Dienos kelionė į Klaipėdą ir Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo lankymas. Lietuva ir "Titanikas"?-Ryšys egzistuoja!

Mano susidėliota Klaipėdos pažintinė programa buvo tokia plati, kad uostamiestyje ketinau praleisti tris dienas. Labai norėjau sutikti pirmąjį 2018 metų kruizinį laivą (šiemet tai "Astoria", plaukianti po Portugalijos vėliava), bet susirašinėjimas su šio laivo viešųjų ryšių atstovais nieko nepešė, tik spengiančią tylą eteryje. Šią kelionę planavausi būtent balandžio mėnesiui ir netrukus reikėjo apsispręsti galutinai, nes gegužė visa jau užkimšta išvykomis, birželis rezervuotas gidavimo akreditacijai ir kelionei į Alytų, kur ketinui eiti Camino Lituano keliu, o ir kiti mėnesiai pamažu "apauga" naujomis kelionių kryptimis. O čia netikėtai mano akys nukrypo dar ir į Augustavą, nes dienos kelionė į Suvalkus pateisino mano lūkesčius, ir tada kilo grynai buitinis finansinis klausimas dėl kelionės krypties, nes traukinio bilietas į abi puses iš Vilniaus į Klaipėdą (tiesiogiai) ir Augustavą (su persėdimu Kaune) kainavo beveik tiek pat. Čia man protingai patarė mano Kūtvėlos Facebook paskyros sekėjai: vėsų pavasarį geriau leisti laiką uždarame Klaipėdos akvariume, o šiltą vasarą geriau leisti atvirame Augustave. Beliko apsispręsti iš esmės: ar man vis dėlto reikalinga nakvynė Klaipėdoje? Čia savo žodį tarė biudžetas, kuris yra toks, koks yra: ne, nereikalinga. Viskas labai paprasta: nakvynė biudžetiniame no frills sektoriuje reiškia papildomas išlaidas vakarienei ir pusryčiams, o nakvynė labiau high end sektoriuje iš esmės ir reiškia... brangesnę nakvynę. Jūs nepatikėsite, kaip brangu yra nakvoti Klaipėdoje! Mano paskaičiavimais, naktis Klaipėdoje man kainuotų papildomai nuo 30 eurų. Išbraukus nakvynę iš kelionės plano, liko surasti tokį traukinio ar autobuso grafiką, kuris darbo dieną duotų man daugiausiai laiko Klaipėdoje, bet būtų proto ir biudžeto ribose. Kodėl darbo dieną? Visų pirma, dažnai savaitgalio maršrutai iš Vilniaus turi pakankamai vėlyvus išvykimus; visų antra, nenorėjau būti sutrypta organizuotų nusikalstamų vaikų grupių, kokių tikrai nepavyks išvengti savaitgalį. Po ilgų knaisiojimųsi po traukinių ir tarpmiestinių autobusų grafikų džiungles išsirinkau TOKS NEO reisą Vilnius-Klaipėda-Vilnius, kuris mane pristatytų į Klaipėdą 09:50 val ryte ir namo išvežtų 17:45 val vakare. Rinkausi būtent NEO liniją dėl to, kad šiame autobuse būna WC, kuriuo-dabar pusė Lietuvos autobusinių agentūrinių keleivių griebsis už širdies-keleiviams naudotis leidžiama, o man po pernai patirtos avarijos ir dubens kaulų operacijos (aš pusę metų nevaikščiojau) į WC reikia dažniau negu anksčiau. Šios vienos dienos išvykos planas buvo apsilankyti atnaujintame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume ir pasivaikščioti po pačią Smiltynę bei Kopgalį pagal turistinį lankstuką iš šių metų Adventuro parodos. O kadangi buvo penktadienis ir dar trylikta diena, tai išvyka žadėjo būti nenuobodi ir nedaug trūko, kad ilgai ir kruopščiai planuota kelionė į Klaipėdą būtų neįvykusi.

Rūšių draugystė.

Apie ką paslaptingai tyli Kernavės piliakalniai? Dienos kelionė į pirmąją LDK sostinę.

