Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Šeštoji diena.

Šiandieną važiuoju į Timna parką!

Per dienas tiek nusilakstydavau, kad miegoti eidavau 19.00 val., bet ir keldavausi 7.45 val. ryte. Mano hostelyje virtuve naudotis leisdavo iki 23.00 val., o tada iki 8.00 val. ryto teoriškai būdavo ramybės laikas (praktiškai tai vokiečių ir amerikiečių kuprinėtojų stūgavimo koridoriuose laikas) ir iš virtuvės būdavo konfiskuojamas virdulys. Kadangi viryklę konfiskuoti buvo sunkiau, puodų skalambijimas tęsdavosi iki tol, kol aš išlįsdavau iš savo tamsaus kambarėlio ir užrikdavau. Taigi, kol ryte išnirdavau iš dušo, virdulys lygiai aštuntą nulis nulis jau būdavo savo vietoje ir būdavo galima pusryčiams užsipilti kokios nors chemijos (kavos trys viename ar makaronų, pusryčiai perkant registratūroje kainuoja 20-30 NIS). Beje, šitame hostelyje nebuvo nemokamos kavos ir arbatos, kas kiek nebūdinga hosteliams, bet buvo galima nusipirkti karštą gėrimą už 5NIS.

Lygiai 9.30 val. ryto su pilna žygio ekipiruote, išdažiusi bulka humuso indelį, būdravau savo deimantų turo. Beje, vakar ryte buvo prisistatęs į hostelį kažkoks vyrukas, rusiškai kalbino deimantų pasižiūrėti. Nemokamai, sakė, čia netoli. Tai žinoma, kad nemokamai, deimantų žiūrėjimų dar niekur neapmokestino, bet va išsinešti nemokamai tai juk neduos? Čia manau atsekė jie mane (aš ir neslėpiau, kur gyvenu, juk mane pasiimti reikės), pabandė užmesti tinklą, gal koks užsimaskavęs olegarchas hostelyje apsistojo. Kažkur 9.40 val. privažiavo didelis autobusas-visgi neapgavo.

Timna parkas yra maždaug už 15-20 min. kelio autobusu nuo Eilato. Pakeliui pravažiavome statomą naują Eilato oro uostą. Dabartinio, miesto centre esančio, oro uosto žemė jau parduota būsimam prekybos centrui, o Ovdos oro uostas visgi karinis dalykas, todėl civilinių lėktuvų priėmimas ten sukelia nepatogumų. Taigi, Izraelis statosi naują oro uostą, priimsiantį visų šiandien žinomų modelių lėktuvus. Kaimyninė Jordanija labai tuo piktinasi, nes žlugo jos idėja turėti tranzitinį oro uostą su Eilatu ir iš to gauti pinigų. Kadangi Jordanijos pusėje Akaboje irgi yra oro uostas, šie apskundė Izraelį, kad bus per daug lėktuvų ore ir kils saugumo problemų, bet šiuo metu Izraelis yra laimėjęs visus tarptautinius teismus,-pasakojo gidas Vladimiras.

Kas dėl karaliaus Saliamono, tai Timna vario kasyklos buvo naudojamos dar gerokai iki jo, bet karalius Saliamonas yra geriausiai išreklamuotas vardas, ir tuo čia naudojamasi. Juk visi žinome, kad Saliamonas garsėjo savo išmintimi. O savo išmintimi jis garsėjo, nes turėjo 700 žmonų ir su jomis visomis tarėsi. Dar turėjo 300 sugulovių, bet su jomis greičiausiai nesitarė.

Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Timna parke.

Timna parkas yra pati seniausia vario kasykla pasaulyje, kai čia pradėta kasti varį prieš 6,000 metų. Šis laikotarpis žymi šuolį technologijose, nes žmogus išmoko naudoti metalą. Egiptiečiai čia buvo sukūrę ištisą vario gavybos industriją (XIV- XII a.pr.m.e.). Asiliukais iškastas varis buvo gabenamas iki Eilato įlankos, kur laivais plukdytas į Egiptą. Be žmogaus veiklos, gamta irgi paliko įspūdingų kūrinių.

Timna parkas, Izraelis.

Kūtvėla lankosi Timna parke Izraelyje.

Piešiniai ant uolų, maždaug XIV-XII a.pr.m.e.

Mūsų gidas apgailestavo, kad dvasingi turistai iš gerai savo dvasingumu žinomos šalies irgi piešia ant uolų.

Kūtvėla rado Puntuko gentainį.

Mūsų autobusas.

Kūtvėla gilinasi į metalurgijos pramonės subtilybes.

Gamta čia įspūdinga.

Vario gysla.

Kasyklose dirbo vergai. Keitėsi sargyba, inžinierius, ir vyriausias vadybininkas iš Egipto, o vergai buvo pasmerkti visą savo gyvenimą praleisti knisdami uolienas. Radus tokią gyslą, buvo galima pradėti kasti šachtas. Darbo įrankiai buvo primityvūs, o ir be garantijos, kad šachta neužgrius.

Viena iš lankytojams pritaikytų šachtų, į kurią buvo galimą įlysti. Iš esmės, tai didelis skruzdėlynas po žeme.

Vario šachtos Timna parke.

Čia buvo kasamas varis.

Vergai dirbo štai tokios erdvės šachtose. Ne kažką.

