2014 m. rugsėjo 23 d., antradienis

Atostogos Sicilijoje. Šeštoji diena: Mondello paplūdimys ir Palermas. Septintoji diena: Išvykimas.

Šiandien buvo paskutinė diena Sicilijoje, o rytoj jau turėjau skristi namo. Po visų trepsėjimų po Siciliją man įskaudo labiausiai trepsinčias kūno dalis, todėl šiandien nusprendžiau atsipalaiduoti paplūdimyje, o paskui- kaip Dievas duos. Nuo Piazza Giuzeppe Verdi važiuoja autobusas Nr. 806 arba 806 Express iki Mondello paplūdimio. Sicilija garsėja savo paplūdimiais, labai norėjau padrybsoti išgirtame San Vito Lo Capo paplūdimyje, bet iki jo buvo dvi valandos kelio autobusu. Kiek pasvarčiusi, pasirinkau Mondello paplūdimį prie Palermo, nes laiko ir kainos santykis buvo idealus. Autobusas į paplūdimį pasitaikė toks įdomus, atvirais langais, tai visą kelią į mane pūtė gaivus vėjelis, netgi susisupau į šaliką.

P1370004
Asmenukė.  

P1370009
Mondello miestelis. 

P1370010
Mokamas paplūdimys.

P1370011
Mokamas paplūdimys.

P1370014
Autobusas į paplūdimį.

P1370017
Uostas.
Į Mondello važiuoja daug viešojo transporto autobusų. Pats miestukas labai mažas, yra paplūdimys ir krantinė su įvairiais restoranais, bet tai ir visa veikla. Paplūdimys yra mokamas ir nemokamas. Mokamas paplūdimys kainuoja 15 EUR-už tai gaunate gultą su skėčiu nuo saulės visai dienai, teisę naudotis persirengimo kabina ir tualetu; kai kur siūlomos ir rakinamos spintelės vertingesniems daiktams. Nemokamas paplūdimys eina palei vandenį. Yra dar tokie mediniai namukai, kuriuose galima laikyti daiktus, persirengti, krizės atveju-netgi gyventi (be langų, bet kai krizė, tai galima ir  nesičvieryti. Mano močiutė sako, kad karo metais žmonės ir ant grindų miegojo.). Vietiniai gyventojai iš tų namukų į paplūdimį atsineša plastmasines kėdes ir lošia kortomis. Nemokamame paplūdimyje jokių privilegijų nėra, netgi persirengti nėra kur, o tualetas-mokamas. Aš teturėjau tik 25 EUR likusius iš kelionės biudžeto, kurį ir taip gerokai viršijau, tai pasirinkau nemokamą paplūdimį. Tiesą sakant, net jeigu ir būčiau turėjusi pinigų, 15 EUR (apie 50 LTL) mokestis man pasirodė per didelis. Bet nėra tos moters, kuri į paplūdimį nepasiimtų ilgo sijono ir nemokėtų po juo persirengti. Kas nemokat-susisiekit, pravesiu instruktažą. Maudytis man labai patiko, vanduo buvo nuostabiai šiltas, o paplūdimys- tikrai švarus. Patariu atvykti anksti, nes apie 10.00 val. ryto žmonių jau knibždėlynas, vietos ant smėlio vis mažėja, ir mokamas gultas darosi vis patrauklesnis. Nusipirkau labai skanų šviežią raguolį, pameditavau prie aštuonkojo salotų (bet nepirkau), ir parvažiavau į Palermą. Grįžau į hostelį išsidžiaustyti šlapius rūbus ir persiauti. Kadangi keliavau tik su rankiniu bagažu, tai į paplūdimį buvau pasiėmusi hostelio rankšluostį. Prabangiuose viešbučiuose tokius nedorėlius gyventojus tai, girdėjau, gaudo ir viešai gėdina.


2014 m. rugsėjo 21 d., sekmadienis

Atostogos Sicilijoje. Penktoji diena: Cefalu'.

Kadangi mano planas įkopti į Etną buvo atidėtas neribotam laikui (bent jau iki spalio vidurio,  stay tuned), atsirado viena laisva diena ir teko rinktis, kuom ją užpildyti. Pasirinkau trumpą kelionę traukiniu iki Cefalu' miestelio (kirtis ant u').  Miestelis yra visuotinai pagirtas Lonely Planet gide ir internetuose. Jo geležinkelio stotis nedidelė, bet prie jos išsirikiavę tarpmiestinio susisiekimo ir turistiniai autobusai darė įspūdį. Keletas autobusų buvo skirti konkrečių viešbučių svečiams.

P1360758
Pirmas žvilgsnis į Cefalu'. 