Kernavės archeologinė vietovė dar vadinama Lietuvos Troja, Lietuvos Pompėja...Šios vietovės reljefą suformavo paskutinis ledynmetis (prasidėjęs prieš 2,6 mln metų ir pasibaigęs, įvairiais skaičiavimais, prieš 10,000-15,000 metų), o čia apsigyvenęs žmogus patobulino šį gamtos kūrinį pagal savo poreikius. Kernavės pavadinimas, kaip ir dažnas reiškinys Lietuvoje, turi du paaiškinmus: faktinį ir legendinį. Manoma, kad vietovės pavadinimas yra hidroniminės kilmės, t.y. pagal artimiausią vandens telkinį, o Kernavė tokius turi netu du, nes Pajautos slėnyje teka Kernavės ir Kernavėlės upeliai. Legendinė pavadinimo kilmė siejama su Romos didiko Palemono anūku Kerniumi. Žinomas istorikas Mečislovas Jučas taip aiškina :" Bychovco kronikos legendinėje dalyje lietuvių kilmės iš romėnų pradininkas yra ne imperatoriaus Nerono giminaitis Palemonas, atvykęs į Lietuvą 18 m. po Kristaus, o Romos kunigaikštis Apolonas, dėl Atilos persekiojimų palikęs savo kraštą 401 m. ir atvykęs Lietuvon [...] bei pasivadinęs Palemonu." Taigi, sakoma, šio Apolono-Palemono sūnus Kunas įkūrė Kauną, o jo anūkas Kernius- Kernavę. Kadangi mūsų krašto didikai mėgdavo pasididžiuoti legendiniais protėviais iš Romos, sakoma, kad iš Kerniui priskiriamo Kitauro herbo giminės kilo didikai Alšėniškiai, Giedraičiai.

Apie Kernavę gerbiamas Skaitytojas turbūt bus jau ne kartą ir ne du skaitęs internetuose, bet tai greičiausiai bus ne taip trūkstami šios vietovės kelionės aprašymai, kuriuos galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, o karčios (nors teisingos) kritikos negailintys straipsniai. Vienas tokių straipsnių Kodėl Kernavė, pirmoji Lietuvos sostinė – gyvas paveldas, tokioje varganoje padėtyje? (2017 m. balandis) kėlė klausimus dėl išskirtinių kelio ženklų nebuvimo, turistams nepritaikytos autobuso stotelės, prasto visuomeninio susisiekimo su Vilniumi, minimaliu turistinių paslaugų skaičiumi pačioje Kernavėje, turizmo informacijos centro nebuvimo...Dažnai kaltinamas sezoniškumas, nes sezonas Kernavėje tradiciškai prasideda gegužę ir trunka iki rugsėjo. Tačiau, kaip sako tie patys mūsų didikų protėviai lotynai, "praemonitus praemunitus", t.y. "kas įspėtas, tas apginkluotas". Taigi, apsiginkluojame ir- į Kernavę!

Kernavės archeologinė vietovė. © Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.

Iš Vilniaus į Kernavę patogu atvykti autobusu iš Vilniaus autobusų stoties. Patariu pradėti kelionę būtent iš autobusų stoties, o ne lūkuriuoti vienoje iš tarpmiestinio susisiekimo stotelių Vilniuje, nes kartais į reisą išleidžiamas mažylis mikroautobusas ir gali nelikti sėdimų vietų. Bilietas į Kernavę perkamas iš vairuotojo, Vilniaus autobusų stoties kasose ir internetu jis neparduodamas. Ateikite kiek anksčiau ir užsiimkite eilę prie autobuso platformos. Pilna bilieto kaina Vilnius-Kernavė yra 2,90 eur, atgal grįžti kainuos panašiai. Autobuso grafikus rasite čia: Autobusų bilietai. Atkreipkite dėmesį, kai kai kurie reisai yra tiesioginiai, o kai kurie-su persėdimu.

Kūtvėla keliauja į Suvalkus: lankytinos vietos (ir apsipirkimas) Lenkijos šalčio poliuje.

Lietuviai Suvalkus net nesustodami pravažiuoja pakeliui į Varšuvą arba važiuoja tik į šios apsipirkimų Mekos parduotuves, o štai mane suintrigavo dažnai nuošalyje liekantis Suvalkų turistinis potencialas, tik detalesnės informacijos ar žemėlapių neturėjo Lenkijos atstovai nei Adventure Vilniuje, nei ITB turizmo naujienų parodoje Berlyne. Taigi, informaciją apie lankytinas vietas Suvalkuose teko po fragmentą rankiotis iš interneto, o trumpas lankytinų vietų aprašymas ir nedidelis žemėlapis yra nedideliame kelionės vadove "Seinų ir Suvalkų kraštas". Internetas man pasakė, kad Suvalkuose yra turizmo informacijos centras, į kurį aš dėl jau pasitaikiusių turistinės informacijos precedentų daug vilčių nedėjau. Į šią vienos dienos pažintinę kelionę (žinoma, su apsipirkimu, nesu juk ant galvos kritusi!) pasirįžau sužinojusi, kad Lux Express autobusai vis dar tęsią savo naujametinę išpardavimų akciją, todėl bilietą Vilnius-Suvalkai-Vilnius įsigijau prieš kelis mėnesius iki kelionės už 13,00 eur. Keliavau be nakvynės, nors Suvalkuose tikrai yra kur patogiai ir nebrangiai apsistoti.

