Pagiriamasis žodis sūriui

Globalėjančiame pasaulyje labai sunku darosi surasti originalių suvenyrų parsivežti iš kelionių. Raudonas telefonų būdeles-taupykles Anglijoje jau gamina Kinija, magnetai ant šaldytuvų jau pabodo iki skausmo, atvirukai-praeitas etapas...Tai pamažu gimė mintis vežtis valgomus dalykus, vietinius produktus, ir surengti mini degustaciją rodant kelionės nuotraukas šeimai ir draugams, taip padovanojant jiems dalelę tos šalies skonio. Geriausiai keliones ištveria du produktai: vynas ir sūris.

Pernai nupirkau šeimai lauktuvėms vokiško sūrio. Parduotuvėse sūrio pasirinkimas tikrai didelis: prancūziškas, austriškas, vokiškas...tik lietuviško nebuvo; paprašiau, kad pardavėja man savo nuožiūra įdėtų gero vokiško sūrio. Pirkau iki kelionės namo likus porai dienų, kad nereiktų lakstyti po parduotuves skubos tvarka. Kitos dienos vakare nosį surietusi sūrį įkišau į polietileninį maišelį. Mūsų kambaryje nebuvo šaldytuvo, dar buvo įjungtas centrinis šildymas, todėl sūris pradėjo skleisti savo gurmanišką aromatą. Nesupraskite neteisingai, sūris buvo geras, tik labai gurmaniškas smirdukas. Dar kitos dienos vakare maišelių buvo jau keli ir mintyse drebėjau, kad "airBaltic" neatsisakytų skraidinti lagamino, jeigu sūris ir toliau kvips. Namuose po nuotraukų peržiūros ir degustacijos sūrį pasidalinome tarp manęs, tevų ir sesės su vyru.

Tėtė nunešė gabaliuką paragauti savo draugui, gurmanui. Jis vakare paskambino tėtėi, atraportavo, kad su žmona tiesiog gardžiavosi šituo sūriu ir sakė "чудестний". Sesei vyras uždraudė sūrį neštis į namus, todėl jis liko mašinoje. Savaitgaliui. Jau šiltą pavasario metą. Kai pirmadienį važiuoti į darbą švogeris atidarė mašios dureles, jį pasitiko ypatingai gundantis gurmaniškas aromatas. Sesei buvo prisakyta daryti ką nori, bet atsikratyti šito turto. Ką gi, nusivežė ji jį į darbą, kolegas pašiurpint pavaišint. Ir susirgo, pasiėmė biuletenį. Po poros dienų jai paskambino iš darbo ir paklausė, ar jinai kai ko nepamiršusi ir gal galima TAI sunaikinti, nes, visgi, žinai, čia su žmonėmis dirba, o toks aromatas... Bet pasitaikė vienas gurmaniškas kolega, kuris ėmėsi naikinamojo darbo, uodė sūrį, sakėsi aptikęs apelsino aromato....Jis buvo kaipmat su džiaugsmu išgrūstas gurmanintis į parką, su vėjeliu. Deja, šiandien jis ten nebedirba (bet sūris čia niekuo dėtas).

Šitas sūris raikosi gerai, plonomis ir veik permatomomis riekelėmis, o kvapą jam priduoda jo odelė su visokiomis žolelėmis irgi gėlėmis. Skonis šito sūrio yra tikrai puikus. Jis būtų Idealus Sūris, jeigu ne kvapas, kuris ne visiems gali pasirodyti priimtinas. Nesupraskit neteisingai, jis nedvokia ir netrenkia neskalbtomis kojinėmis ar ką, jis tiesiog yra šiek tiek aštriai piktokai dirginantis uoslę.

Taigi, atėjo laikas atskleisti šio gardumyno vardą: Wildblumen Käse. 









Jį galima nusipirkti Berlyne, Alexanderplatz esančioje Galeria Kaufhof parduotuvėje, pirmame aukšte, maisto prekių skyriuje.

Ar vis dar galvojate, kad legendinis sūris yra "Džiugas"?

Su meile,

Kūtvėla Gurmanaitė