P1360760
Akį patraukė langai.

P1360761
Kur pažvelgsi-vien kalnai.

P1360765
Miestelį užpuolė moderniškos statybos. 

Miestelis garsėja paplūdimiu, katedra, tvirtove ir Dianos šventykla. Buvo 10.00 val. ryto, restoranai jau buvo atsidarę, bet maitinti turistų dar nenusiteikę. Kaip visada tokiu paros metu-tik kava ir raguolis, jis irgi kruasanas.  Nes taip anksti čia niekas nė bulvės neskuta. Bet pirmas miestelio įspūdis-pritrenkiantis. Toks pritrenkiantis, kad nusipirkau ir išsiunčiau atviruką. Dar neatėjo, bet vilties neprarandu.


2014 m. rugsėjo 20 d., šeštadienis

Atostogos Sicilijoje. Ketvirtoji diena: Trapanis ir Eričė.

Mano pirmapradžiame plane buvo kelionė į Marsalą ir vietinio vyno degustacija, bet kelionės kaina ir trukmė man nepasirodė vertos to vargo, todėl šis planas nebuvo patvirtintas. Tačiau, jeigu gyvensite kelias dienas Trapanyje ar jo apylinkėse, tai kelionė į vynu garsėjančią Marsalą ir druskos kasyklas yra tikrai geras variantas. Vyno degustacijas padeda organizuoti Feisbuke esantys Atostogauk.Sicilija. O aš nusprendžiau patenkinti savo smalsumą aplankydama Trapanį (kirčiuojamas pirmas skiemuo) ir Eričę.

"Segesta" firmos autobusas išvyksta iš Palermo autobusų stoties, esančios šalia traukinių stoties. Ten yra aiškiai sužymėtos dešimt aikštelių su laikais ir maršrutais, o bilietus galima įsigyti kasoje (pirkau iš karto į abi puses). Autobusas išvyko 8.00 ryto, bet ilgai dar suko ratus po Palermą, surinkdamas keleivius iš įvairių stotelių. Kai baigė keleivių surinkimo procedūrą, autobuse buvo gal kokios keturios laisvos vietos likusios, o tada jau pagaliau pajudėjome link Trapanio. Jau pirmąją dieną, kai iš oro uosto Trapanyje važiavau į Palermą, supratau, kad man čia patiks: pro langą akis badė vynuogių plantacijos, alyvmedžių sodai, karvių ganyklos, arbūzų ir melionų laukai, kalnai, jūra...Dabar viskas kartojosi.

P1360393
Pakeliui į Trapanį.

P1360394
Pakeliui į Trapanį.

P1360395
Pakeliui į Trapanį. 
Iš autobuso iššokau kažkur netoli senosios miesto dalies. Mano šios dienos planas buvo pasivaikščioti (trumpai) po Trapanį, paragauti jo garsiojo kuskuso, ir pamatyti Eričę. Labai rekomenduoju čia ilgiau apsistojantiems įsigyti Trapani Welcome Card (12 EUR, 72 val). Kreipiausi į jų administraciją dėl bendradarbiavimo, bet jie neatrašė- kažkodėl manau, kad dėl anglų kalbos žinių trūkumo, todėl pirkau pati. Bet ši kortelė tikrai verta tos kainos, nes vien funikulierius į Eričę atsieina 9 EUR.

2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Atostogos Sicilijoje. Trečioji diena: šventyklų slėnis Agridžente.

Būtinai apsilankyti šventyklų slėnyje Agridžente (it.-Agrigento) nusprendžiau tik pradėdama planuoti maršrutą Sicilijoje. Mano šūstrasis registratūros darbuotojas (dažniausiai gaunantis naktines pamanais, for a reason) man padėjo susigaudyti grafikais nusagstytoje lentoje.

Aš: I want to go to Agrigento.
Jis: (pritariamas galvos kinksėjimas): Good.
Aš: What's the best way to go there?
Jis: (baksnoja į lentą) There's a bus.
Aš: How about the train?
Jis: You said the best way.

Matote, aš jam vis dėlto patinku. Buvo dar ankstus rytas, toli gražu dar ne pusryčių metas, tai aš užkandau savo lietuviškos duonos riekele ir išgėriau puodelį arbatos (porą arbatos pakelių tokiam atvejui buvau paėmusi nuo pusryčių stalo dar išvakarėse, nes čia net cukrus po raktu laikomas buvo). Tada iškrebždėjau ieškoti Nr. 101 autobuso į stotį. Teko šiek tiek pamaklinėti, nes žemėlapis sako viena, o realybė-kita, bet padedant geriems žmonėms susiradau tą stotelę. Vienintelis nerimas buvo tai, kad autobusų grafikai čia katastrofiniai, bet visgi nerimavau be reikalo, nes eismas tokią ankstyvą valandą labai minimalus, o ir netrukus atvažiavo man reikiamas autobusas į stotį.