Iškasto vario perdirbimo cechas.

Tam, kad išsiųsti varį į Egiptą, pirmiausia reikėjo jį išlydyti į formas. Iškastas varis buvo sutrinamas iki smėlio konsistencijos ir tokiose krosnyse lydomas.

Kūtvėla prie Timna parko vizitinės kortelės- Grybo.

Kaip lietuviškai Kūtvėlai, tai Grybas labai patiko.

Erozijos vaisius.

Kuom ne Fudžijama?

Vario ilgieji-piniginis vienetas. Labai primena lietuviškus ilguosius.

Talentas. Panašiai kaip Amerikos aukso atsargos plytomis Niujorke.

Saliamono stulpai.

Kūtvėla prie Saliamono stulpų Timna parke.

Saliamono stulpai.

Kūtvėla prie Saliamono stulpų.

Saliamono stulpai.

Kūtvėla grožisi įspūdingu gamtos darbu.

Erozija.

Legenda pasakoja, kad Sabos (Etiopija) karalienė atvyko derėtis su Saliamonu dėl mokesčių, kuriais jis nusprendė apkrauti jos karalystę. Sabos karalienė buvo graži moteris, bet pikti liežuviai pliauškė, kad jos kojos gauruotos kaip pas ožką. Saliamonas šitu klausimu buvo gurmanas, todėl liepė, sakoma, mėlynu variu ištrinti grindis, pastatyti vandens ąsočius netoliese, lyg čia būtų baseinėlis. Sabos karalienė priėjo, apsigavo dėl mėlynumo, ir kilstelėjo suknelę, kad nesušlaptų kojų. Kokio lygio plaukuotumas ten buvo, legenda tyli, bet Sabos karalienės ir Saliamono vestuvės įvyko. Tačiau matomai kaip vyras Saliamonas savęs nepateisino, nes Sabos karalienė pareikalavo skyrybų. Į Etiopiją ją išlydėjo 200 Saliamono sūnų, kurių jis visgi susilaukė iš savo haremo moterų. Todėl Etiopijos žydai save laiko tikriausiais žydais, nes kildina save iš paties Saliamono.

Netoli Saliamono stulpų yra senosios egiptiečių šventyklos liekanos. Čia buvo garbinama deivė Hathor. Sienoje išlikęs piešinys, kaip Ramzis III aukoja deivei Hathor. Šventykla buvo dviejų lygių: aukštutiniame lygyje rinkdavosi aristokratija, o žemutiniame lygyje buvo aukojama ir rinkosi vergai. Žiūrėdami aukštyn į savo šeimininkus, jie turėjo persiimti baime ir paklusnumu jiems.

Kopiame į deivės Hathor šventyklą.

Vaizdas į žemutinį šventyklos lygį.

Ir pabaigai mus nuvežė į lankytojų centrą, kur išdalino plastikinius buteliukus, į kuriuos buvo galima prisipilti spalvoto smėlio atminčiai. Lankytojų centre turintys daugiau laiko gali ir pavalgyti. Dar vaišino nemokama žolelių arbata. Bendrai paėmus, šia ekskursija esu patenkina, nes gidas dirbo tikrai profesionaliai, nei žodžio apie deimantus, ir išvežiojo visus atgal iš kur paėmė. Kol dar važiavome, jis pasakojo apie patį miestą, ir kažkaip išėjo kalba apie kas kur gyvena. Čia, sakė mūsų gidas, neturtingas rajonas, čia gyvena daugiausiai nepasiturintys žmonės ir gastarbaiteriai, va ir Hostel Arava. Išlipti man reikėjo eiti per visą autobusą, tai perbėgau greitai, dar buvo mintis šūktelėti, kad aš ne gastarbaiterė, bet kažkaip nesusivokiau tada. Šiaip ši agentūra turo į Timna nereklamuoja savo tinklalapyje, bet galbūt juos užsisakė didelė grupė rusų turistų, o mane taip prijungė, juk keliasdešimt dolerių kišeniaus neplėšia.


Hostelyje atsipūčiau, ir nusprendžiau pasinaudoti šviesa pafotografuoti daugiau Eilato vaizdų. Kaip jau esu minėjusi ankstesniuose įrašuose, miestas prižiūrimas ir tvarkomas, ypač viešosios erdvės, tik va kartais ima ir išbyra koks šabakštynas.

Pavėsinės ir suoliukai centriniame parke, netoli šokančių fontanų.

Žvejo svajonė Kūtvėla.

Rašalo vėliava, netoli jūros promenados.

Ką tik lijo! Vienintelė mano kelionė be lietsargio, ir še tau. Užtat virš mano hostelio matosi graži vaivorykštė.

Fantastiško skonio datulės, 10 NIS (su nuolaida).

Vakare dar nupėdinau paskutinį kartą pasigrožėti šokančiais Eilato fontanais. Sutikau nemažai lėktuve skrydyje pirmyn matytų žmonių, visi po truputį rinkosi iš viso Izraelio atgal skristi. Lietutis, kurį patyriau, buvo niekas palyginti su tuo, kad dėl lietaus turistams buvo uždaryta Masados tvirtovė, į kurią aš kopiau savo praeito apsilankymo Izraelyje metu, tai tikrai apmaudu.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Variomėlynaitė