Labai patogu sustoti turistiniam autobusui.

Kelionės dieną teko keltis apie 4 val. ryto, nes autobuso išvykimo laikas buvo 6.30 val. Nusimatė beveik para be miego, nes numatytas grįžimas į Vilnių buvo apie 00:20 val. sekančią naktį. Perkant bilietus man tai nepasirodė neįveikiama kliūtis, nes išlaidauti nakvynei šį kartą tikrai nenorėjau,- kaip nori sukis, o mažiau 30 eurų nakčiai ir nepalieki. Dabar galiu pasakyti, kad nors ir pavargau kelionėje, bet pagrindines lankytinas vietas ramiai apėjau, spėjau apsipirkti ir net kelis kartus pavalgyti, todėl tos nakvynės kaip ir nepasigedau. Mūsų autobusas vėlavo atvykti į Suvalkus apie 20 min., nes teko laukti Panoramos stotelėje vėluojančio Rygos reiso, iš kurio į mūsų autobusą persėdo nemažai keleivių. Autobusas buvo beveik pilnas, nors Suvalkuose išlipau tik aš viena-kiti keleiviai tęsė kelionę iki Varšuvos.

Tarptautinė turizmo naujienų paroda Berlyne "ITB Berlin 2018".

Į tarptautinę turizmo naujienų parodą Berlyne nuvykti mane paskatino du dalykai. Visų pirma, gavau nemokamą akreditaciją kaip kelionių blogerė. Jos teko kiek palaukti, bet susitvarkius formalumus kilo rimtas klausimas: tai visigi vykti ar nevykti į Berlyną? Nusprendžiau vis dėlto nuvykti dėl antro dalyko-pagaliau įsitikinti, koks didelis yra pasaulis, nusiteikti nustoti šmirinėti po savo regioną ir imti siekti tolimesnes kryptis. Tarkime, ši paroda man būtų paskatinimas pataupyti eurus ir vietoje smėlio skulptūrų festivalio Jelgavoje, tulpių žydėjimo šventės Burbiškyje ar stintapūkio Palangoje nuvykti kur nors toliau ir sudėtingiau, kad ir į kokius Balkanus. Be to, šioje turizmo naujienų parodoje tikėjausi gauti detalesnės informacijos apie savo jau šiemet suplanuotas keliones.

Lietuvos stendas ITB Berlin 2018 renginyje.

Taigi, apsisprendžiau vykti į Berlyną. Palyginau skrydžių ir autobusų bilietų kainas ir nustebau, kad vos porą valandų trunkantis skrydis ir keliolika valandų trunkantis pervežimas autobusu kainuoja tiek pat- apie 80 eurų į abi puses. Tiesa, skrydžių paieškos programos atsisakė bendradarbiauti ir skristi tiesiogiai iš Vilniaus man reikalingomis dienomis; AirBaltic siūlė keliauti Vilnius-Ryga-Berlynas arba pridėti papildomą nakvynę Berlyne ir tada skristi tiesiogiai. Manęs netenkino nei vienas variantas, kelionės data artėjo ir net nepalankūs skrydžiai brango. Tada ėmė ir įvyko stebuklas: vieną vakarą žaidžiu aš su Go Euro (tai plaforma, rodanti galimus skrydžius, autobusus ir traukinius iš taško A į tašką B, siūlau nemokamai registruotis per mano nuorodą Bonusway ir naudojantis Go Euro informacija perkant bilietus susigrąžinti šiek tiek išleistų pinigų) ir dėliojuosi beprotiškus maršrutus. Kadangi vis tiek grįžtu savaitgalį, tai kodėl gi neišbandžius kokio nors traukinio iš Berlyno iki Gdansko ir tada neparskridus į Vilnių už 10 eurų iš Gdansko? Mano tėtė yra sakęs, kad aš ir griovy galiu miegoti, kad tik daugiau pasaulio pamatyčiau. Matyt, tai suprato ir Visata, nes pasiuntė man iki tol neegzistavusį Ryanair skrydį Vilnius-Berlynas už 25 eurus. Aš jau pasiekiau tokį avantiūrizmo lygį, kad griebiu gerus pasiūlymus kai tik jie atsiranda ir visiškai nepergyvenu, kaipgi reikės iš to Berlyno namo parsikepurnėti. Bet stebuklai tęsiasi ir po dviejų dienų Visata man vėl siunčia iki tol neegzistavusį Ryanair skrydį Berlynas-Ryga (nes, nu, tiesioginis skrydis namo jau būtų per daug gerai) už 27 eurus. Tada sulaukusi Valentino dienos akcijos nusiperku man palankiausiu laiku iš Rygos į Vilnių važiuojančio autobuso (šį karta pasitaikė Lux Express reisas) bilietą už nepilnus 9 eurus. Rezervuoju hostelį Berlyne ir imu vienvietį kambarį, nes noriu tylos ir ramybės.

