviesta visa Europa, trauktis nėra kur.  




Labai patogiai nuo Katedros aikštės buvo autobusas į knygų mugę. Kadangi nemokamas, tai norintys net kekėmis kabojo. Akis badė pakelės nustatytos automobiliais, nes tą vieną knygą lietuvis rankoje gi neparsineš, reikia automobilio, juk dar nevaikščiojantį vaiką reikia neštis su savimi...Kadangi strategiškai pinigus buvau išleidusi jau anksčiau, tai ramiai sau vaikščiojau po mugę žinodama, kad tikrai neišlaidausiu.

Žmonių buvo jūra. Iš visų pusių skambėjo pasiūlymas organizatoriams daryti tokį populiarų renginį vasaros metu, nes grūstys ir eilės prie rūbinių buvo siaubingos, jau nekalbant apie kilometrinę eilę prie bilietų kasų.





Kaip minėjau, knygų pirkti šiemet neketinau, juolab kad jau buvau internetu apsipirkusi. Bet mugėje buvo įvairių atrakcijų lankytojams.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo stende demonstravo J. Statkevičiaus sukurtus operos "Manon Lesko" kostiumus.

Prie kito stendo lankytojai galėjo pasimatuoti visokių gražių dalykų.

Bukinistų salė buvo surengusi ekspoziciją tema "Gyvenimas 1960-siais".

Tokias ledų taureles aš prisimenu iš savo vaikystės.

Skaitmeninė fotografija nė per pusę nėra tokia darbšti kaip juostinė.

Flopikai....Nostalgie....

Išmanusis peidžeris :-)

Dabar skaitysiu jau trečią knygą apie Pietų Ameriką. "Pietų Amerika 364 dienos" bei "Pietų Amerika" esu pirkusi internetu, susitaupė kažkur po 8 LT nuo knygyno kainos. Autografų gauti knygų mugėje nepavyko, bet juk dar visas gyvenimas prieš akis.



Ar buvote knygų mugėje? Ką šiuo metu skaitote?

Su meile,

Kūtvėla

Akcija "Nepalik Kūtvėlos nakvoti ant suoliuko Klaipėdoje!"

Klaipėdos TIC duomenimis, šių metų balandžio 19-21d. Klaipėdoje lankysis šitas grožis:

By Żeglarz (Own work) [Public domain], via Wikimedia Commons

Čia garsusis "Kruzenshtern", o ne šiaip sau kokia suskilusi gelda, todėl jau įsigijau autobuso bilietus. Ir dabar patiriu baisias nakvynės paieškos kančias.

Variantas I. Couchsurfing. NE: nežinau kada norėsiu ateiti ar išeiti, o per prievartą bendrauti ir "rodyti dėmesį" šeimininkams man nepriimtina. Be to, vis tiek kažką lauktuvėms reiks pirkt.

Variantas II. Hostelis. NE: visi Klaipėdos hosteliai, kurie man tiktų kainos atžvilgiu, siūlo mixed dorm variantą. Man tai nepriimtina, nes vyriškoji kambario dalis mėgėjai triukšmauti, duris trankyti, nesiprausti, daiktus mėtyti kur papuola ir vaikščioti vienais apatiniais.

Variantas III. Svečių namai. NE: kaina ir prekė nesuderinamos. Sovietų laikų sofkutė, du nutrinti foteliai ir kraupios užuolaidos, be pusryčių, susitarti iš anksto dėl raktų perdavimo ir pan., nuo 80LT naktis žmogui.

Variantas IV. Viešbutis. NE:  net vienos nakvynės kaina nesveikai astronominė, kai kur net triženklis skaičius.

Ar kainos Klaipėdoje visai nuo proto nušoko, ar mano alga per maža? Atrodo, išsvajotą savaitės laiko Žemaitijos turą vasaros metu teks pakeisti gerokai pigesnėmis atostogomis Egipte. Ar Turkijoje. Ar Tenerifėje.

Tai štai, kreipiuosi į savo skaitytojus patarimo: TAI KĄ MAN DABAR DARYTI? Protingi žmonės sako, nuomotis kažką Palangoje. Jeigu esate nakvynės paslaugų Klaipėdoje teikėjas ir galite priglausti barteriniais pagrindais labiausiai susivėlusią Lietuvos tinklaraštininkę š.m. balandžio 19-21d., rašykite (e-mail rasite Kontaktuose).