Mane galima sutikti:

Klaipėdos šviesų festivalis; Jelgavos ledo skulptūrų festivalis; Pakruojo ledo festivalis; Krokuvos Drakonų paradas ir Zakopanė; Amsterdamo Gėlių festivalis; bus daugiau.

Aplediję mūsų žiemos – ledo luitai, kur dairais…Pirmasis ledo skulptūrų festivalis Pakruojyje.

Monday, February 27, 2017

Šį rytą mane ištiko sunkus pokelioninio pirdikulito priepuolis (moksliškai  vojazhicus pirdiculiticus), nes būdama žinoma pravadyrė ir avantiūristė vakar įgyvendinau savo slaptą planą užkeliauti pusę Lietuvos mano naiviai sukeleivių draugijai tikintis, kad važiuojame tik į Pakruojo ledo skulptūrų festivalį. Aha, sėkmytės. Dabar vaikštau po namus vienais apatiniais (iš kurių, pasak Aistės, naudos jokios, nes juos mato tik Kristupėlis) ir pati savimi didžiuojuosi. O savo klastingus žabangus paspendžiau anksti, kad niekas nesuprastų mano tikrųjų kėslų ir išvyką į Pakruojo ledo skulptūrų festivalį susiderinome gerokai iš anksto. Kelionės išvakarėse į slaptą rankinuko skyrių įsidėjau kelių atlasą ir dar kai ką. Išvažiavome iš Vilniaus visai padoriu laiku, apie 8.00 val. ryto. Nusiminiau, nes mano šturmano vieta buvo užimta- išspaudė mane kaip inkštirą kokį sėdėti galiorkoje, kur iš pasipiktinimo viduje burbuliuodama įsitaisiau, bet tai tik paskatino mane kuom greičiau imtis veiksmų mano genialiajam planui įgyvendinti ir taip atkeršyti už manęs paniekinimą.

Pirmiausia priverčiau savo sukeleives sutikti, kad bent iki vidurdienio Pakruojyje nėra ko būti (nes ledo skulptūrų apšvietimas bus tik sutemus- tokio logiško argumento tos humanitarės negalėjo atmesti), todėl verta aplankyti pakeliui esančias vietas, pavyzdžiui, pats laikas sukti į Ukmergę, pas šunelį Keksą. Dar trys sekundės ir įvažiavimas dings iš galinio veidrodėlio vaizdo- bet Kūtvėla pasižymi greita reakcija net ir ant galinės automobilio sėdynės (tik jau be užpakalinių minčių prašome). Ir štai-mes jau Ukmergėje. Nes neužsukti pas Keksą važiuojant pro šalį-tai kaip dietinę kokakolą gerti.

P1570330
Kūtvėla lanko Ukmergės Keksą. 
Jau esu skundusis, kad Kekso skuptorius (R. Širvelis) padarė klaidą, kad Keksą sukūrė tokį mažą- tokio gėrio ir grožio turi būti daug! Su šia mintimi sutiko ir mano sukeleivės (ekipaže buvo keturios moterys, iš jų trys doros ir viena nedora, dar buvo trys išmanūs telefonai-niekšai ir vienas neišmanus telefonas-riešutų gliaudymo priemonė), kurios šiek tiek nusiminė dėl Kekso gabaritų. Bet man neužteko vien jas klasta nuvilioti prie Kekso ir ten skaudžiai nuvilti, oi ne, tai buvo tik pradžia mano klastingo šios dienos plano, nes toliau priverčiau jas -visas!- užsikabaroti į Ukmergės piliakalnį, kuris žiemą labai gražiai atrodė. Nors lėšos piliakalnio aplinkai tvarkyti yra skirtos, kol kas nesimato jų tikslingo panaudojimo, nes laiptai į piliakalnį tebėra tokie pat apleisti, kaip ir anksčiau. Bet mums tai kas, į piliakalnį galima lipt ir keturiomis, mes lengvų kelių neieškome <<insert evil laugh here>>.

P1570332
Ukmergės piliakalnis.
P1570335
Sentikių cerkvė nuo Ukmergės piliakalnio.
Panevėžyje buvome apsisprendusios pietauti,- protingai nujautėme, kad Pakruojyje gali būti sunku pavalgyti, nes bus daug žmonių. Tačiau pietauti buvo kiek per anksti, todėl iš slaptojo rankinės skyrelio, kur buvau piktavališkai įsidėjusi kelių atlasą, išsitraukiau ir Panevėžio lankytinų vietų žemėlapį, kurį gavau per paskutinę Adventur parodą. Pirmiausia sustojome prie centrinio pašto, kur įsigijome kuklių suvenyrų. Katukui Fricui Rokiškyje teks pasitenkinti atvirute iš Panevėžio su katukų abrozdėliu, nes atvirukų Panevėžyje su Panevėžio vaizdais tiesiog nebuvo. Kyla mintis kodėl taip yra, negi Panevėžys taip neturi kuom pasigirti? Miesto žemėlapis buvo talentingai klaidinantis, o ir gudrafonai-niekšai braižė kažką panašaus į Marso- Centurijaus Alfos trajektoriją, todėl teko paklaidžioti ieškant Don Kichoto ir miesto įkūrėjo didžiojo kunigaikščio Aleksandro.