Trumpas kainų reziume:

• skrydžiai su Ryanair Vilnius-Berlynas ir Berlynas-Ryga: apie 50-55 eurai, įskaičiuotas 1 mažas rankinis bagažas pasiimti su savimi ir 1 mažas rankinis bagažas nemokamai priduodamas į bagažą prie vartų. 
• autobusas Ryga-Vilnius: nepilnai 9 eurai, akcija.
• nakvynė Berlyne, vienvietis kambarys hostelyje, be pusryčių, 102 eurai su patalyne ir rankšluosčiais, 3 naktys.

Transporto, maisto, lankytinų vietų ir suvenyrų kainų čia neminėsiu, nes jos svyruoja labai individualiai. Berlyno transporto kainas galima pasitikslinti čia. Berlyne puikiai veikia visuomeninis transportas; traukiniai, autobusai ir tramvajai kursuoja kas 5-15 minučių, priklausomai nuo reiso. 

Na, o kaipgi pati turizmo naujienų paroda, garsioji "ITB Berlin"? Prisipažinsiu, likau nusivylusi. Jai buvau suplanavusi dvi dienas, bet užteko vienos. Visų pirma, tos turistinės informacijos, kurios tikėjausi, negavau, nes kai kurios kryptys neturi parengusios net elementariausių turistinių žemėlapių.  Tarkime, tokie Suvalkai. Juokitės juokitės, o ar žinote, kad Suvalkų kapinėse yra kenotafas (o gal ir kapas?) to vienintelio lenko, žuvusio Niujorke per 9/11? Visų antra, buvo labai daug kičo ir turizmo naujienų paroda vietomis priminė Kaziuko mugės beskonybę. Nepatekau ir į Blogger Speed Dating renginį, kur kelionių blogeriai ir įmonės tariasi dėl bendradarbiavimo: tiesiog mano kuklus kampelis internete yra...na...labai kuklus :-) Vėlgi, savęs pardavinėti agresyviai irgi nesiėmiau-jeigu susiplanuosiu kur konkrečiai kelionę, tada ieškosiu jai partnerių. Gaila, kad šiemet teks atsisakyti Klaipėdos, nes nepavyksta rasti partnerių numatytai programai įgyvendinti (man ten reikia bent trijų nakvynių). Taigi, bendrai paėmus, "ITB Berlin" nepateisino mano lūkesčių, todėl kitą viešnagės Berlyne dieną paskyriau pasibastymui po miestą, kas gerokai kirto per mano biudžetą, bet, kaip sakoma, karste stalčiukų nėra, su savimi nepasiimsi.

Skaitau Lietuvą-skaitau pasaulį. Vilniaus knygų mugės grobis!

"Didieji knygų atlaidai", "Metiniai knygų atlaidai", "Piligriminė kelionė"...Taip Vilniuje kasmet rengiamą knygų mugę imta vadinti nuo maždaug 2011-2012 m. Net jeigu tai ir buvo leptelta pašiepiant, šiandien Vilniaus knygų mugės kitaip ir nebepavadinsi, nes į ją suplaukia žmonės iš visos Lietuvos ir vaikšto su knygų sąrašais rankose, lyg su kokiu Katekizmu, ir bando atsilaikyti prieš pagundą nusipirkti knygų, kurių nėra sąraše. Jeigu šis renginys truktų ne keturias dienas, o visą savaitę, drąsiai galėtume jį įrašyti į UNESCO nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą.