Jeigu ketinate Palerme naudotis autobusais kaip tarpmiestinio susisiekimo priemone, tai iš anksto morališkai pasiruoškite. Yra autobusų stotis, kurioje aptarnauja autobuso į oro uostą klientus ir dar dvi firmas; visi turi atskirus langelius ir klusniai vykdo "Neparduok kitų bilietų, tiktai savo" įsakymą. Man reikalingo autobuso kasos buvo net ne stotyje, iš kurios mane pasiuntė laimės ieškoti į tokią kamurkytę gatvėje. Kamurkytė aptarnavo kelias firmas, bet ne tą, kuri veža į Agridžentą. Man susidarė toks įspūdis, kad firmos yra susitarusios, kur kas veža, ir rūpinasi tik savo maršrutais. Mano autobusas turėjo sustoti kitoje Via Paolo Balsamo pusėje, bet tą gatvę, kaip tyčia, remontavo, ir niekas nežinojo, kur perkelta stotelė. Pamačiau pro šalį važiuojant reikiamą autobusą, bet nepasivijau. Sugaišusi tris ketvirčius valandos šio mistinio autobuso paieškoms, spjoviau į viską ir nusipirkau traukinio bilietą. Jeigu kas norėsit bandyti laimę autobusu, ieškokite Cuffaro firmos autobuso.

Traukiniai Sicilijoje turi labai blogą reputaciją- lėti, tvarkaraščiai nepatikimi, vėluoja. Bet man viskas pasisekė, dvi valandas grožėjausi peizažu pro langą. Buvome sustoję kokioms dešimt minučių, nes reikėjo pro tunelį praleisti kitą traukinį. Rekomenduočiau važiuoti traukiniu dar ir dėl to, kad jo stotis yra labiau centre nuvykus, vaizdai pro langą nuostabūs, o atvykimo laikas panašus į autobuso- tiesą sakant, labai ilgai netgi važiavome paraleliai, nes traukinys išvyko 7.45 val., o autobusas- 8.00 val.

P1360235
Vaizdas pro traukinio langą.

P1360239
Vaizdas pro traukinio langą. 


Kelias į Agridžentą, tiksliau, traukinio bėgiai į jį, vingiuoja pro žemės ūkiui atiduotus laukus. Netgi šiek tiek nusivyliau, nes nebuvo daug žalumos ar vandens. Ir štai- Agrigento Centrale.



2014 m. rugsėjo 13 d., šeštadienis

Atostogos Sicilijoje. Antroji diena Palerme ir Monreale.

Vakar nuėjau į registratūrą pas mūsų keistąjį registratorių (buvo ten toks vienas, visur mirkčiojo man, nors buvau be platformų) ir paklausiau, kaip yra geriausia nusigauti iki kapucinų katakombų. Jis pasikasė savo barzdotą pasmakrę. Veiksmas registratūroje vyksta maždaug taip:

21.30 vietos laikas.

Aš: I wanted to know how I can get to the capuchin catacombs from here.
Jis: Now?
Aš: (trumpa pauzė, neryžtingai) Yes.
[Now- šios kelionės metu, nu.]
Jis: And what are you going to do there so late?
Aš: Eh?
[Lėtai dašyla, apie ką jis galvoja. Pradedu prunkšti.]
Aš: I mean, tomorrow.
Jis (su regimu palengvėjimu): Oh, OK. So, you can take a bus from the hostel....[sutrumpinta versija].

Taigi, kitą rytą išsiruošiau tų kapucinų ieškoti.

P1360076
Autobusų stotelė. 

P1360078
Autobuso grafikas.
Labai daug apie italus- konkrečiau, siciliečius- pasako jų elgesys viešajame transporte. Nors stotelės yra išdėstytos netoli viena nuo kitos, autobusų grafikai nustatyti 15 min., 30 min., ar 60 min. intervalu. Tačiau atėjęs į stotelę niekada nežinai kiek lauksi- šešias ar šešiasdešimt minučių. Pridėkime eismo spūstis ir aplamai lėtą transporto priemonių judėjimą ir gausime labai daug laiko, praleisto prie stulpo su numeriais. Tai, be abejo, išeina tik į naudą, nes yra išbandomas stoiškumas, kantrybė, pakantumas, vystomi kojų raumenys, mankštinami gudrafonus spaudantys pirštų sąnariai, ugdomas akylumas ir atsparumas saulei.