Bandelėmis kvepianti kelionė į nuodėmingą Klaipėdos šviesų festivalį.

Monday, February 20, 2017

Vakar vakare grįžau iš Klaipėdos ir iškart puoliau bučiuoti lapkytes Jo Mielybei Kristupėliui, kurio per tas dvi dienas baisiausiai pasiilgau-tik užrakinau duris išvažiuodama ir iš karto jau ir pasiilgau. Kol Jo Žiurkėniška Malonybė dabar teikiasi miegoti, skubu papasakoti apie kelionę į Lietuvos pajūrį. Išsiruošėme į kelionę dvi moterys (viena labai dora, kita-nelabai) ir du niekšai telefonai su GPS navigacijomis, kurias programuoja turbūt girtas barsukas, nes kitaip tų žemėlapių nurodymų paaiškinti nesugebėčiau. Išvažiavome iš Vilniaus dėl darbo aplinkybių palyginti vėlai vakare ir Klaipėdoje buvome apie pusę pirmos nakties. Apsistojome, kaip visada, Klaipeda Hostel, kur turėjome rezervavę dvivietį kambarį. Buvo dar minčių pavalgyti, bet iš nuovargio akys jau pačios merkėsi ir linko kojos, tai kritome į lovas. Tada Gintarė nusprendė, kad kažkur "bandelėm kvepia". Maniau, kad nuo juoko šonai suplyš. Kitą rytą pradėjome ne nuo bandelių, o nuo sotaus karšto mėsiško patiekalo kitapus gatvės esančio autobusų stoties pasažo kavinėje. Šlamščiu aš tą savo karbonadą, vadinasi, o Gintarė veizėja į gudrafoną, ir tada sako-keltas plauks valandą. O pas mus delfinai suplanuoti 12.00 val! Tai jau dabar po 11.00 val... Nurijau aš tą karbonadą paskubomis, sėdamės į automobilį, Gintarė miesto nežino tai aš už šturmaną, nu ir atveža mus tas dolbanūtas GPS prie Naujosios perkėlos ten kur jos fizinis adresas registruotas ir ten tikrai keltai nekelia. Laimei, buvau iš hostelio spausdintą miesto žemėlapį prigriebusi, tai pirštu vedžiodama po jį atnavigavau kur reikia ratais kvadratais. O ten mums kelią pastoja tokie barjerai ir bilietų kasos. Išpuolu kūlvirsčia iš automobilio, Gintarė laiko vairą įsikibusi ir koja ant greičio pedalo-jau nusiteikėme, kad į suplanuotą keltą pavėlavome-ir bėgu informacijos klaustis. "Ar į delfinariumą iš čia?"- verksmingu balsu teiraujuosi. "Čia, čia",- nuramina gera teta ir parduoda bilietą į keltą. Spaudžiame jau tada kaip kelias nupieštas, uosto darbuotojai tik rankomis moja kas ir kaip, užvažiuojame paskutinės į keltą. Tą pat minutę kyla tiltas ir išplaukiame! Spėjome į mums reikiamą keltą, negalime patikėti!!! Išlendame iš mašinos, žiūrome- kitas krantas matosi. Plaukiame gal 5 minutes kokias, tikrai ne valandą, kyla man klausimų kur ta nedora moteris tvarkaraščius žiūrėjo, nu bet...sakykime, "bandelėm kvepia". Bet nuotykiai neapleido mūsų visos viešnagės Lietuvos pajūryje metu.

P1560890
Ursulijus Lepečkojauskas (dešinėje) ir Amberis Vyšniakojauskas nekantriai laukia kelionės pas delfinus. 


Vienos dienos kelionė į Biržus ir Jelgavos ledo skulptūrų festivalį.

Sunday, February 12, 2017

Šiemet į Jelgavos ledo skulptūrų festivalį vykti neplanavau, nes jau pernai jis išsigimė. Tačiau viena akimi sekiau einamuosius kelionių įvykius ir pamačiau, kad Makalius organizuoja kelionę į šiemetinį festivalį, bet kažkodėl savaite anksčiau nei reikia. Pabarškinau klaviatūra į klaidą ir štai- gavau dovanų šią kelionę! O kadangi dovanotai kelionei niekas į programą nežiūri, tai ir sutikau. Juolab kad Jelgava kaip miestelis yra mano mylimas ir godojmas, o jie dar turi ir žaislų žiurkėnams zooprekėse, ko mūsų KIKA niekada nepasirūpina, todėl Kristoforą Mikalojų Radvilą-Žiurkėną (Kristupėlį) pamaloninti galėjau. Kelios dienos iki kelionės gavau programą su išvykimo laiku ir vieta. Išvykome 06.00 val. (rytiniai išvykimai yra RESIDENT EVIL), bet jau pirmuoju autobusu iš Baltupių galėjau atvažiuoti, tai nereikėjo taksi kviestis. Tada sekė dar vienas neišvengiamas blogis- 1,5 val. kelionė į Kauną paimti kitų turistų, tai buvo beviltiškai iššvaistytos mano nepakartojamo gyvenimo akimirkos. Po trumpo sustojimo Statoile prie Panevėžio, kur savo eurais pamaitinome besotį jo mokamo WC aparatą, mūsų šaunusis vairuotojas Raimundas suko vairą į Biržus. Mūsų gidas Deividas surinko eurus už mokamus ojektus ("Žaldoko alų" gavome dovanų! LIKE LIKE LIKE) ir pradėjome dirbti turistais.