O aš norėčiau pakalbėti apie asmeninės bibliotekos suformavimą. Bibliotekos visais laikais buvo kelią rodantis švyturys ir išminties šaltinis. Iš istorinių šaltinių žinome, kad Ona Vytautienė gavo dovanų kelias knygas apie šv. Daratos gyvenimą ir jomis nuoširdžiai džiaugėsi, kaip, istorikų manymu, nebūtų galėjusi džiaugtis skaityti nemokantis žmogus. Onos Vytautienės knygos bus vienas iš pirmųjų knygų paminėjimų Lietuvos istorijoje, leidžiančių svarstyti jeigu ne apie dvaro bibliotekos, tai bent apie asmeninės valdovų bibliotekos susiformavimą. Yra taipogi žinoma, kad Jogaila su Jadvyga naujai formuojamam Vilniaus Katedros lobynui yra dovanoję vertybių, kurių tarpe buvo Jokūbo Vorangiečio "Legenda Aurea",-knyga apie šventųjų gyvenimus, manoma, parinkta būtent Jadvygos nurodymu. Kol kas mažai plačiajai visuomenei pristatomas turbūt vienas unikaliausių Lietuvos istorijoje veikalų-Vaišvilko iniciatyva vienuolyne Laurušave sukurtas evangelijos nuorašas, kuris yra laikomas pirmąją iš LDK teritorijos kilusia ir išlikusia knyga, datuojama 1329 m.; šiandien jos skaitmeninė kopija saugoma Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje. Aleksandras Jogailaitis, valdęs XV-XVI a. sandūroje, laikomas pimuoju mūsų valdovu, mokėjusiu skaityti ir rašyti, o jo žmonai Elenai Ivanovnai Riurikaitei iš Maskvos pasiuntinys atvežė trylikos knygų (tuomet-kodeksų) rinkinį, pirktą Lietuvos Brastoje ir saugotą Vilniaus bernardinų vienuolyne. Žygimanto Augusto biblioteka, davusi pradžią Vilniaus universiteto bibliotekai, verta atskiro straipsnių ciklo. Ne apie tokias aukštas materijas kalbant, Bistrampolio dvare gyvenęs ir jos biblioteka naudojęsis Henrikas Senkevičius ten parašė bene garsiausią savo kūrinį "Tvanas".

Norėčiau pasakyti, kad esu Nepriklausomybės vaikas, bet turbūt nepavyks-gimiau 1981 m., taigi buvau vaikas, ėjęs į Nepriklausomybę: fragmentiškai prisimenu stovėjusi Baltijos kelyje ir fragmentiškai prisimenu Sausio 13-sios įvykius. Įdomumo dėlei pasižiūrėjau, kas įvyko SSRS mano gimimo metais, tai 1981 m. SSRS įvykdė dvidešimt vieną branduolinį bandymą. Užaugau skaitydama Aleksandrą Diuma, Žiulį Verną, Tomą Main Ridą, Emilį Zola, "Drąsiųjų kelių" serijas. Kartą viename Valterio Skoto romane radau žodį "kekšė", kurio reikšmės ėjau pasiklausti pas mamą. Mama pasakė, kad nežino. Pas mokytojus ir inteligentus senelius (senelio tėvas buvo paskutinysis Kudirkos Naumiesčio burmistras) susipažinau su tremtinių atsiminimais ir lietuvių literatūros klasika.

Dabartinė mano biblioteka paremta dviem principais: perku tik tas knygas, kurias skaitysiu pakartotinai, ir tas knygas, kurios man reikalingos darbui. Kartais perku knygas, kurias tiesiog reikia turėti dėl jų visažmogiškos vertės. Neseniai peržiūrėju savo asmeninės bibliotekos katalogą ir su siaubu supratau, kad man reikės testamentu jas palikti Lietuvai, nes paprastam mirtingajam mano surinktos vertingos knygos bus neįdomios ir iškeliaus į knygų laužą, o Lietuva galės iš mano bibliotekos fondų sukurti kažką panašaus į Britų muziejų, tik knygoms. Šiemet į knygų atlaidus irgi žygiavau su sąrašu knygų, kurios turėjo papildyti mano biblioteką, o dėl kai kurių knygų buvau pasiryžusi ir kraują pralieti.

Kūtvėlos knygų grobis.