P1560738
Ursulijus Lepečkojauskas irgi buvo šitoje kelionėje. 



Valstybinis Turizmo Departamentas vėl pritarkavo burokų. Šį kartą-už 140.000 EUR!

Friday, February 10, 2017

Valstybinis Turizmo Departamentas (toliau VTD) vis neišbrenda iš skandalų liūno. Neseniai spauda rašė apie šios institucijos nepajėgumą atstovauti turistams dėl savo įsipareigojimų nevykdžiusios portugalų turizmo įmonės. O dabar sužinome, kad Lietuvos turizmo galimybėms reklamuoti yra perkamos nuotraukos iš kitų šalių! Tačiau VTD nemato čia jokių problemų: pasirodo, iš reikalingų 700 nuotraukų, tik 350 turi būti originalios, t.y. fotografuotos Lietuvoje. Įstatymas nepažeistas, o į moralę galima nusivalyti kojas?

„Tai, kad jūsų paminėtos nuotraukos yra darytos ne Lietuvoje, nėra problema – šių konkrečių nuotraukų paskirtis yra perteikti emociją, susijusią su žiemos pramogom, lokacija jose jokio vaidmens neatlieka, iš jų neįmanoma identifikuoti, ar tai Lietuva, ar Latvija, ar Slovakija“, – 15min aiškino bendrovės „Turinio rinkodara“ direktorė Kamilė Jonikaitė. Toliau- dar gražiau:" [...]Mūsų atveju specialiai rengti fotosesiją, kad nuotrauką būtų galima panaudoti vieną dieną galiojančiam įrašui socialiniame tinkle, yra neracionalu – tai kainuotų daug brangiau, nei pirkti fotografiją iš fotobankų." Žinoma, juk 140.000 EUR yra tokie maži pinigai, kad užtektų vos kelioms nuotraukoms!

Internetai niekada nemiega. Tai-tik vienas iš pavyzdžių, kaip lietuviai sutiko šio ryto naujienas.
Aš asmeniškai vienos išvykos metu sugebu padaryti vidutiniškai 300 nuotraukų. Manau, jeigu VTD būtų kreipęsis į keliautojus ir paprašęs paremti juos savo fotografuotais Lietuvos vaizdais (nes, kaip jau minėjau, tai-brangus malonumas ir pirkti nėra už ką), tikrai būtų sulaukę gražių ir profesionalių vaizdų, o ir žinutė miestui ir pasauliui būtų buvusi nuostabi- visas šio projekto turinys būtų sukurtas Lietuvos gyventojų! Betgi mes kalbame apie instituciją, kuri net nesugeba pažaboti nelegalių gidų. Šiaip jau mano pažįstamų gidų tarpe VTD turi siaubingą reputaciją kaip pinigus ryjanti ir nieko nedaranti biurokratinė hidra, sukurta vienam kitam kažkam naudingam "projektėliui" prasukti. Kaip kitaip galima paaiškinti tą faktą, kad skandalas ant skandalo, o nubaustųjų nėra? Tiesa, VTD yra pavaldus Ūkio ministerijai.

Griežtai, bet teisingai. 2017-02-10. 
Pagaliau nors vienas aukštai pastatytas politikas susiprato, kad bent viešojoje erdvėje pasisakyti reikia. Tačiau labai abejoju, ar ir šį kartą pavyks rasti kaltuosius ir priversti juos prisiimti atsakomybę. Jeigu visi popieriai tvarkingi- būk tu dešimt kartų ministras ar prejmeras, bet hidra vis tiek daugiau galvų turi. Čia pas mus sistema yra brokuota iš prigimties- pradėkime nuo to, kad mes neturime normalios Lietuvos turizmo strategijos.

Kaip Puntukas nuo širdies nuriedėjo, nes tas Basanavičiaus paminklų konkursas tai klaikuma kažkokia. O šitas man patinka. 
PAPILYTA: visgi, yra teisybė ant šio margo svieto: „Real is beautiful“: dėl skandalu virtusio projekto atsistatydina Turizmo departamento vadovė. Nors, kaip sakė bėgdama nuo žurnalistų, ne, negėda.

Skaitykite daugiau:

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Realisbeautifulaitė 
Real is Beautiful.



Kauno skonių ir vaizdų kaleidoskopas.

Wednesday, February 8, 2017

Taip jau atsitiko, kad į užsienį palėkti paprasčiau (o kartais ir pigiau) nei gimtinę pažinti, tai ir Kaunui kai susistatau programą, tai kaip į turistinę katorgą-nuo aušros iki sutemų, ir vis tiek kas nors lieka neapžiūrėta. Kadagių slėnį ir Pažaislį atidėjau iki to mistinio termino "kai orai atšils" (akys kalendoriuje krypsta į gegužę), o į Sugiharos muziejų eilinį kartą nespėjau (kažin ar kas ten spėja, nes darbo laikas nuo 11.00 val. iki 15.00 val.). Šios dienos išvyka į Kauną turėjo labai konkretų tikslą- pirmiausia papildyti katastrofiškai senkančias baltarusiškos kosmetikos Viteks atsargas. Įsiprašiau į draugiją savo studentei Erikai ir siaubingai atšiaurų vasario rytą išzvimbėme į Kauną. Namų židinį kurstyti palikau savo naują draugą Kristoforą Mikalojų Radvilą Žiurkėną, dar žinomą kaip Kristupėlis. Šiaip jis pas mane toks smirskius yra, kad ir kiek valau jo ūkį, vis tiek aromatas eina. Ištekėjusios studentės ramina, kad visi vyrai smirda, bet mane, netekėjusią panelę ir vis dar ieškančią žmogiškosios padermės antrosios pusės, tai kiek neramina, nes dviejų smirskių viename buto ūkyje nelabai noriu, nebent kuris jų gyventų balkone. Paskui teisinasi anie, kad arbatinukas leidžia, nors mes visi žinom, kaip ten iš tikrųjų buvo.

15826119_10205861377692428_6676379993121260431_n
Kristupėlis.

Viena iš Kauno blogybių yra tai, kad ten vis kas nors naujo atsiranda, tai vilnietis būdamas nespėji lakstyti apžiūrėti. Neseniai Kaune atsidarė pirmoji Lietuvoje portugališka kepyklėlė. Jau nuotraukose iš atidarymo matėsi, kad ten yra tradicinių portugališkų skanėstų, tai kaipmat įtraukiau jų degustaciją į savo pažintinę programą. Meilę mūsų krašte suradęs kepyklėlės savininkas G. Barros įvedė į Kauną tradicinius pyragėlius pasteis de nata. Sakoma, kad juos prieš kelis šimtus metų pradėjo kepti dvi seserys vienuolės iš garsiojo Šv. Jeronimo vienuolyno netoli Lisabonos. Receptas buvo laikomas paslaptyje ir tik XIX a. atidaryta vienuolyno parduotuvėlė, kur už šiuos kepinius gautos lėšos ėjo vienuolyno statyboms. Šis vienuolynas šiandien saugomas UNESCO, o gardėsių vis dar galima nusipirkti,- man tai priminė viešnagę Madride ir ten viename vienuolyne parduodamus seserų kepamus sausainius, bet jų man taip ir nepavyko nusipirkti. O asketas ir atsiskyrėlis Šv. Jeronimas yra žinomas už Biblijos vertimą iš graikų ir hebrajų kalbų į lotynų kalbą, todėl yra laikomas vertėjų globėju. Natas paėmiau dvi- saldų desertinį ir su menkės įdaru, tai saldesnis labiau patiko.

Nata Box, Laisvės alėja 73, Kaunas.

P1560633
Ursulijus Lepečkojauskas ragauja portugališkus skanėstus.
Tada šturmavome baltarusiškus kremus. Šturmavome nesėkmingai, nes norimo produkto nebuvo, bet, laimei, du jo vienetai atsirado kitame Kauno filiale. Su Viteks firmos produktais tai kažkokia humanitarinė katastrofa, nes vilniečiai jų pirkti važinėja į Kauną ir šluoja lentynas. Tai čia ir pravertė man kauniečio kortelė (iš kurios čia kai kas, pirštais nerodysim ir vardais nevadinsim, nepelnytai mano kelionės išvakarėse juokėsi), kurią papildžiau e-bilietais ir visai patogiai autobusu nuvažiavau savo rezervuotų kremų atsiimti. Grįžau vėlgi pro Laisvės alėją ir ten užsukau į dar vieną naujovę- "Knygų ministeriją".


Kūtvėla priima piliakalnių iššūkį, o tu?

Sunday, February 5, 2017

2017-tieji paskelbti piliakalnių metais. Tikslus piliakalnių skaičius Lietuvoje nežinomas, įvairūs šaltiniai priskaičiuoja nuo 700 iki 1,000 piliakalnių. "Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Tai baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis, tačiau daugelio piliakalnių reikšmė iki šiol neįsisąmoninta. [...] Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. "- šaltinis Kauno marių regioninis parkas. Pietinis purplelis Kęstas kviečia padaryti tai, kas nepavyko nei vienam kryžiuočiui, net pačiam aršiausiam Teutonų ordino (Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) didžiajam magistrui Ulrichui von Jungingenui, kurio Žalgiryje net Kristaus Nukryžiavimo Kryžiaus relikvija ant šarvų neapsaugojo nuo -pikti liežuviai plaka, nežinau, ar teisybė- kieto žemaitiško spragilo. 

"Pirmieji piliakalniai baltų teritorijoje atsirado II-I a. pr.m.e. sandūroje. Seniausi piliakalniai buvo Rytų Lietuvoje. Piliakalniai tapo įtvirtintomis gyvenvietėmis su kelių hektarų dydžio gyvenamąja papile. XII-XV a. piliakalniai buvo svarbūs gynybos nuo Kryžiuočių ordino taškai. Po Žalgirio ir Pabaisko mūšių piliakalniai nebeteko savo gynybinės reikšmės ir jų medinės pilys buvo apleistos. Šiandien piliakalniai yra neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis, o juose randami archeologiniai radiniai pasakoja 2,500 metų istoriją."- Seredžiaus/Palemono piliakalnio informacinio stendo informacija.

Kauno marių regionino parko medžiaga. Dėkoju už leidimą pasidalinti.
Kai pasakiau savo gyvenimo Vairuojančioms Moterims (Aistei ir Gintarei), kad yra toks reikalas, kaip tik tūkstantukas piliakalnių, tai jos ne juokais susirūpino ir draugiškai pasiūlė man smegenis persišviesti. Bet čia pas mane atsirado nenuilstantis sąjungininkas ir motyvatorius- pietinis pirplelis Kęstas, todėl Moterims teks apsirūpinti pleistrais nuo pūslių ant delnų ir uoliai sukti vairą link piliakalniais turtingų vietų Lietuvoje. Juo labiau, kad ir aprangą tokiai progai jau turiu!

P1560591
Kūtvėla ruošiasi šturmuoti piliakalnius.
Ta proga nusprendžiau inventorizuoti savo aplankytus piliakalnius. 

Miesto anatomija pagal Petrą, Pitoną ir Kūtvėlą.

Saturday, January 28, 2017

Iki labai neseniai pitonas man buvo toks nelabai malonus, nors ką aš čia bandau apgauti, labai nemalonus padaras, kuris ryja kitus padarus ir net ne visada mažesnius už save. Dažniausiai sutinku juos kur nors keliaudama ir lankydama terariumus, kaip kad Minske, kur į zoologijos sodo lankytojus iš anapus terariumo sposko štai toks sutvėrimas. Tikrai žmogus yra Dievo tobuliausias kūrinys, nes iki tol Kūrėjas praktikavosi ir šitiek broko pridarė...Na, pavyzdžiui, kad ir sukurdamas uodus.

P1540548
"Patys jūs šlykštūs". 
Tačiau gyvena Kūtvėla ir mokosi. Pitonas dar yra tokia gudri kompiuterinė programa, kuri gali parodyti miestų išplanavimus. Plačiau apie tai rašo ponas Petras Kudaras savo tinklaraštyje, dėkoju jam už leidimą pasidalinti nuotraukomis.

vilnius
Vilniaus gatvių planas.
"XIV a., miestui plečiantis, susiformavo dabartinė Rotušės aikštė. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės. Sparčiai augantį gotikinį miestą nuniokojo 1471 m. gaisras; sudegė daug sakralinių statinių. Tačiau viduramžių gatvių tinklo sistema, trikampė turgaus aikštė šalia rotušės išliko iki mūsų dienų. Centrinė tankiausiai apgyvendinta Vilniaus dalis (užimanti apie 90 ha) 1503–1522 m. buvo apjuosta gynybine mūro siena, kuri turėjo apsaugoti nuo totorių antpuolių."- šaltinis Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Vilnius statėsi chaotiškai, galima iskirti kelias gatves, kurios dėl savo geografijos ir turtingų gyventojų buvo senamiesčio dominantės, į kurias subėgdavo kitos mažesnės gatvelės. Pilies gatvė vadinama senamiesčio stuburu, o kitos gatvės-senamiesčio arterijomis. Svarbiausios miesto gatvės buvo grįstos akmenimis, ne tokios svarbios buvo grindžiamos mediniais šaligatviais arba negrindžiamos visiškai. Mediniai šaligatviai Vilniuje datuojami Jogailos ir Vytauto valdymo laikotarpiu ir yra žinoma, kad buvo keletą kartų lopyti. 


kaunas
Kauno gatvių planas. 
Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, perstatytas renesanso stiliumi, kaip to pageidavo jo valdovė Bona Sforca, kunigaikštytė iš Italijos, atvežusi galbūt ne tiek pačias renesanso idėjas, kiek asmenines ambicijas, kurių dėka dingo senasis Kaunas ir pagal liniuotę sugulė naujasis Kaunas. "Lietuvoje įsivyravo nauji renesansiniai miesto planavimo principai. Pirmiausiai buvo pertvarkomi valdovui priklausantys prekybos ir amatų centrai. Pirmasis miestas, perstatytas pagal stačiakampio schemą, buvo karalienei Bonai priklausantis Kaunas. Jame po 1537 m. gaisro suplanuota stačiakampė aikštė, joje numatyta vieta miesto rotušei. Iš visų aikštės kraštų stačiai ėjo tiesios gatvės. Kirsdamosi su tolesnėmis gatvėmis jos sudarė kvartalus. Kauno centrą ( dabartinį senamiestį ) pradėta formuoti kaip renesansinį ansamblį. Lietuvoje XVI a. antroje pusėje vykdant Valakų reformą pagal stačiakampio plano schemą buvo pertvarkyti arba naujai suformuoti Jurbarkas, Virbalis, Biržai, Kėdainiai, Skuodas, Nesvyžius, Kretinga. Didesni miestai, kaip kad Vilnius, Kaunas. Klaipėda, Biržai, buvo apjuosti gynybinėm sienom."- šaltinis Gabūs ir Drąsūs. Galima daryti prielaidą, kad tokiam miesto išplanavimui iškvėpimo suteikė Senovės Romos gatvių ir romėnų karo stovyklų planas, kuriame svarbiausi miesto pastatai buvo projektuojami atsižvelgiant į jų padėtį dviejų svarbiausių miesto gatvių atžvilgiu, vadinamų "cardo" (šiaurė-pietūs) ir "decumanus" (rytai-vakarai). 

klaipeda
Klaipėdos gatvių planas. 

Klaipėda-vėl kitoks atvejis, netgi kažkiek hibridinis. Plane aiškiai matomas stačiakampių susibūrimas. "Remiantis ikonografine, istorine ir archeologine medžiaga bei dendrochronologijos duomenimis, iškeliama nauja hipotezė, jog XVI a. įkurtas Klaipėdos miestas nesivystė spontaniškai, jo išdėstyme galima atrasti bruožų, būdingų renesansinio miesto planavimui. Reguliarus senamiesčio gatvių tinklas, susiformavęs XVI a., kontrastuoja vienalaikiam Fridricho priemiesčiui, kur gatvių tinklas greičiausiai formavosi neplanuotai, chaotiškai bei atspindi viduramžiško miesto formavimosi bruožus."- šaltinis Mindaugas BRAZAUSKAS. XVI-XVII a. Klaipėdos senamiesčio kultūrinių sluoksnių stratigrafija: nauji miesto suplanavimo bei pirminio užstatymo tyrimų duomenys.

Kai lankiausi Ukrainoje, buvau dienos išvykoje į idealų miestą Žovkvą. Šiandien Žovkva yra vienintelis idealaus išplanavimo miestas Ukrainoje, jį suplanavo garsus architektas Paolo di Ducato Clemensi. Miestas buvo kaip žmogus: pilis-galva. turgus-plaučiai, rotušė-pilvas, miesto vartai- rankos ir kojos, bažnyčios ir cerkvės- širdis.

Čia jau ir gerbiamas Petras Kudaras prie šio įrašo prisidėjo, maloniai pasisiūlęs pageneruoti man reikalingų žemėlapių. Paprašiau Romos, nes norėjau pasižiūrėti, kaip Pitono žemėlapyje atrodys "Amžinasis miestas", bet net ir paieškos tašku pasirinkus Romos forumą, kuris paprastai stovėjo prie dviejų pagrindinių gatvių sankirtos, nieko neina išskaityti. Kuom senesnis miestas, tuom jame daugiau chaoso.

Forum Romanum
Romos miesto planas.
Tačiau Romos istorinis stuburas tebėra tvirtas. Nuo Romos forumo (Forum Romanum) pašonėje esančios Venecijos aikštės (Piazza Venezia) iki Žmonių aikštės (Piazza del Popolo) eina gatvė, vadinama Via del Corso. Jinai skiria pusiau Romos istorinį centrą, pora žingsnių nuo šios gatvės nusukus galima pasigrožėti garsiaisiais Ispanų laiptais ir Trevi fontanu. Kita gatvė, prasidedanti prie Venecijos aikštės, yra Via dei Fori Imperiali ir veda iki Koliziejaus (Flavijų amfiteatro), stovinčio ant Nerono Domus Aureus. Dar viena gatvė, atsišakojanti nuo Piazza Venezia, yra Corso Vittorio Emanuele II, kuris bene geriausiai atstovauja La Dolce Vita idėjai. Atrodo, kad viso šiandieninio-antikinio Romos paveldo ištakos yra Piazza Venezia.

Jau žinau, kuom užsiimsiu išėjusi į pensiją-tyrinėsiu Versalio planą.

Plan de Versailles - Gesamtplan von Delagrife 1746
Jean Delagrive, 1746 m. Wikipedia Commons.
Versailles
Versalio planas. 
Jaučiuosi labai turiningai praleidusi laiką, nors žemėlapiai nėra mano stiprioji pusė. Tikiuosi, kada nors išmoksiu skaityti ir tuos senuosius LDK žemėlpius, kur muziejuose rodomi. O koks Jūsų santykis su kartografija?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Gūglemapsaitė

Turizmo naujienų paroda Adventur 2017. Paragauk Pasaulio, Paragauk Lietuvos!

Friday, January 20, 2017


Komentaras
Skubus Kūtvėlos iškvietimas. Negaliu nereaguoti :-) 
Netikėtai susimakalavus planams į šiuos kasmetinius turizmo atlaidus kelionių poteriauti su Ursulijumi Lepečkojausku išvykome neplanuotai, bet pakiliai, nes mudu nuvežė geroji mūsų kelionių fėja Gintarė, su kuria Ursulijui žmoną Rygoje pirkome. Pernai man ši paroda paliko prastą įspūdį dėl tų pačių užpernai naudotų dekoracijų, bet šiemet buvo visiškai atnaujintas dizainas Lietuvos salėje. Tiesą sakant, įspūdis buvo toks, kad net žandikaulis atvipo ir barkštelėjo į grindis. Nuotraukų nedaug, nes nebuvo kada paveiksluoti, skubėjau tik už žandų kišti viską, ką buvo priruošę iš visos Lietuvos suvažiavę turizmo mugės dalyviai. Šios mugės tema: #ParagaukPasaulio, #ParagaukLietuvos .

P1560548
Ursulijus Lepečkojauskas atvyko į Adventur turizmo naujienų mugę. 
Akcentai su tautiniais kostiumais buvo pastebimi visoje parodoje, kai kam tai patiko, kai ką tai erzino. Ursulijus Lepečkojauskas truputį nusiminė, kad meškos neturi tautinių kostiumų. Pažadėjau ką nors numegzti.

P1560550
Pirmas įspūdis-labai teigiamas. 
Kiekvienas stendas buvo apipavidalintas pagal savo krašto akcentus, tai net akys raibo, nežinojau, nei kokia tvarka vaikščioti, tai jautėme įkvėpimą ir judėjome kaip čakros kreipė. Ir dar baisu buvo Gintarę pamesti, jai tai-pirma paroda, tai pasiklys dar tarp visų skanumynų!

P1560552
Ursulijus Lepečkojauskas gėrisi šarvais. 

Rubrika "Pabertų minčių karoliai": kai Dievas uždaro duris, Jis atveria langą.

Wednesday, January 4, 2017

Naujuosius 2017-sius metus sutikau kaip tikra baudžiauninkė. Pirmadienį gavau pranešimą iš įmonės, kuri administruoja mano anglų kalbos pamokų biuro nuomą, kad pasikeitė pastato savininkai ir kad nuomos sutartys mums visiems nutrauktos dabar pat. Šiuo metu naujieji savininkai žada apreikšti mums savo ketinimus.

Nuomos klausimas man jau metai laiko buvo kaip dieglys pašonėje. Tik nukirsti tą inkarą, laikantį mane saugioje salelėje su mano knygomis, arbatos puodeliu, gėlėmis ir vaizdu į gyvenamąjį namą, iš kur kažkas pro žaliuzes spoksodavo į mano biuro langą (dar tame bute buvo katinas) niekaip nesiryžau. Prisipažįstu- iš tingėjimo. Tingėjau kažką galvoti, ieškoti išeities, aktyviau skelbtis ar tiesiog branginti pamokas. Ir štai rezultatas.

Naujieji savininkai gali a) palikti viską kaip yra b) kelti nuomą c) prašyti atlaisvinti patalpas. Mūsų biurų pastatas yra senos statybos (buvusios visokios laboratorijos), todėl verkte prašosi renovacijos, bet nuomos kainos palyginus normalios. Esame kaip didelis žmonių skruzdėlynas, kur nuomojasi patalpas profesionalai nuo "kepu tortus iki darau abortus".

P1540134
Iš kelionės archyvų. 

Dabar man sujudo visos čakros ir Feng Shui. Apsisprendžiau- pamokas keliu į savo namus tiems, kurie sutiks atvažiuoti,- turintys automobilius nemato tame jokios problemos, o aš pasižadu nekepti karbonadų prieš pamoką. Kitiems siūlysiu ateiti pas juos į namus arba ofisus. Taip, keletą klientų prarasiu, nes jų netenkins joks sprendimas, tačiau dėl tų 2-3 žmonių išlaikyti biurą neapsimoka. Gaila, nes spėjome sisigyventi ir susidraugauti. Tik kad versle ne vieta sentimentams. Kita vertus, mokymai tikrai ne ta sritis, kur galima susirausti milijonus.

Labai tikiuosi, kad dabar turėsiu daugiau laiko savo pomėgiui-kelionių organizavimui. Noriu po truputį įeiti į šią sritį kaip profesionalė. Taip pat šiuo metu turiu sutartį su leidykla dėl knygos. Taigi, jeigu turite rimtų pasiūlymų turizmo srityje, laukiu žinutės.

Jūsų Kūtvėla

Kūtvėla keliauja į Rygos kalėdinę mugę Ursulijui Lepečkojauskui žmonos ieškoti.

Thursday, December 29, 2016

Pasisodino mane ant sofos Ursulijus Lepečkojauskas ir kaip toje liaudies pasakoje pasakė rimtu snukučiu veidu: "Motin, atėjo man metas vesti. Surask man žmoną. Žiūrėk, kad būtų geros veislės, graži, sveika, apvalių formų, ūkiška, su geru kraičiu, rankdarbius mokėtų daryti, kad būtų taupi, dievobaiminga, gerų manierų ir skaniai gamintų". Aš tik rankomis skėstelėjau. "Kurgi, Ursulijau, aš tau tokią žmoną rasiu? Pagailėk manęs, senos moteriškės, nevaikyk už devynių jūrų, devynių kalnų, piršliais pas carą Sultaną." Bet Ursulijus taip užsispyrė, kad teko man, senai moteriškei, pasukti galvą ir prisiminiau, kad šiemet visi labai giria Rygos kalėdinę mugę, ir taip giria, kad reiktų patikrinti, ar nemeluoja, o be to, į muges suvažiuoja įvairių žmonių iš svečių šalių ir tikrai bus piršlių ir piršlienių, kurie žinos gerų nuotakų. Tai kaip ir reikalas buvo išspręstas. Liko tik transporto klausimas, kur galingas roges iki Rygos gauti, trejetų arklių kinkytas kad nuotakos labau dabotų, ir čia Gintarė pasisiūlė į kompaniją. Nors ne rogėmis sliuogėme iki Rygos, o žaliu automobiliu riedėjome, kuris kelionės pabaigoje tapo nenusakomo purvinumo spalvos, vis tiek kelionė labai pasisekė. Namų saugoti palikau savo naują draugą Kristoforą Mikalojų Radvilą Žiurkėną (kolei mažas-tai Kristupėlis).

Kad Gintarei geriau vairuotųsi, dar blynų ryte iškepiau, ir jau tada- į Rygą! Oras visi keturi metų laikai pasitaikė, kelias nuo Panevėžio iki Rygos tai tikrai nuo caro Sultano laikų, lopas ant lopo, siaurybė ankštybė, laimė kartas nuo karto Satoilas pastatytas. Mūsuose dabar jau tokia mada iš Vakarų atėjusi, kad Statoile tualetas mokamas 0,50 eurocentų, bet gauni čekutį tai sumai apsipirkti. Danų autobusas su moksleiviais tai pilvu pro tuos barjerus šliaužė, o sako Vakarai, Skandinavija- tai aukšta elgesio kultūra. Aukšti, matomai, buvo tik barjerai Statoilo tualete šį kartą.

P1560473
Ursulijus Lepečkojauskas viltingai žvelgia Latvijos sostinės link.
Rygoje buvome apie pusiaudienį. Pasistatėme automobilį prie Centraltirgus cepelinų angarų. Automobilio stovėjimas Rygoje brangiai mokamas, bet kai mes tokios ekspertės, tai pasistatėme kur buvo vietos. Gintarė sumokėjo 10 eurų su centais nuo 12.20 iki kitos dienos 07.00. Tiek ilgai būti neketinome, bet tos technologijos tai tikrai gyvenimo nepalengvina. Kita vertus, kai keliauja istorikė ir filologė, tai ir technologijos nepadeda. Nusipirkome visuomeninio transporto bilietus (5 eurai/ 24 val.) ir leidomės vykdyti mano sudarytą pažintinę programą.Visų pirma tramvajumi nuriedėjome iki Rotermann kvartalo. Reklama mane subalamūtino.

It is to be a diverse block in the most active part of the large city. Everyday processes will allow you to feel as if you were taking a walk and to breathe freely, because after all, everything will be close to you – your family, your job and your entertainment. You’ll enjoy unhurried meals and nearby restaurants. You will be able to take short walks to enjoy timely exhibitions in the Old City which is right nearby at the end of the street. You’ll be able to meet people and live and work without wasting time on the road. You’ll be able to be together with everything that is important to you.

Prireikė GPS navigacijos (pas Gintarę internetai veikia Baltijos šalyse), kad surastume tą malonumų oazę griūvančio Rygos rajono širdyje.

P1560476
Rotermann kvartalas Rygoje.
Jeigu jie ir toliau vystys idėją tokiais tempais kaip čia užfiksuota, ta šio kvartalo laukia tokia pat sėkmė ir šlovė kaip Vilniaus nacionalinio stadiono.

P1560481
Keletas mažiau akis badančių namų Rotermann kvartalo paribyje. 
Kadangi žiūrėti nebuvo į ką, ir nebus dar ilgus metus, nukeliavome iki kito kelionės taško- Radisson Blu viešbutyje esančio panoraminio baro. Planavau pažiūrėti Rygos panoramą nuo "Stalino kumščio", bet nesezono metu ten esanti panoramos aikštelė nedirba. Viešbučio bare buvo pilna turistų, prieš gėrimus pasitiesusių miesto žemėlapius ir vedžiojančių po juos pirštais. Vaizdinga panorama atsiskleidžia netgi iš-pardon- damų kambarėlio. Gurkšnojome gėrimus su fantastiškais Rygos vaizdais ir mėgavomės gyvenimu.


Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...